Doktrinos ir Sandorų 137

Įvadas

1836 m. sausio 21 d. pranašas Džozefas Smitas drauge su savo patarėjais iš Pirmosios Prezidentūros, Kirtlando ir Misūrio vyskupijomis, savo tėvu ir raštininku susirinko viršutiniame beveik baigtos statyti Kirtlando šventyklos kambaryje. Šie vyrai, ruošdamiesi pašventinti šventyklą, susirinko aptarti, kaip atliks apeigas. Ta proga pranašas matė regėjimą apie celestialinę karalystę ir išgirdo Viešpaties pareiškimą apie tai, kaip Jis teis tuos, kurie mirė nepažinę Evangelijos. Vorenas Parišas, tuometinis Džozefo Smito raštininkas, užrašė šį regėjimą pranašo dienoraštyje. Dalis užrašyto apreiškimo vėliau buvo įtraukta į Doktriną ir Sandoras kaip 137 skyrius.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 137:1–6

Džozefas Smitas mato regėjimą apie celestialinę karalystę

Paprašykite mokinių apmąstyti toliau pateiktus klausimus. (Galite pakviesti juos užsirašyti savo atsakymus sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose.)

Kas yra svarbiausi žmonės jūsų gyvenime? Kodėl jie jums tokie svarbūs?

Skyrę pakankamai laiko, kad mokiniai pamąstytų, pakvieskite kelis iš jų pasidalyti savo atsakymais su klase.

Kodėl jums svarbu žinoti, kad jūsų mylimi žmonės turės galimybę gyventi celestialinėje karalystėje?

Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 137 skyrius – tai Džozefo Smito regėjimo apie celestialinę karalystę aprašymas. Šiame aprašyme jis mini kelis jame regėtus žmones. Paskatinkite mokinius perskaityti Doktrinos ir Sandorų 137 skyriaus įvadą ir sužinoti šio įvykio istorinį kontekstą.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 137:1–4. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti žodžius bei frazes, kuriais aprašoma celestialinė karalystė. Paskatinkite juos papasakoti, ką rado.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 137:5–6. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Džozefas Smitas matė celestialinėje karalystėje.

Ką Džozefas Smitas matė celestialinėje karalystėje? (Dangiškąjį Tėvą, Jėzų Kristų, Adomą, Abraomą, savo motiną ir tėvą bei savo brolį Alviną. Galbūt vertėtų pastebėti, kad tuo metu Džozefo tėvas ir motina tebebuvo gyvi; iš tikrųjų, jo tėvas šio regėjimo metu buvo kambaryje su juo. Tai rodo, kad šiame regėjime matyti ne tie, kurie jau yra celestialinėje karalystėje, o tie, kurie joje galiausiai bus.)
Kodėl Džozefas, pasak 6 eilutės, stebėjosi celestialinėje karalystėje pamatęs savo brolį Alviną?

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, kodėl šis patyrimas buvo toks reikšmingas Džozefui Smitui, pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti šį teiginį:

Džozefas Smitas mylėjo ir gerbė savo vyriausiąjį brolį Alviną. Alvinas taip pat mylėjo ir rėmė Džozefą, kai jis ruošėsi gauti auksines plokšteles iš angelo Moronio. 1823 m. lapkritį Alvinas būdamas 25-erių metų amžiaus sunkiai susirgo, Džozefas tuo metu buvo 17-os metų. Jo būklei sunkėjant ir paaiškėjus, kad netrukus mirs, jis Džozefui pasakė: „Noriu, kad būtum geras ir darytum viską, ką gali, kad gautum metraščius. Ištikimai klausyk nurodymų ir laikykis kiekvieno gauto įsakymo“ (cituota iš knygos Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 387; taip pat žr. Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 41–42).

Alvino mirtis sukėlė Smitų šeimai daug sielvarto. Palmyroje, Niujorko valst., vykusiose Alvino laidotuvėse tarnavo presbiterionų dvasininkas. „Kadangi Alvinas nebuvo to dvasininko kongregacijos narys, tas dvasiškis savo pamoksle pareiškė, kad Alvinas negali būti išgelbėtas. Viljamas Smitas, jaunesnis Džozefo brolis, pasakojo: „[Dvasininkas]… ypač stipriai pabrėžė, kad Alvinas nuėjo į pragarą, nes nebuvo bažnyčios narys; bet jis juk buvo geras, ir mano tėvui tie žodžiai nepatiko“ (cituota iš knygos Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, p. 387).

Alvin Smith gravestone — Akmuo, žymintis Alvino Smito, pranašo Džozefo Smito vyriausiojo brolio, laidojimo vietą.

Pakvieskite mokinius pagalvoti, ką Džozefas Smitas galėjo jausti pamatęs Alviną celestialinėje karalystėje.

Doktrinos ir Sandorų 137:7–10

Viešpats apreiškia, kaip Jis teis tuos, kurie mirė nepažinę Evangelijos

Lentoje užrašykite šį klausimą: Kodėl Alvinas galės įeiti į celestialinę karalystę, nors nebuvo pakrikštytas šiame gyvenime?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 137:7–8. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir atpažinti tiesą, kuri padėtų atsakyti į lentoje užrašytą klausimą.

Kokia Džozefui Smitui Viešpaties apreikšta tiesa atsako į lentoje užrašytą klausimą? (Mokiniai turėtų atpažinti šią tiesą: Visi žmonės, kurie mirė be pažinimo apie Evangeliją, tačiau būtų ją priėmę, paveldės celestialinę karalystę.)
Kaip ši tiesa galėtų paguosti tuos, kurių mylimieji mirė nepažinę Evangelijos?

Atkreipkite dėmesį, kad Viešpats Doktrinos ir Sandorų 137:7–8 užrašytą tiesą apreiškė prieš apreikšdamas principą apie krikštą mirusiųjų labui. Apreiškimus apie krikštą mirusiųjų labui mokiniai studijuos ateinančiose pamokose.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 137:9, o kitiems pasiūlykite rasti, ko Viešpats mokė apie tai, kaip Jis teis visus žmones.

Kaip, pasak 9 eilutės, mus teis Viešpats? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jų atsakymai turėtų atspindėti šį principą: Viešpats mus teis pagal mūsų darbus ir mūsų širdžių troškimus. Užrašykite šį principą lentoje.)
Kodėl, jūsų manymu, tiek mūsų troškimai, tiek mūsų darbai yra svarbūs?

Garsiai perskaitykite visus toliau pateiktus pavyzdžius. Perskaitę kiekvieną pavyzdį paprašykite mokinių atsakyti į klausimą:

Kaip šis pavyzdys iliustruoja mūsų troškimų ir mūsų darbų svarbą?

Bažnyčios narys turi teisų troškimą susituokti šventykloje. Visą gyvenimą ištikimai tarnavęs Bažnyčioje šis narys miršta neturėjęs progos būti užantspauduotas su sutuoktiniu šventykloje.
Vaikinas uoliai laikosi krikšto sandorų ir atlieka Aarono kunigystės pareigas. Jis turi stiprų troškimą tarnauti nuolatinėje misijoje, tačiau dėl fizinės negalios to daryti negali.
Viena mergina yra nepalankiai nusiteikusi kitos merginos atžvilgiu. Ji apsimestinai draugiška, tačiau paslapčia tikisi, kad tai kitai merginai nutiks kas bloga.
Vaikinas turi netyrų minčių ir jis nesiekia Viešpaties pagalbos norėdamas, kad jo nederamos mintys ir jausmai pasikeistų.

Galbūt diskusijos metu norėsite perskaityti šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Ar tikrai būsime be kaltės pagal Dievo įstatymą, jei tiesiog nedarysime nieko bloga? Kas bus, jei mąstome ir trokštame pikta?

Ar liks neapykanta nepastebėta teismo dieną? O pavydas? O godumas? […]

Mūsų atsakymai į šiuos klausimus parodo tai, ką galime vadinti prasta žinia, – galime nusidėti neatlikdami veiksmų, tiesiog savo jausmais ir širdžių troškimais.

Yra ir gera žinia. Pagal Dievo įstatymą galime būti apdovanoti už teisumą netgi tuomet, kai negalime atlikti įprastai su tais palaiminimais susijusių veiksmų.

Kai kas nors norėdavo atlikti ką gera mano uošviui, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėdavo to padaryti, jis atsakydavo: „Ačiū. Aš gerą norą priimsiu kaip darbą.“ Manau, kad panašiai ir mūsų Dangiškasis Tėvas priims mūsų tikruosius širdies troškimus kaip iš esmės neįmanomų atlikti veiksmų pakaitalą“ (“The Desires of Our Hearts,” Ensign, June 1986, 66).

Kokį poveikį jums daro žinojimas, kad būsite teisiami pagal savo darbus ir savo širdies troškimus?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 137:10, o kitiems pasiūlykite rasti kitą tiesą, susijusią su Viešpaties mokymu apie tuos, kurie paveldės celestialinę karalystę.

Kas, pasak 10 eilutės, bus išgelbėtas celestialinėje karalystėje? (Mokinių atsakymai turėtų išreikšti šią doktriną: Visi vaikai, kurie mirė nesulaukę atsakomybės amžiaus, išgelbėjami celestialinėje karalystėje.)

Pasakykite mokiniams, kad tuo metu, kai Džozefas Smitas gavo šį apreiškimą, jis ir Ema jau buvo netekę keturių savo vaikų, tarp kurių buvo ir vienas įvaikintas vaikas. Vėliau dar du jų vaikai mirs būdami kūdikiai.

infant Alvin Smith gravestone — Akmuo, žymintis Alvino Smito, Džozefo ir Emos Smitų kūdikio, laidojimo vietą.

Paskatinkite mokinius pagalvoti, kaip 10 eilutėje apreikšta tiesa gali suteikti paguodos vaiko netekusioms šeimoms. Galbūt norėsite suteikti jiems laiko, kad galėtų prisiminti tas akimirkas, kai jie ar jų šeimos nariai buvo paguosti žinodami šią tiesą.

Ką sužinojote iš Doktrinos ir Sandorų 137 skyriaus apie Viešpaties pastangas suteikti visiems žmonėms galimybę gyventi celestialinėje karalystėje?

Paliudykite apie šiandien mokytas tiesas. Galite suteikti progą mokiniams paliudyti apie šią tiesą.

Komentarai ir kontekstas

Doktrinos ir Sandorų 137:9. Teisiami pagal mūsų darbus ir troškimus

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo perspėjo dėl dviejų galimų klaidingų Doktrinos ir Sandorų 137:9 aiškinimų:

„Pirma, turime atminti, kad troškimas gali pakeisti veiksmą tik tuomet, kai veiksmas tikrai neįmanomas. Jei veiksmo neįmanomumą pasitelksime norėdami pridengti troškimo trūkumą ir dėl to nedarysime visko, ką galime, tam, kad atliktume kas įsakyta, apgausime save, tačiau Teisiojo Teisėjo neapgausime.

Tam, kad troškimas atstotų veiksmą, troškimas negali būti paviršutiniškas, impulsyvus ar laikinas. Jis turi būti visiškai nuoširdus. Tam, kad pretenduotume į palaiminimus, mūsų širdies troškimai turi būti tokie tikri, kad galėtume juos vadinti dieviškais.

Antra, neturėtume manyti, kad mūsų širdies troškimai gali būti Evangelijos apeigos pakaitalas. Prisiminkite Viešpaties žodžius, ištartus duodant įsakymą dėl dviejų Evangelijos apeigų: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę.“ (Jono 3:5.) Kalbant apie tris celestialinės šlovės laipsnius, šių dienų apreiškime parašyta: „Ir tam, kad pasiektų aukščiausiąjį, žmogus turi priimti šią kunigystės tvarką [turima omenyje naujoji ir nesibaigiančioji santuokos sandora].“ (DS 131:2.) Šiuose įsakymuose ar kur kitur Raštuose nenurodoma jokia išimtis.

Pagal Dievo teisingumą ir gailestingumą, šie griežti, su esminėmis apeigomis susiję įsakymai yra įvykdomi suteikiant dievišką įgaliojimą šias vikarines apeigas atlikti labui tų, kuriems jos nebuvo atliktos šiame gyvenime. Taigi, dvasių pasaulyje esantis asmuo panorėjęs gali dalyvauti apeigose lygiai taip pat, tarsi jis ar ji tai darytų asmeniškai. Šitokiu būdu, dėl maloningos mirusįjį atstovaujančių gyvų asmenų tarnystės, išėjusiųjų dvasios gauna atpildą už savo širdžių troškimus“ (“The Desires of Our Hearts,” Ensign, June 1986, 67).

Doktrinos ir Sandorų 137:10. Mirusių vaikų išgelbėjimas

Vyresnysis Šeinas M. Bouenas iš Septyniasdešimties pasidalijo patyrimu, iliustruojančiu tiesą, esančią Doktrinos ir Sandorų 137:10:

„Kai buvau jaunas misionierius ir tarnavau Čilėje, mudu su porininku skyriuje susipažinome su septynių asmenų šeima. Motina su savo vaikais lankėsi kiekvieną savaitę. Manėme, kad jie yra ilgamečiai Bažnyčios nariai. Po kelių savaičių sužinojome, kad jie nepasikrikštiję.

Tuoj pat susisiekėme su ta šeima ir paklausėme, ar galėtume ateiti į jų namus ir juos mokyti. […]

Sesuo Ramirez greitai išklausė pamokas. Ji nekantravo sužinoti visą mūsų mokomą doktriną. Vieną vakarą, mums aptariant kūdikių krikštą, mokėme, kad visi maži vaikai yra nekalti ir jiems nereikia krikšto. Pakvietėme ją perskaityti Moronio knygoje:

„Bet maži vaikai gyvi Kristuje net nuo pasaulio įkūrimo; antraip Dievas – šališkas Dievas ir permainingas Dievas, paisantis asmens; nes kiek daug mažų vaikų numirė be krikšto!“ [Moronio 8:12.]

Perskaičiusi šią Raštų ištrauką sesuo Ramirez pradėjo raudoti. Mudu su porininku sutrikome, aš paklausiau: „Sese Ramirez, ar mes pasakėme ar padarėme ką nors, kas įžeidė jus?“

Ji atsakė: „Ak ne, vyresnieji, jūs nieko blogo nepadarėte. Prieš šešerius metus man gimė berniukas. Jis mirė anksčiau, nei galėjome jį pakrikštyti. Mūsų kunigas mums sakė, jog dėl to, kad nebuvo pakrikštytas, jis liks pragare visą amžinybę. Šešerius metus nešiojuosi tą skausmo ir kaltės jausmą. Perskaičiusi šią ištrauką, Šventosios Dvasios galia sužinojau, kad tai tiesa. Pajutau, kad didelė našta buvo nuimta nuo manęs, ir tai yra džiaugsmo ašaros.“ […]

Po šešerių metų beveik nepakeliamos širdgėlos ir skausmo mylinčio Dangiškojo Tėvo per šiuolaikinį pranašą apreikšta doktrina atnešė šiai iškankintai moteriai saldų ramybės pojūtį. Nereikia nė sakyti, kad sesuo Ramirez su savo aštuonerių metų ir vyresniais vaikais buvo pakrikštyti.“ („Nes aš gyvenu ir jūs gyvensite“, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).