1838 m. Džozefas Smitas pradėjo rašyti savo oficialią istoriją. Joje jis aprašė savo šeimą ir vietas, kuriose gyveno. Jis taip pat papasakojo apie 1820 m. Niujorko valst. vakaruose kilusį neįprastą religinį sujudimą. Šio religinio sujudimo metu nežinodamas, prie kurios bažnyčios prisidėti, jis buvo priverstas „giliai mąstyti ir didžiai nerimauti“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:8). Tyrinėdamas Raštus, o ypač perskaitęs Jokūbo 1:5, Džozefas nusprendė maldoje paklausti Dievą. Atsakydami į jo maldą, Dievas Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus pasirodė Džozefui.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti prezidento Tomo S. Monsono pasakojimą apie du misionierius Kanadoje (šio pasakojimo pabaiga bus pamokos gale):
Paveikslėlis
Prezidentas Tomas S. Monsonas
„Du [misionieriai] paskambino į pono Elmerio Polardo namų duris. […] Jie supažindino poną su žinia ir paprašė jo kartu pasimelsti. Jis sutiko su sąlyga, kad jis pats sukalbės maldą.
Jo sukalbėta malda misionierius pribloškė. Jis sakė: „Dangiškasis Tėve, palaimink šiuos du nelaimingus, suklaidintus misionierius, kad jie galėtų sugrįžti namo ir nešvaistytų savo laiko, pasakodami Kanados žmonėms apie šią fantastinę žinią, apie kurią jie tiek mažai teišmano.“
Jiems pakilus nuo kelių ponas Polardas paprašė misionierių niekada daugiau negrįžti į jo namus. Misionieriams išeinant, ponas pašaipiai pridūrė: „Juk jūs netikite, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas, ar ne?“ – ir užtrenkė duris“ („Pranašas Džozefas Smitas – Mokytojas pavyzdžiu“,2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Ką tų misionierių vietoje, būtumėte sakę ponui Polardui?
Kaip galima sužinoti, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:1–2. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kodėl Džozefas Smitas pradėjo rašyti savo ir Bažnyčios istoriją.
Kas, pagal 1 eilutę, buvo išplatinta tarp žmonių pirmosiomis Bažnyčios gyvavimo dienomis? (Daug melagingų pareiškimų, kurių tikslas buvo nuteikti žmones prieš Bažnyčią.)
Kodėl Džozefas pradėjo rašyti savo istoriją? (Kad visuomenę supažindintų su tikrais Pirmojo regėjimo ir Sugrąžinimo įvykiais.)
Paaiškinkite, kad ir šiandien yra žmonių ar grupelių, kurios skelbia melagingą ir klaidinančią informaciją apie Bažnyčią, tikėdamiesi sugniuždyti tikinčiųjų tikėjimą.
Ko galime pasimokyti iš priežasčių, dėl kurių Džozefas Smitas rašė savo istoriją? Kaip tai padės mums neapsigauti gavus melagingą ar klaidinančią informaciją? (Nuoširdžiai ieškantys tiesos, užuot priėmę viską, ką girdi ar randa internete, jos turėtų ieškoti patikimuose šaltiniuose, kuriuose pateikiama informacija apie Bažnyčią ir jos istoriją.)
Kodėl svarbu, kad tiesos apie Sugrąžinimą ieškotume Džozefo Smito istorijoje? (Jei žmonės pasikliaus pranašo pasakojimu, jis jiems padės neapsigauti sužinojus melagingą ir klaidingą informaciją.)
Kaip paties Džozefo Smito žodžiai gali padėti sužinoti tiesą apie jo išgyvenimus?
Perskaitykite tokį vyresniojo Nylo L. Anderseno perspėjimą:
Paveikslėlis
Vyresnysis Nylas L. Andersenas
„Visada yra žmonių, norinčių diskredituoti Bažnyčią ir sugriauti tikėjimą. Šiais laikais jie pasitelkia internetą.
Dalis informacijos apie Bažnyčią, kad ir kokia įtikinanti, tiesiog yra neteisinga“ („Jūsų tikėjimo išbandymas“, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Likusius mokinius pakvieskite įsiklausyti, kaip turėtume vertinti tai, ką skaitome apie Bažnyčią ir jos istoriją. (Kad mokiniai galėtų sekti tai, kas skaitoma, jiems galite duoti šio teiginio kopiją.)
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Pastarųjų dienų šventieji skaitytojai turėtų […] būti […] išprusę vertindami tai, ką skaito. […]
Mūsų asmeninis liudijimas paremtas Dvasios liudijimu, o ne kažkokiu surinktų istorinių faktų deriniu. Jei būsime nepajudinami, joks istorinių faktų iškraipymas negalės priversti suabejoti savo liudijimu. Mūsų Dangiškasis Tėvas mums davė galią samprotauti, todėl tikimasi, kad visu pajėgumu ja naudosimės. Be to, Jis davė ir Guodėją, kuris mus ves į tiesą ir kurio galia galime pažinti tiesą apie viską. Jis yra pagrindinis vedlys pastarųjų dienų šventiesiems, kurie yra verti ir pasiryžę juo kliautis“ (“Reading Church History” [address to CES religious educators, Aug. 16, 1985], 7, LDS.org).
Pakvieskite mokinius papasakoti, ką įsiminė iš vyresniojo Oukso patarimo ir kaip tai padėjo.
Galite paaiškinti, kad Džozefas Smitas šį pasakojimą apie Pirmąjį regėjimą parašė 1838 m. ir įtraukė į oficialią Bažnyčios istoriją, ketindamas išleisti pasauliui. Mes žinome devynis skirtingus pasakojimus apie Pirmąjį regėjimą – keturi iš jų parašyti arba padiktuoti paties Džozefo Smito, o penki parašyti žmonių, kurie atpasakojo tai, kas nutiko. (Daugiau informacijos apie Džozefo Smito keturis skirtingus Pirmojo regėjimo pasakojimus ieškokite, Miltono V. Bekmano Jaun. (angl. Milton V. Backman Jr.) straipsnyje “Joseph Smith’s Recitals of the First Vision,” Ensign, Jan. 1985, 8–17.)
Taip pat galite paaiškinti, kad tie skirtingi pasakojimai apie Pirmąjį regėjimą buvo parašyti skirtingu metu ir skirtingoms auditorijoms. Šiuose pasakojimuose Džozefas Smitas akcentuoja skirtingus savo Pirmojo regėjimo patyrimo aspektus, tačiau visi šie pasakojimai patvirtina esminę tiesą, kad Džozefas Smitas išties matė jam atvertus dangus ir matė dieviškus pasiuntinius, įskaitant ir Dievą Tėvą, ir Viešpatį Jėzų Kristų. Kadangi 1838 m. parašytas pasakojimas yra iš oficialios Džozefo Smito istorijos ir liudijimo pasauliui, jis buvo išspausdintas Brangiajame Perle ir laikomas Raštais.
Kaip Džozefas Smitas skirtinguose pasakojimuose akcentavo skirtingus savo regėjimo aspektus, taip ir apaštalas Paulius skirtingoms auditorijoms akcentavo skirtingus savo regėjimo, kuriame matė Gelbėtoją, aspektus (žr. ApD 9:1–9; ApD 22:5–11; ApD 26:12–20). Kaip manote, kodėl Džozefas Smitas ir Paulius pasakodami apie savo regėjimus kaskart akcentavo skirtingus dalykus?
Apibendrinkite Džozefo Smito – Istorijos 1:3–4 paaiškindami, kad Džozefas gimė Vermonte, tačiau 10 metų amžiaus persikėlė į Palmyrą, Niujorko valstiją.
Religinio sąmyšio apsupty Džozefas Smitas nusprendžia paklausti Dievą, kuri Bažnyčia teisinga
Paaiškinkite, kad Džozefas Smitas gyveno didelio religinio sujudimo metu. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:5–7. Likusių mokinių paprašykite atkreipti dėmesį į žodžius ir frazes, kurios apibūdina Džozefo Smito situaciją. Pakvieskite juos lentoje užrašyti, kokius žodžius ir frazes rado. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:8, 10. Likusių paprašykite rasti, kaip Džozefas Smitas apibūdino savo tuometinius jausmus.
Kaip Džozefas jautėsi dėl jį supusio religinio sujudimo?
Kokie klausimai jį kankino?
Ar kuriam iš jūsų kada nors kilo panašių klausimų? Ką Džozefas darė, kad rastų atsakymus?
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:11 ir išsiaiškinti, ką Džozefas Smitas darė, kad rastų atsakymus į rūpimus klausimus.
Į ką Džozefas kreipėsi ieškodamas pagalbos?
Koks principas, kurio mokoma Jokūbo laiško 1:5, padėjo Džozefui Smitui patikėti, kad gali rasti atsakymus į rūpimus klausimus? (Mokiniai gali atsakyti įvairiai, tačiau turėtų atpažinti šį principą: Jei mes melsimės didžiai tikėdami, Dievas atsakys į mūsų maldas. Galite paaiškinti, kad Dievas atsakys į mūsų maldas savo laiku ir būdu.)
Kaip manote, kodėl Šėtonas bandė sustabdyti Džozefą Smitą ir neleisti jam melstis?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:16–17. Likusiųjų paprašykite rasti, kaip Džozefas Smitas reagavo į patirtą pasipriešinimą. Taip pat paprašykite atkreipti dėmesį į Džozefo liudijime esančias frazes, kurios jiems prasmingos arba kuriomis galėtų remtis mokydami apie Pirmąjį regėjimą.
Kokios šiose eilutėse esančios frazės jums prasmingos? Kodėl?
Lentoje užrašykite: Džozefas Smitas matė Dievą Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų.
Kodėl svarbu turėti liudijimą, kad Džozefas Smitas matė Dievą Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų?
Kaip sužinojote, kad Džozefas Smitas matė Dievą Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų?
Po to, kai keli mokiniai pasidalys savo liudijimu, paaiškinkite, kad Pirmasis regėjimas buvo pagrindinis Sugrąžinimo įvykis. Pirmasis regėjimas atsakė į svarbius doktrininius klausimus. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:15–17 ir rasti tiesas, kurių galime išmokti iš šio pasakojimo. Galite užduoti šiuos klausimus:
Kokio principo, padėsiančio mums nugalėti pagundas, galime išmokti iš Džozefo Smito – Istorijos 1:15–16? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų paminėti tokį principą: Jei Šėtonui bandant mus priversti nuleisti rankas nuoširdžiai ieškosime Dievo pagalbos, Dievas galės mus išgelbėti.)
Ko iš šių eilučių išmokstame apie Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų? (Galimi atsakymai: Dievas Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus – gyvi. Dangiškasis Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus yra skirtingos ir atskiros esybės.)
Koks buvo pirmasis Džozefui Smitui Dievo ištartas žodis? (Džozefai.) Kodėl svarbu tai žinoti? Kokių tiesų galime iš to išmokti? (Galimi atsakymai: Dangiškasis Tėvas pažįsta mus vardu. Dievas atsako į mūsų maldas.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti ir pajusti šios pamokos doktrinų ir principų svarbą, galite užduoti tokius klausimus:
Kodėl būtina žinoti ir suprasti šias tiesas apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų?
Kada šios tiesos palaimino jūsų gyvenimą? (Priminkite mokiniams, kad kai kurie išgyvenimai yra pernelyg šventi ar asmeniški, kad apie juos pasakotume.)
Paaiškinkite, kad Džozefas Smitas per Pirmąjį regėjimą irgi gavo atsakymus į rūpimus klausimus. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:18–20.
Ką Džozefas sužinojo iš gauto atsakymo?
Mokiniams priminkite pamokos pradžioje skaitytą pasakojimą apie misionierius. Pakvieskite vieną mokinį perskaityti likusią pasakojimo dalį:
Paveikslėlis
Prezidentas Tomas S. Monsonas
„Jie abu sugrįžo prie pono Polardo durų. Ponas Polardas atidarė duris ir piktai pasakė: „Maniau, kad aš jums, jaunuoliai, liepiau daugiau čia nesirodyti!“
Tada jaunesnysis porininkas, sukaupęs visą drąsą, pasakė: „Pone Polardai, kai ėjome iš jūsų namų, jūs suabejojote, ar mes iš tikrųjų tikime, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas. Aš noriu jums, pone Polardai, paliudyti, jog aš žinau, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas; kad su įkvėpimu jis išvertė šventą metraštį, žinomą kaip Mormono Knyga; kad jis iš tikrųjų matė Dievą Tėvą ir Sūnų Jėzų.“ Misionieriai paliudijo ir išėjo.
[Ponas Polardas vėliau paliudijo:] „Tą vakarą negalėjau užmigti. Aš blaškiausi ir varčiausi. Savo galvoje vis girdėjau žodžius: „Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas. Aš tai žinau… Aš tai žinau… Aš tai žinau.“ Su nekantrumu laukiau, kol išauš rytas. Paskambinau misionieriams. […] Jie sugrįžo ir tąkart mano žmona, mano šeima ir aš dalyvavome pokalbyje – kaip nuoširdūs tiesos ieškotojai. Galiausiai mes visi priėmėme Jėzaus Kristaus Evangeliją“ („Pranašas Džozefas Smitas – Mokytojas pavyzdžiu“).
Paraginkite mokinius perskaityti knygą „Džozefas Smitas – Istorija“ ir paprašyti Dangiškojo Tėvo, kad padėtų jiems sustiprinti savo liudijimą, jog Džozefo Smito Pirmojo regėjimo pasakojimas yra tiesa. Taip pat galite paraginti juos ieškoti progų kažkam papasakoti Pirmojo regėjimo žinią. Baikite savo liudijimu apie šiandien aptartas tiesas.
Komentarai ir kontekstas
Džozefas Smitas – Istorija. Kada buvo oficialiai išleista Džozefo Smito istorija?
1838 m. Džozefas Smitas pradėjo rašyti savo oficialią istoriją, kuri 1842 m. buvo išspausdinta Times and Seasons laikraštyje. Tada 1957 m. ši istorija buvo įterpta į šešių tomų B. H. Robertso knygą pavadinimu A Comprehensive History of the Church (liet. „Išsami Bažnyčios istorija“). „Džozefas Smitas – Istorija“, kaip ji išspausdinta patvirtintuose Raštuose, buvo paimta iš oficialios Džozefo Smito istorijos ir 1851 m. išspausdinta kaip misionierių dalijama knygelė pavadinimu Brangusis Perlas. 1880 m. Brangusis Perlas buvo pripažintas Raštais.
„[Džozefo Smito] tėvai, Liusi Mak ir Džozefas Smitas Vyr., susituokė 1796 m. sausio 24 d. ir apsigyveno šeimos ūkyje Tunbridže, Vermonto valstijoje. 1805 m. vasarą Džozefas ir Liusi iš Solomono Mako, Liusi tėvo, nuomavosi ūkį [Šerone, Vermonto valst.], kur žiemą Džozefas mokė mokykloje. Būtent čia 1805 m. gruodžio 23 d. ir gimė penktasis vaikas, Džozefas Smitas Jaunesnysis. Liusi ir Džozefas mokė vaikus religijos, o Liusi ypač skatino juos skaityti Bibliją. Džozefas Vyresnysis įtariai žiūrėjo į tradicines bažnyčias, tačiau visuomet tvirtai tikėjo Dievą“(The Pearl of Great Price Student Manual [Church Educational System manual, 2000], 54).
„Džozefas Smitas užaugo šeimos ūkyje ir beveik visuomet priklausė nuo šeimos. […] Brendimo metais Džozefas Smitas pradėjo ugdyti ir rodyti savybes, kurios vėliau padėjo įvykdyti jam paskirtą misiją.
[…] Jis labai prisirišo prie šeimos, išmoko darbštumo, priimti sprendimus, tarnauti kitiems ir mylėti laisvę“ (Church History in the Fulness of Times, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 15).
„Džozefo Smito vaikystėje šeima dažnai persikeldavo ieškodama derlingesnės žemės ar kitų pragyvenimo šaltinių. […] 1811 m. Smitai persikėlė į mažą bendruomenę Vest Lebanone, Niu Hampšyro valstijoje. […] Vest Lebanoną užpuolė vidurių šiltinė. […] Vienas po kito pradėjo sirgti Smitų vaikai. […]
Septynmetis Džozefas Jaunesnysis pasveiko nuo šiltinės per dvi savaites, tačiau prasidėjo komplikacijos, kurios vėliau pareikalavo keturių operacijų. Rimčiausia komplikacija buvo jo kairės kojos tinimas ir blauzdikaulio infekcija. […] Džozefas daugiau nei dvi savaites kankinosi agonijoje. Jam reikėjo iškęsti operaciją, per kurią nuo blauzdikaulio buvo pašalintas infekcijos židinys. Per operaciją Džozefas buvo nesurištas ir skausmui numalšinti negėrė nei brendžio, nei vyno“ (Church History in the Fulness of Times, 22–23).
„1816 m. Džozefas Vyr. išvyko į Palmyrą, Niujorko valst., kad įsitikintų kalbomis apie derlingą žemę ir žemas kainas. Džozefas Jaun., dešimtmetis berniukas, dar nevisiškai pasveikęs po kojos operacijos, Smitų kelionėje pasamdyto vadeliotojo kelias dienas buvo verčiamas eiti per sniegą po 60 kilometrų per dieną. Tuo metu jis patyrė nepakeliamą nuovargį ir skausmą“ (The Pearl of Great Price Student Manual, 54).
„Džozefas Smitas Vyresnysis, galva šeimos, susidedančios iš dešimties, o po pagausėjimo 1821 m. iš vienuolikos asmenų, daug dirbo, kad išlaikytų šeimą. Praėjus dvejiems metams po atsikraustymo į Palmyrą jis buvo sutaupęs užtektinai pinigų, kad galėtų sumokėti pirmąją įmoką už 40 hektarų miškingos žemės, esančios netoli Farmingtono miestelio. Pirmaisiais metais jis drauge su sūnumis iškirto apie 12 hektarų brandaus miško, įdirbo žemę ir pasėjo kviečius. […] Jaunasis Džozefas vėliau prisiminė, kad „tai pareikalavo visų galinčių paremti šeimą indėlio.“ [“History of Joseph Smith By Himself,” 1832 (parašyta Kirtlande, Ohajo valstijoje, per 1832 m. liepos 20 d. ir lapkričio 27 d. laikotarpį), LDS Historical Department, Salt Lake City, p. 1.] […]
Tais laikais Džozefo galimybės lankyti mokyklą buvo labai ribotos. Jis tai susiejo su „skurdžia padėtimi“, kurioje augo. Mums neteko pasinaudoti privilegija siekti išsilavinimo. Gana pasakyti, kad buvau išmokytas tik skaityti, rašyti ir pagrindinių aritmetikos taisyklių – tai buvo visi mano išsilavinimo pasiekimai“ [“History of Joseph Smith By Himself,” pp. 1–2]” (Church History in the Fulness of Times, 29–30).
Daugiau informacijos apie Džozefo Smito keturis skirtingus Pirmojo regėjimo pasakojimus ieškokite Miltono V. Bekmano Jaun. (Milton V. Backman Jr.) straipsnyje “Joseph Smith’s Recitals of the First Vision,” Ensign, Jan. 1985, 8–17. Dar vienas naudingas straipsnis apie skirtingus Pirmojo regėjimo pasakojimus yra Ričardo L. Andersono (angl. Richard L. Anderson) straipsnis “Joseph Smith’s Recitals of the First Vision,” Ensign, Jan. 1996, 10–21.
Prezidentas Gordonas B. Hinklis liudijo, koks svarbus Bažnyčiai yra Pirmasis regėjimas:
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
„Mūsų kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narių argumentai paremti šio šlovingo Pirmojo regėjimo tikrumu. Jis praskyrė uždangą ir pradėjo šį laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpį. Viskas, kuo remiame savo doktriną, ko mokome, kuo gyvename, nėra taip svarbu kaip tas pirmasis pareiškimas. Jei Džozefas Smitas kalbėjo su Dievu Tėvu ir Jo Mylimu Sūnumi, tai visa kita apie ką jis kalbėjo yra tiesa. Tai vyris, ant kurio varstosi vartai, vedantys į išgelbėjimo ir amžinojo gyvenimo kelią“ (“What Are People Asking about Us?”, Ensign, Nov. 1998, 71).
Prezidentas Džozefas F. Smitas mokė apie Pirmojo regėjimo svarbą kitų nuo Jėzaus Kristaus prisikėlimo įvykusių įvykių kontekste:
Paveikslėlis
Prezidentas Džozefas F. Smitas
„Svarbiausias pasaulio įvykis nuo Dievo Sūnaus prisikėlimo iš kapo ir jo įžengimo į dangų yra Tėvo ir Sūnaus pasirodymas berniukui Džozefui Smitui, kurio metu buvo pasiruošta kloti Jo karalystės – ne žmogaus karalystės – pamatą, karalystės, kuri neišnyks ir nebus nuversta. Dėl to, kad priimu šią tiesą, man lengva priimti visas kitas jo per keturiolika misijos žemėje metų paskelbtas tiesas. Jis niekada nemokė netikrų doktrinų. Niekada negyveno pagal doktriną, pagal kurią nebuvo įsakyta gyventi. Niekada nebuvo klaidų šalininkas. Jis nebuvo apgautas. Jis matė, girdėjo, darė, kaip buvo įsakyta daryti, ir dėl to Dievas yra atsakingas už Džozefo Smito atliktus darbus, o ne Džozefas Smitas. Tai priskiriama Viešpačiui, o ne žmogui“ (Gospel Doctrine, 5th ed. [1939], 495–96).
Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo patvirtino Pirmojo regėjimo realumą:
Paveikslėlis
Vyresnysis M. Raselas Balardas
„Evangelija arba buvo sugrąžinta, arba ne. Gelbėtojo bažnyčia ir jos doktrinos arba buvo prarastos, arba ne. Džozefas Smitas arba matė nepakartojamą regėjimą, arba ne. Mormono Knyga yra dar vienas Jėzaus Kristaus testamentas, arba ne. Jėzaus Kristaus Evangelijos pilnatvė buvo žemėn sugrąžinta per Dievo išrinktą pranašą, arba ne.
Tiesa tikrai nėra už tai painesnė. Arba šie dalykai tikrai įvyko, kaip apie tai liudijau, arba ne. Mano, pastarųjų dienų Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalo, liudijimas ir liudijimai milijonų ištikimų Bažnyčios narių visame pasaulyje yra, kad tai, ką šį rytą jums pasakiau, yra tiesa. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia buvo atkurta per Džozefą Smitą ir šiandien jai vadovauja dabartinis pranašas. Tai aš žinau!“ (“Restored Truth,” Ensign, Nov. 1994, 67–68.)
Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo apie negandas, priešinimąsi ir tamsą, ateinančius prieš dvasinius patyrimus arba po jų:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Paprasta ir labai rimta tiesa yra ta, kad prieš nepaprastas akimirkas, prieš tikrai reikšmingas dvasines akimirkas gali užpulti negandos, priešinimasis ir tamsa. Gyvenimas turi mums paruošęs keletą tokių akimirkų ir kartais jos ateina, pradėjus artintis prie svarbaus sprendimo ar svarbaus gyvenimo žingsnio.
[…] Priešinimąsi taip pat dažnai patiriame po priimto sprendimo, po apreiškimo akimirkų ir po to, kai žinojimas suteikė mums ramybės ir kai įgijome tikėjimą, kurio manėme niekada neprarasią. […]
Tikiu, kad mums skirtais keliais Dievas nusiveda mus į giraitę, kalną ar šventyklą ir ten parodo savo stebuklingą planą. Galbūt jo nematome taip aiškiai, kaip matė Mozė ar Nefis, arba Jaredo brolis, tačiau matome tiek, kiek mums reikia, kad pažintume Viešpaties valią ir žinotume, jog Jis mus myli taip, kaip to net nesuvokia mirtingieji. Taip pat tikiu, kad priešininkas ir jam pavaldūs gudrūs pakalikai mėgina neleisti tokiems išgyvenimams įvykti, o jiems įvykus stengiasi juos sumenkinti. […]
Brovimasis per tamsą ir beviltiškumą bei šviesos meldimas atvėrė šį Evangelijos laikotarpį. Juo jis ir palaikomas, juo būsime palaikomi ir mes. […]
Pripažįstu, priešinimasis ir negandos yra realūs reiškiniai, tačiau liudiju apie Dievo šlovę, išperkantį Dievo Sūnų, šviesą, viltį ir šviesią ateitį. Prisiekiu, kad Dievas gyvas ir jus myli, kiekvieną iš jūsų, ir kad Jis yra nustatęs ribas ir apribojimus, kurių negali peržengti tamsos galios. Liudiju, kad Jėzus yra Kristus, nugalėjęs mirtį ir pragarą, ir pinkles ten rezgantį velnią“ (“Cast Not Away Therefore Your Confidence” [Brigham Young University devotional, Mar. 2, 1999], 1, 2, 6–7, speeches.byu.edu).