Pamoka studijuojantiems namuose

Sionės centrinė vieta; Doktrinos ir Sandorų 57–59 (13 dalis)

Pasiruošimo medžiaga studijų namuose mokytojui

Kasdienių studijų namuose pamokų santrauka

Čia pateiktos įvykių, doktrinų ir principų, kurių mokiniai mokėsi studijuodami pamoką „Sionės centrinė vieta“ ir Doktrinos ir Sandorų 57–59 (13 dalį), santraukos nereikėtų įtraukti į savo pamoką. Savo pamokoje susitelkite tik į keletą šių doktrinų ir principų. Atsižvelgdami į mokinių poreikius, vadovaukitės Šventosios Dvasios raginimais.

1 diena (Sionės centrinė vieta)

Šioje pamokoje mokiniai apžvelgė Sionės sąvokos sampratą. Jie išsiaiškino, kad Sionė reiškia žemės vietą, miestą ir žmones, kurie yra tyros širdies. Mokiniai sužinojo Sionės miesto vietą ir tai, kad Sionė turi būti pastatyta pagal teisumo principus. Taip pat mokiniai mokėsi apie vargus, kuriuos patyrė šventieji mėgindami įkurti Sionę Džeksono apygardoje Misūryje.

2 diena (Doktrinos ir Sandorų 57)

Šioje pamokos dalyje mokiniai sužinojo, kad Sionės miestas bus pastatytas Independense, Džeksono apygardoje, Misūrio valst., ir kad ten bus pastatyta šventykla. Viešpats davė nurodymus žmonėms, pašauktiems padėti įkurti Sionę. Mokydamiesi apie šiuos žmones mokiniai išsiaiškino, jog turime panaudoti savo stipriąsias savybes, kad padėtume statyti Viešpaties karalystę, kai Jis pašaukia mus tai daryti.

3 diena (Doktrinos ir Sandorų 58)

Studijuodami Viešpaties patarimą vyresniesiems, kuriems buvo duota didžiulė užduotis pastatyti Sionę, mokiniai išsiaiškino tokius principus: būsime palaiminti, jei laikysimės Viešpaties įsakymų; mūsų amžinasis atpildas bus didesnis, jei išliksime ištikimi suspaudimuose; ir jei laisva valia darysime tai, kas įgyvendina teisumą, būsime apdovanoti. Taip pat mokiniai apmąstė Viešpaties pažadą, kad, jei atgailausime dėl savo nuodėmių, Jis atleis mums ir mūsų nuodėmių daugiau neprisimins.

4 diena (Doktrinos ir Sandorų 59)

Išstudijavę Viešpaties nurodymus šventiesiems, kurie turėjo vykti į Misūrį, mokiniai sužinojo, kad turime mylėti Dievą visa širdimi, visa galia, protu ir stiprybe ir, jei laikysime šabo dieną šventa, tai padės mums atsispirti pagundoms ir įveikti nuodėmes. Taip pat jie sužinojo, kad įžeidžiame Dievą, kai nedėkojame Jam ir nesilaikome Jo įsakymų. Mokiniai dar išsiaiškino, kokias palaimas gali gauti laikydamiesi Viešpaties įsakymų.

Įvadas

Ši pamoka gali padėti mokiniams geriau suprasti atgailos principus. Studijuodami šiuos principus mokiniai gali apsvarstyti, kaip turėtų atgailauti ir kaip jų gyvenimą gali palaiminti pažadas, kad Viešpats jiems atleis. Nors šiomis temomis buvo kalbėta kasdieninėse pamokose, šita pamoka suteikia jums galimybę padėti mokiniams geriau suprasti atgailos principus ir būdus, kaip pritaikyti juos gyvenime.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 58:34–43

Viešpats duoda nurodymus dėl Sionės ir moko atgailos principų

Prieš pamoką lentoje užrašykite tokius klausimus: Ką reiškia atgailauti? Kaip galiu žinoti, ar nuodugniai atgailavau? Pamokos pradžioje paklauskite mokinių, kaip jie atsakytų į tuos klausimus.

Užrašykite lentoje šiuos vardus: Martinas Harisas, Viljamas V. Felpsas ir Ziba Petersonas.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 58:38–41, 60. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Viešpats patarė tiems vyrams ruošiantis statyti Sionę. Mokiniams atsakinėjant į šiuos klausimus, užrašykite jų atsakymus po atitinkamu vardu lentoje.

• Kokia nuodėme, pasak Viešpaties, buvo kaltinamas Martinas Harisas? Ką Viešpats jam įsakė padaryti?

• Kokiomis nuodėmėmis, pasak Viešpaties, buvo kaltinamas Viljamas V. Felpsas? Ką Viešpats jam įsakė padaryti? (Galite paaiškinti, kad frazė „siekia iškilti“ [4 eilutė] nereiškia stengimosi iš visų jėgų ar bandymo tobulėti. Iš tiesų ši frazė reiškia neteisumą, išdidų troškimą pasirodyti geresniam arba svarbesniam už kitus žmones.)

• Ką su savo nuodėmėmis stengėsi padaryti Ziba Petersonas?

Pabrėžkite, kad šių vyrų nuodėmės trukdė jiems statyti Sionę.

• Kaip mūsų nuodėmės gali riboti mūsų gebėjimą tarnauti Viešpačiui?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 58:42. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ko Viešpats mokė apie atgailą.

• Ką, anot šios eilutės, Viešpats pažada mums, jei atgailaujame dėl savo nuodėmių? (Mokiniai turėtų atpažinti šį principą: Jeigu atgailausime dėl savo nuodėmių, Viešpats atleis mums ir mūsų nuodėmių daugiau neprisimins. Užrašykite šį principą lentoje. Galite mokiniams pasiūlyti 42 eilutėje pasižymėti žodžius, kuriais mokoma šio principo.)

• Kurioms mūsų nuodėmėms taikomas šis pažadas? (Visoms.)

Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti toliau pateiktą prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir surasti žodžius ar frazes, kurie susiję su lentoje užrašytu principu.

„Kad ir kokie mūsų prasižengimai, kad ir kokie skaudūs mūsų veiksmai buvo kitiems, visa toji kaltė gali būti išvalyta. Man bene gražiausia frazė visuose Raštuose yra Viešpaties žodžiai: „Štai, tam, kuris atgailavo dėl savo nuodėmių, yra atleidžiama, ir aš, Viešpats, jų daugiau nebeprisimenu“ [DS 58:42].

Tai ir yra Jėzaus Kristaus Evangelijos ir Apmokėjimo pažadas“ („Apmokėjimas“, 2012 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

• Kaip žinojimas, kad jums gali būti atleistos visos nuodėmės, palaimino jūsų gyvenimą?

Paaiškinkite, kad kai kurie žmonės klaidingai mano, kad jeigu jie vis dar prisimena savo nuodėmes, tai atgailavo nenuodugniai. Užtikrinkite juos, kad prisiminimai apie jų nuodėmes gali padėti jiems vengti vėl daryti tas pačias klaidas.

Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti tokį prezidento Haroldo B. Ly teiginį. Klasės paprašykite išklausyti ir išsiaiškinti, ko jis mokė apie sąžinės ramybę, kuri gali ateiti per atgailą.

„Jei ateis laikas, kai padarysite viską, kad atgailautumėte už savo nuodėmes, kad ir kas jūs būtumėte, kad ir kur jūs būtumėte, ir kaip įmanoma geriau būsite atitaisę žalą; jei padarysite ką nors tokio, kas paveiks jūsų padėtį Bažnyčioje, bet kreipsitės į tinkamus vadovus, tai norėsite to patvirtinančio atsakymo – ar Viešpats mane priima, ar ne? Jei betyrinėdami savo sielą ieškosite ir atrasite sąžinės ramybę, tai bus ženklas, leisiantis žinoti, kad Viešpats jūsų atgailą priėmė“ (Stand Ye in Holy Places [1974], 185).

Pabrėžkite, kad lentoje užrašytas pažadas yra sąlyginis. Galime gauti Viešpaties atleidimą, tik jei padarėme viską, kad nuodugniai atgailautume dėl savo nuodėmių.

Pakvieskite vieną mokinį iš knygelės Jaunimo stiprybės vardan garsiai perskaityti patarimą. Klasės paprašykite išklausyti ir rasti, ką jie dar gali sužinoti apie atgailos reikšmę.

„Atgaila – tai daugiau nei vien savo blogų poelgių pripažinimas. Tai proto ir širdies permaina. Ji reiškia nusisukimą nuo nuodėmių ir atsisukimą į Dievą prašant atleidimo. Ją skatina meilė Dievui ir nuoširdus troškimas paklusti Jo įsakymams“ (Jaunimo stiprybės vardan [2011], p. 28).

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 58:43. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti du dalykus, kuriuos turime daryti, kad nuodugniai atgailautume dėl nuodėmių.

• Kokie, anot šios eilutės, yra tie du dalykai, kuriuos turime daryti, kad nuodugniai atgailautume dėl savo nuodėmių? (Lentoje užrašykite tokią doktriną: Kad atgailautume, turime išpažinti ir palikti savo nuodėmes.)

• Kaip ši doktrina padeda mums atsakyti į klausimą, kaip man žinoti, ar nuodugniai atgailavau? (Padėkite mokiniams suprasti, kad nuodėmių išpažinimas ir jų palikimas yra būtini nuodugniai atgailai.)

• Ką reiškia išpažinti savo nuodėmes?

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, ką reiškia išpažinti savo nuodėmes, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Išpažinti ir palikti nuodėmes yra stiprūs teiginiai. Jie reiškia daug daugiau nei paprastą pasakymą „prisipažįstu, labai apgailestauju“. Išpažintis yra gilus ir kartais skausmingas pripažinimas, kad suklydai ir nusikaltai Dievui ir žmogui“ („Dieviška atgailos dovana“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

• Kaip savo nuodėmių išpažinimas padeda mums nusigręžti nuo nuodėmės ir atsigręžti į Dievą atleidimo?

Šios diskusijos metu mokiniams gali kilti klausimas, kurias nuodėmes reikia išpažinti, o kurių – ne. Paaiškinkite, kad visas nuodėmes turime išpažinti Dangiškajam Tėvui. Sunkias nuodėmes, tokias kaip lytiniai nusižengimai (įskaitant ir pornografijos žiūrėjimą), reikia išpažinti vyskupui arba skyriaus prezidentui.

Atkreipkite mokinių dėmesį į lentoje užrašytą paskutinę doktriną.

• Ką reiškia palikti savo nuodėmes? (Visiškai nuo jų nusigręžti ir liautis jas darius.)

Paliudykite apie Gelbėtojo Apmokėjimą ir jūsų aptartus atgailos ir atleidimo principus. Paprašykite mokinių pagalvoti, ar yra nuodėmių, dėl kurių jiems reikia atgailauti, ir paskatinkite juos atgailauti pritaikant išmoktas tiesas.

Priminkite mokiniams, kad Doktrinos ir Sandorų 58:42–43 yra Raštų įvaldymo ištrauka. Paprašykite jų papasakoti, kaip sekėsi ją išmokti atmintinai.

Kita dalis (Doktrinos ir Sandorų 60–64)

Kad paruoštumėte mokinius studijuoti Doktrinos ir Sandorų 60–64 skyrius, galite jiems pasiūlyti apsvarstyti tokį klausimą: jei žmogus neatleidžia kitam už padarytą skriaudą, kurio nuodėmė didesnė? Pasiūlykite mokiniams apsvarstyti, kaip jie reaguoja, kai kitas žmogus žodžiais ar veiksmais juos įskaudina. Kam turime atleisti net dėl didžiausių skriaudų? Paaiškinkite, kad kitoje dalyje mokiniai sužinos, ko Viešpats apie tai mokė ir kaip reaguoti į kitų žmonių mums daromas skriaudas.