Pamoka studijuojantiems namuose. Įpėdinystė Prezidentūroje, išvykimas iš Navū ir kelionė į vakarus (30 dalis)

Pamoka studijuojantiems namuose

Įpėdinystė Prezidentūroje, išvykimas iš Navū ir kelionė į vakarus (30 dalis)

Pasiruošimo medžiaga studijų namuose mokytojui

Kasdienių studijų namuose pamokų santrauka

Tai doktrinų ir principų, kurių mokiniai išmoko, išstudijavę 30 dalį, santrauka. Šios santraukos neturėtumėte įtraukti į savo pamoką. 30 dalies pamokoje susitelkite tik į keletą iš šių doktrinų ir principų. Atsižvelgdami į mokinių poreikius, vadovaukitės Šventosios Dvasios raginimais.

1 diena (Įpėdinystė Prezidentūroje)

Apie įpėdinystę, arba darbo perėmimą, Prezidentūroje mokiniai sužinojo tokių principų: Apaštalai turi visus kunigystės raktus, būtinus pirmininkauti Bažnyčiai. Mirus Bažnyčios prezidentui, Pirmoji Prezidentūra paleidžiama ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas tampa pirmininkaujančiu Bažnyčios kvorumu, kuriam vadovauja vyriausiasis apaštalas. Per Šventąją Dvasią galime gauti liudijimą, kad Bažnyčios vadovai yra pašaukti Dievo.

2 diena (Išvykimas iš Navū; kelionė per Ajovą; Doktrinos ir Sandorų 136:1–18)

Studijuodami apie šventųjų pastangas baigti Navū šventyklą prieš priverstinį išvykimą iš Ilinojaus, mokiniai išmoko, kad galimybė gauti šventyklos apeigas yra verta visų aukų ir teisių pastangų. Taip pat jie sužinojo, jog Viešpats reikalauja, kad gyventume pagal savo sudaromas sandoras.

3 diena (Doktrinos ir Sandorų 136:19–42)

Studijuodami Doktrinos ir Sandorų 136 skyriuje užrašytą apreiškimą, mokiniai išmoko, kad, jei esame laimingi, turėtume šlovinti Dangiškąjį Tėvą ir dėkoti Jam, o jeigu liūdime, turėtume melstis prašydami, kad mūsų sielos būtų džiugios. Jie išsiaiškino, kad mūsų išbandymai gali paruošti mus gauti Dievo mums turimą šlovę, ir jei nusižeminsime ir šauksimės Dievo, Dvasia mus apšvies. Taip pat jie sužinojo, kad, jei stropiai laikysimės Viešpaties įsakymų, Viešpaties teismai mūsų neištiks, mūsų tikėjimas bus stiprus, o priešai netriumfuos prieš mus.

4 diena (Bažnyčios pionieriai su rankiniais vežimėliais, 1856–1860 m.)

Mokiniai sužinojo apie Bažnyčios pionierių su rankiniais vežimėliais sunkumus ir išsiaiškino, kad kantriai kentėdami dėl Evangelijos, galime būti visiškai apvalyti. Jie sužinojo, kad būdami Jėzaus Kristaus mokiniai, turime padėti beturčiams. Taip pat jie sužinojo, kad ištikimai ištverdami kentėjimus galime susipažinti su Dievu.

Įvadas

Šioje pamokoje mokiniai supras, kad, sekdami mūsų Bažnyčios vadovų patarimais ir vadovavimu, mes naudojame tikėjimą. Taip pat sužinos, kad Viešpats juos laimins, jei padės beturčiams ir ruoš jiems kelią.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 136:1–18

Viešpats pataria šventiesiems susiburti ir pasiruošti tęsti savo kelionę į vakarus

Vienam mokiniui užriškite akis ir liepkite stovėti vienoje kambario pusėje. Tada kai kuriuos daiktus kambaryje sukeiskite vietomis, sukeldami triukšmą, kad tas mokinys manytų, jog daiktai perkeliami į kitas vietas. Paprašykite mokinio su užrištomis akimis pasirinkti bendraklasį, kuris sakytų jam, kur eiti, kad būtų galima nueiti į kitą kambario pusę. Tam mokiniui ką nors pasirinkus, paklauskite:

Kodėl pasirinkote tą žmogų?
Kaip mūsų pasitikėjimas kitu žmogumi daro poveikį tam, kaip sekame jo nurodymais?

Liepkite vedliui sakyti nurodymus, kad mokinys su užrištomis akimis galėtų saugiai nueiti į kitą kambario pusę. Tada liepkite tiems dviem mokiniams sugrįžti į savo vietas.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti pateiktą pastraipą apie šventųjų išvykimą iš Navū. Klasės paprašykite išklausyti ir išsiaiškinti, kaip tai, ką patyrė šventieji, buvo panašu į per kambarį vedamo mokinio potyrį.

Vietinėms nedorėlių gaujoms grasinant smurtu, šventieji iš Navū 1846 m. vasario mėn. ėmė keltis į vakarus keliaudami per Ajovos valstiją. „Išvykimas iš Navū šventiesiems buvo tikėjimu paremtas veiksmas. Jie išvyko nežinodami, kur tiksliai keliauja ir kada atkeliaus į tinkamą gyventi vietą. Jie žinojo tik tiek, kad priešai juos tuoj išvarys iš Ilinojaus ir kad jų vadovai gavo apreiškimą rasti saugią vietą kažkur Uoliniuose kalnuose“ (Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 309).

Kaip tai, ką išvykdami iš Navū patyrė šventieji, buvo panašu į per kambarį vedamo mokinio potyrį?
Ko galime išmokti iš to, ką patyrė šventieji, išvykdami iš Navū? (Galbūt kitais žodžiais, bet mokiniai turėtų išsakyti tokį principą: Sekdami savo Bažnyčios vadovų patarimais ir nurodymais mes veikiame remdamiesi tikėjimu. Šį principą galite užrašyti lentoje.)

Paprašykite mokinių atsiversti 6 žemėlapį („Bažnyčios kėlimasis į vakarus“), esantį Raštuose, Bažnyčios istorinių žemėlapių skyriuje, ir atrasti Navū ir Vinter Kvotersą. Paaiškinkite, kad dėl ilgalaikio lietaus ir nepakankamų išteklių 1846 m. vasarį iš Navū išvykę šventieji 480 kilometrų per Ajovą nukeliavo per keturis mėnesius. Grupė keliavo taip lėtai dėl jau minėtų priežasčių ir dėl to, kad prarado daugiau kaip 500 stiprių pastarųjų dienų šventųjų vyrų. Šie vyrai, kurie tapo žinomi kaip Mormonų batalionas, priėmė prezidento Brigamo Jango kvietimą ir užsirašė į Jungtinių Valstijų kariuomenę, kad uždirbtų pinigų ir padėtų vargšams Bažnyčios nariams įveikti kelionę į vakarus. Ši auka padėjo įvairiais būdais, tačiau taip pat dalį kelionės daugelis šeimų turėjo keliauti be vyrų ir tėvų. Matydami tokį keliavimo lėtumą, Bažnyčios vadovai nusprendė toliau į Uolinius kalnus nekeliauti iki 1847 m. pavasario. Jie patarė šventiesiems įsikurti žiemai. Viena iš didesnių nausėdijų, Vinter Kvotersas, buvo vakariniame Misūrio upės krante, dabartinės Nebraskos valstijos teritorijoje.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį Vinter Kvoterso ir kitų laikinų nausėdijų aprašymą:

Daugelis šventųjų gyveno ręstinėse trobelėse ir gluosnių bei purvo žeminėse. Daugelis žmonių buvo nepakankamai apsisaugoję nuo šalčio. Plačiai paplito tokios ligos kaip maliarija, plaučių uždegimas, tuberkuliozė, cholera ir skorbutas, sukėlę daug kančių ir mirčių. Baigiantis pirmajai žiemai stovyklose buvo mirę daugiau kaip 700 žmonių. (Žr. Mūsų paveldas. Trumpa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorija [2006], 68–69; Church History in the Fulness of Times Student Manual, 319–320).

Jei būtumėte buvę su šventaisiais Vinter Kvoterse, kaip jaustumėtės supratę, kad jums dar liko keliauti šimtai kilometrų?

Galite pabrėžti, kad net tuo kančių ir mirties metu ištikimi šventieji buvo palaiminti dėl sudarytų sandorų. Taip pat galite paaiškinti, kad Viešpats pažadėjo didžias palaimas tiems, kurie mirė Jam tarnaudami (žr. Almos 40:11–12; 60:13; DS 42:46).

Paprašykite mokinių greitai peržvelgti Doktrinos ir Sandorų 136 skyriaus įvadą ir išsiaiškinti, kur šis apreiškimas buvo duotas ir kas jį gavo. Pakvieskite juos papasakoti, ką sužinojo.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 136:1.

Kaip, jūsų manymu, žinojimas, kad Viešpats toliau apreiškia jiems Savo valią, padėjo šventiesiems?

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 136:2–5. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Viešpats liepė šventiesiems daryti, kad pasiruoštų toliau keliauti į vakarus.

Kaip turėjo būti organizuotos grupės?
Kodėl, jūsų manymu, būtų naudinga suburti šventuosius į grupes su paskirtais vadovais? Kuo šis būdas panašus į tai, kaip Bažnyčia organizuota šiais laikais? (Mokiniams atsakius į klausimus, lentoje galite užrašyti tokią tiesą: Viešpats organizuoja šventuosius į grupes, kad kiekvienas žmogus turėtų vadovą ir kiekvienu žmogumi būtų rūpinamasi.)

Paaiškinkite, kad dėl Vinter Kvoterse ir aplinkinėse stovyklose siautusių ligų ir mirčių, daugeliui šeimų ir asmenų reikėjo finansinės pagalbos kelionei į vakarus tęsti.

Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite jų drauge išstudijuoti Doktrinos ir Sandorų 136:6–11 ir išsiaiškinti, kaip šventieji turėjo pasirūpinti beturčiais. (Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti, ką išsiaiškina.) Prieš skaitant šią ištrauką paaiškinkite mokiniams, kad ne visi šventieji vienu metu išvyko iš Vinter Kvoterso. Žodžiai „tiems, kurie pasiliks“ 6 eilutėje reiškia tuo šventuosius, kurie turėjo kurį laiką pasilikti Vinter Kvoterse ir aplinkinėse stovyklose.

Kokie žodžiai ir frazės 6–11 eilutėse nurodo, kaip šventieji turi rūpintis beturčiais?
Koks žodis 7 eilutėje reiškia žmones, kurie paruošia kelią kitiems? (Pionieriai.)

Lentoje užrašykite tokį apibrėžimą. (Jis cituojamas iš Oxford English Dictionary, 2nd ed. [1989], “pioneer”.)

Pionierius – einantis priešakyje kitų, paruošiantis ar atveriantis kelią sekantiems paskui.

Ką, anot 11 eilutės, Viešpats pažadėjo tiems, kurie padeda beturčiams ir paruošia jiems kelią? Ko iš to galime pasimokyti? (Mokiniams atsakius, galite lentoje užrašyti tokį principą: Jei padedame beturčiams ir ruošiame jiems kelią, Viešpats mus palaimins.)
Kas paruošė jums kelią, kad galėtumėte džiaugtis Evangelijos palaimomis?

Paprašykite mokinių apmąstyti šį klausimą. Tada pakvieskite kelis mokinius savo atsakymus pasakyti klasei.

Kaip galite būti pionieriais – padėti beturčiams ir ruošti jiems kelią, kad jie galėtų džiaugtis Evangelijos palaimomis?

Pamoką baikite paliudydami apie aptartas tiesas ir paskatindami mokinius pagal jas gyventi.

Kita dalis (Jutos karas ir Mauntin Medouso žudynės, Brangiojo Perlo pasirodymas, 1 oficialus pareiškimas ir Doktrinos ir Sandorų 138)

Kad padėtumėte mokiniams pasiruošti kitos savaitės studijoms, paprašykite jų apsvarstyti klausimą, kokios yra mėginimo paslėpti nuodėmę pasekmės? Kitoje dalyje mokiniai sužinos apie Mauntin Medouso žudynėmis vadinamą tragediją, kuri įvyko, kai keli Bažnyčios nariai mėgino paslėpti savo nuodėmes. Taip pat mokiniai sužinos apie Bažnyčios vystymąsi, šventiesiems įsikūrus Druskos Ežero slėnyje.