91 pamoka
Doktrinos ir Sandorų 88:1–40
Įvadas
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas pareiškė, kad Doktrinos ir Sandorų 88 skyriuje užrašytas „vienas didingiausių žmogui kada nors duotų apreiškimų“ (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–1956] 3:181). Šį apreiškimą pranašas Džozefas Smitas gavo per tris dienas – 1832 m. gruodžio 27–28 d. ir 1833 m. sausio 3 d. – po to, kai aukštieji kunigai konferencijoje meldėsi norėdami sužinoti Viešpaties valią dėl Sionės įkūrimo. Tai pirmoji iš keturių pamokų apie Doktrinos ir Sandorų 88 skyrių. Šioje pamokoje aptarsite apreiškimo dalį, kuri apima: 1) Viešpaties pareiškimą, kad Jis yra šviesa, kuri valdo ir yra visur; 2) Jo paaiškinimą apie Jo karalystes ir jų gyventojus valdančius įstatymus.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Doktrinos ir Sandorų 88:1–13
Viešpats pareiškia, kad Jis yra visur esanti šviesa
Paklauskite mokinių, ar jie kada nors buvo visiškoje tamsoje. Pakvieskite kelis mokinius pasidalyti savo patirtimi. Parodykite žibintuvėlį ar žvakę arba nupieškite vieną iš jų lentoje.
-
Kaip buvimo visiškoje tamsoje patirtis padeda jums vertinti šviesos palaimą?
-
Ką Jėzaus Kristaus Evangelijoje simbolizuoja šviesa?
Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 88 skyriuje yra Viešpaties mokymai apie šviesos svarbą. Šį apreiškimą pranašas Džozefas Smitas gavo per tris dienas, po to, kai aukštieji kunigai konferencijoje meldėsi norėdami sužinoti Viešpaties valią dėl Sionės įkūrimo.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:1–2 ir išsiaiškinti, kaip, pasak Viešpaties, Jis ir angelai jaučiasi, kai Jo tarnai meldžiasi norėdami žinoti Jo valią.
-
Kodėl, jūsų manymu, Viešpačiui tai patinka ir angelai džiūgauja, kai meldžiamės, kad sužinotume Jo valią?
-
Kodėl Dievo valios žinojimas yra tarsi šviesa jos ieškantiems?
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 88:3–5 paaiškindami, jog Viešpats šiuos brolius mokė, kad jie per Šventąją Dvasią, kuri dar vadinama Guodėju ir Pažado Šventąja Dvasia, gali gauti patikinimą, kad pelnys amžinąjį gyvenimą.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:6–13. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ko Viešpats mokė apie visos šviesos šaltinį. Pakvieskite mokinius pasidalyti savo atsakymais.
-
Koks žodis 7 eilutėje vartojamas kalbant apie tiesos šviesą?
-
Iš kur, anot 12–13 eilučių, atsiranda visa šviesa?
-
Kaip Dievas veikia Savo kūrinius per Kristaus Šviesą? (Padėkite mokiniams atpažinti tokią doktriną: Per Kristaus Šviesą Dievas teikia šviesą ir gyvybę visiems savo kūriniams. Šią doktriną galite užrašyti lentoje. Mokiniai dar gali paminėti, kad Kristaus Šviesa yra įstatymas, kuriuo valdoma visata ir jos gyventojai, ir kad ji „gaivina“ mūsų supratimą. Gaivinti reiškia gyvinti, arba stiprinti. Kadangi šis žodis vartojamas ir vėliau apreiškime, apsvarstykite, ar nevertėtų pasiūlyti mokiniams šį apibrėžimą užsirašyti Raštų paraštėje šalia 11 eilutės.)
Jei reikia, papildykite mokinių paaiškinimą apie Kristaus Šviesą paaiškindami, kad tai yra „dieviška energija, galia ar įtaka, sklindanti iš Dievo per Kristų ir viskam teikianti gyvenimą bei šviesą“ (Raštų rodyklė, „Šviesa, Kristaus“, raštai.lds.org).
Norėdami padėti mokiniams apsvarstyti, kaip yra palaiminti per Kristaus Šviesą, užrašykite lentoje tokias jos rūšis:
Fizinė šviesa Supratimas Gyvybė Įstatymas
Pakvieskite mokinius lentoje pateikti pavyzdžių, kaip šie Kristaus Šviesos pasireiškimai veikia mus kiekvieną dieną. (Kai kurie pavyzdžiai gali būti gebėjimas matyti, gebėjimas sužinoti ir atpažinti tiesą, maistą ir drabužius mums teikiančių augalų ir gyvūnų augimas ir gebėjimas žinoti, kas gera ir kas pikta.)
-
Kaip mūsų aptartos tiesos apie Kristaus Šviesą padeda jums būti dėkingiems už Viešpaties įtaką jūsų gyvenime?
Doktrinos ir Sandorų 88:14–40
Viešpats paaiškina, kad yra su šlovės karalystėmis susiję įstatymai
Parodykite pirštinę ir paaiškinkite, kad ji simbolizuoja fizinį kūną. Pakvieskite kurį nors mokinį užsimauti pirštinę ir pajudinti savo pirštus. Atkreipkite mokinių dėmesį, kad ranka įdvasina, arba atgaivina, pirštinę.
-
Jei pirštinė simbolizuoja fizinį kūną, tai ką tokiu atveju simbolizuoja ranka? (Dvasinį kūną.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:15. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip Viešpats vadino dvasios ir kūno junginį?
-
Kaip Viešpats vadino dvasios ir kūno junginį? (Dvasia ir kūnas yra žmogaus siela. Galite mokiniams pasiūlyti šią doktriną pasižymėti savo Raštuose.)
-
Kaip tai, kas veikia mūsų fizinius kūnus, taip pat gali veikti ir mūsų dvasias? (Mokiniams atsakinėjant, paraginkite juos pateikti pavyzdžių.)
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, kaip mūsų fiziniai kūnai susiję su mūsų dvasiomis, garsiai perskaitykite prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį. Paprašykite klasės išklausyti tą teiginį ir išsiaiškinti, kaip dvasia ir kūnas gali veikti vienas kitą.
„Be jokių abejonių, kūno sveikata daro įtaką dvasiai, kitaip Viešpats nebūtų apreiškęs Išminties Žodžio. Dievas niekada nėra davęs laikinųjų įsakymų – tai, kas daro įtaką mūsų kūnams, taip pat daro įtaką ir mūsų [dvasioms]. […]
Nuodėmė silpnina. Ji veikia ne tik [dvasią], bet ir kūną. Raštuose gausu pavyzdžių, kad teisiesiems gali būti suteikiama fizinė galia. Kita vertus, neatgailauta nuodėmė gali išsklaidyti energiją ir nuvesti tiek prie psichinės, tiek ir prie fizinės ligos“ (“In His Steps,” Ensign, Sep. 1988, 5).
-
Kaip supratimas apie jūsų kūno ir dvasios sąsają, gali padėti jums daryti teisingus sprendimus?
Kad paruoštumėte mokinius aptarti prikėlimo tiesas, paprašykite prieš klasę stovinčio mokinio nusimauti pirštinę ir padėti ant stalo ar kėdės.
-
Ką galėtų simbolizuoti šis veiksmas? (Fizinę mirtį.)
-
Kas atsitinka su siela mirštant? (Dvasia atsiskiria nuo kūno.)
Paprašykite, kad mokinys paimtų pirštinę ir vėl ją užsimautų.
-
Ką galėtų simbolizuoti šis veiksmas? (Prikėlimą.)
-
Kas atsitinka su siela per prikėlimą? (Dvasia sujungiama su kūnu.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:14, 16–17. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip Viešpats apibūdino prikėlimą. Pakvieskite mokinius pasidalyti savo atsakymais.
-
Kas padarė taip, kad mūsų sielos gali būti išpirktos? (Mokiniams atsakius lentoje užrašykite tokią doktriną: Dėl Jėzaus Kristaus nuopelnų mūsų sielos gali būti išpirktos.)
-
Ką paveldės vargšų ir romiųjų sielos, kai mūsų sielos bus išpirktos? (Žemę.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:18–20. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kas turi įvykti su žeme prieš tai, kai išpirktosios sielos galės ją paveldėti.
-
Kas turi įvykti su žeme prieš tai, kai išpirktosios sielos galės ją paveldėti?
-
Kokios esybės akivaizda, anot 19 eilutės, bus pašventintoje žemėje?
Lentoje užrašykite tokį klausimą: Kas turės teisę gyventi celestialinėje karalystėje ir mėgautis Dangiškojo Tėvo akivaizda? Paprašykite mokinių apmąstyti, kaip jie atsakytų į šį klausimą.
Paaiškinkite, jog kaip žemė įgis šlovę po pašventinimo, taip ir mūsų kūnai bus pakeisti ir įgis šlovę prikėlimo metu. Tačiau ne visi žmonės įgis vienodą šlovę.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:21–24 ir išsiaiškinti, nuo ko priklauso, kokią šlovę žmogus gauna prikėlimo metu.
-
Nuo ko priklauso, kokią šlovę žmogus gauna prikėlimo metu? (Lentoje užrašykite tokią doktriną. Taip pat galite pasiūlyti mokiniams ją užsirašyti Raštų paraštėje. Per prikėlimą gausime šlovę pagal tai, kokiam įstatymui paklusome.)
Norėdami padėti mokiniams suprasti šią tiesą, pakvieskite juos drauge su porininku perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:25–33. Paprašykite jų išsiaiškinti, kaip paklusnumas Kristaus įstatymams paveiks žemę ir mus visus. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti tai, ką išsiaiškina.
-
Kokius tiesos, kad per prikėlimą gausime šlovę pagal tai, kokiam įstatymui paklusome, patvirtinimus radote?
-
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad 28 eilutėje Viešpats paminėjo tuos, „kurie celestialinės dvasios“. Ką, jūsų nuomone, reiškia būti „celestialinės dvasios“?
Padėkite mokiniams suprasti, kad celestialinės dvasios yra žmonės, gyvenantieji pagal celestialinės karalystės įstatymą. Priminkite klasės nariams, kad iš Doktrinos ir Sandorų 76 skyriaus žinome, jog gyventi pagal celestialinės karalystės įstatymą reiškia turėti liudijimą apie Jėzų Kristų, laikytis Dievo įsakymų, sudaryti ir laikytis sandorų, nugalėti tikėjimu ir gauti pažado Šventąją Dvasią (žr. DS 76:50–53, 69–70).
-
Kaip, pagal Doktrinos ir Sandorų 88:28–29, Viešpats apibūdina prikeltus kūnus tų, kurie įgyja celestialinę šlovę?
-
Kokios šlovės kūną per prikėlimą, anot Doktrinos ir Sandorų 88:30–31, gaus žmogus, jei žemėje jis paklūsta tik terestrialiniam ar telestialiniam įstatymui? (Padėkite mokiniams suprasti, kad mūsų kūnai šlove atitiks tai, kokiomis dvasiomis tapome.)
Norėdami padėti mokiniams geriau suprasti doktriną, kad gauname šlovę priklausomai nuo to, kokiam įstatymui paklūstame, paprašykite jų dirbti grupelėmis po tris ar keturis mokinius ir atlikti tokią užduotį. Galite išdalyti nurodymų kopijas arba nurodymus užrašyti lentoje.
-
Drauge aptarkite klausimą, kodėl naudinga laikytis kelių eismo taisyklių? Kokios gali būti kelių eismo taisyklių nesilaikymo pasekmės?
-
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 88:34–35 ir išsiaiškinkite, kokios yra gyvenimo pagal Dievo įstatymus ir atsisakymo pagal juos gyventi pasekmės. Aptarkite tai, ką išsiaiškinate.
-
Doktrinos ir Sandorų 88:40 apibūdinamos savybės žmonių, kurie artinasi prie celestialinės karalystės. Išstudijuokite šią ištrauką drauge ir išsiaiškinkite tas savybes. Tada aptarkite, kaip galėtumėte ugdyti, ar stiprinti, tas savybes savo gyvenime.
Mokiniams aptarus tas savybes su grupės nariais, išsakykite savo liudijimą apie mūsų gyvenimą užliejančią šviesą, kai stengiamės gyventi pagal Viešpaties įstatymus. Pakvieskite mokinius papasakoti, kaip ši tiesa pasireiškė jų gyvenime. Padėkite mokiniams pritaikyti tai, ko išmoko, paprašydami jų užsirašyti tikslą, padėsiantį jiems gyventi pagal celestialinės karalystės įstatymą ir būti palaimintiems tomis savybėmis. Pasiūlykite keliems mokiniams savo tikslais, jeigu jie nėra labai asmeniški, pasidalyti su visa klase.
Komentarai ir kontekstas
Doktrinos ir Sandorų 88:3–4. „Kitas Guodėjas“
„Kai kurie mano, kad frazė „kitas Guodėjas“ iš Doktrinos ir Sandorų 88:3 reiškia antrąjį Guodėją, arba asmeninį Gelbėtojo apsilankymą. Tačiau Viešpats šioje eilutėje pažadėjo, kad šis Guodėjas gyvens „jūsų širdyse“. […] Doktrinos ir Sandorų 88 skyriuje pažadėtas Guodėjas yra „pažado Šventoji Dvasia“ (3 eil.), „amžinojo gyvenimo […] pažadas, kurį jums duodu“ (4 eil.)“ (Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001, 198).
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino:
„Pažado Šventoji Dvasia yra ne antrasis Guodėjas. Pažado Šventoji Dvasia yra ant kiekvienų teisiai atliktų apeigų patvirtinimo antspaudą uždedanti Šventoji Dvasia [DS 132:7]; ir, jei sandora sulaužoma, Ji nuima tą antspaudą“ (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–56], 1:55).
Doktrinos ir Sandorų 88:6–13. Kristaus Šviesa
Kristaus Šviesa „sklinda nuo Dievo akivaizdos, kad pripildytų erdvės neaprėpiamybę“. Tai „šviesa, kuri yra visame kame, kuri teikia gyvybę viskam, kuri yra įstatymas, kuriuo viskas valdoma“ (DS 88:12–13; taip pat žr. 6–11 eilutes). Ši galia yra gėrio įtaka visų žmonių gyvenime (žr. Jono 1:9; DS 93:2). Raštuose Kristaus Šviesa kartais dar vadinama Viešpaties Dvasia, Dievo Dvasia, Kristaus Dvasia arba Gyvenimo Šviesa.
Kristaus Šviesa neturėtų būti painiojama su Šventąja Dvasia. Tai nėra asmenybė kaip Šventoji Dvasia. Jos įtaka veda žmones ieškoti tikros Evangelijos, krikštytis ir gauti Šventosios Dvasios dovaną (žr. Jono 12:46; Almos 26:14–15).
Sąžinė yra Kristaus Šviesos pasireiškimas, leidžiantis mums atskirti, kas gera ir kas bloga. Pranašas Mormonas mokė: „Kristaus Dvasia duodama kiekvienam žmogui, kad jis galėtų pažinti, kas gera ir kas pikta; todėl rodau jums būdą nuspręsti: viskas, kas kviečia daryti gera ir įtikinėja tikėti Kristų, siunčiama Kristaus galia ir dovana; todėl galite tobulai pažinti, kad tai iš Dievo. […] Ir dabar, mano broliai, žinant, kad pažįstate tą šviesą, kurios dėka galite nuspręsti, kuri šviesa yra Kristaus, žiūrėkite, kad nenuteistumėte neteisingai; nes tokiu teismu, kokiu teisiate, taip pat ir jūs būsite teisiami (Moronio 7:16, 18)“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2006], 83–84).
Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Norėdamas apibūdinti Kristaus Šviesą, aš palyginsiu ją su saulės šviesa. Saulę žino kiekvienas; ji yra visur ir ją galima matyti bei jausti. Pati gyvybė priklauso nuo saulės šviesos.
Kristaus Šviesa yra kaip saulės šviesa. Ji taip pat yra visur ir vienodai teikiama visiems.
Kaip tamsa turi pasitraukti pasirodžius saulei, taip Kristaus Šviesa priverčia trauktis blogį.
Saulės šviesoje nėra tamsos. Ji valdo tamsą. Saulę gali užstoti debesys ar žemės sukimasis. Bet debesys išsisklaidys, o žemė vėl atsisuks į ją. […]
Kristaus Šviesa yra visuotina kaip pati saulės šviesa. Kur tik gyvena žmonės, ten yra Kristaus Dvasia. Ji yra kiekvienoje gyvoje sieloje. Ji yra viso, kas gera, rėmėja. Ji yra visko, kas palaimins ir praturtins žmoniją, įkvėpėja. Ji puoselėja patį gėrį“ („Kristaus šviesa“, Liahona, 2005 m. balandis, p. 13).
Doktrinos ir Sandorų 88:21–24; 34–35. Galime pasirinkti paklusti celestialinės karalystės įstatymui
Vyresnysis Delbertas L. Steiplis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasiūlė patiems įvertinti savo paklusnumą celestialiniam įstatymui:
„Galbūt visiems mums būtų gerai dar kartą įvertinti save, kad nustatytume savo dabartinę būklę, kiek laikomės pagrindinio celestialinės karalystės įstatymo – paklusnumo įstatymo. Gauti rezultatai parodytų mums, kurią karalystę pasirinkome kaip savo tikslą. Pavyzdžiui:
Ar studijuoju ir apmąstau Raštus siekdamas žinoti Dievo valią ir suprasti Jo vaikams skirtus įsakymus?
Ar vadovaujuosi dabar gyvenančio Dievo pranašo patarimais, ar tiesiog išsirenku tuos, su kuriais sutinku, ir nepaisau kitų?
Ar ieškau savo vyskupo ir kuolo prezidento patarimo dėl man ir mano šeimai nerimą keliančių dalykų?
Ar uoliai stengiuosi drausminti save pajungdamas fizinio kūno troškimus savo valiai?
Ar dedu visas pastangas atgailaudamas dėl praeities ar dabartinių nusižengimų ir juos taisau darydamas tai, kas teisu?
Ar į gyvenimą visuomet žvelgiu su tikėjimu Dievu, net jeigu patiriu išmėginimus, negandas ir vargus? Ar nešu savo naštą nesiskųsdamas?
Dievo įsakymų laikymasis nėra sunki našta, kai tai darome iš meilės Jam, taip maloningai mus palaiminusiam. Gelbėtojas mus maldavo: „Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
Mano jungas švelnus, mano našta lengva.“ (Mato 11:29–30.)
Mūsų noras paklusti Dievo įsakymams yra liudijimas apie mūsų tikėjimą Juo ir meilę Jam. Maištingas būdas negali paveldėti celestialinės karalystės“ (“The Blessings of Righteous Obedience,” Ensign, Nov. 1977, 20–21).