Doktrinos ir Sandorų 131 skyrius – 1843 m. gegužės 16–17 d. Reimase, Ilinojaus valst., Džozefo Smito išdėstytų principų rinkinys. Jis mokė apie naują ir nesibaigiančią santuokos sandorą ir ištikimiesiems duotą amžinojo gyvenimo pažadą. Jis taip pat mokė, kad visa dvasia yra materija.
Džozefas Smitas moko apie amžinosios santuokos svarbą
Parodykite mokiniams paprastą kodinę spyną. Ja galite užrakinti kokios nors dėžutės dangtį. Jei spynos neturite, nupieškite ją lentoje. Pakvieskite vieną vaikiną ir vieną merginą ateiti į klasės priekį. Vienam mokiniui duokite lapelį su spynos kodo pradžia. Kitam mokiniui duokite lapelį su likusiais spynos kodo skaičiais. Jei į pamoką atsinešėte spyną, paprašykite vieno mokinio atrakinti spyną be kito pagalbos. Tada leiskite jiems tai padaryti drauge.
Paveikslėlis
kodinė spyna
Užrašykite šį klausimą lentoje (arba prieš pamoką užrašykite ant lapelio ir įdėkite į dėžutę, kurią mokiniai turės atrakinti): Jei spyna reiškia įėjimą į aukščiausią celestialinės karalystės lygį, tai ką reiškia kodas? Pasiūlykite mokiniams atsakymų į šį klausimą ieškoti skaitant Doktrinos ir Sandorų 131.
Paaiškinkite, kad 1843 m. gegužės 16 d. Džozefas Smitas nuvyko į Reimasą, Ilinojaus valst. Apsistojęs pas Bendžaminą ir Melisą Džonsonus, jis užantspaudavo juos kaip vyrą ir žmoną amžinybei. Jis taip pat mokė juos, kaip amžinoji santuoka yra susijusi su celestialine karalyste. Šios tiesos užrašytos Doktrinos ir Sandorų 131:1–4. (History of the Church, 5:391–392.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 131:1. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokią tiesą pranašas atskleidė apie celestialinę karalystę.
Kokią tiesą pranašas atskleidė apie celestialinę karalystę?
Paaiškinkite, kad aukščiausią šlovės lygį celestialinėje karalystėje vadiname išaukštinimu, arba amžinuoju gyvenimu. Lentoje užrašykite žodį išaukštinimas. Paaiškinkite, kad pasiekusieji šį celestialinės šlovės lygį gyvens taip, kaip gyvena mūsų Dangiškasis Tėvas.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 131:2–4, o likusiųjų paprašykite rasti, ką turime daryti, norėdami pasiekti aukščiausią celestialinės karalystės lygį.
Ką mes turime padaryti, kad pasiektume aukščiausią celestialinės karalystės lygį? (Mokiniai turėtų atpažinti šią doktriną: Kad pasiektume išaukštinimą, aukščiausią celestialinės karalystės lygį, turime sudaryti naująją ir nesibaigiančiąją santuokos sandorą.)
Ką, jūsų manymu, reiškia 4 eilutėje užrašyti žodžiai, kad „negali[me] turėti prieaugio“, jei nebūsime užantspauduoti šventykloje? (Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šią eilutę, galite paaiškinti, kad žodis prieaugis reiškia galimybę turėti vaikų celestialinėje karalystėje.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti frazę „naujoji ir nesibaigiančioji santuokos sandora“, paaiškinkite, kad žodis naujoji šiame kontekste reiškia, kad ši sandora iš naujo atkurta šiuo Evangelijos laikotarpiu. Žodis nesibaigiančioji reiškia, kad ši svarbi sandora išliks amžinybėje. (Priminkite mokiniams, kad šią celestialinės santuokos sandorą mes sudarome šventykloje.)
Kaip celestialinė santuoka tarp vyro ir moters gali juos paruošti išaukštinimui?
Pakvieskite vieną mokinį perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite klasės klausytis, kaip santuoka gali padėti mums pasiruošti amžinajam gyvenimui.
Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas A. Bednaris
„Dvi įtikinančios doktrininės priežastys padeda mums suprasti, kodėl amžinoji santuoka yra svarbi Tėvo plane.
1 priežastis. Vyriškos ir moteriškos lyties dvasios savo prigimtimi papildo ir patobulina viena kitą ir todėl yra numatyta, kad vyras ir moteris kartu siektų išaukštinimo. […]
Pagal dievišką sumanymą vyrams ir moterims skirta augti kartu siekiant tobulumo ir šlovės pilnatvės. Dėl to, kad skiriasi jų temperamentai ir sugebėjimai, tiek vyrai, tiek moterys santuokos santykiams suteikia unikalias perspektyvas ir potyrius. Vyrų ir moterų indėlis į visumą ir vienybę yra skirtingas, bet tolygus, ir to negalima pasiekti niekaip kitaip. Vyras papildo ir tobulina moterį taip, kaip moteris papildo ir tobulina vyrą, kai mokosi vienas iš kito ir kartu stiprina vienas kitą. […]
2 priežastis. Pagal dievišką planą vaikams atvesti į mirtingąjį gyvenimą ir parūpinti geriausią aplinką jiems augti ir auklėti reikia tiek vyro, tiek ir moters“ (“Marriage Is Essential to His Eternal Plan,” Ensign, June 2006, 83–84; paryškinimas ir kursyvas nuimtas).
Kodėl, pasak vyresniojo Bednario, santuoka tarp vyro ir moters yra būtina mūsų išaukštinimui?
Kaip supratimas apie vyro ir moters santuokos būtinybę išaukštinimui pakeičia tai, ko tikitės iš būsimo sutuoktinio (-ės)?
Kodėl jūsų amžiuje svarbu nustatyti sau prioritetą ruoštis amžinajai santuokai šventykloje?
Galite paaiškinti, kad išaukštinimo palaimos bus prieinamos ir tiems, kurie gyvenime neturėjo galimybės sudaryti celestialinės santuokos. Pakvieskite vieną mokinį perskaityti šį teiginį iš Ištikimi tikėjimui:
„Kai kurie Bažnyčios nariai pasilieka vieniši ne dėl savo kaltės, nors ir norėtų susituokti. Jeigu jūs esate tokioje situacijoje, būkite tikri, kad „viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (Romiečiams 8:28). Jei išliekate verti, ateis diena, šiame gyvenime ar kitame, kai jums bus suteikti visi amžinosios šeimos palaiminimai“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2005], 143–144).
Kaip dabartinis gyvenimas laikantis krikšto sandorų padeda jums ruoštis gauti šventyklos palaiminimus? Ką jau dabar gali daryti vaikinai ir merginos, kad celestialinė santuoka taptų prioritetu? (Mokinių atsakymus galite surašyti lentoje.)
Kvieskite mokinius amžinąją santuoką šventykloje padaryti gyvenimo prioritetu. Paliudykite apie palaimas, gaunamas dėl celestialinės santuokos.
Pranašas paaiškina, kas yra „dar tvirtesnis pranašystės žodis“
Parodykite mokiniams parašytą laidavimo ar garantinį raštą.
Kokia yra laidavimo nauda?
Kodėl Dangiškojo Tėvo laidavimas būtų itin vertingas?
Paaiškinkite, kad Reimase, Ilinojaus valst., 1843 m. gegužės 17 d. Džozefas Smitas pasakė pamokslą apie 2 Petro 1:19 užrašytus žodžius, reiškiančius Dievo laidavimą (žr. History of the Church, 5:392). Pasiūlykite mokiniams tyliai perskaityti 2 Petro 1:19 ir surasti tuos žodžius. („Dar tvirtesnis pranašystės žodis“)
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 131:5 ir rasti žodžius „dar tvirtesnis pranašystės žodis“. Paprašykite jų papasakoti, ką surado.
Ką, pasak 5 eilutės, Dangiškasis Tėvas garantuoja žmogui dar tvirtesniu pranašystės žodžiu? (Amžinąjį gyvenimą.)
Kaip, jūsų manymu, jaustumėtės gavę tokias garantijas? Kodėl?
Pastaba. Nespėliokite, kokie gyvi asmenys yra gavę „dar tvirtesnį pranašystės žodį“. Tačiau Raštai pasakoja apie kelis asmenis, kurie dar būdami gyvi gavo amžinojo gyvenimo garantijas. Pavyzdžiui, Viešpats tai garantavo Džozefui Smitui (žr. Doktrinos ir Sandorų 132:49) ir Almai (žr. Mozijo 26:20).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 131:6, o likusiųjų paprašykite rasti, kas gali sutrukdyti žmogui gauti amžinąjį gyvenimą.
Kas, pasak Džozefo Smito, gali mūsų išgelbėjimą, arba amžinąjį gyvenimą, padaryti neįmanomą? (Mokiniai gali pasakyti kitais žodžiais, tačiau pasistenkite, kad jie suprastų, jog mes negalime būti išgelbėti neturėdami išmanymo. Šią tiesą galite užrašyti lentoje.)
Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti prezidento Meriono Dž. Romnio iš Pirmosios Prezidentūros teiginį. Paprašykite mokinių pasiklausyti, kokių mums reikia žinių, norint gauti amžinąjį gyvenimą.
Paveikslėlis
Prezidentas Merionas Dž. Romnis
„Žinios apie „vienintelį tikrąjį Dievą ir Jėzų Kristų“ (Jono 17:3) tai svarbiausios žinios visatoje; tai žinios, be kurių, kaip sakė pranašas Džozefas Smitas, nė vienas žmogus neišsigelbės. Jų trūkumas tai tas išmanymo neturėjimas, apie kurį buvo užsiminta apreiškime: „Neįmanoma, kad žmogus būtų išgelbėtas neturėdamas išmanymo.“ (DS 131:6.)“ (“Except a Man Be Born Again,” Ensign, Nov. 1981, 14)
Kokių žinių mums reikia, kad gautumėte amžinąjį gyvenimą? Kaip manote, ar tos žinios yra būtinos mūsų išgelbėjimui?
Kaip plėsti savo žinias apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų?
Džozefas Smitas moko, kad visa dvasia yra materija
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 131:7–8. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, iš ko yra sudarytos dvasios.
Ką sužinome iš šių eilučių? (Visi kūriniai yra sudaryti iš materijos, bet dvasinė materija yra „tyresnė“.)
Paliudykite apie Doktrinos ir Sandorų 131 aptartus principus ir paskatinkite mokinius stengtis įgyti daugiau žinių apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų, kad galėtų tapti panašesni į juos.
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino ryšį tarp celestialinės santuokos ir žmogaus pašaukimo ir išrinkimo sutvirtinimo:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Krikštas atveria duris ir pradeda atgailaujančio žmogaus judėjimą keliu, vedančiu link amžinojo gyvenimo, celestialinė santuoka daro tą patį. Ši šventa santuokos tvarka taip pat atveria duris į celestialinį išaukštinimą. […]
Kaip žino kiekvienas, susituokęs šventykloje, tie, kurie buvo taip sujungti – šventos kunigystės galia ir įgaliojimu ir remiantis Elijo atkurta užantspauduojančiąja galia, – gauna pažadą, kad paveldės šlovę, garbę, galią ir viešpatavimą Dievo karalystėje. Tačiau, kaip ir po krikšto, visi šie pažadai įvykdomi su sąlyga; yra konkrečiai ir aiškiai apibrėžta, kad jie priklauso nuo tolesnio dalyvių paklusnumo. Jei po celestialinės santuokos jie laikosi įsakymų, jų sąjunga tęsiasi ateinančiame gyvenime. Jei jie neatitinka su ja susijusių teisumo standartų, jų santuoka negalioja po jų mirties ir jie vėl lieka atskiri ir vieniši. […]
Kadangi pašaukimo ir išrinkimo užtikrinimas yra amžinojo gyvenimo garantas, Viešpačiui buvo paprasčiausia viename apreiškime atskleisti abi doktrinas – ir amžinosios santuokos, ir užantspaudavimo amžinajam gyvenimui (turint omeny žmogaus pašaukimo ir išrinkimo sutvirtinimą). Nes iš tiesų viena išplaukia iš kito. Viena, tai amžinojo gyvenimo pažadas su sąlyga. Kita – pažadas be sąlygų. […]
Turime gyventi taip, kad gautume tas garantijas, kurias gauti esame pašaukti, ir išrinktiesiems skirtas garantijas, kurių sąlygos išpildomos tik sudarius celestialinę santuoką. Kaip po krikšto, taip ir po celestialinės santuokos – po šlovingų amžinojo gyvenimo pažadų, duotų sudarant kiekvieną iš šių sandorų, – turime veržtis pirmyn gyvendami teisiai, kol sutvirtinsime savo pašaukimą ir išrinkimą. Šis didis pasiekimas išauga iš celestialinės santuokos ir yra ją karūnuojantis apdovanojimas“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 3:331, 332, 333).
„Dar tvirtesnis pranašystės žodis reiškia žmogaus žinojimą, kad jis yra užantspauduotas amžinajam gyvenimui apreiškimu ir pranašystės dvasia, per šventosios kunigystės galią“ (DS 131:5). Šis palaiminimas taip pat yra vadinamas žmogaus pašaukimo ir išrinkimo sutvirtinimu (žr. 2 Petro 1:10).
Teisūs Kristaus pasekėjai gali būti priskaičiuoti prie išrinktųjų, kuriems užtikrinamas išaukštinimas. Šis pašaukimas ir išrinkimas prasideda nuo atgailos ir krikšto. Jis tampa užbaigtas, kai jie „veržiasi pirmyn, sotindamiesi Kristaus žodžiu, ir ištveria iki galo“ (2 Nef 31:19–20). Šis procesas Raštuose vadinamas savo pašaukimo ir išrinkimo sutvirtinimu (2 Pt 1:4–11; DS 131:5–6)“ (Raštų rodyklė, „Pašaukimas ir išrinkimas“, raštai.lds.org).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Visiškai teisumui pasišventę Bažnyčios nariai, gyvenantys kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos, sutvirtina savo pašaukimą ir išrinkimą. Tai yra, jie gauna dar tvirtesnį pranašystės žodį, o tai reiškia, kad Viešpats jų išaukštinimą užantspauduoja jiems dar esant gyviems. Petras apibendrino teisumo kryptį, kuria turi eiti šventieji, norėdami sutvirtinti savo pašaukimą ir išrinkimą, ir tada (kalbėdamas apie tai, kas ant Atmainymo kalno nutiko Jokūbui ir Jonui) pasakė, kad tie trys gavo dar tvirtesnį pranašystės žodį. (2 Petro 1.)
Džozefas Smitas mokė: „Kai žmogus tiki Kristų, atgailauja dėl nuodėmių ir yra pakrikštijamas nuodėmėms atleisti, ir (rankų uždėjimu) gauna dovaną Šventosios Dvasios, kuri yra pirmasis Guodėjas, tada tegu jis nusižemina prieš Dievą, alkdamas ir trokšdamas teisumo, ir gyvendamas kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos, ir tada netrukus Viešpats jam atsakys: Sūnau, tu būsi išaukštintas. Kai Viešpats visokeriopai jį išmėgins ir matys, kad šis yra pasiryžęs Jam tarnauti visuose pavojuose, tada tas žmogus pamatys, kad jo pašaukimas ir išrinkimas buvo sutvirtinti, ir tada jis turės privilegiją gauti kitą Guodėją.“ Gauti kitą Guodėją reiškia, kad Kristus jam apsireikš ir kad jis matys amžinybės regėjimus. [Teachings of the Prophet Joseph Smith, sel. Joseph Fielding Smith [1976], 149–151; kursyvas pridėtas]
Ir bus, kaip sakė pranašas: „Dar tvirtesnis pranašystės žodis reiškia žmogaus žinojimą, kad jis yra užantspauduotas amžinajam gyvenimui apreiškimu ir pranašystės dvasia, per šventosios kunigystės galią.“ (DS 131:5.) Taip Viešpaties pagerbtieji yra užantspauduojami apsaugant nuo bet kokios nuodėmės ir piktžodžiavimo, išskyrus piktžodžiavimą prieš Šventąją Dvasią ir nekalto kraujo praliejimą. Tai reiškia, kad jų išaukštinimas yra užtikrintas; jų pašaukimas ir išrinkimas yra sutvirtinti, nes jie pakluso Dievo įstatymų pilnatvei ir nugalėjo pasaulį. […]
Šis antspaudas buvo uždėtas pranašui [Džozefui Smitui]. Tai reiškia, kad jis žinojo „apreiškimu ir pranašystės dvasia per šventosios kunigystės galią“, kad ateinančiame pasaulyje pasieks dievystę. Dievybė jam pasakė: „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, ir būsiu su tavimi net iki pasaulio pabaigos ir per visą amžinybę; nes iš tiesų aš užantspauduoju tau tavo išaukštinimą ir paruošiu tau sostą savo Tėvo karalystėje su tavo tėvu Abraomu.“ (DS 132:49; kursyvas pridėtas.)
Reikia aiškiai suprasti, kad šie aukšti palaiminimai nėra celestialinės santuokos dalis. „Su celestialine santuoka susiję porai įvardijami palaiminimai priklauso nuo dalyvių ištikimybės tikint“ (Doctrines of Salvation, vol. 2, pp. 46–47.)“ (Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 109–10).
1844 m. balandžio 7 d. Pranašas Džozefas Smitas pasakė pamokslą savo draugo Kingo Foleto laidotuvėse. Pamokslaudamas jis taip mokė apie žinių vertę:
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„Žinios išgelbėja žmogų. Dvasių pasaulyje joks žmogus nebus išaukštintas, nebent dėl žinių. Jei žmogus neskirs dėmesio įsakymams, jis liks be išgelbėjimo. Jei žmogus įgis žinių, jis gali būti išgelbėtas“ (“The King Follett Sermon,” Ensign, May 1971, 15).