20 pamoka
Doktrinos ir Sandorų 14–16
Įvadas
Antroje 1829 m. gegužės pusėje, dar verčiant Mormono Knygą, Džozefas Smitas ir Oliveris Kauderis susilaukė gaujos grasinimų. Deividas Vitmeris padėjo jiems persikelti iš Harmonio Pensilvanijos valstijoje į Vitmerių namus Fajete, Niujorko valstijoje, kad jiedu galėtų pabėgti nuo persekiojimų ir paskelbti sugrąžintą Evangeliją Vitmeriams ir jų kaimynams. Vitmerių šeimą labai domino besiklostantys Sugrąžinimo įvykiai. Deividą Vitmerį, Džoną Vitmerį ir Piterį Vitmerį Jaun. Džozefas Smitas apibūdino kaip „uolius darbo draugus ir padėjėjus; ir […] nekantraujančius žinoti savo pareigas“ (History of the Church, 1:48–49). Pranašas meldėsi ir gavo apreiškimą, skirtą Deividui Vitmeriui ir jo broliams Džonui ir Piteriui. Šie broliai sužinojo savo vaidmenį įgyvendinant Viešpaties darbą.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Doktrinos ir Sandorų 14
Viešpats pašaukia Deividą Vitmerį talkinti pastarųjų dienų darbe
Kad padėtumėte mokiniams suprasti istorinę aplinką apreiškimų, kuriuos šiandien studijuos, apibendrinkite šios pamokos įvade pateiktą informaciją. Taip pat galite paprašyti kurio nors mokinio perskaityti toliau pateiktą pasakojimą. Prieš pradėdami, paaiškinkite, kad Deividui Vitmeriui reikėjo pasėti kviečius savo šeimos ūkyje ir išbarstyti gipsą, kuris tuomet buvo naudojamas kaip trąša. Jis pajuto įkvėpimą, kad užbaigęs darbus, turėtų padėti Džozefui ir Oliveriui. Pakvieskite mokinius įsiklausyti, koks stebuklas leido Deividui Vitmeriui padėti Oliveriui Kauderiui ir Džozefui Smitui pabėgti nuo savo persekiotojų:
„Deividas nuėjo į lauką ir pamatė, kad jo laukia dvi dienos darbo. […] Jis pakinkė savo arklius į akėčias ir užuot, kaip buvo priimta ūkininkų, lauką padalijęs į mažesnes dalis, pradėjo akėti jį visą, taip tęsdamas iki pat pietų, o kai sustojo pietums, apsižvalgė ir savo nuostabai pamatė, kad išakėjo pusę kviečių lauko. Po pietų jis sugrįžo prie darbo ir tą vakarą jau buvo atlikęs visą dviejų dienų darbą.
Jo tėvas tą vakarą apsilankęs arimuose pamatė, kas buvo nuveikta, ir sušuko: „Tikrai susilaukei pagalbos iš aukštybių, manau, kad tau reikia paskubėti vykti į Pensilvaniją tuoj pat, kai gipsu patręši visą lauką.“
Atsikėlęs rytą Deividas pasiėmė medinį saiką ir nuėjo barstyti gipso, kurį prieš dvi dienas paliko krūvelėse prie sesers namo, tačiau nuėjęs jo nerado. Jis greit nubėgo pas savo seserį ir paklausė, ar ji nežinanti, kas nutiko jo gipsui. Nustebusi ji atsakė: „Kodėl manęs klausi? Ar neišbarstei jo vakar?“
Deividas atsakė, kad nieko apie tai nežino.
„Esu apstulbusi, – atsakė jo sesuo, – nes tą rytą atėjo vaikai ir prašė, kad drauge su jais nueičiau pažiūrėti, kaip trys vyrai tręšia lauką, sakydami, kad niekada savo gyvenime nebuvo matę, kad kas taip greitai gipsu tręštų laukus. Aš nuėjau ir pamačiau tris vyrus, dirbančius laukuose, kaip vaikai ir sakė, tačiau pamaniau, kad tu pasamdei pagalbininkus, nes labai skubėjai. Tai pagalvojusi bemat grįžau namo ir daugiau apie tai net nesusimąsčiau.“
Deividas apie tą nutikimą klausinėjo savo giminaičių ir kaimynų, tačiau niekaip nesužinojo, kas buvo tie vyrai“ (Lucy Mack Smith, History of Joseph Smith by His Mother, ed. Preston Nibley [1958], 148–49).
-
Kaip, jūsų manymu, šie išgyvenimai paveikė Deividą Vitmerį?
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 14:1–5 paaiškindami, kad Viešpats paskelbė apie Savo darbo plitimą ir pažadėjo palaiminimus tiems, kurie jame dalyvaus. Paprašykite kurio nors mokinio perskaityti Doktrinos ir Sandorų 14:6–7. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir rasti Viešpaties nurodymus, skirtus Deividui, ir kokius palaiminimus jis gaus, jeigu paklus Viešpaties nurodymams.
-
Ką Viešpats pažadėjo Deividui Vitmeriui? Ką Deividui reikėjo daryti, kad būtų išpildytas šis pažadas?
Paprašykite mokinių savais žodžiais pasakyti Doktrinos ir Sandorų 14:7 užrašytą principą. Mokiniams atsakinėjant lentoje užrašykite šį principą: Jei laikysimės Dievo įstatymų ir ištversime iki galo, gausime amžinąjį gyvenimą.
-
Ką reiškia gauti amžinąjį gyvenimą? (Tai reiškia amžinai gyventi su savo šeimomis Dievo akivaizdoje. Amžinasis gyvenimas yra toks gyvenimas, kurį Dievas gyvena.)
-
Kaip pažadėtas amžinasis gyvenimas motyvuoja mus laikytis Dievo įsakymų ir ištverti iki galo?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 14:8. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir rasti, kokius dar palaiminimus galėjo gauti Deividas Vitmeris būdamas paklusnus. Mokiniams papasakojus, ką rado, paaiškinkite, kad netrukus po to, kai Džozefas Smitas gavo šį Deividui Vitmeriui skirtą apreiškimą, Deividas tapo vienu iš trijų Mormono Knygos liudytojų. Jis matė angelą Moronį ir aukso plokšteles ir girdėjo Dievo balsą, liudijantį apie metraščių tikrumą.
Paaiškinkite, kad Viešpats davė Deividui Vitmeriui dar vieną pažadą, paremtą Deivido ištikimybe. Kad paruoštumėte mokinius atpažinti šį principą Viešpaties žodžiuose Deividui, lentoje užrašykite: Jei mes , tai Viešpats .
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 14:9–11. Paprašykite rasti principą, kuris atitinka lentoje užrašytą modelį. Keliems mokiniams leiskite papasakoti, ką jie rado. Mokiniai gali pasiūlyti įvairius principus, tačiau įsitikinkite, jog visiems aišku, kad jei mes ištikimai padedame Viešpačiui Jo darbe, tai Viešpats mus laimina dvasiškai ir materialiai.
-
Kaip Viešpats yra paprašęs jūsų padėti Jo darbe? Kokias palaimas patyrėte savo gyvenime padėdami Viešpaties darbe?
Doktrinos ir Sandorų 15–16
Jėzus Kristus moko Džoną Vitmerį ir Piterį Vitmerį Jaunesnįjį, kas jiems vertingiausia
Pakvieskite du mokinius ateiti į klasės priekį. Vieno paprašykite garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 15:1, o kito – Doktrinos ir Sandorų 16:1. Paprašykite, kad šiuose skyriuose jie taip pat perskaitytų nuo 2 iki 6 eilutės.
Pakvieskite mokinius išsiaiškinti, ko norėjo tiek Džonas Vitmeris, tiek Piteris Vitmeris Jaunesnysis, kaip aprašyta Doktrinos ir Sandorų 15:3–4 ir Doktrinos ir Sandorų 16:3–4.
-
Ko troško tiek Džonas Vitmeris, tiek ir Piteris Vitmeris Jaunesnysis? (Žinoti, ką galėtų daryti, kas jiems būtų vertingiausia.)
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 15:6 ir 16:6. Paprašykite jų surasti Viešpaties atsakymą tiems vyrams.
-
Kaip Viešpats atsakė į jų klausimą? Kokio principo galime pasimokyti iš Viešpaties atsakymo? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, įsitikinkite, jog jie supranta, kad mūsų pastangos atvesti žmones pas Jėzų Kristų mums labai vertingos.)
-
Ką galime daryti, kad padėtume žmonėms ateiti pas Kristų?
-
Kodėl verta stengtis tai daryti?
Pakvieskite mokinius peržiūrėti Doktrinos ir Sandorų 15 ir 16 ir rasti šių dviejų apreiškimų skirtumus. (Vienintelis skirtumas, kad vienas apreiškimas skirtas Džonui, o kitas Piteriui.)
Paaiškinkite, kad kartais Viešpats apreiškia tą patį skirtingiems asmenims, nes jų poreikiai, aplinkybės ir troškimai gali būti panašūs. Tačiau galime būti tikri, kad Jis pažįsta mus asmeniškai. Šiame pavyzdyje į Džoną Vitmerį ir Piterį Vitmerį Jaunesnįjį Jis kreipėsi vardu ir jiems atskirai apreiškė savo valią.
-
Kaip kunigystės palaiminimas arba pašaukimas į misiją rodo, kad Dievas pažįsta mus asmeniškai, net jei palaiminime arba pašaukime į misiją yra tokie pat žodžiai, kaip ir kituose palaiminimuose ar pašaukimuose?
Kad pateiktumėte dar vieną pavyzdį, kad Dievas pažįsta mus asmeniškai, pakvieskite vieną mokinį perskaityti vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasakojimą:
„Prieš kurį laiką man teko kalbėti su vienu kunigystės vadovu, kuris buvo gavęs įkvėpimą įsiminti visų 13–21 metų savo kuolo jaunuolių vardus. Iš vaikinų ir merginų momentinių nuotraukų jis pasidarė sau mokomąsias korteles, kurias vis žiūrinėdavo važiuodamas autobusu ir kitu laiku. Šis kunigystės vadovas greitai įsiminė visų jaunuolių vardus.
Kartą naktį šis kunigystės vadovas susapnavo vieną iš jaunuolių, kurį pažinojo tik iš nuotraukos. Sapne jis matė šį jaunuolį, apsivilkusį baltais marškiniais ir prisisegusį misionieriaus kortelę. Kartu su šalia sėdinčiu porininku jaunuolis mokė šeimą. Jis rankoje laikė Mormono Knygą ir, atrodė, kad jis liudija apie šios knygos tikrumą. Tada tasai kunigystės vadovas pabudo.
Netrukus po to vykusiame kunigijos susirinkime šis vadovas priėjo prie sapne matyto jaunuolio ir paprašė jo keletą minučių pasikalbėti. Po trumpos įžangos šis vadovas kreipėsi į jaunuolį vardu ir tarė: „Aš retai sapnuoju. Niekada nesu sapnavęs jokio mūsų kuolo nario, išskyrus tave. Noriu tau papasakoti savo sapną, o paskui norėčiau, kad padėtum man suprasti, ką jis galėtų reikšti.“
Kunigystės vadovas papasakojo sapną ir paklausė jaunuolį, ką jis reiškia. Susijaudinęs jaunuolis paprastai atsakė: „Tai reiškia, kad Dievas žino, kas aš esu.“ Tolesnis pokalbis tarp jaunuolio ir kunigystės vadovo buvo itin prasmingas, ir jie susitarė per artimiausius mėnesius laikas nuo laiko susitikti ir pasikalbėti“ („Viešpaties švelnūs gailestingumai“, 2005 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
-
Kodėl būtų naudinga žinoti, kad Dievas pažįsta mus asmeniškai?
Pakvieskite kelis mokinius pasidalyti, kaip jie sužinojo, kad Dievas pažįsta juos asmeniškai. (Gali prireikti paaiškinti, kad jų pavyzdžiai neprivalo būti kažkokie išskirtiniai. Priminkite, kad jiems nederėtų dalytis tokiais patyrimais, kurie yra pernelyg asmeniški.)
-
Kaip žinojimas, kad Dievas pažįsta jus asmeniškai, daro įtaką jūsų kasdieniams sprendimams? Kaip šis žinojimas padarė įtaką jūsų sprendimams?
Galite šią pamoką baigti paliudydami apie aptartas tiesas ir pakviesdami mokinius pagal jas gyventi.