3 pamoka
Didysis atsimetimas
Įvadas
Jėzus Kristus žemiškos tarnystės metu įsteigė Savo Bažnyčią. „Kristui pakilus į dangų, apaštalai tebesinaudojo Jo paliktais raktais. Tačiau dėl nepaklusnumo ir narių netikėjimo, apaštalai mirė raktų neperdavę darbo tęsėjams. Šį tragišką epizodą vadiname Atsimetimu“ („Tikra ir gyva Bažnyčia“, 2008 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga). Dėl šio visuotinio atsimetimo kunigystės įgaliojimas buvo prarastas. Kai suprantame Didįjį atsimetimą, galime geriau suprasti, kodėl reikėjo, kad Jėzaus Kristaus Evangelija būtų sugrąžinta mūsų dienomis.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Pastaba. Kadangi šioje pamokoje siūloma naudoti detalę ir įvairius paveikslus kaip mokymo priemones, būtų gerai, jei jas paruoštumėte iš anksto. Reikės kokios nors mechaninės detalės ir šių paveikslų: „Kristus įšventina apaštalus“ (Evangelijos paveikslų knyga [2009], 38 pav.; taip pat žr. internete adresu LDS.org), „Vaikino krikštas“ (103 pav.), „Šventosios Dvasios dovana“ (105 pav.), „Sakramento palaiminimas“ (107 pav.) ir „Jaunavedžių pora, einanti į šventyklą“ (120 pav.).
Jėzus Kristus būdamas žemėje įsteigė Savo Bažnyčią
Į pamoką atsineškite kokią nors detalę, kuri reikalinga, kad veiktų įrenginys ar koks prietaisas (pvz., prietaiso ar kompiuterio laidą, dviračio grandinę, automobilio žvakę). Parodykite tą detalę ir paklauskite, nuo ko ji ir ką ji daro. (Jei detalės negalite atsinešti, ją nupieškite lentoje.)
-
Kas nutinka, kai šios detalės trūksta prietaisui, kurio dalis ji yra?
-
Kaip šis pavyzdys gali būti pritaikytas Jėzaus Kristaus Bažnyčiai? (Jėzaus Kristaus Bažnyčioje yra svarbių jos sudedamųjų dalių, be jų ji negali veikti ar net egzistuoti.)
Paprašykite mokinių pagalvoti, kokios Bažnyčios dalys yra būtinos, kad ji galėtų pasauliui teikti išgelbėjimo apeigas. Lentoje užrašykite Būtini Jėzaus Kristaus Bažnyčios elementai.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Efeziečiams 2:19–22. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kas yra pamatas, ant kurio Jėzus Kristus pastatė Savo Bažnyčią žemiškos tarnystės metu. (Kad padėtumėte mokiniams rasti Naujajame Testamente esančias nuorodas, kurias reikės perskaityti šioje pamokoje, galite pasakyti ir puslapių numerius.) Jiems papasakojus, ką rado, lentoje po antrašte užrašykite: Apaštalai ir pranašai sudaro Jėzaus Kristaus Bažnyčios pamatą. Galite mokiniams pasiūlyti Efeziečiams 2:20 pasižymėti frazes, kurios moko šios tiesos.
-
Kodėl, jūsų nuomone, apaštalai ir pranašai laikomi Bažnyčios pamatu?
Kad padėtumėte mokiniams atpažinti dar vieną Jėzaus Kristaus Bažnyčios būtiną elementą, parodykite paveikslėlį „Kristus įšventina apaštalus“ (Evangelijos paveikslų knyga, 38 pav.). Pakvieskite kurį nors mokinį apibūdinti, kas pavaizduota paveikslėlyje, o kitą – garsiai perskaityti Morkaus 3:13–14. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti dar vieną Bažnyčios elementą, kuris būtinas Dievo vaikams išgelbėti. Kai mokiniai papasakos, ką rado, lentoje užrašykite tokią tiesą: Kunigystės įgaliojimas, būtinas išgelbėjimo apeigoms ir sandoroms gauti.
Paaiškinkite, kad prieš palikdamas žemę Gelbėtojas davė Savo apaštalams įgaliojimą vadovauti Bažnyčiai ir veikti Dievo vardu Jo vaikų išgelbėjimui.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti pateiktą vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Likusius mokinius pakvieskite rasti dar vieną būtiną tikros Bažnyčios elementą.
„Tai reiškia, kad nors dar daug ko nežinome, tiesas ir doktriną gavome ir toliau gausime per dievišką apreiškimą. Kai kuriose religijose […] doktrininiai klausimai gali virsti nuomonių kova. […] Bet mūsų laikų Bažnyčioje, kaip ir senovėje, Kristaus doktrinos formulavimas ar doktrininių nukrypimų taisymas yra pagrįstas dievišku apreiškimu tiems, kuriuos Viešpats apdovanoja apaštališkuoju įgaliojimu“ („Kristaus doktrina“, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
-
Koks, pasak vyresniojo Kristofersono, yra vienas esminis pranašų ir apaštalų vaidmuo? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų paminėti tokią tiesą: Apaštalai ir pranašai per apreiškimą paskelbia teisingą doktriną. Gali tekti mokiniams priminti, kad doktrina yra esminės, amžinos Jėzaus Kristaus Evangelijos tiesos. Užrašykite šią tiesą į sąrašą lentoje.)
Mokiniams parodykite „Esminių doktrinų sąrašą“, kuris yra šio vadovėlio priede arba jų Raštų studijavimo žurnaluose. Paaiškinkite, kad seminarijos mokiniai skatinami seminarijoje geriau įsisavinti esmines doktrinas. Tai padės jiems stiprinti savo liudijimą ir ruoš mokyti Evangelijos. Pakvieskite mokinius šiais metais studijuojant Doktriną ir Sandoras atkreipti dėmesį į šias doktrinas.
Paraginkite mokinius pasirinkti vieną jiems prasmingą esminę doktriną ir paprašykite, kad bent keli iš jų glaustai paaiškintų savo pasirinkimą.
-
Kodėl būtina, kad Viešpaties Bažnyčioje būtų mokoma tikrosios doktrinos ir kad ji būtų suprasta teisingai. (Mokiniams atsakius galite perskaityti šį prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: „Tikroji doktrina, kai ją suvokiame, keičia požiūrį ir elgesį“ [“Little Children,” Ensign, Nov. 1986, 17].)
Kad padėtumėte mokiniams prisiminti dar vieną būtiną Viešpaties Bažnyčios elementą, parodykite paveikslą „Vaikino krikštas“ (Evangelijos paveikslų knyga, 103 pav.), „Šventosios Dvasios dovana“ (105 pav.), „Sakramento palaiminimas“ (107 pav.) ir „Jaunavedžių pora, einanti į šventyklą“ (120 pav.). Paklauskite, ką bendro turi krikštas, patvirtinimas, sakramentas ir užantspaudavimas. (Tai yra apeigos.)
-
Kas yra apeigos? (Šventi formalūs veiksmai, atliekami kunigystės įgaliojimu.)
-
Kodėl, jūsų manymu, apeigos yra esminė Jėzaus Kristaus Bažnyčios dalis? (Kad padėtumėte mokiniams atsakyti į šį klausimą, galite juos pakviesti perskaityti Jono 3:5, tada paklauskite, kas būtų, jei jie negalėtų pasikrikštyti. Pabrėžkite, kad visas kunigystės išgelbėjimo apeigas lydi sandoros – šventi susitarimai su Dievu.
Paliudykite, kad Jėzaus Kristaus Bažnyčioje galime gauti visas mūsų išgelbėjimui būtinas apeigas. Įrašykite šią tiesą į sąrašą lentoje.
Paaiškinkite, kad po to, kai Jėzus Kristus mirė, Jis prisikėlė ir pakilo į dangų. Jo nebuvo žemėje, kad vadovautų Savo Bažnyčiai. Nors Jo nėra žemėje, Jėzus Kristus per apreiškimą vadovauja Savo apaštalams. Vadovaujama Jo apaštalų, senovės Bažnyčia greitai paplito ir tūkstančiai buvo pakrikštyti. Visoje Romos imperijoje susiformavo šventųjų bendruomenės. Buvo pašaukti vyresnieji, vyskupai, diakonai, kunigai, mokytojai ir evangelistai (patriarchai), kuriems apaštalai suteikė įgaliojimą.
Didysis atsimetimas vyko per šimtmečius po Viešpaties žemiškos tarnystės
Lentoje užrašykite šią tiesą: atsimetimas įvyksta, kai žmonės nusigręžia nuo tikros Evangelijos doktrinos ir atstumia Viešpaties įgaliotus tarnus.
Paaiškinkite, kad visuotiniai atsimetimai vyko per visą pasaulio istoriją. Vienas iš pavyzdžių Didysis atsimetimas, kuris vyko po to, kai Gelbėtojas įkūrė Savo Bažnyčią (žr. 2 Tesalonikiečiams 2:1–3). Mirus Gelbėtojo apaštalams, buvo iškreipti Evangelijos principai ir savavališkai įvesti Bažnyčios organizacijos ir kunigystės apeigų pakeitimai. (Žr. Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2006], p. 21–22.)
Lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas: Apaštalų darbų 12:1–3; 2 Timotiejui 4:3–4; 2 Petro 2:1–2.
Paaiškinkite, kad, nepaisant apaštalų pastangų, Kristaus Bažnyčiai grėsė pavojus. Suskirstykite mokinius į tris grupes. Kiekvieną grupę pakvieskite studijuoti vieną iš lentoje esančių ištraukų ir išsiaiškinti, kas grėsė Bažnyčiai. (Skaitantiems Apaštalų darbų 12:1–3, gali tekti paaiškinti, kad Jokūbas ir Petras buvo apaštalai.) Skyrę pakankamai laiko, iš kiekvienos grupės pakvieskite po mokinį, kad papasakotų, ką išsiaiškino.
-
Kodėl, jūsų manymu, šios grėsmės buvo tokios pavojingos Bažnyčiai?
Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį apie dideles netektis, kurias tuo metu patyrė Naujojo Testamento Bažnyčia:
„Jokūbas buvo nužudytas Jeruzalėje Herodo įsakymu. Petras ir Paulius mirė Romoje. Manoma, kad Pilypas iškeliavo į Rytus. Dar labai daug ko nežinome.
Jie išsibarstė. Jie mokė ir liudijo, įkūrė Bažnyčią. Jie mirė dėl savo įsitikinimų, o jiems mirus atėjo tamsūs atsimetimo amžiai“ („Dvylika“, 2008 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Pakvieskite kitą mokinį toliau skaityti prezidento Pakerio paaiškinimą apie svarbiausius praradimus, atsiradusius dėl Didžiojo atsimetimo.
„Atsimetimo laikotarpiu buvo prarastas pats brangiausias dalykas – įgaliojimas, kurį turėjo Dvylika, – kunigystės raktai. Kad bažnyčia būtų Jo Bažnyčia, turi būti Dvylikos Kvorumas, kuris turėtų raktus ir perduotų juos kitiems“ („Dvylika“).
-
Kaip kunigystės įgaliojimo netekimas paveikia kitus esminius Bažnyčios elementus?
-
Ar žmonės galėjo kažkaip sutvarkyti Bažnyčią be apaštalų ir pranašų, be kunigystės įgaliojimo ar teisingo Jėzaus Kristaus doktrinos pažinimo? Kodėl „taip“ arba „ne“?
Pakvieskite vieną mokinį perskaityti šią prezidento Pakerio istorinių įvykių santrauką:
„Bėgant amžiams blėso ir ugnis. Apeigos buvo pakeistos arba išvis jų atsisakyta. Įgaliojimo linija buvo nutraukta, neliko ir įgaliojimo suteikti Šventosios Dvasios dovaną. Pasaulyje įsivyravo tamsieji atsimetimo viduramžiai“ (“The Cloven Tongues of Fire,” Ensign, May 2000, 8).
-
Kodėl, jūsų manymu, svarbu suprasti Didįjį atsimetimą ir jo pasekmes? (Nors mokiniai gali išvardyti skirtingas priežastis, pabrėžkite, kad suprasdami šį didį atsimetimą geriau suprantame, jog buvo būtina sugrąžinti Jėzaus Kristaus doktriną ir įgaliojimą, kad būtų pašalintos Didžiojo atsimetimo pasekmės.)
Paaiškinkite, kad nors daugiau nebus visuotinio atsimetimo nuo tiesos, kiekvienas turime saugotis asmeninio atsimetimo. Nuo asmeninio atsimetimo galite apsisaugoti laikydamiesi savo sandorų, paklusdami įsakymams, sekdami Bažnyčios vadovais, priimdami sakramentą ir nuolat stiprindami savo liudijimą kasdieniniu Raštų studijavimu, malda ir tarnavimu (žr. Ištikimi tikėjimui, p. 21–22). Baikite savo liudijimu apie Dangiškojo Tėvo meilę Savo vaikams, Didžiojo atsimetimo realumą ir nuostabią Evangelijos sugrąžinimo dovaną.
Komentarai ir kontekstas
Atsimetimas nutinka dėl nepaklusnumo ir netikėjimo
Prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros aiškino, kad viena priežastis, dėl kurios įvyko atsimetimas, buvo Bažnyčios narių netikėjimas:
„Dievo žmonės ne visada buvo verti tokių jaudinančių išgyvenimų, kokius patyrėme šiandieną. Kristui pakilus į dangų, apaštalai tebesinaudojo Jo paliktais raktais. Tačiau dėl nepaklusnumo ir narių netikėjimo, apaštalai mirė raktų neperdavę darbo tęsėjams. Tą tragišką epizodą vadiname atsimetimu. Jei Bažnyčios nariai tomis dienomis būtų galėję ir norėję naudoti tikėjimą, kaip jūs šiandieną, Viešpačiui nebūtų reikėję paimti kunigystės raktų iš žemės. Taigi ši diena yra istorinės svarbos diena ir amžiną reikšmę pasaulio istorijai bei Dangiškojo Tėvo vaikams turinti diena.
Mūsų pareiga – išlikti vertiems tikėjimo, kuris mums reikalingas, kad įvykdytume savo pažadą palaikyti tuos, kurie buvo pašaukti. Sugrąžinimo pradžioje Viešpats buvo labai patenkintas Bažnyčia, kaip ir šiandien. Bet Jis įspėdavo narius tada, kaip tai daro ir mūsų laikais, kad Jis negali žiūrėti į nuodėmę net su mažiausiu nuolaidžiavimu. Kad palaikytume tuos, kurie šiandien buvo pašaukti, turime ištirti savo gyvenimą, kai būtina – atgailauti, įsipareigoti laikytis Viešpaties įsakymų ir sekti Jo tarnais. Viešpats įspėja mus, kad jei to nedarysime, Šventoji Dvasia bus paimta, mes prarasime šviesą, kurią gavome, ir negalėsime įvykdyti savo šiandien duoto pažado palaikyti Viešpaties tarnus šioje tikroje Bažnyčioje“ („Tikra ir gyva Bažnyčia“, 2008 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Per atsimetimą Dievas nenusigręžė nuo Savo vaikų
Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad net tamsoje ir per atsimetimą Dangiškasis Tėvas nenusigręžia nuo Savo vaikų:
„Palyginti per neilgą Naujojo Testamento laikotarpį […] žmonės sukilo prieš Kristų ir Jo apaštalus. Nuosmukis buvo toks didelis, kad buvo pavadintas Didžiuoju atsimetimu. Jis sukėlė dvasinio sąstingio ir tamsos laikotarpį, vadinamą tamsiaisiais viduramžiais.
Reikia, kad suprastumėte mane visiškai teisingai, kai kalbu apie tuos istoriškai pasikartojančius atsimetimo ir dvasinės tamsos laikotarpius. Mūsų Dangiškasis Tėvas myli visus savo vaikus ir nori, kad jie visi savo gyvenime gautų Evangelijos teikiamus palaiminimus. Dvasinė šviesa prarandama ne dėl to, kad Dievas nusigręžia nuo savo vaikų. Dvasinė tamsa užeina tada, kai Jo vaikai masiškai nusigręžia nuo Jo. Ji yra natūrali pasekmė to, kad asmenys, bendruomenės, šalys ir net ištisos civilizacijos pasirenka neteisingai. Istorijoje tai kartojosi daug kartų. Viena iš svarbiausių šio istorinio motyvo pamokų yra ta, kad mūsų pasirinkimai, tiek asmeniniai, tiek ir kolektyviniai, sukelia dvasines pasekmes tiek mums patiems, tiek ir mūsų palikuonims” („Mokymasis iš praeities pamokų“, 2009 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).