Po to, kai pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą, nurodantį jam mokyti daugpatystės principo, 1840 metų pradžioje jo vadovaujami keli Bažnyčios nariai pradėjo praktikuoti daugpatystę. Kitus kelis dešimtmečius dėl daugpatystės Bažnyčia susidūrė su viešu priešiškumu. Gavęs apreiškimą, prezidentas Vilfordas Vudrafas išleido Manifestą […] [1 oficialų pareiškimą], kuris 1890 m. spalio 6 d. Bažnyčios buvo priimtas kaip autoritetingas ir įpareigojantis. Tai lėmė daugpatystės praktikavimo Bažnyčioje pabaigą (1 oficialus pareiškimas, įvadas). Netgi susidurdami su priešiškumu šventieji uoliai statė šventyklas, kuriose patys ir už mirusiuosius priimdavo gelbėjančias apeigas. Nuo 1846 m. iki 1893 m. jie pastatė ir pašventino penkias šventyklas.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Viešpats apreiškia, kad pastarųjų dienų šventieji turi liautis praktikuoti daugpatystę
Paprašykite mokinių išvardyti Raštuose minimus teisius asmenis, kurie buvo suimti ir įkalinti, nes darė tai, ką Dievas jiems įsakė. (Galimi atsakymai: Danielius, Abinadis, Petras, Džozefas Smitas ir Gelbėtojas.)
Paaiškinkite, kad daug pastarųjų dienų šventųjų vyrų buvo suimti ir įkalinti, nes jie toliau pakluso įsakymui praktikuoti daugpatystę po to, kai Jungtinių Valstijų valdžia priėmė ją draudžiančius įstatymus. Taip pat buvo suimtos ir kelios moterys, dažniausiai dėl to, kad neatskleisdavo savo vyrų, kurie slapstėsi vengdami arešto, buvimo vietos.
Paprašykite mokinių apibendrinti, kaip tarp Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narių prasidėjo daugpatystė. (Pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą apie daugpatystės principą ir pagal Viešpaties įsakymą 1840 metų pradžioje tarp Bažnyčios narių buvo įvesta daugpatystės praktika [žr. DS 132].)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šią pastraipą. Mokinių paprašykite pasiklausyti, su kokiais sunkumais susidūrė Bažnyčios nariai paklusę Viešpaties įsakymui praktikuoti daugpatystę.
1852 m. rugpjūtį Solt Leik Sičio konferencijoje vyresnysis Orsonas Pratas viešai pranešė, kad paklusdami Dievo įsakymui keli Bažnyčios nariai praktikavo daugpatystę. Vyresnysis Pratas tai pranešė gavęs nurodymą iš prezidento Brigamo Jango. Daugybė religinių ir politinių Jungtinių Valstijų vadovų priešinosi šiai santuokos sistemai, kurią jie laikė amoralia ir necivilizuota. Pastarųjų dienų šventieji viešose kalbose, knygose, žurnaluose ir laikraščiuose buvo išjuokiami. Jungtinių Valstijų kongresas išleido įstatymus, varžančius Bažnyčios narių laisves ir darančius Bažnyčiai ekonominę žalą, t. y. ribojančius Bažnyčiai leidžiamos nuosavybės dydį. Dėl šio įstatymo galiausiai buvo suimti ir įkalinti vyrai, turėję daugiau nei vieną žmoną. Iš tų vyrų buvo atimta „balsavimo teisė, namų privatumo teisė ir kitos civilinės teisės“ (Mūsų paveldas. Trumpa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorija [2005], p. 94). 1890 m. šimtai ištikimų pastarųjų dienų šventųjų atlikinėjo bausmes kalėjime. Kiti slapstėsi bandydami išvengti arešto ir įkalinimo. Tokiomis aplinkybėmis daug šeimų kentė įtampą, širdgėlą, skurdą ir alkį.
Po 1852 m. pranešimo daugpatystė labiau paplito ir kunigystės vadovams vadovaujant buvo užantspauduotos tūkstančių vyrų ir moterų poligaminės santuokos. Nors pasaulis ir tyčiojosi iš jų dėl daugpatystės praktikavimo, daug ištikimų pastarųjų dienų šventųjų gynė šią praktiką ir liudijo, kad žino, jog Dievas ją apreiškė pranašui Džozefui Smitui.
Kaip jūs apibendrintumėte sunkumus, su kuriais susidūrė pirmieji pastarųjų dienų šventieji dėl to, kad pakluso Viešpaties nurodymui praktikuoti daugpatystę?
Paveikslėlis
Prezidentas Vilfordas Vudrafas
Paaiškinkite, kad tokios sunkios aplinkybės paskatino prezidentą Vilfordą Vudrafą maldoje siekti Viešpaties nurodymų dėl šventųjų praktikuojamos daugpatystės. 1889 m. prezidentas Vilfordas Vudrafas nurodė Bažnyčios vadovams nebemokyti daugpatystės principo. 1890 metais buvo atliktos tik kelios poligaminės santuokos, bet jos buvo atliktos priešingai prezidento Vudrafo patarimui. Tačiau kai kurie žmonės spausdino pranešimus, kad Bažnyčia toliau skatina daugpatystės praktikavimą. Tie pranešimai skatino priešiškumą Bažnyčiai. 1890 m. rugsėjį prezidentas Vudrafas išleido Manifestą, kuris Doktrinoje ir Sandorose žinomas kaip 1 oficialus pareiškimas.
Apibendrinkite pirmas tris 1 oficialaus pareiškimo pastraipas paaiškindami, kad prezidentas Vudrafas paskelbė, kad pranešimai, teigiantys, jog Bažnyčia vis dar skatina daugpatystę, buvo klaidingi. Paskui pakvieskite tris mokinius pakaitomis garsiai perskaityti ketvirtą ir penktą 1 oficialaus pareiškimo pastraipas (pradedant nuo „kadangi kongresas“) ir tolesnį prezidento Lorenco Snou, kuris tuo metu buvo Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas, teiginį. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką prezidentas Vudrafas nurodė žmonėms daryti.
Ką šventiesiems buvo nurodyta daryti? (Susilaikyti nuo poligaminių santuokų sudarymo.)
Kodėl, pagal prezidento Lorenco Snou teiginį, svarbu, kad nurodymas susilaikyti nuo poligaminės santuokos sudarymo kiltų iš Bažnyčios prezidento? (Nes jis buvo vienintelis asmuo žemėje, turintis užantspaudavimo galios raktus. Galite priminti mokiniams, kad poligaminė santuoka gali būti sankcionuota tik per Bažnyčios prezidento duotus kunigystės raktus [žr. DS 132:7, 48].)
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti pirmą po Manifestu esančių „Ištraukų iš trijų prezidento Vilfordo Vudrufo pasisakymų dėl Manifesto“ pastraipą. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokio principo šventuosius mokė prezidentas Vudrafas.
Ko prezidentas Vudrafas mokė šventuosius? (Mokiniams atsakinėjant lentoje užrašykite tokią doktriną: Viešpats niekada neleis Bažnyčios prezidentui nuklaidinti Bažnyčios. Galite pasiūlyti mokiniams Raštuose pasižymėti frazes arba žodžius, mokančius šios doktrinos.)
Kaip šis principas gali mums padėti šiandien?
Paaiškinkite, kad keli Bažnyčios nariai nesuprato, kodėl jiems buvo nurodyta laikytis daugpatystės principo, o po to buvo nurodyta liautis. Viešpats nurodė prezidentui Vudrafui užduoti šventiesiems vieną klausimą. Pakvieskite tris mokinius garsiai pakaitomis skaityti trečią, ketvirtą ir penktą „Ištraukų iš trijų prezidento Vilfordo Vudrufo pasisakymų dėl Manifesto“ pastraipas (pradedant nuo „neseniai gavau keletą apreiškimų“). Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokį klausimą šventiesiems uždavė prezidentas Vudrafas.
Kaip apibendrintumėte klausimą, kurį prezidentas Vudrafas buvo įkvėptas užduoti šventiesiems?
Paaiškinkite, kad šventiesiems grėsė pavojus prarasti Jutos Sent Džordžo šventyklą, Jutos Logano šventyklą, Jutos Mančio šventyklą ir beveik užbaigtą Solt Leiko šventyklą. (Jeigu galite, parodykite šių šventyklų paveikslėlius.)
Koks svarbus darbas būtų nutrūkęs, jeigu šventyklos būtų konfiskuotos?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti septintą „Ištraukų iš trijų prezidento Vilfordo Vudrufo pasisakymų dėl Manifesto“ pastraipą (pradedant nuo „aš mačiau“). Pakvieskite mokinius sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką būtų daręs prezidentas Vudrafas, jeigu Dievas nebūtų jam įsakęs nurodyti Bažnyčios vadovams liautis atlikinėti poligamines santuokas.
Ką būtų daręs prezidentas Vudrafas?
Ką sužinome iš prezidento Vudrafo teiginio „parašiau, ką Viešpats liepė man parašyti“? (Mokiniams atsakius galite lentoje užrašyti tokią doktriną: Viešpats vadovauja Savo Bažnyčiai per apreiškimą Bažnyčios prezidentui.)
Kaip ši doktrina veikia jus?
Pakvieskite mokinius išsakyti savo liudijimus apie jūsų lentoje užrašytas tiesas. Taip pat galite išsakyti savo liudijimą.
Paveikslėlis
Prezidentas Džozefas F. Smitas
Paaiškinkite, kad paskelbus Manifestą nedidelis pastarųjų dienų šventųjų skaičius toliau sudarinėjo poligamines santuokas. 1904 m. prezidentas Džozefas F. Smitas paskelbė, „kad visos [poligaminės] santuokos yra draudžiamos ir, jeigu kuris nors Bažnyčios pareigūnas arba narys bandys tokią santuoką patvirtinti arba sudaryti, jis bus […] pašalintas iš Bažnyčios“ (iš Conference Report, Arp. 1904, 75). Tokios taisyklės tebegalioja šiais laikais.
Kaip, remdamiesi tuo, ką sužinojote, atsakytumėte kam nors, paklaususiam jūsų, ar pastarųjų dienų šventieji praktikuoja daugpatystę? (Padėkite mokiniams suprasti, kad Bažnyčios nariai kurį laiką praktikavo daugpatystę paklusdami Viešpaties įsakymui, tačiau ta praktika taip pat pagal Viešpaties įsakymą liovėsi labai seniai. Santuoka tarp vieno vyro ir vienos moters yra Dievo nustatytas santuokos standartas, nebent Jis paskelbia kitaip [žr. Jokūbo kn. 2:27, 30].)
Viešpats apreiškia, kad pastarųjų dienų šventieji turi būti užantspauduoti su savo šeimos nariais
Paaiškinkite, kad paskelbus Manifestą dingo grėsmė, kad federalinė valdžia konfiskuos šventyklas ir Bažnyčios turtą. Tai grėsmei dingus šventieji galėjo didesnį dėmesį skirti šventyklos darbui. 1893 m. balandžio 6 d., praėjus keturiasdešimčiai metų nuo kertinio akmens padėjimo, prezidentas Vilfordas Vudrafas pašventino Solt Leiko šventyklą ir padidino veikiančių šventyklų skaičių iki keturių.
1894 m. balandį, praėjus metams po Solt Leiko šventyklos pašventinimo, prezidentas Vudrafas pranešė, kad gavo apreiškimą. Iki to apreiškimo Bažnyčios nariai, remdamiesi turimomis žiniomis, dažnai būdavo „įvaikinami“ arba užanstpauduojami su tokiais Bažnyčios vadovais kaip Džozefas Smitas arba Brigamas Jangas, o ne su savo tėvais. Tačiau prezidentas Vudrafas per apreiškimą sužinojo, kad turi nurodyti šventiesiems „ištirti, kiek gali, savo genealogiją ir būti užantspauduotiems su savo tėvais ir motinomis. Užantspauduokite vaikus su jų tėvais ir tęskite tą grandinę tol, kol galite. […] Tokia yra Viešpaties valia Jo žmonėms“ (iš James R. Clark, comp., Messages of the First Presidency of The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, 6 vols. [1965–75], 3:256–257; taip pat žr. Teachings of Presidents of the Church: Wilford Woodruff [2004], xxxiii–xxxv).
Su kuo galime būti užantspauduoti per užantspaudavimo apeigas? (Mokiniams atsakius lentoje užrašykite tokią tiesą: Per užantspaudavimo galią galime būti užantspauduoti su savo šeimos nariais, įskaitant tuos, kurie buvo prieš mus, ir tuos, kurie bus po mūsų.)
Kokius jausmus jums sukelia žinojimas, kad galite būti užantspauduoti su savo šeimos nariais?
Baikite pamoką paliudydami apie užantspaudavimo galią ir kaip svarbu per apeigas šventykloje susieti save su savo šeimos kartomis.
Šis teiginys, kuris yra kaip 1 oficialaus pareiškimo įvadas 2013 m. Raštų leidime, gali padėti mokiniams atsakyti į klausimus dėl devynioliktajame amžiuje pastarųjų dienų šventųjų praktikuotos daugpatystės. Galite atspausdinti šio teiginio kopijas ir išdalyti jas mokiniams, kurie neturi 2013 m. Raštų leidimo.
„Biblija ir Mormono Knyga moko, kad monogamija yra Dievo nustatytas santuokos standartas, nebent Jis paskelbia kitaip (žr. 2 Samuelio 12:7–8 ir Jokūbo kn. 2:27, 30). Po apreiškimo Džozefui Smitui devyniolikto amžiaus penkto dešimtmečio pradžioje tarp Bažnyčios narių buvo įvesta daugpatystė (žr. 132 skyrių). Tarp devyniolikto amžiaus septinto ir devinto dešimtmečio Jungtinių Valstijų valdžia išleido įstatymus, remiantis kuriais tokia religinė praktika tapo nelegali. Tuos įstatymus galiausiai priėmė aukščiausiasis JAV teismas. Gavęs apreiškimą, prezidentas Vilfordas Vudrafas išleido Manifestą, kuris 1890 m. spalio 6 d. Bažnyčios buvo priimtas kaip autoritetingas ir įpareigojantis. Tai lėmė daugpatystės Bažnyčioje pabaigą.“
Keli Bažnyčios nariai toliau sudarė poligamines santuokas po to, kai 1890 m. buvo paskelbtas Manifestas. Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Daugpatystė staiga nepasibaigė 1890 m. pasirodžius Manifestui. Poligaminiai ryšiai, kurie buvo užantspauduoti iki to apreiškimo paskelbimo, tęsėsi toje kartoje. Taip pat poligaminės santuokos dar kurį laiką buvo tęsiamos už JAV ribų, kur Manifesto pritaikymas kurį laiką nebuvo aiškus. Rodos, kad kitose vietose poligamines santuokas maždaug dar dešimtmetį sudarinėjo vadovai ir nariai, pasinaudodami neaiškumu ir įtampa, kilusiais dėl tokio aukšto lygio konfrontacijos tarp jiems nepatikusių įstatymų ir jų gerbiamos doktrinos. […]
Man plyšta širdis, kada skaitau apie situacijas, kai žmonoms ir vaikams teko baisus pasirinkimas: arba meluoti apie savo vyro ar tėvo buvimo vietą arba egzistavimą, arba sakyti tiesą ir matyti, kaip jis keliauja į kalėjimą. […] Į kalėjimą patekęs tėvas negalėjo maitinti ir savo meile šildyti šeimos. Priimant tokius sunkius sprendimus taip pat teko rinktis tarp tokių pagrindinių jausmų ir poreikių kaip įsipareigojimo tiesai arba mylinčio bendražygio ir apsaugos nuo šalčio bei alkio.
Mano širdis taip pat užjaučia tuos Bažnyčios vadovus, kuriuos slėgė pasirinkimas tarp atsidavimo tiesai ir atsidavimo savo žmonoms ir vaikams bei vienas kitam. Pasakyti tiesą reiškė išduoti pasitikėjimą arba išsiųsti brolį į kalėjimą. […]
Nežinau, ką apie visa tai galvoti, tik džiaugiuosi, jog man neteko susidurti su tokiu spaudimu, kurį patyrė tie geri žmonės. Mano širdis užjaučia juos už jų drąsą ir aukas, dėl kurių patiriu tiesioginę naudą. Neteisiu jų. Teisti gali Viešpats, kuris žino visas aplinkybes ir veikėjų širdis, Jo suvokimas ir išmintis yra tokie, kokių negali turėti netgi daugiausiai žinių turintys istorikai“ (“Gospel Teachings about Lying,” Clark Memorandum [Brigham Young University J. Reuben Clark Law School periodical], Spring 1994, 16–17).
Nuo 1904 m. iš Bažnyčios buvo šalinami visi nariai, kurie atliko arba sudarė poligamines santuokas (žr. Conference Report, Apr. 1094, 75). 1998 m. prezidentas Gordonas B. Hinklis išsakė Bažnyčios poziciją dėl daugpatystės:
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
„Ši Bažnyčia neturi nieko bendro su praktikuojančiais poligamiją. […] Jei kurie nors iš mūsų narių aptinkami praktikuojantys daugpatystę, jie yra pašalinami iš Bažnyčios. Tuo užsiimantys ne tik pažeidžia civilinę teisę, bet ir nusižengia šios Bažnyčios įstatymams“ (“What Are People Asking about Us?” Ensign, Nov. 1998, 71).
Prezidento Vilfordo Vudrafo kalbos. Viešpats niekada neleis Bažnyčios prezidentui mūsų suklaidinti
Prezidentas Merionas Dž. Romnis iš Pirmosios Prezidentūros papasakojo, ką vieną kartą patyrė su prezidentu Heberiu Dž. Grantu, tuo metu buvusiu Bažnyčios prezidentu:
Paveikslėlis
Prezidentas Merionas Dž. Romnis
„Stovėdamas šalia manęs jis apkabino mane per petį ir pasakė: „Mano berniuk, visuomet stebėk Bažnyčios prezidentą ir, jei jis kada nors tau pasakys ką nors padaryti ir tai bus neteisinga, bet tu tai padarysi, Viešpats palaimins tave už tai.“ Po to jis mirktelėdamas pasakė: „Bet tau nereikia nerimauti. Viešpats niekada neleis savo atstovui klaidinti Jo žmonių“ (iš Conference Report, Oct. 1960, 78).