106 pamoka. Doktrinos ir Sandorų 101:43–101

106 pamoka

Doktrinos ir Sandorų 101:43–101

Įvadas

1833 m. gruodžio 16 ir 17 d. pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą, susijusį su Misūrio šventaisiais, kuriems dėl persekiojimo teko palikti namus. Dauguma šių šventųjų buvo priversti palikti visą savo turtą. Pranašo gautas apreiškimas, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 101, yra aptariamas trijose šio vadovėlio pamokose. Į šią, trečiąją, pamoką įtrauktas Viešpaties palyginimas apie didžiūną ir alyvmedžius, mokantis apie Jo valią, susijusią su Sionės išpirkimu. Joje taip pat aprašytas Viešpaties patarimas šventiesiems nenustoti rinktis draugėn (per pateiktą Jo palyginimą apie kviečius ir rauges) ir siekti kompensacijos už jiems padarytus nusikaltimus (per pateiktą palyginimą apie moterį ir neteisų teisėją).

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 101:43–62

Viešpats duoda palyginimą apie didžiūną ir alyvmedžius

Lentoje užrašykite: Palyginimas apie…

Paaiškinkite, kad palyginimas yra „paprastas pasakojimas, naudojamas iliustruoti dvasinę tiesą ar principą ir mokyti jų. Palyginimas pagrįstas paprasto dalyko ar įvykio palyginimu su tiesa“ (Raštų rodyklė, „Palyginimas“, raštai.lds.org).

Paprašykite mokinių išvardyti kai kuriuos palyginimus, kuriuos Savo žemiškosios tarnystės metu vartojo Gelbėtojas. Pavyzdžiui, mokiniai gali paminėti palyginimą apie gerąjį samarietį arba palyginimą apie dešimt mergelių.

Paaiškinkite, kad šiandienos pamokoje mokiniai aptars palyginimą, kurį Gelbėtojas davė per Džozefą Smitą. Užbaikite lentoje parašytą sakinį: Palyginimas apie didžiūną ir alyvmedžius.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 101:43. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokią žinią Viešpats norėjo perduoti šiuo palyginimu. (Jis norėjo, kad žmonės suprastų Jo „valią dėl Sionės išpirkimo“.) Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 101:44–45, o kitiems pasiūlykite įsiklausyti į palyginimo detales. Norėdami padėti mokiniams suprasti pasakojimą, užduokite šiuos klausimus:

Ką didžiūnas liepė savo tarnams daryti?
Kodėl didžiūnas norėjo, kad jo vynuogyne būtų sargybiniai? Kodėl didžiūnas norėjo, kad sargybinis būtų bokšte?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 101:46. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ar tarnams pavyko įvykdyti didžiūno nurodymus.

Paskatinkite mokinius dar kartą tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 101:47–50 ir rasti, kaip tarnams sekėsi vykdyti didžiūno nurodymus.

Kaip tarnams sekėsi vykdyti nurodymus? (Jums gali tekti paaiškinti, kad 50 eilutėje žodžiai „nesutardami vienas su kitu“ reiškia, kad tarnai ginčijosi tarpusavyje.)
Kodėl tarnams nepavyko pastatyti bokšto?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 101:51. Kitiems pasiūlykite surasti, kas nutiko dėl to, kad tarnai nepastatė bokšto. Paskatinkite juos pasidalyti tuo, ką rado.

Perskaitykite mokiniams Doktrinos ir Sandorų 101:52–54. Paprašykite, kad sekdami skaitomą tekstą, jie surastų didžiūno žodžius tarnams.

Kodėl, pagal 54 eilutę, didžiūnas nusiminė dėl to, kad jo tarnai nepastatė bokšto?
Kaip šiame palyginime aprašyti įvykiai susiję su tuo, kas nutiko šventiesiems Misūryje?

Galbūt šioje diskusijoje norėsite paminėti faktą, kad 1831 m. liepą duotame apreiškime Viešpats nurodė šventyklos vietą Independense, Misūryje (žr. DS 57). 1831 m. rugpjūčio 3 d. Džozefas Smitas pašventino šventyklos vietą Independense. Tačiau šventieji nieko nedarė, kad pastatytų šventyklą. 1833 m. rugpjūčio 2 d. Viešpats dar kartą įsakė šventiesiems Misūryje pastatyti šventyklą (žr. DS 97).

Kaip šiame palyginime aprašytas bokštas susijęs su šventykla, kurios šventiesiems nepavyko pastatyti?
Kokius šiame palyginime esančius principus galime pritaikyti savo gyvenime? (Kadangi palyginimas gali turėti keletą reikšmių, mokiniai gali pasiūlyti kelis principus, tarp kurių gali būti ir šie: Kai laikomės Viešpaties įsakymų, esame sustiprinami, kad atsilaikytume prieš dvasinius ir fizinius priešus. Pranašai tarnauja kaip sargybiniai bokšte, įspėdami mus apie ateinantį pavojų. Atlikdami šventyklos darbą, mes pasiruošiame atsilaikyti prieš priešininką.)

Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti 3 Nefio 101:55–62. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką didžiūnas įsakė Savo tarnui daryti.

Ką didžiūnas sakė savo tarnui daryti? (Surinkti kariuomenę ir išpirkti vynuogyną.)

Paaiškinkite, kad 55 eilutėje minimas tarnas yra Džozefas Smitas (žr. DS 103:21). Džozefas Smitas vykdė Viešpaties nurodymą ir subūrė grupę, pavadintą Sionės stovykla, skirtą Sionės žemei išpirkti. Sionės stovykla bus aptariama 108 ir 110 pamokose.

Doktrinos ir Sandorų 101:63–75

Viešpats ragina šventuosius tęsti susirinkimą draugėn

Paaiškinkite, kad nors šventieji Džeksono apygardoje, Misūryje, buvo išvyti iš savo namų, Viešpats įsakė jiems nenustoti statyti Jo karalystės. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 101:63–64, o kitiems pasiūlykite rasti, ką Viešpats sakė nenustosiąs daryti. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.

Paskatinkite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 101:65–66 ir rasti, kokį palyginimą pavartojo Gelbėtojas.

Ką šiame palyginime reiškia kviečiai ir raugės? (Kviečiai reiškia ištikimus Bažnyčios narius, o raugės reiškia nelabus pasaulio žmones. Galite paaiškinti, kad jauni kviečiai ir raugės atrodo labai panašūs.)

Norėdami padėti mokiniams suprasti šį palyginimą, paaiškinkite, kad senovėje kviečiai buvo kraunami ir saugomi kluonuose. Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, pasakodamas apie šį palyginimą ir kitus mokymus Raštuose, paaiškino: „Kluonai reiškia šventas šventyklas“ („Garbingai išlaikyk vardą ir padėtį“, 2009 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga). Užrašykite lentoje šiuos žodžius: kluonas = šventoji šventykla.

Remiantis šiuo palyginimu, kokius palaiminimus gauname rinkdamiesi šventyklose ir jose tarnaudami? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų paminėti šį principą: Rinkdamiesi šventykloje įgyjame apsaugą ir ruošiamės amžinajam gyvenimui.)
Kaip, jūsų manymu, šventyklos apeigos ir sandoros gali mus apsaugoti ir paruošti amžinajam gyvenimui?

Paskatinkite kelis mokinius papasakoti, kodėl šventykla yra jų ir jų šeimų apsaugos šaltinis ir kaip ji padeda jiems pasiruošti. Galite pridėti savo liudijimą apie šį principą.

Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 101:67–75 paaiškindami, kad nepaisant to, jog šventieji buvo išvyti iš Džeksono apygardos, Misūrio valst., Viešpats patarė jiems nenustoti pirkti nuosavybės, esančios ten ir kaimyninėse apygardose.

Doktrinos ir Sandorų 101:76–101

Viešpats pataria šventiesiems nenustoti ieškoti būdo jiems grįžti į savo namus Misūryje

Paaiškinkite, kad Viešpats šventiesiems nurodė ne tik pirkti nuosavybę, bet ir toliau atkakliai prašyti atlyginti už persekiotojų veiksmus (žr. DS 101:76). Kitais žodžiais tariant, Jis pasakė jiems siekti teisingumo ir vadovautis valstybės teisine sistema.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 101:76–80. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir atpažinti, pagal kokią teisės sistemą šventieji gali siekti vyriausybės vadovų pagalbos.

Pagal šias eilutes, Viešpats vadovavo tuo metu jau įvykusiam Jungtinių Valstijų Konstitucijos įtvirtinimui. Kodėl Jis nori, kad ši Konstitucija būtų palaikoma?
Viešpats sakė, kad vienas iš „moralinės valios laisvės“ tikslų yra užtikrinti, kad kiekvienas „būtų atsakingas už savo paties nuodėmes“ (DS 101:78). Kodėl atsakomybė – atsakingumas už mūsų veiksmus – yra svarbi valios laisvės dalis? Ką atsakytumėte žmogui, kuris sako: „Esu laisvas daryti, ką noriu“?
Viešpats sakė, kad nė vienas neturėtų kažkam vergauti. Kodėl, jūsų manymu, yra svarbu, kad žmonės neturėtų vergauti?

Kaip šios diskusijos dalį užrašykite lentoje šiuos žodžius: Dievas davė mums moralinę valios laisvę, galią rinktis, tačiau…

Pasiūlykite mokiniams baigti šį teiginį, remiantis Doktrinos ir Sandorų 101:78. (Mokiniams atpažinus šį principą užbaikite jį lentoje: Dievas davė mums moralinę valios laisvę, galią rinktis, tačiau už mūsų pasirinkimus esame atsakingi patys.)

Paaiškinkite, kad Viešpats šį palyginimą vartojo norėdamas padrąsinti šventuosius siekti vyriausybės vadovų pagalbos. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 101:81–84 (taip pat žr. Luko 18:1–8). Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir pamąstyti, kaip šis palyginimas buvo taikomas šventiesiems Misūryje. Tada paprašykite kito mokinio perskaityti Doktrinos ir Sandorų 101:85–88. Kitiems pasiūlykite surasti, kaip Gelbėtojas pritaikė šį palyginimą tiems šventiesiems.

Ką, šiuo Bažnyčios istorijos laikotarpiu, galėjo simbolizuoti našlė? (Bažnyčios narius.) Ką galėjo simbolizuoti teisėjas? (Teisėjas galėjo simbolizuoti teisėjus ir vyriausybės vadovus, į kuriuos šventieji kreiptųsi pagalbos. Jis taip pat galėjo simbolizuoti Dangiškąjį Tėvą, kuriam šventieji nenustotų meldęsi.)
Remiantis šiuo palyginimu, ką tiksliai Viešpats nurodė šventiesiems daryti?

Paaiškinkite, kad šventieji kreipėsi į vietinių teismų teisėjus, tačiau nesulaukė paramos, kurios tikėjosi. Jie kreipėsi pagalbos į Danielių Dankliną, Misūrio gubernatorių, ir į Endriu Džeksoną, Jungtinių Valstijų prezidentą, prašydami padėti jiems grįžti į savo namus ir susigrąžinti nuosavybę bei skirti apsaugą. Abu vadovai jų prašymus atmetė. Šventieji taip pat kreipėsi į Misūrio valstijos įstatymų leidžiamąją valdžią, tačiau šie atsisakė padėti.

Atkreipkite mokinių dėmesį į principą, kurį užrašėte lentoje. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 101:89–91. Kitiems pasiūlykite surasti, kaip atsakys vyriausybės vadovai už tai, kad atsisakė padėti šventiesiems. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 101:92–95 ir rasti, ką Viešpats pasakė šventiesiems daryti dėl vyriausybės vadovų.

Ko 92 eilutė moko mus apie Viešpatį? (Jis nenori žmonių bausti. Jis nori, kad visi žmonės atgailautų ir Jis galėtų jų pasigailėti.)

Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 101:96–101 paaiškindami, kad Viešpats patarė šventiesiems išlaikyti nuosavybę Džeksono apygardoje, nors jiems ir nebuvo leista ten gyventi. Jis pažadėjo, kad vieną dieną jie galės ten gyventi, jei gyvens garbingai.

Užbaigdami paliudykite apie mokinių aptartus principus.

Komentarai ir kontekstas

Doktrinos ir Sandorų 101:44–64. Viešpats duoda palyginimą apie didžiūną ir alyvmedžius

Toliau parašytas vienas palyginimo apie didžiūną ir alyvmedžius aiškinimo variantas:

„Regis, šis palyginimas galėtų būti aiškinamas taip: didžiūnas yra Viešpats, kurio rinktinė žemė vynuogynui yra Sionė Misūryje. Vietos, kuriose gyvena šventieji Sionėje yra alyvmedžiai. Tarnai yra pastarųjų dienų šventieji naujakuriai, o sargybiniai yra Bažnyčios pareigūnai. Statydami Sionę jie vienas su kitu nesutaria ir nepastato bokšto arba šventyklos, kurios vieta buvo pašvęsta dar anksčiau, 1831 m. rugpjūčio 3 d. Jei jie būtų pastatę ją, kaip buvo nurodyta, ji būtų buvusi jiems dvasine užuovėja, nes iš jos Viešpaties sargybiniai per apreiškimus būtų galėję iš tolo matyti priešo veiksmus. Šis išankstinis žinojimas būtų išgelbėjęs juos ir jų triūsą, kai priešas puolė.

Tačiau šventieji Misūryje buvo tingūs, silpni ir vangūs. Priešas atėjo ir įvyko Misūrio persekiojimai. Viešpaties žmonės buvo išblaškyti, o didžioji dalis jų triūso – iššvaistyta. Visagalis, kaip galėjome matyti, peikė savo žmones, tačiau įsakė vienam iš Savo tarnų (55 eil.), Džozefui Smitui (103:21), surinkti „visą [Jo] namų jėgą“ ir gelbėti Jo žemes ir nuosavybę, kuri dėl jų surinkta.

Galiausiai pranašas ir jo broliai iš žymiosios Sionės stovyklos 1834 m. nuvyko į Misūrį ketindami įgyvendinti tai, kas buvo nurodyta palyginime. Prieš jiems išvykstant buvo gautas papildomas apreiškimas (žr. 103:21–28) dėl Sionės išpirkimo. Broliams buvo nurodyta bandyti Misūryje įsigyti žemių, jėgos nenaudoti; o jei prieš juos ateitų priešai, jie turėjo juos prakeikti. Sionė tuo metu nebuvo išpirkta, tačiau galime to tikėtis netolimoje ateityje. […] Ji bus išpirkta Viešpačiui panorėjus.“ (Church History and Modern Revelation, 2 vols. [1960], 1:57; cituota Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 243.)

Doktrinos ir Sandorų 101:78. Valios laisvė ir atsakomybė

Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kodėl terminas moralinė valios laisvė yra priimtinesnis už terminą valios laisvumas:

„Praeityje mes vartojome terminą valios laisvumas. Tai nėra klaidinga, tačiau neseniai pastebėjome, kad valios laisvumas nėra Raštuose vartojama sąvoka. Juose kalbama apie tai, kad mes „laisvi rinktis“ ir „laisvi veikti“ savo nuožiūra bei esame įpareigoti daryti daug gera „laisva valia“. Žodžiai valios laisvė aptinkami vieni du arba 101 Doktrinos ir Sandorų skyriuje 78 eilutėje su pažymimuoju žodžiu moralinė: „Kad kiekvienas žmogus […] galėtų veikti pagal doktriną ir principą, pagal moralinę valios laisvę, kurią aš jam suteikiau, kad teismo dieną kiekvienas žmogus būtų atsakingas už savo paties nuodėmes“ (išryškinimas pridėtas). Vartodami terminą moralinė valios laisvė, mes tinkamai pabrėžiame atsakomybę, kuri yra esminė dieviškos valios laisvės dovanos dalis. Esame moralios esybės ir veikiančioji jėga, esame laisvi rinktis, tačiau taip pat esame atsakingi už savo pasirinkimus“ (“Moral Agency” [Brigham Young University devotional address, Jan. 31, 2006], 1, speeches.byu.edu).

Doktrinos ir Sandorų 101:80. Dievas įtvirtino Jungtinių Valstijų Konstituciją

Prezidentas Dž. Rubenas Klarkas iš Pirmosios Prezidentūros sakė:

„Man, broliai ir seserys, Viešpaties teiginys: „Aš įtvirtinau šios šalies konstituciją“, Jungtinių Valstijų Konstitucijai suteikia tokį statusą, tarsi ji būtų parašyta Doktrinos ir Sandorų knygoje. Todėl Konstitucija tampa mums Viešpaties žodžiu. Tai, kad ji buvo duota ne balsu, o Jo protu ir dvasia, kuriuos Jis suteikė žmonėms, įkvėpdamas juos sudaryti šį didį žmogiškosios valdžios dokumentą, nekeičia šio dokumento autoritetingumo“ (in Conference Report, Apr. 1935, 93).

Doktrinos ir Sandorų 101:80. „Išmintingų vyrų, kuriuos pakėliau šitam pačiam tikslui“

Prezidentas Brigamas Jangas kalbėjo apie kai kuriuos vyrus, buvusius įrankiais Dievo rankose įtvirtinant Jungtinių Valstijų Konstituciją:

„Mes tikime, jog Viešpats ruošėsi įgyvendinti savo darbą, kad nustatytam laikui atėjus jo pakojyje būtų vieta, kur egzistuotų pakankamai sąžinės laisvės, kad jo šventieji galėtų taikiai gyventi po konstitucinio įstatymo ir lygių teisių šarvais. Todėl mes manome, kad revoliuciją įkvėpė Visagalis, idant valdžios motinos pančiai būtų numesti sulig religijos įtvirtinimu. Dėl šios priežasties Adamsas, Džefersonas, Franklinas, Vašingtonas ir būrys kitų buvo įkvėpti pasipriešinti Didžiosios Britanijos karaliaus veiksmams […] tokiu būdu įtvirtinant naują valdžią, taikant platesnį laisvės arba savivaldos principą, įgalinantį religinio garbinimo laisvę.

Tai Viešpaties balsas įkvėpė visus tais sunkiais laikais įtaką turėjusius vertus vyrus ne tik eiti į mūšį, bet ir išmintingai tartis, būti tvirtus, drąsius ir ištverti tais gyvenimo palapinėse laukuose laikais, ir galiausiai sukurti ir pritaikyti tas išmintingas priemones, kurios užtikrino laisvos ir nepriklausomos valdžios palaiminimą tiek sau, tiek ateinančioms kartoms“ (Discourses of Brigham Young, sel. John A. Widtsoe [1954], 359–60).

Doktrinos ir Sandorų 101:81–95. „Atkakliai prašyti atlyginti skriaudas“

Doktrinos ir Sandorų 101 skyriuje užrašytame apreiškime Viešpats pakartojo palyginimą apie našlę, varginusią teisėją tol, kol šis išpildė jos prašymą (žr. Luko 18:1–8). Jis šį palyginimą pritaikė kalbėdamas apie šventuosius, kurie buvo išvaryti iš savo namų Misūryje. Jiems reikėjo kreiptis į vyriausybės vadovus, kad būtų įvykdytas teisingumas ir jie būtų apsaugoti, pradėti reikėjo nuo teisėjo, ir, jei reikės, kreiptis į Misūrio gubernatorių bei Jungtinių Valstijų prezidentą. Jei šventųjų prašymai liktų nepatenkinti, Viešpats sakė pats pakilsiąs ir įvykdysiąs teisingumą tiems, kurie iš šventųjų atėmė nuosavybės teisę, nes „visi žmonės neturėtų kuo pasiteisinti“ (DS 101:93). Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas mokė:

„Šventieji turėjo pareikšti savo nusiskundimus tam tikriems pareigūnams ir siekti atlyginimo už patirtas skriaudas. Tai buvo tikrai būtinas žingsnis, nes jei po šventųjų kreipimosi jų civilinės ir religinės teisės nebūtų atkurtos, tie pareigūnai liktų be pasiteisinimo ir Visagalio teismai, siųsti jiems vėliau Pilietinio karo metu, būtų pateisinti. […]

Kadangi egzistuoja teisingas atpildo įstatymas, esantis lygiai toks pat amžinas, kaip ir kiti Visagalio įstatymai [žr. 2 Korintiečiams 9:6; DS 6:33], ateis diena, kai atitaisymus atliks Teisingasis Teisėjas, kurio jokiai gaujai neįbauginti“ (Church History and Modern Revelation, 2 vols. [1953], 1:462, 469).