49 pamoka
Doktrinos ir Sandorų 42:43–93
Įvadas
Ši Doktrinos ir Sandorų 42 skyriaus dalis tai tęsinys to, kas vadinama Bažnyčios įstatymu. Į ją įtraukti Viešpaties mokymai apie mirtį ir išgijimą. Joje taip pat yra Viešpaties patarimai, kaip Bažnyčioje elgtis žmogui rimtai nusidėjus ir nusikaltus ir kaip teisingai elgtis, kai mus įžeidžia arba patys įžeidžiame kitus.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Doktrinos ir Sandorų 42:43–55
Viešpats moko apie mirtį ir išgijimą
Į vieną ranką paimkite buteliuką ar mažą pašventinto alyvų aliejaus indelį, skirtą ligoniams laiminti. Į kitą ranką paimkite vaistų indelį.
-
Kam naudojami šie daiktai? Kuriuo iš jų turėtume pasikliauti ištikus ligai?
Mokiniams trumpai išsakius savo mintis, vieno mokinio paprašykite garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:43–44. Klasės paprašykite rasti Viešpaties nurodymus, kuo turime kliautis ištikus ligai. Kad padėtumėte mokiniams suprasti šias eilutes, galite paaiškinti, jog 43 eilutėje minimos žolės ir švelnus maistas reiškia plačiai paplitusią tų laikų, kai buvo duotas apreiškimas, medicininę priežiūrą.
Vieno mokinio paprašykite perskaityti vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Likusių mokinių paprašykite paklausyti, kaip galima pasveikti per tikėjimą ir medicininę pagalbą.
„Pastarųjų dienų šventieji tiki, kad reikia naudotis geriausiais mokslo atradimais ir metodais. Sveikatą palaikome sveikai maitindamiesi, mankštindamiesi ir kitokiais būdais, o norėdami ją susigrąžinti kreipiamės pagalbos į gydytojus ir chirurgus.
Naudojimasis medicinos mokslo pasiekimais nesikerta su mūsų tikėjimo maldomis ir pasitikėjimu kunigystės palaiminimais. […]
Žinoma, nelauksime, kol bus išbandyti visi gydymo metodai, ir tik tada tikėdami melsimės ar suteiksime kunigystės palaiminimus. Kai reikia skubios pagalbos, maldos ir palaiminimai pasitelkiami pirmiausia. Dažniausiai visas priemones naudojame vienu metu“ („Ligonių gydymas“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
-
Kaip manote, kodėl svarbu susirgus šalia medicininės pagalbos pasitelkti maldą ir kunigystės palaiminimą?
-
Remdamiesi 44 eilute pasakykite, ar kiekvienas sergantis žmogus, kuris gauna kunigystės palaiminimą, pasveiks?
Pasakykite mokiniams, kad Viešpats paaiškino, kodėl ne visi, gavę kunigystės palaiminimą, pasveiksta. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:48. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti principus, nulemiančius, ar gavęs kunigystės palaiminimą žmogus pasveiks.
-
Remdamiesi 48 eilute pasakykite, koks pagrindinis veiksnys nusprendžia kunigystės palaiminimo pasekmes? (Mokiniams atsakinėjant, galite paaiškinti, kad „nėra paskirtas mirčiai“ reiškia, kad mirtis arba išgijimas įvyks Viešpaties skirtu laiku pagal Jo išmintį ir valią.)
-
Kodėl ne kiekvienas, tikintis Jėzų Kristų, pasveiks?
-
Kodėl svarbu pasikliauti kiekvienam iš mūsų skirtais Dievo valia ir laiku?
Paprašykite mokinių surasti išgydymo nuo negalių principą, kurį sužinome iš Doktrinos ir Sandorų 42:48. Mokinių atsakymuose turi atsispindėti toks principas: Jei tikime Jėzumi Kristumi, Savo nuožiūra Jis gali mus išgydyti. Mokiniams galite pasiūlyti 48 eilutėje pažymėti šį principą perteikiančius žodžius arba frazes.
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, jog mūsų tikėjimas turi būti sutelktas į Jėzų Kristų, o ne į tai, ko norime, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti tokį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite klasės išsiaiškinti, kodėl svarbu tikėjimą sutelkti į Jėzų Kristų.
„Kaip Dievo vaikai, pažįstantys didžią Jo meilę ir tobulą žinojimą, kas geriausia mūsų amžinai gerovei, mes pasitikime Juo. Pirmasis Evangelijos principas yra tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi. O tikėjimas reiškia pasitikėjimą. Jaučiau tą pasitikėjimą savo pusbrolio kalboje, pasakytoje per paauglės merginos, mirusios nuo rimtos ligos, laidotuves. Jis ištarė šiuos žodžius, kurie iš pradžių pribloškė mane, bet po to sustiprino: „Žinau, jog tai buvo Viešpaties valia, kad ji mirtų. Ji gavo gerą medicininę priežiūrą. Ji gavo kunigystės palaiminimų. Jos vardas buvo maldos sąraše šventykloje. Buvo sukalbėta šimtai maldų, kad ji pasveiktų. Ir žinau, jog ši šeima turi pakankamai tikėjimo, kad ji būtų buvusi išgydyta. Tačiau Viešpaties valia buvo pasiimti ją namo dabar.“ Tokį patį pasitikėjimą jaučiau kitos neseniai nuo vėžio mirusios nuostabios paauglės tėvo žodžiuose. Jis sakė: „Mūsų šeima tiki Jėzų Kristų, kas benutiktų.“ Sutinku su šiais mokymais. Mes padarome viską, ką galime, kad išgydytume mylimąjį, o tada dėl baigties pasitikime Viešpačiu“ („Ligonių gydymas“).
-
Kaip žmonės, apie kuriuos kalbėjo vyresnysis Ouksas, vadovavosi tikėjimu Jėzumi Kristumi?
-
Kartais, kai tampame artimo žmogaus mirties arba ilgos ligos liudininkais, prireikia stipresnio tikėjimo nei matant juos išgijusius ir gyvus. Kaip manote, kodėl taip yra?
-
Kodėl, jūsų manymu, reikia vadovautis tikėjimu Jėzumi Kristumi net ir tada, kai galime nesulaukti trokštamos baigties?
Paklauskite mokinių, ar jie pažįsta ką nors, kas mirė, nors ir sekė deramais medikų nurodymais ir per maldą bei kunigystės palaiminimus siekė išgyti. (Tai darydami būkite ypač jautrūs tokias situacijas išgyvenusiųjų jausmams.) Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:45–47. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir surasti tuos žodžius ir frazes, kurie galėtų paguosti patyrusius artimo žmogaus mirtį.
-
45 eilutėje sakoma, kad gedėti netekus artimo žmogaus yra normalu. Koks 46 eilutėje pateiktas principas galėtų paguosti gedinčius dėl artimo žmogaus netekties? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų nurodyti tokį principą: Mirštantiems Viešpatyje mirtis yra saldi.)
-
Kaip manote, ką reiškia mirti Viešpatyje?
-
Ką, jūsų manymu, reiškia, kad mirštantiems Viešpatyje mirtis yra „saldi“? (Jums gali tekti paaiškinti, kad nors mirdamas tikintysis gali jausti fizinį skausmą, šis pažadas reiškia ramybę ir poilsį, kuris jo arba jos laukia dvasių pasaulyje.)
Paprašykite mokinių pagalvoti, ar jie gyvena taip, kad jų mirtis būtų „saldi“, jei taip atsitiktų šiandien. (Galite paraginti mokinius savo mintis užsirašyti užrašų sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose.)
Doktrinos ir Sandorų 42:56–73
Viešpats pažada Džozefui Smitui duoti papildomus raštus, o tiems, kurie prašo, – pažinimą
Apžvelkite Doktrinos ir Sandorų 42:56–58 paaiškindami, kad čia kalbama apie Džozefo Smito Biblijos Vertimą. Viešpats pasakė šventiesiems, kad Džozefo Smito Vertimo būtų mokomi visi žmonės. Apžvelkite Doktrinos ir Sandorų 42:59–69 paaiškindami, kad šiose eilutėse pateikiami Viešpaties nurodymai Džozefui Smitui ir kitiems Bažnyčios vadovams, kada ir kam skelbti Evangeliją. Viešpats įspėjo juos gyventi pagal duotus įstatymus ir paaiškino, kad jie gaus tolesnius nurodymus, kurie padės įtvirtinti Bažnyčią ir paruoš šventuosius gyventi ateities Naujojoje Jeruzalėje. Be to, Viešpats pamokė juos principų, susijusių su tolesnių apreiškimų gavimu. Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 42:70–73 paaiškindami, kad pagal pašventimo įstatymą, dalį ar visą laiką tarnaujantiems Bažnyčioje būdavo teikiama finansinė parama.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:61, 68 ir surasti apreiškimų gavimo principus. Mokinių atsakymai galėtų būti ir tokie:
Jei prašysime, Viešpats duos mums pažinimą, kuris atneš ramybę, džiaugsmą ir amžinąjį gyvenimą.
Jei prašysime išminties, Viešpats jos dosniai duos.
-
Kokius palaiminimus gauname stropiai prašydami Viešpatį apreiškimų?
Paliudykite, kad mūsų vadovai šiais laikais veda Bažnyčią vadovaudamiesi besitęsiančio apreiškimo principu.
Doktrinos ir Sandorų 42:74–87
Kunigijos vadovai mokomi, kaip elgtis su rimtą nuodėmę padariusiais nariais
Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 42:74–87 Viešpats apibūdino kelis drausmę Bažnyčioje nulemiančius įstatymus. Jis davė aiškius nurodymus kunigijos vadovams, kaip padėti smarkiai nusidėjusiems tokiomis nuodėmėmis kaip seksualinė nuodėmė, vagystė, melas ar „koki[a] nors nedoryb[ė]“ (DS 42:87).
Doktrinos ir Sandorų 42:88–93
Viešpats moko, kaip elgtis, kai tave įžeidžia
-
Ar kada nors matėte ką nors įsižeidžiant dėl kito žmogaus žodžių arba veiksmų? Ar kito žmogaus žodžiai arba veiksmai yra jus kada nors įžeidę?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:88–89. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kaip Viešpats nurodo elgtis, jei kas nors mus įžeidžia.
-
Kaip turime elgtis su mus įžeidusiu žmogumi? (Pasikalbėti su juo arba ja tarpusavy ir susitaikyti. Galite paaiškinti, kad žodis susitaikyti reiškia išspręsti nesutarimus ir susigrąžinti gerus santykius.)
-
Kaip manote, kodėl toks požiūris gali būti naudingas?
Vienoje lentos pusėje užrašykite tokius nebaigtus formuluoti teiginius:
Kitoje lentos pusėje užrašykite šių teiginių pabaigas:
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:90–93 ir kiekvienam neužbaigtam teiginiui parinkti tinkamą pabaigą. (Kai įžeidžiama slaptoje, turi būti susitaikoma slaptoje. Kai įžeidžiama viešai, turi būti susitaikoma viešai.)
-
Kodėl nederėtų dėl įžeidimo slaptoje taikytis viešai?
-
Kodėl kartais būtų išmintinga dėl viešų įžeidimų taikytis viešai?
Paraginkite mokinius pagalvoti apie teisingą ir neteisingą vadovavimąsi šiais principais iliustruojančias situacijas. Paprašykite kelių mokinių išsakyti savo mintis. (Mokiniams kalbant, pabrėžkite, kad atgaila ir atleidimas turėtų būti taikymosi Viešpaties būdu dalys.)
-
Jei žmonės taikytųsi tinkamu būdu, kaip, jūsų manymu, dėl to būtų palaiminta šeima, apylinkė arba skyrius, bendraklasių grupė?
Galite pabrėžti, kad norint užkalbinti tą, kas jus įžeidė, reikia drąsos. Paraginkite mokinius melstis, kad bandant tinkamai taikytis kilus nesutarimams, Dangiškasis Tėvas jiems padėtų.