132 pamoka
Doktrinos ir Sandorų 124:22–83
Įvadas
1841 m. sausio 19 d. Viešpats įsakė šventiesiems Navū, Ilinojaus valst., pastatyti šventyklą. Šiame apreiškime, užrašytame Doktrinos ir Sandorų 124, Viešpats paaiškino, kokias palaimas gaus šventieji, jei stropiai darbuosis statydami šventyklą. Viešpats taip pat įsakė šventiesiems Navū pastatyti namą, kuriame galėtų apsistoti keliautojai.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Doktrinos ir Sandorų 124:22–41, 56–83
Viešpats įsako šventiesiems Navū pastatyti šventyklą ir namą lankytojams
Prieš pamoką lentoje užrašykite toliau pateikiamą klausimą: Ar esate pasiekę ką nors, kas iš jūsų pareikalavo daug laiko, pastangų ar pasiaukojimo? Mokiniams susirinkus į pamoką, paprašykite pasiruošti atsakyti į šį klausimą. Po dvasinės įžangos kelių mokinių paprašykite pasakyti atsakymus visai klasei.
-
Kodėl jūsų pasiekimas buvo vertas sugaišto laiko, įdėtų pastangų ar aukos?
Paaiškinkite, kad iki 1841 m. dauguma šventųjų persikėlė į Navū, Ilinojaus valstiją. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:25–27 ir rasti, ką Navū esantiems šventiesiems liepė Viešpats.
-
Ką padaryti Viešpats liepė šventiesiems?
-
Kokias medžiagas Viešpats norėjo, kad šventieji naudotų statydami šventyklą?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:28. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokią šventyklos statybos priežastį Viešpats nurodė šventiesiems.
-
Kodėl šventieji turėjo pastatyti šventyklą? (Kad būtų vieta, kur Viešpats galėtų ateiti ir atkurti kunigystės pilnatvę.)
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti 28 eilutėje pavartotą sąvoką „kunigystės pilnatvė“, pakvieskite vieną mokinį perskaityti šį prezidento Džozefo Fildingo Smito teiginį:
„Kiekvienas ištikimas vyras, kuris priima šias apeigas ir palaiminimus, gauna kunigystės pilnatvę, ir, kaip pasakė Viešpats, „jis daro juos lygius jėga ir galia, ir valdžia“ [DS 76:95; taip pat žr. DS 88:107]. […] Viešpats šioje Bažnyčioje suteikė galimybę kiekvienam vyrui, jei jis yra paklusnus, gauti kunigystės pilnatvę per Viešpaties šventykloje atliekamas apeigas. To neįmanoma gauti niekur kitur“ (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–56], 3:132–133).
Paaiškinkite, kad visi Bažnyčios nariai – vyrai ir moterys – gali gauti kunigystės palaiminimų pilnatvę, kai gauna visas šventyklos apeigas. Dėl šių apeigų visi palaiminimai, kuriuos tik Dangiškasis Tėvas nori duoti savo vaikams, tampa mums prieinami. Atkreipkite mokinių dėmesį, kad šventyklos apeigų ir sandorų sugrąžinimas prasidėjo Kirtlando šventykloje, bet nebuvo baigtas. Pastačius šventyklą Navū, šventyklos apeigų ir sandorų sugrąžinimas būtų pratęstas (žr. DS 124:28, 40–41).
-
Kas yra apeigos? (Šventi formalūs veiksmai, atliekami kunigystės įgaliojimu.)
Paaiškinkite, kad kai kurios apeigos yra būtinos išaukštinimui gauti, o daugelis iš tų gelbėjančiųjų apeigų yra atliekamos tik šventyklose. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:29 ir rasti vieną iš šių būtinų šventyklos apeigų, kurias atkurti nurodė Viešpats. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Paaiškinkite, jog 1840 m. rugpjūčio 15 d. pranašas Džozefas Smitas pirmą kartą mokė, kad šventieji gali atlikti tokias gelbėjančias apeigas kaip krikštas už jų mirusius šeimos narius ir draugus, neturėjusius galimybės priimti Evangelijos (žr. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], p. 388). Po šio pranešimo buvo atlikta daugybė krikštų Misisipės upėje ir šalimais tekančiuose upeliuose.
Kelis mokinius pakvieskite pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:30–34. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir rasti Viešpaties nurodymus dėl krikštų už mirusiuosius vietos.
-
Kur, pasak Viešpaties, turi vykti krikštų už mirusiuosius apeigos, kad Jam tai būtų priimtina? Kodėl Viešpats leido laikinai atlikti krikštus už mirusiuosius už šventyklos sienų?
Galite parodyti paveikslą „Navū šventykla“ (Evangelijos paveikslų knyga [2009], 118 pav.; taip pat žr. LDS.org). Paaiškinkite, kad tuo metu, kai Džozefas Smitas gavo apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 124 skyriuje, šventyklos statybų darbas spartėjo. 1841 m. spalio 3 d., iš dalies baigus šventyklos pusrūsio aukštą, Džozefas Smitas pasakė šventiesiems: „Daugiau nebesikrikštysite už mirusiuosius, kol šios apeigos galės būti atliekamos Viešpaties namuose. […] Nes taip sako Viešpats!“ (Mokymai. Džozefas Smitas, p. 451). 1841 m. lapkričio 21 d. pusrūsyje įrengus ir pašventinus Navū šventyklos krikštyklą, krikštai už mirusiuosius buvo vėl tęsiami. (Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 251–252; Mokymai. Džozefas Smitas, 451–452.)
Statant Navū šventyklą, pranašas Džozefas Smitas nurodė, kad krikštykla būtų įrengta ant dvylikos jaučių, simbolizuojančių dvylika Izraelio giminių, nugarų.
-
Remdamiesi Doktrinos ir Sandorų 124, atsakykite, kur yra vienintelė vieta, kurioje galima gauti kunigystės apeigų pilnatvę gyviesiems ir mirusiesiems išpirkti? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų įvardyti šį principą: Šventykla tai vienintelė vieta, kur galime gauti kunigystės apeigų pilnatvę gyviesiems ir mirusiesiems išpirkti.)
-
Kaip šis principas galėjo paskatinti šventuosius aukoti viską, ko reikia šventyklos Navū statybai?
Kad padėtumėte mokiniams pajusti šio mokymo tiesą ir svarbą, pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti toliau pateiktą prezidento Tomo S. Monsono teiginį. (Galite paruošti po šio teiginio kopiją kiekvienam mokiniui.)
„Tie, kurie suvokia amžinas šventykloje gaunamas palaimas, žino, kad jokia auka nėra per didelė, jokia kaina ne per aukšta, joks vargas ne per sunkus, kad gautų tas palaimas. Dėl jų jokia kelionė ne per ilga, jokie sunkumai ne per sunkūs ir jokie nepatogumai nebaisūs. Jie supranta, kad šventykloje gaunamos gelbėjančios apeigos, leidžiančios mums kada nors sugrįžti pas mūsų Dangiškąjį Tėvą į amžinos šeimos santykius ir tapti apdovanotiems palaimomis ir galia iš aukštybių, yra vertos bet kokios aukos ir bet kokių pastangų“ („Šventoji šventykla – švyturys pasauliui“, 2011 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
-
Ką jums gali tekti paaukoti siekiant vertumo ir ruošiantis gauti šventyklos apeigas?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:38–41. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kodėl Viešpats įsakė Mozei tyruose pastatyti palapinę ir kodėl jis nurodė savo žmonėms pastatyti šventyklą pažado žemėje. (Galite paaiškinti, kad Mozė ir jo žmonės neatliko krikštų už mirusiuosius. Joks darbas už mirusiuosius nebuvo daromas, kol Gelbėtojas po mirties neįsteigė jo dvasių pasaulyje.)
-
Kodėl, pasak 38 eilutės, Viešpats įsakė senovės Izraelio gyventojams statyti palapinę ir šventyklas?
Lentoje užrašykite tokius du klausimus:
Kuo jums svarbi šventykla? Kodėl Bažnyčia stato šventyklas?
Paskirkite mokinius dirbti poromis. Visų mokinių paprašykite išsirinkti vieną lentoje užrašytą klausimą. Paprašykite sėdinčių poromis pakaitomis atsakyti vienas kitam į pasirinktus klausimus, remiantis Doktrinos ir Sandorų 124:25–41 užrašytomis tiesomis. Taip pat galite pakviesti kelis mokinius, kad šie su visais pasidalytų savo (arba savo porininkų) įžvalgomis.
Galite apibendrinti Doktrinos ir Sandorų 124:22–24, 56–83 paaiškindami, kad be šventyklos Viešpats nurodė šventiesiems pastatyti ir kitą pastatą, vadinamą Navū namais, kuriuose galėtų apsistoti Navū miesto lankytojai.
Doktrinos ir Sandorų 124:42–55
Viešpats paaiškina, kas atsitiks, jei šventieji paklus įsakymui pastatyti šventyklą
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:42–45 ir rasti, kas, pasak Viešpaties, atsitiks, jei šventieji pastatys šventyklą ir įsiklausys į Jo ir Jo tarnų balsą. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 124:46–54 paaiškindami, kad Viešpats atskleidė šventiesiems, kas atsitiks jiems pastačius šventyklą, bet neįsiklausius į Jo arba Jo tarnų balsą. Viešpats taip pat paaiškino, kad priims šventųjų pastangas vykdyti Jo darbą (taip pat ir statyti šventyklą), net jei tai jiems nepavyks dėl patiriamų persekiojimų.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:55. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką, pasak Viešpaties, šventieji įrodys Jam, paklusdami Jo įsakymui pastatyti Navū šventyklą.
-
Ką, pasak 55 eilutės, įrodome Viešpačiui, paklusdami Jo įsakymams? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų įvardyti šį principą: Paklusdami Viešpaties įsakymams, įrodome savo ištikimą tikėjimą. Šį principą galite užrašyti lentoje.)
Paprašykite mokinių pagalvoti, kiek pastangų, laiko ir aukų kartais prireikia laikantis Viešpaties įsakymų.
-
Kaip galimybė įrodyti Jam savo ištikimybę motyvuoja jus paklusti Dievo įsakymams?
-
Remdamiesi 55 eilute pasakykite, kokias dar palaimas Viešpats pažadėjo šventiesiems, jei Navū jie pastatys šventyklą?
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad 55 eilutėje pažadėta garbė, nemirtingumas ir amžinasis gyvenimas išties yra amžini.
-
Kodėl svarbu suprasti, kad palaimas už paklusnumą Viešpačiui galime gauti ne iš karto?
Paprašykite mokinių prisiminti, kada jie pakluso įsakymams vien trokšdami būti lojalūs ir ištikimi savo Dangiškajam Tėvui ir Gelbėtojui. Pakvieskite keletą mokinių pasidalyti savo patirtimi ir jausmais apie lojalumą ir ištikimybę Viešpačiui. Paraginkite mokinius ieškoti progų įrodyti Viešpačiui savo ištikimybę.
Komentarai ir kontekstas
Doktrinos ir Sandorų 124:45. „Jie nebus pajudinti iš savo vietos“
Įsakęs šventiesiems pastatyti šventyklą Viešpats taip pat pažadėjo jiems, kad „jie nebus pajudinti iš savo vietos“.
Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė:
„Labai sunkiu metu Viešpats davė visų laikų patį tvirčiausią Raštuose man žinomą perspėjimą. Jis yra susijęs su šventyklos statymu Navū mieste. Šventieji jau buvo patyrę, kad šventyklos statybų pradžia atneša nuožmų persekiojimą, todėl jie delsė. Viešpats pratęsė duotą laiką ir pasakė: „Ir jei pasibaigus paskirtam laikui, jūs to nedarysite, jūs būsite atmesti kaip bažnyčia, su savo mirusiaisiais, – sako Viešpats jūsų Dievas“ [DS 124:32].
Šiame apreiškime dažniausiai nepastebime nuostabaus pažado: „Jei mano žmonės įsiklausys į mano balsą ir į balsą mano tarnų, kuriuos aš paskyriau vesti mano žmones, štai, iš tiesų sakau jums: jie nebus pajudinti iš savo vietos“ [DS 124:45].
Atminkite šį pažadą, neišsižadėkite jo. Jis gali labai paguosti tuos, kam sunku išlaikyti šeimą gyvenant vis mažiau ja besidominčioje ar net laimingai šeimai būtiniems standartams besipriešinančioje visuomenėje. […]
Kartoju, kad įsiklausantys į Viešpaties pašauktų vyrų žodžius „nebus pajudinti iš savo vietos“ [DS 124:45].
Bet paskui šį pažadą buvo duotas perspėjimas: „Bet jeigu jie neįsiklausys į mano balsą, nei į šių mano paskirtų vyrų balsą, jie nebus palaiminti“ [DS 124:46]“ (“The Twelve Apostles,” Ensign, Sept. 2005, 20).