15 pamoka. Džozefo Smito – Istorijos 1:66–67; Doktrinos ir Sandorų 6–7

15 pamoka

Džozefo Smito – Istorijos 1:66–67; Doktrinos ir Sandorų 6–7

Įvadas

1829 m. pavasarį pranašas Džozefas Smitas jautė, jog labai svarbu pradėti versti Mormono Knygą. Jis suvokė, jog dėl to, kad reikėjo dirbti, kad galėtų aprūpinti šeimą, jam trūko laiko versti. Ema ir Džozefo draugas Samuelis padėjo raštininkaudami Džozefui, tačiau negalėjo to daryti visą laiką. Džozefas jau pusantrų metų turėjo plokšteles, o dėl prarastų 116 puslapių, teturėjo išvertęs vos keletą lapų. Džozefas meldė Viešpatį atsiųsti žmogų, kuris galėtų jam padėti versti. Atsakydamas į Džozefo maldą Viešpats atsiuntė Oliverį Kauderį tarnauti raštininku.

Apreiškimai, užrašyti Doktrinos ir Sandorų 6 ir 7 skyriuose, buvo duoti netrukus po Oliverio atvykimo. Doktrinos ir Sandorų 6 užrašytas Oliveriui skirtas patarimas dėl jo vaidmens Viešpaties darbe. Doktrinos ir Sandorų 7 užrašyta dalis išverstų Jono Mylimojo raštų, kuriuose mokoma, kad Viešpats davė Jonui norą gyventi ir vesti sielas pas Jėzų Kristų iki pat Antrojo atėjimo.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Džozefo Smito – Istorijos 1:66–67; Doktrinos ir Sandorų 6:1–9

Oliveris Kauderis tampa Džozefo Smito raštininku

Lentoje nupieškite lemputę ir saulėtekį.

Kuo įjungta lemputė skiriasi nuo saulėtekio? (Mokiniai gali paminėti kelis skirtumus, tačiau atkreipkite jų dėmesį į tai, kad vienu atveju šviesa matoma iš karto, o kitu pamažu.)

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo vartojo šį palyginimą mokydamas apie asmeninį apreiškimą. Jis mokė, kad kartais apreiškimas panašus „į greitą visos žinios gavimą [kaip tamsiame kambaryje įjungus šviesą]. […] [Bet] dažniausiai apreiškimas ateina per kurį laiką, pamažu“ („Apreiškimo dvasia“, 2011 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga). Paprašykite mokinių prisiminti atvejus, kai Viešpats iš karto atsakė į jų maldas, ir atvejus, kai Jis atsakė palaipsniui, pamažu. Šiandien studijuojant Doktrinos ir Sandorų 6 skyrių, paraginkite juos ieškoti tiesų, kurios padės suvokti, kada Dievas jiems duoda apreiškimą.

Kad padėtumėte mokiniams suprasti šio apreiškimo istorinį kontekstą, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti pirmąją šios pamokos įvado pastraipą. Tada paprašykite mokinių tyliai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:66–67 ir rasti, kaip Dangiškasis Tėvas padėjo Džozefui greičiau versti.

Ką Viešpats padarė atsakydamas į Džozefo prašymą duoti pagalbininką?

Mokiniams papasakojus, ką jie rado, paaiškinkite, kad Oliveris Kauderis nukeliavo daugiau nei 225 kilometrus iš Palmyros, Niujorko valstijos, kad susitiktų su Džozefu Harmonyje, Pensilvanijos valstijoje (žr. Bažnyčios istorijos žemėlapiai, 1 žemėlapis, Šiaurės rytų Jungtinės Valstijos). Jis atvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Džozefas meldė pagalbos.

Paaiškinkite, kad netrukus po to, kai Oliveris pradėjo raštininkauti Džozefui, Džozefas gavo apreiškimą, kuriame Viešpats kalbėjo Oliveriui. Šiame apreiškime kalbama apie Oliverio norus ir atsakoma į klausimus, dėl kurių jis meldėsi, tačiau nieko apie tai nesakė Džozefui. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 6:5–6, 8 ir rasti, kas rodo, kad Dievas žinojo Oliverio norus.

Ką šios eilutės ir Oliverio, siekiant padėti Džozefui, nukeliauti 225 kilometrai sako apie Oliverį?

Pastaba. 1–9 eilutės kartojasi Doktrinos ir Sandorų 11 skyriuje, apreiškime, skirtame Hairumui Smitui. Jos bus aptartos toje pamokoje.

Doktrinos ir Sandorų 6:10–24

Viešpats paliudija Oliveriui Kauderiui apie darbo tikrumą

Paprašykite mokinių apmąstyti tokį klausimą:

Ar kada nors buvote gavę atsakymą iš Dievo, dėl kurio vėliau kilo klausimų ar dvejonių? (Pakvieskite kelis mokinius pasidalyti savo patirtimi. Galite pasidalyti ir savo asmeniniu patyrimu. Priminkite mokiniams, kad kai kurie išgyvenimai yra pernelyg šventi ar asmeniški, kad apie juos pasakotume.)

Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 6:10–13 paaiškindami, kad Viešpats Oliveriui pasakė, jog Oliveris turi apreiškimo dovaną. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 6:14–17, 20 ir rasti, ko Viešpats mokė Oliverį apie apreiškimo gavimą ir jo atpažinimą.

Kokių tiesų Viešpats mokė Oliverį apie apreiškimo gavimą ir atpažinimą?

Mokiniai gali paminėti principus, kuriuos galite užrašyti lentoje. Taip pat galite mokiniams pasiūlyti tose eilutėse pasižymėti frazes, kurios jiems prasmingos.

Jei pasiteirausime, Dangiškasis Tėvas mums duos nurodymus.

Viešpats apšvies mūsų protus per Šventąją Dvasią.

Dievas žino mūsų mintis ir širdies ketinimus.

Gavę apreiškimą, turėtume jį branginti savo širdyje.

Kodėl svarbu žinoti, kad Viešpats girdi ir atsako į mūsų maldas?
Ką, jūsų manymu, reiškia tai, kad Viešpats „apšvies“ mūsų protus? (Galite paaiškinti, kad per Šventąją Dvasią Viešpats mums duos minčių ir suvokimo.)
Kodėl svarbu žinoti, kad tik Dievas pažįsta mūsų mintis ir širdies ketinimus?
Ką, jūsų manymu, reiškia „krautis“ Viešpaties žodžius? (Studijuoti, apmąstyti, elgtis pagal tai, ką apreiškia Viešpats, ir pasitikėti gautu apreiškimu.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 6:21–24, likusių mokinių paprašykite rasti, kaip dar Viešpats su mumis bendrauja.

Ko galime pasimokyti iš šių eilučių apie dar vieną Viešpaties kalbėjimo su mumis būdą? (Viešpats kalba ramybę mūsų protui, taip liudydamas apie tiesą. Galite mokiniams pasiūlyti pasižymėti frazę „ramybę tavo protui“ [DS 6:23].)
Kaip iš patirties žinote, kai Viešpats kalba ramybę jūsų protui?

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, kaip jie gali gauti apreiškimą, paminėkite, kad kartais sunku suvokti, kada Viešpats mums kalba. Paaiškinkite, kad vyresnysis Bednaris norėdamas paaiškinti, kaip Viešpats dažniausiai su mumis bendrauja, davė palyginimą apie saulėtekį. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį teiginį:

„Kartais saulė teka apsiniaukusį ar ūkanotą rytą. Dėl debesuotumo šviesą pastebėti yra sunkiau ir tiksliai nustatyti saulės pasirodymo virš horizonto laiką neįmanoma. […]

Panašiai ir mes apreiškimą gauname tiksliai nesuprasdami, kaip ir kada jį gauname“ („Apreiškimo Dvasia“, 2011 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Kaip kartais nepastebime arba nuginame Viešpaties atsakymus į mūsų maldas?
Ką patartumėte žmogui, norinčiam žinoti, kaip geriau atpažinti, kad jam ar jai kalba Viešpats?

Paaiškinkite, kad tik po šio apreiškimo Oliveris papasakojo Džozefui apie „tą naktį“, kurią Doktrinos ir Sandorų 6:22 eilutėje paminėjo Viešpats. Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti, ką pranašas Džozefas sužinojo gavęs apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 6 skyriuje:

„Mums gavus šį apreiškimą, Oliveris Kauderis papasakojo, kad apsigyvenęs pas mano tėvą ir iš mano šeimos išgirdęs, kad turiu plokšteles, vieną vakarą jis nuėjo miegoti ir kreipėsi į Viešpatį klausdamas, ar visa tai buvo tiesa, ir Viešpats jam atsakė. Oliveris tai laikė paslaptyje ir niekam to nepasakojo. Po to, kai buvo duotas šis apreiškimas, jis žinojo, kad tai buvo Dievo darbas, nes jokia gyva siela nežinojo to, apie ką buvo kalbama apreiškime, tai galėjo žinoti tik pats Dievas“ (History of the Church, 1:35).

Paprašykite mokinių prisiminti atvejus, kai Dievas apšvietė jų protą arba davė jiems ramybę. Pasiūlykite jiems užsirašyti šiuos prisiminimus. Paraginkite pasitikėti jau gautu asmeniniu apreiškimu. Paaiškinkite, kad kitos dvi pamokos padės išmokti atpažinti į maldas gautus atsakymus.

Doktrinos ir Sandorų 6:25–37

Viešpats pataria Džozefui ir Oliveriui versti, nedvejoti ir nesibaiminti

Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 6:25–31 paaiškindami, kad Viešpats pasakė Oliveriui, jog jei jis nori, gali turėti vertimo dovaną ir su Džozefu būti antruoju Mormono Knygos liudytoju.

Ką būtumėte jautę Oliverio vietoje girdėdami, kokią pareigą Viešpats jums duoda?

Paprašykite mokinių prisiminti atvejus, kai jie dvejojo ar bijojo daryti tai, ką nori Viešpats. Pakvieskite juos tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 6:32–37 ir rasti, kaip Viešpats patarė Džozefui ir Oliveriui nugalėti dvejones ir baimę tęsiant Jo darbą.

Kokias šiame patarime esančias tiesas arba principus galime pritaikyti savo gyvenime? (Mokiniai gali paminėti įvairius principus, tačiau nepamirškite pabrėžti, kad žvelgdami į Jėzų Kristų, galime nugalėti dvejones ir baimę.)
Kaip žmogus gali žvelgti į Kristų dėl kiekvienos minties?

Pakvieskite kelis mokinius papasakoti apie savo išgyvenimus, kai jautė, jog Gelbėtojo pažinimas padėjo jiems nugalėti dvejonę ar baimę. Jūs taip pat galite pasidalyti savo patirtimi.

Doktrinos ir Sandorų 7

Jonui Mylimajam pažadama, kad jis nemirs ir iki Antrojo atėjimo ves sielas pas Kristų

Pastaba. Mums nėra apreikšta apie konkrečias Jono, kaip pakeistos esybės, tarnystės smulkmenas. Nespėliokite apie Jono buvimo vietą ar atliktus darbus.

Paaiškinkite, kad 1829 m. balandį, kai Oliveris padėjo Džozefui versti, judviejų „nuomonės išsiskyrė […] dėl Naujajame Testamente aprašytos istorijos apie apaštalą Joną [žr. Jono 21:20–23], […] ar jis mirė, ar ir toliau [gyveno]“ (Histories, Volume 1: 1832–1844, vol. 1 of the Histories series of The Joseph Smith Papers [2012], 284).

Pakvieskite mokinius perskaityti Doktrinos ir Sandorų 7:1–3, kad rastų atsakymą į Džozefo ir Oliverio klausimą. (Jei mokiniams sunku rasti atsakymą, galite patarti perskaityti skyriaus santrauką, skirtą Doktrinos ir Sandorų 7:1–3.)

Komentarai ir kontekstas

Doktrinos ir Sandorų 6:14–15. Kaip atpažinti į maldą gautus atsakymus?

Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo, kaip svarbu melstis ir atpažinti iš Dievo gautus atsakymus:

„Kartais labai sunku išgirsti atsakymus į maldas. Kartais gyvenimą bandome pasitikti pasikliaudami savo pačių patirtimi ir sugebėjimais. Ką daryti, išmintingiausia sužinoti per maldą ir dievišką įkvėpimą. Dėl savo nuolankumo, esant reikalui, kad pasiektume įkvėptą tikslą, būsime verti gauti dieviškos galios.

Oliveris Kauderis, kaip ir dauguma mūsų, nesuprato, kad Viešpats jau atsakė į maldas. […]

Jei jūs manote, kad Dievas neatsako į jūsų maldas, apmąstykite šias Raštų eilutes [DS 6:14–15], o tada atidžiai savo pačių gyvenime paieškokite įrodymų, kad galbūt Jis jau jums atsakė“ („Kaip gauti apreiškimą ir įkvėpimą asmeniniam gyvenimui“, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasidalijo įžvalga, kaip atpažinti asmeninį apreiškimą:

„Galbūt neregėsime angelų, negirdėsime dangiškų balsų ir nepatirsime žadą atimančių dvasinių įžvalgų. […] Bet gerbdami sudarytas sandoras ir laikydamiesi įsakymų, ir labiau nei bet kada stengdamiesi daryti gera, ir tapdami geresni, galėsime būti užtikrinti, kad Dievas nukreips mūsų žingsnius. […]

Kartais apreiškimo dvasia pasireikš iš karto ir ryškiai, kitais kartais ji pasireikš vos pastebimai, palaipsniui ir dažniausiai taip subtiliai, kad net galite jos nepastebėti. Kad ir kokia forma gausite šį palaiminimą, jo teikiama šviesa nušvies ir praplės jūsų sielą, apšvies jūsų supratimą (žr. Almos 5:7; 32:28) ir nukreips bei apsaugos jus ir jūsų šeimą“ („Apreiškimo dvasia“, 2011 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).