131 pamoka

Doktrinos ir Sandorų 124:1–21

Įvadas

Apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 124 skyriuje, pranašas Džozefas Smitas gavo 1841 m. sausio 19 d., šventiesiems išbuvus Navū, Ilinojaus valst., beveik dvejus metus. Po patirtų persekiojimų ir sunkumų šventieji pagaliau turėjo vietą, kurioje galėjo rinktis ir taikiai statyti miestą. Doktrinos ir Sandorų 124 užrašytas pirmasis vėliau kanonizuotas Džozefo Smito apreiškimas, gautas Navū mieste. Šis skyrius yra padalytas į tris pamokas. Šioje pamokoje bus aptariamos 1–21 eilutės. Šiose eilutėse Viešpats įsakė žemės valdovams išsiųsti pareiškimą apie Evangelijos sugrąžinimą ir Navū esantį Sionės kuolą. Jis taip pat gyrė ankstyvosios Bažnyčios vadovus ir davė jiems patarimų.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 124:1–14

Viešpats įsako išsiųsti pareiškimą dėl Evangelijos žemės valdovams

Lentoje užrašykite žodį Stiprus. Paklauskite mokinių, koks žmogus pasaulio požiūriu yra laikomas stipriu. Mokiniams atsakinėjant, jų atsakymus užrašykite lentoje po žodžiu Stiprus. Lentoje taip pat užrašykite žodį Silpnas. Paklauskite mokinių, kokie bruožai pasaulio požiūriu paprastai yra siejami su silpnumu.

• Kaip pasaulis bando įtikinti vaikinus ir merginas, kad jie yra silpni, vertinant pagal jo standartus?

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:1 ir rasti, ką Viešpats laiko silpnu. Paprašykite mokinių pasakyti, ką rado.

• Kokiu požiūriu Džozefas Smitas, pašauktas atkurti Evangeliją, buvo silpnas? Remdamiesi 1 eilute pasakykite, kodėl Savo darbui atlikti Viešpats pašaukia silpnuosius? (Mokiniams atsakinėjant, jų atsakymus apibendrinkite lentoje užrašydami daugmaž tokį principą: Viešpats parodo Savo išmintį per žemės silpnuosius.)

• Kaip Viešpats parodė Savo išmintį per Džozefą Smitą?

• Kaip Viešpats ištobulino Džozefo Smito sugebėjimus?

Paprašykite mokinių išvardyti pašaukimus arba paskyrimus, kuriuos jie gali gauti vis dar būdami jauni. (Galimi atsakymai: namų mokytojas, klasės arba kvorumo prezidentūros narys, misionierius, kalbantysis sakramento susirinkime, kieno nors draugas apylinkėje arba skyriuje.)

Sugrįžkite prie lentoje užrašyto principo ir užduokite tokį klausimą:

• Jei prisiminsime šią tiesą, kaip tai padės mums, kai gausime įvairius pašaukimus ir tarnavimo Bažnyčioje paskyrimus?

• Kaip jus palaimino ištikimai Evangelijai tarnaujantys asmenys, net jei jie kartais atrodo silpni žiūrint pasaulio akimis?

Priminkite mokiniams, kad 1838–1839 m. žiemą šventieji pasitraukė iš Misūrio ir įsikūrė Ilinojuje ant Misisipės krantų. Ten šventieji pradėjo statyti Navū miestą. Po patirtų persekiojimų ir daugybės sunkumų šventieji pagaliau turėjo vietą, kurioje galėjo rinktis ir taikiai statyti miestą. 1840 m. gruodį Ilinojaus valstijos įstatymų leidėjai Navū miestui suteikė registracijos teises, leidusias šventiesiems įsteigti savivaldą, įkurti universitetą ir netgi suburti vietinę miliciją.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:2–3. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Viešpats norėjo, kad Džozefas Smitas darytų dabar, šventiesiems įsikūrus Navū. (Gali tekti paaiškinti, kad 2 eilutėje frazė šį kuolą reiškia Navū.)

• Ką padaryti Viešpats pašaukė Džozefą Smitą? (Surašyti pareiškimą dėl Evangelijos šios žemės valdovams.)

Pakvieskite mokinius per kelias minutes savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti, ką jie įtrauktų į pareiškimą dėl Evangelijos šios žemės valdovams. Kad padėtumėte mokiniams, galite paprašyti jų pagalvoti, ką apie Evangeliją jie žino esant tikra, ir pasiūlyti jiems į savo pareiškimus įtraukti liudijimą apie tas tiesas. Po poros minučių paprašykite kelių mokinių visiems klasėje papasakoti, ką užsirašė.

Paprašykite mokinių nurodyti skirtingus būdus dalytis Evangelija. (Galimi tokie pavyzdžiai: dalytis socialiniuose tinkluose, užrašyti savo liudijimą Mormono Knygoje ir padovanoti ją draugui, pakviesti ką nors į Bažnyčią arba seminarijos pamoką.) Užrašykite mokinių atsakymus lentoje.

• Kokie būdai dalytis Evangelija su kitais jums buvo patys veiksmingiausi?

Lentoje užrašykite tokias dvi antraštes: Kaip? ir Kodėl?

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:4–8. Paprašykite pusės mokinių rasti, kaip, pagal Viešpaties norą, turėjo būti parašytas pareiškimas, o kitos pusės paprašykite rasti, kodėl Viešpats norėjo, kad būtų parašytas pareiškimas. Duokite mokiniams pakankamai laiko išstudijuoti eilutes ir kelis iš jų pakvieskite išeiti prie lentos ir po reikiama antrašte užrašyti, ką jie atrado.

Paprašykite mokinių 4 eilutėje surasti principą, mokantį, kaip Viešpats nori, kad dalytumės Evangelija su kitais. (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų įvardyti principą, panašų į šį: Evangeliją turime skelbti romumo dvasia ir Šventosios Dvasios galia.)

• Ką, jūsų manymu, reiškia skelbti Evangeliją romumo dvasia? Ką, jūsų manymu, reiškia skelbti Evangeliją Šventosios Dvasios galia?

Doktrinų ir principų supratimas

Norėdami suprasti doktrinas ir principus, mokiniai turi suprasti juos nusakančius žodžius ir sužinoti, kaip doktrinos ir principai gali paveikti jų gyvenimą. Užduokite mokiniams klausimus, padėsiančius tyrinėti jų rastas doktrinas ir principus nusakančių žodžių ir frazių reikšmę. Taip pat galite pateikti pastarųjų dienų pranašų ir apaštalų mokymus, kuriuose paaiškinamos konkrečios doktrinos ir principai ir patariama, kaip juos taikyti mūsų gyvenime.

• Grįžkite prie lentoje sudaryto Evangelijos skelbimo būdų sąrašo. Kaip, pasitelkdami šiuos metodus, galime skelbti Evangeliją romumo dvasia ir Šventosios Dvasios galia?

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:9 ir rasti, ką Viešpats pasakė padarysiąs šventiesiems skelbiant Evangeliją.

Paprašykite mokinių rasti, ką, pasak 9 eilutės, Viešpats gali padaryti išgirdusiems apie Evangeliją. Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų atpažinti tokią ar panašią doktriną: Viešpats gali suminkštinti išgirdusiųjų apie Evangeliją širdis.

• Kaip šis principas yra susijęs su tiesomis, mokančiomis skelbti Evangeliją romumo dvasia ir Šventosios Dvasios galia?

Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 124:10–14 paaiškindami, jog Viešpats pasakė, kad pašauks žemės valdovus padėti šventiesiems, jei šventieji skelbs jiems Evangeliją. Be to, Viešpats nurodė Robertui B. Tompsonui padėti Džozefui Smitui parašyti pareiškimą dėl Evangelijos.

Paaiškinkite, kad nors jie pradėjo rašyti tą pareiškimą netrukus po apreiškimo, vėliau užrašyto Doktrinos ir Sandorų 124 skyriuje, dėl iškilusių aplinkybių jie dar kelerius metus negalėjo jo užbaigti ir išleisti. Pradėjus rašyti, po poros mėnesių mirė Robertas B. Tompsonas. Jo mirtis, Navū šventyklos statybai skirtas laikas ir kiti įsipareigojimai neleido užbaigti rašyti šio pareiškimo iki pranašo Džozefo Smito mirties. Galiausiai pareiškimą užbaigė Parlis P. Pratas ir 1845 m. balandžio 6 d. Niujorko mieste išleido kaip brošiūrą, o 1845 m. spalio 22 d. paskelbė laikraštyje Millennial Star. (Ezra Taft Benson, “A Message to the World,” Ensign, Nov. 1975, 32–34.)

Doktrinos ir Sandorų 124:15–21

Viešpats duoda nurodymus Bažnyčios vadovams Navū mieste

Paprašykite mokinių prisiminti atvejį gyvenime, kada kas nors nuoširdžiai juos pagyrė. Pakvieskite kelis mokinius papasakoti apie tokius potyrius ir kodėl tie pagyrimai buvo jiems tokie reikšmingi.

Paaiškinkite, kad šiame apreiškime Viešpats kreipėsi į kelis asmenis ir davė jiems įsakymus, akcentuodamas jų stipriąsias puses ir atliktus darbus. Paprašykite mokinių tyliai ir įdėmiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:15–20 ir rasti, ką Viešpats pasakė apie tuos asmenis. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti, jų manymu, svarbias frazes. Davę pakankamai laiko paprašykite mokinių atsisukti į savo porininką ir pasakyti, ką išsiaiškino, kurie teiginiai jiems įsiminė ir kodėl.

Galite pažymėti, kad Doktrinos ir Sandorų 124:19 Viešpats pareiškė, kad neseniai mirę trys ištikimi vyrai (Deividas V. Petenas, Edvardas Partridžas ir pranašo tėvas Džozefas Smitas Vyresnysis) buvo priimti į Viešpaties akivaizdą.

Pakvieskite mokinius patyrinėti, ką Doktrinos ir Sandorų 124:15, 20 Viešpats pasakė apie Hairumą Smitą ir Džordžą Milerį.

• Ką Viešpats jaučia doriems žmonėms? (Mokiniai gali pasakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų atpažinti tokią doktriną: Viešpats myli turinčius doras širdis ir jais pasitiki. Galite mokiniams pasiūlyti 15 ir 20 eilutėse pasižymėti šio principo mokančius žodžius.)

• Kaip apibrėžtumėte širdies dorumą?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Džozefo B. Virtlino iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Man dora reiškia nuolatinį darymą to, kas teisu ir gera, nepriklausomai nuo artimiausių padarinių. Tai reiškia būti teisiems iki pat sielos gelmių, ne tik mūsų veiksmais, bet, kas dar svarbiau, mintimis ir širdimis. Asmeninis dorumas reiškia tokį patikimumą ir nesugedimą, kad mes tiesiog negalėtume nuvilti pasitikėjimo ar nesilaikyti sandoros“ (“Personal Integrity,” Ensign, May 1990, 30).

• Remdamiesi vyresniojo Virtlino duotu apibrėžimu, pasakykite, kodėl, jūsų manymu, Viešpats myli turinčius doras širdis?

Paskatinkite mokinius pagalvoti apie savo gyvenimo sritį, kurioje jie galėtų būti doresni. Paprašykite mokinių, kad užsibrėžtų tikslą toje srityje tapti doresni.

Baikite savo liudijimu apie šiandien mokinių sužinotas tiesas.

Komentarai ir kontekstas

Doktrinos ir Sandorų 124:2–3. „Iškilmingas pareiškimas […] visoms tautoms“

1975 m. prezidentas Ezra Taftas Bensonas tarnavo Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentu. Savo brolių iš Dvylikos Kvorumo vardu jis patvirtino žinią 1845 m. pareiškimo, kurį parašė apaštalai atsiliepdami į Viešpaties įsakymą, duotą Doktrinos ir Sandorų 124:2–3. (Ezra Taft Benson, “A Message to the World,” Ensign, Nov. 1975, 33–34.)