64 pamoka
Doktrinos ir Sandorų 58:34–65
Įvadas
Atsakydamas į vyresniųjų klausimus, kaip pradėti statyti Sionės miestą, 1831 m. rugpjūčio 1 d. Viešpats davė apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 58 skyriuje. 34–65 eilutėse yra nurodymai, kaip atvykusiems į Sionę laikytis pašventimo įstatymo. Šiose eilutėse Viešpats taip pat moko atgailos principų, įsako vyresniesiems skelbti Evangeliją ir nurodo jiems, kaip statyti Sionę.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Praeitoje pamokoje mokinių buvo prašoma vadovautis savo laisva valia ir padaryti ką nors gera iki šios dienos pamokos. Pasiteiraukite, kaip jiems sekėsi tai daryti, ir paprašykite mokinių papasakoti ką patyrė, kai buvo „uoliai užsiėmę“ (DS 58:27) darydami gera.
Doktrinos ir Sandorų 58:34–43
Viešpats duoda nurodymus dėl Sionės ir moko atgailos principų
Prieš pamoką lentoje užrašykite tokį klausimą: Ką reiškia atgailauti?
Pakvieskite kelis mokinius atsakyti į šį klausimą. Paskui lentoje užrašykite šiuos klausimus: Kaip man žinoti, ar nuodugniai atgailavau? Kaip man žinoti, ar Viešpats atleido mano nuodėmes?
Pakvieskite mokinius užsirašyti šiuos klausimus klasės užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose. Paprašykite jų per kelias minutes užrašyti atsakymus į kiekvieną klausimą. Praėjus pakankamai laiko praneškite, kad jie turės progą vėliau pamokoje peržiūrėti savo atsakymus.
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 58:34–37 paaiškindami, kad daugelis vyresniųjų, atvykusių į Misūrį ir gyvensiančių tenai, norėjo sužinoti, kaip jiems planuoti, organizuoti ir statyti Sionės miestą. Viešpats nurodė atvykusiems į Misūrį aukoti savo pinigus ir turtą Sionei statyti. Martinui Harisui buvo nurodyta būti pavyzdžiu duodant pinigus vyskupui. Jis paaukojo nemažą sumą pinigų, kad padėtų vyskupui Edvardui Partridžui nupirkti žemės Bažnyčiai.
Užrašykite lentoje šiuos vardus: Martinas Harisas, Viljamas V. Felpsas ir Ziba Petersonas. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 58:37–41, 60. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Viešpats patarė Martinui Harisui, Viljamui V. Felpsui ir Zibai Petersonui besiruošiant statyti Sionę.
Mokiniams atsakinėjant į šiuos klausimus, užrašykite jų atsakymus po atitinkamu vardu lentoje.
-
Kokia nuodėme, pasak Viešpaties, buvo kaltinamas Martinas Harisas? Ką Viešpats jam įsakė padaryti?
-
Kokiomis nuodėmėmis, pasak Viešpaties, buvo kaltinamas Viljamas V. Felpsas? Ką Viešpats jam įsakė padaryti? (Galite paaiškinti, kad frazė „siekia iškilti“ [4 eilutė] nereiškia stengimosi iš visų jėgų ar bandymo tobulėti. Iš tiesų ši frazė reiškia neteisumą, išdidų troškimą pasirodyti geresniam arba svarbesniam už kitus žmones.)
-
Ką su savo nuodėmėmis stengėsi padaryti Ziba Petersonas?
Pabrėžkite, kad šių vyrų nuodėmės trukdė jiems statyti Sionę.
-
Kaip mūsų nuodėmės gali riboti mūsų gebėjimą tarnauti Viešpačiui?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 58:42. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ko Viešpats mokė apie atgailą.
-
Ką, anot šios eilutės, Viešpats pažada mums, jei atgailaujame dėl savo nuodėmių? (Mokiniai turėtų atpažinti šį principą: Jeigu atgailausime dėl savo nuodėmių, Viešpats atleis mums ir mūsų nuodėmių daugiau neprisimins. Užrašykite šį principą lentoje. Galite mokiniams pasiūlyti 42 eilutėje pasižymėti žodžius, kuriais mokoma šio principo.)
-
Kurioms mūsų nuodėmėms taikomas šis pažadas? (Visoms.)
Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti toliau pateiktą prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir surasti žodžius ar frazes, kurie susiję su lentoje užrašytu principu.
„Kad ir kokie mūsų prasižengimai, kad ir kokie skaudūs mūsų veiksmai buvo kitiems, visa toji kaltė gali būti išvalyta. Man bene gražiausia frazė visuose Raštuose yra Viešpaties žodžiai: „Štai, tam, kuris atgailavo dėl savo nuodėmių, yra atleidžiama, ir aš, Viešpats, jų daugiau nebeprisimenu“ [DS 58:42].
Tai ir yra Jėzaus Kristaus Evangelijos ir Apmokėjimo pažadas“ („Apmokėjimas“, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Atkreipkite mokinių dėmesį į lentoje užrašytus klausimus.
-
Kaip Viešpaties pažadas 42 eilutėje padeda atsakyti į trečią klausimą: Kaip man žinoti, ar Viešpats atleido mano nuodėmes? (Viešpaties pažadas padeda mums žinoti, kad Jis visuomet atleidžia, jeigu nuodugniai atgailaujame.)
-
Nors žinome, kad Viešpats pažadėjo mums atleisti, jei nuodugniai atgailaujame, kaip dar galime žinoti, kad mums buvo atleista?
Paprašykite vieno mokinio perskaityti prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį. Likusių mokinių paprašykite pasiklausyti, kaip jie gali žinoti, kada Viešpats atleidžia jiems nuodėmes.
„Kai tikrai atgailaujame, Kristus nuima mūsų kaltės dėl nuodėmių naštą. Mes patys galime žinoti, kad mums atleista ir kad tapome švarūs. Šventoji Dvasia mums tai patvirtina; Ji yra Šventintoja. Negali būti kito, didesnio liudijimo apie atleidimą“ („Saugaus grįžimo taškas“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
-
Kaip žinojimas, kad jums gali būti atleistos visos nuodėmės, palaimino jūsų gyvenimą?
Paaiškinkite mokiniams, kad kai kurie žmonės klaidingai mano, kad nuodugniai neatgailavo, jei vis dar prisimena savo nuodėmes. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį prezidento Dyterio F. Uchtdorfo teiginį. Likusių mokinių paprašykite pasiklausyti, kodėl galime prisiminti savo nuodėmes po to, kai atgailavome.
„Šėtonas bandys mus įtikinti, kad mūsų nuodėmės nėra atleistos, nes mes prisimename jas. Šėtonas yra melagis, jis bando užtemdyti mūsų regėjimą ir nuklaidinti mus tolyn nuo atgailos ir atleidimo kelio. Dievas nežadėjo, kad mes užmiršime savo nuodėmes. Prisimenamos nuodėmės padės mums nebedaryti tų pačių klaidų. Bet jei liksime atsidavę ir ištikimi, prisiminimas apie nuodėmes ilgainiui išblės. Tai bus dalis to reikalingo pagijimo ir pašventinimo proceso“ („Saugaus grįžimo taškas“).
Pabrėžkite, kad lentoje užrašytas pažadas yra sąlyginis. Galime gauti Viešpaties atleidimą tik jei padarėme viską, kad nuodugniai atgailautume dėl savo nuodėmių.
-
Ką reiškia atgailauti? (Galite paprašyti mokinių pasižiūrėti, ką jie atsakė į lentoje užrašytus klausimus.)
Mokiniams atsakius, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį teiginį iš knygelės Jaunimo stiprybės vardan. Likusių mokinių paprašykite pasiklausyti, ką dar jie gali sužinoti apie atgailos reikšmę.
„Atgaila – tai daugiau nei vien savo blogų poelgių pripažinimas. Tai proto ir širdies permaina. Ji reiškia nusisukimą nuo nuodėmių ir atsisukimą į Dievą prašant atleidimo. Ją skatina meilė Dievui ir nuoširdus troškimas paklusti Jo įsakymams“ (Jaunimo stiprybės vardan [2011], p. 28).
Paaiškinkite, kad tikra atgaila reikalauja kelių dalykų. Du iš jų minimi Doktrinos ir Sandorų 58:43. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti tą eilutę. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti du dalykus, ką turime daryti, kad nuodugniai atgailautume dėl nuodėmių.
-
Kokie, pasak 43 eilutės, yra tie du dalykai, kuriuos turime daryti, kad nuodugniai atgailautume dėl savo nuodėmių? (Mokiniai turi atpažinti šį principą: Kad atgailautume, turime išpažinti ir palikti savo nuodėmes. Užrašykite šį principą lentoje.)
-
Kaip ši tiesa padeda mums atsakyti į klausimą, kaip man žinoti, ar nuodugniai atgailavau? (Padėkite mokiniams suprasti, kad nuodėmių išpažinimas ir palikimas yra būtini nuodugniai atgailai.)
-
Ką reiškia išpažinti savo nuodėmes?
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, ką reiškia išpažinti savo nuodėmes, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
„Išpažinti ir palikti nuodėmes yra stiprūs teiginiai. Jie reiškia daug daugiau nei paprastą pasakymą „prisipažįstu, labai apgailestauju“. Išpažintis yra gilus ir kartais skausmingas pripažinimas, kad suklydai ir nusikaltai Dievui ir žmogui“ („Dieviška atgailos dovana“, 2011 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).
-
Kaip savo nuodėmių išpažinimas padeda mums nusigręžti nuo nuodėmės ir atsigręžti į Dievą atleidimo?
Šios diskusijos metu mokiniams gali kilti klausimas, kurias nuodėmes reikia išpažinti, o kurių – ne. Paaiškinkite, kad visas nuodėmes turime išpažinti Dangiškajam Tėvui. Sunkias nuodėmes, tokias kaip lytiniai nusižengimai arba pornografijos žiūrėjimas, taip pat reikia išpažinti vyskupui arba skyriaus prezidentui.
Atkreipkite mokinių dėmesį į lentoje užrašytą paskutinę tiesą.
-
Ką reiškia palikti savo nuodėmes? (Visiškai nuo jų nusigręžti ir liautis jas darius.)
Paliudykite apie Gelbėtojo Apmokėjimą ir jūsų aptartus atgailos ir atleidimo principus. Pakvieskite mokinius pagalvoti, ar yra nuodėmių, dėl kurių jiems reikia atgailauti, ir paskatinkite juos atgailauti pritaikant išmoktas tiesas.
Doktrinos ir Sandorų 58:44–65
Viešpats įsako vyresniesiems skelbti Evangeliją ir nurodo, kaip statyti Sionę
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 58:49–62 paaiškindami, kad Viešpats nurodė vyresniesiems, turėjusiems pasilikti Misūryje, pirkti žemes ir ruoštis šventųjų atvykimui į Misūrį.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 58:46–47, 63–65. Likusių mokinių paprašykite ieškoti, ką Viešpats nurodė vyresniesiems, turėjusiems grįžti į Ohają.
-
Ką, pagal 46–47 eilutes, turėjo daryti vyresnieji grįžę į Ohają?
-
Kam, pasak 64 eilutės, turi būti skelbiama Evangelija? (Mokiniai gali pasakyti kitais žodžiais, bet jų atsakymuose turi atsispindėti tokia tiesa: Evangelija turi būti skelbiama kiekvienam žmogui. Galite mokiniams pasiūlyti 64 eilutėje pasižymėti šios tiesos mokančius žodžius.)
Paskatinkite mokinius sekti Dvasios raginimais ir dalytis Evangelijos tiesa su aplinkiniais.