1834 m. vasario 24 d. vykusiame Kirtlando aukštosios tarybos susirinkime Parlis P. Pratas ir Laimanas Vaitas ieškojo nurodymų, kaip šventieji Misūryje galėtų gauti laikiną paramą ir atgauti savo žemes Džeksono apygardoje. Tą pačią dieną Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 103 skyriuje, kuriame Viešpats pažada, kad Sionės žemė bus išpirkta. Viešpats nurodė Bažnyčios vadovams surinkti išteklius ir savanorius ir padėti šventiesiems Misūryje. Ši grupė tapo žinoma kaip Sionės stovykla.
Pamoką pradėkite užduodami mokiniams šiuos klausimus:
Kokių priešų turi šiandieniniai teisieji?
Pakvieskite mokinius pagalvoti, kaip Viešpaties priešai siekia pakenkti jų dvasiniam tobulėjimui.
Kodėl, jūsų manymu, Viešpaties priešams pavyksta pakenkti kai kurių Viešpaties žmonių dvasiniam tobulėjimui?
Šiandien mokiniams pradedant studijuoti ir aptarti Doktrinos ir Sandorų 103 skyrių, paraginkite juos ieškoti principų, kurie padės jiems įveikti tokius priešus.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 103 skyriaus įvadą. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kodėl Parlis P. Pratas ir Laimanas Vaitas iš Misūrio atvyko į Kirtlandą, Ohajo valstijoje.
Kodėl brolis Pratas ir brolis Vaitas atvyko į Kirtlandą?
Paaiškinkite, kad Džozefas Smitas gavo apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 103 skyriuje, tą pačią dieną, kai šie du vadovai susitiko su juo ir aukštąja taryba Kirtlande.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 103:1–4. Kitiems pasiūlykite surasti, dėl kokių dviejų priežasčių Viešpats leido Jo priešams persekioti šventuosius Misūryje.
Dėl kokių dviejų priežasčių, pagal 3–4 eilutes, Viešpats leido Jo priešams persekioti šventuosius Misūryje? (Viena priežastis buvo leisti, kad persekiotojai „pripildytų savo nedorybių saiką, kad jų taurė būtų kupina“, arba, kitais žodžiais tariant, kad Jo teismai nelabiesiems būtų pateisinti. Kita priežastis buvo sudrausminti nepaklusnius šventuosius.)
Kodėl, pasak 4 eilutės, buvo reikalinga sudrausminti šventuosius? Ką, jūsų manymu, reiškia žodžiai „jie nevisiškai įsiklausė“? (Jie nebuvo visiškai paklusnūs Viešpačiui.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 103:5–7. Kitiems pasiūlykite surasti, ką Viešpats mokė šventuosius daryti, kad jie pergalėtų Jo priešus. (Galite paaiškinti, kad žodis pergalėti reiškia būti stipresniam už priešą arba nugalėti.)
Jei šventieji sektų Viešpaties patarimu „nuo šios pat valandos“, kokį palaiminimą jie gautų? (Jie pergalėtų Viešpaties priešus „nuo šios pat valandos“.)
Ko šios eilutės moko apie tai, kaip mes galime pergalėti pasaulio įtakas? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų paminėti šį principą: Kai pradedame sekti Viešpaties patarimu, įgyjame jėgos, kad pradėtume pergalėti pasaulį.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 103:8–10. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas, pasak Gelbėtojo, atsitiks, jei pasirinksime nepaklusti Jo žodžiams.
Kokios pasekmės galimos nepasirinkus laikytis visų Viešpaties žodžių? (Mokiniai gali atpažinti įvairius principus, tarp kurių gali būti ir šie: Jei nesilaikome Viešpaties įsakymų, pasaulis laimės prieš mus. Jei nesilaikysime visų Viešpaties žodžių, neteksime galios būti šviesa kitiems.)
Kodėl, jūsų manymu, tas, kuris yra nepaklusnus arba tik iš dalies paklusnus Viešpačiui, gali neatsilaikyti prieš Viešpaties priešus?
Kokius žinote pavyzdžius to, kaip žmonės gali nugalėti Viešpaties priešą stengdamiesi paklusti Viešpaties žodžiams? (Galimi pavyzdžiai apie praeityje pasaulietiškai gyvenusius žmones, kurie pasirinkę paklusti Viešpačiui gavo jėgos nugalėti priklausomybę arba gyventi pagal Evangeliją.)
Galbūt norėsite paaiškinti, kad nors mes nesame tobulai paklusnūs visiems Viešpaties žodžiams, kai stropiai sieksime Jam paklusti ir prasižengę nuoširdžiai atgailausime, Viešpats padės mums atsilaikyti prieš Jo priešus.
Paskatinkite mokinius savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti vieną principą, kurio jie gali pradėti laikytis „nuo šios pat valandos“, kad klausytų Viešpaties patarimo.
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 103:11–20 paaiškindami, jog Viešpats pažadėjo šventiesiems, kad po suspaudimų Sionė bus išpirkta Jo galia. Tačiau, jei šventieji suterš savo paveldus, bus nuo jų pašalinti.
Prieš pamoką padarykite ženklą REIKALINGI SAVANORIAI! Pakabinkite jį mokiniams matomoje vietoje. Be to, ant popieriaus lapo užrašykite šį pranešimą:
Reikalingi savanoriai! Taikius šventuosius Džeksono apygardoje, Misūryje, iš jų žemių jėga išvarė negailestingos gaujos. Prisijunkite ir palengvinkite šventųjų dalią, padėkite juos apsaugoti, jiems stengiantis atgauti ir išlaikyti savo žemes Sionėje. Išvykimas iš Kirtlando, Ohajo valst., planuojamas 1834 m. gegužės 1 d.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 103:21–23. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Viešpats nurodė Bažnyčios vadovams daryti, kad išpirktų Sionės žemę. Paskatinkite mokinius papasakoti, ką rado.
Pakvieskite kurį nors mokinį atsistoti prie ženklo REIKALINGI SAVANORIAI! Šiam mokiniui duokite dar prieš pamokos pradžią paruoštą pranešimą ir paprašykite garsiai jį perskaityti. Tada užduokite klasei šiuos klausimus:
Kaip manote, ar būtumėte norėję vykti į Džeksono apygardą padėti šventiesiems? Kodėl taip arba ne?
Paaiškinkite, kad vyrų grupė, kurią Džozefas Smitas vedėsi į Misūrį, tapo žinoma kaip Sionės stovykla. (Galbūt reikės paaiškinti, kad stovykla anglų kalba yra žodžio „armija“ sinonimas [žr. Noah Webster, An American Dictionary of the English Language, facsimile of the first edition (1828; repr., 1967), “Camp”].) Sionės stovyklos nariai turėjo du pagrindinius tikslus. Pirmasis, jie ruošėsi nugabenti šventiesiems Misūryje išteklių ir taip juos paremti, padėti jiems grįžti į jų namus ir nupirkti daugiau žemės. Antrasis, pagal Misūrio gubernatoriaus Danieliaus Danklino nurodymą, po to, kai Misūrio valstijos atsargos kariuomenė nulydės šventuosius atgal į Džeksono apygardą, Sionės stovyklos nariai turėjo likti ten ir padėti palaikyti tvarką bei ramybę.
Jei būtumėte tuo metu gyvenę Bažnyčios nariai, dėl ko būtumėte susirūpinę eidami savanoriauti į Sionės stovyklą?
Kaip šioje eilutėje užrašytas pažadas būtų paveikęs jūsų sprendimą savanoriauti?
Paaiškinkite, kad prisijungus prie Sionės stovyklos būtų reikėję palikti šeimą, darbinius įsipareigojimus ir varginančiomis sąlygomis pėsčiomis keliauti 900 mylių (maždaug 1500 kilometrų) į priešišką bei pavojingą aplinką. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 103:27–28. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Viešpats sakė tiems, kurie prisijungs prie Sionės stovyklos. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Ką, jūsų manymu, reiškia žodžiai „paguldo savo gyvenimą dėl manęs“?
Kaip, pagal šias eilutes, Viešpats vadina tą, kuris yra pasiruošęs paguldyti savo gyvenimą dėl Viešpaties? (Mokiniams atsakius lentoje užrašykite: Jėzaus Kristaus mokiniai yra pasiruošę dėl Jo paguldyti savo gyvenimą.)
Pabrėžkite, kad Sionės stovyklos šventieji tikrai galėjo prarasti gyvybes. Nors mes galbūt nesusidursime su tokiais pačiais pavojais, vis tiek galime pritaikyti šią tiesą. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį prezidento Džeimso E. Fausto iš Pirmosios Prezidentūros teiginį. Paprašykite mokinių įsiklausyti, kaip mes visi galime skirti gyvenimą Viešpačiui.
Paveikslėlis
Prezidentas Džeimsas E. Faustas
„Vis dėlto iš daugumos mūsų yra reikalaujama ne mirti už Bažnyčią, bet gyventi dėl jos. Daugeliui žmonių kiekvieną dieną gyventi gyvenimą, panašų į Kristaus, gali būti sunkiau, nei atiduoti savo gyvenimą“ („Mokinystė“,2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kodėl, jūsų manymu, gyventi dėl Viešpaties gali būti sunkiau, nei dėl Jo mirti?
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 103:30–34 ir išsiaiškinti, kiek pagal Viešpaties norą turėjo būti savanorių Sionės stovykloje.
Kiek savanorių norėjo Viešpats? (500.) Koks buvo mažiausias Viešpaties reikalaujamas skaičius? (100.)
Paaiškinkite, kad po aukštosios tarybos susirinkimo, kuriame Bažnyčios vadovai aptarė Misūrio šventųjų situaciją, Džozefas Smitas pasakė vyksiąs į Sionę ir padėsiąs ją išpirkti. Maždaug 30–40 ten dalyvavusių vyrų taip pat pasisiūlė. Tuomet Viešpats paskyrė 8 vyrus, kurie ėjo į Bažnyčios susirinkimus rinkti naujų Sionės stovyklos savanorių ir ieškoti maisto bei lėšų šventiesiems Misūryje (žr. DS 103:37–40). Su Sionės stovykla iškeliavo maždaug 200 žmonių, įskaitant keletą moterų ir vaikų.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 103:35–36. Kitiems pasiūlykite išsiaiškinti, ką šventiesiems reikėjo daryti, kad jiems pasisektų išpirkti Sionę.
Kokių visokeriopų pergalės ir šlovės įgijimo principų mokomės, remdamiesi šiose eilutėse pateikiamu Viešpaties pažadu? (Mokiniai turėtų atpažinti šį principą: Visa pergalė ir šlovė mums ateis per mūsų stropumą, ištikimybę ir tikėjimo maldas.)
Paliudykite, kad pergalėsime Viešpaties priešus, jei stropiai ir ištikimai paklusime visiems Viešpaties žodžiams. Paraginkite mokinius pritaikyti tai, ką jie užsirašė užrašuose ar Raštų studijavimo žurnaluose apie posakį „nuo šios pat valandos“.
Šventiesiems kenčiant antimormonišką priešiškumą Misūryje 1833 ir 1834 m., Bažnyčios vadovai ne kartą kreipėsi pagalbos į valstijos ir federacinės vyriausybės vadovus, tarp jų ir į Misūrio gubernatorių Danielių Dankliną. Gubernatorius Danklinas, reaguodamas į šventųjų skundus, padėjo menkai. 1833 m. spalį jis patarė Bažnyčios vadovams dėl žalos atlyginimo ir apsaugos kreiptis į Džeksono apygardos teismus. Jei tai nepavyktų, jis žadėjo panaudoti kitas įstatymo įvykdymo priemones. Paaiškėjo, kad gubernatoriaus Danklino patarimas nedavė naudos ir jo nebuvo įmanoma įgyvendinti, nes kai kurie Džeksono apygardos teisėjai buvo vieni iš tų, kurie bandė priversti mormonus išsikelti. (Žr. Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 134–35.)
Vėlyvą 1833 m. rudenį šventieji buvo jėga išvaryti iš Džeksono apygardos. Dauguma iš jų laikiną prieglobstį rado kaimynystėje esančioje Klei apygardoje, likusieji apsigyveno gretimose apygardose. Kitų metų pavasarį, suorganizavus Sionės stovyklą ir pradėjus žygiuoti Misūrio link, Bažnyčios vadovai vėl kreipėsi į gubernatorių Dankliną, kad jis tikrai skirtų paramą šventiesiems ir padėtų jiems atgauti savo namus bei nuosavybę ir taikiai gyventi Džeksono apygardoje. Gubernatorius pripažino, kad su šventaisiais buvo neteisingai pasielgta ir patvirtino, kad norint atkurti mormonų [teises] į jų žemes, reikalinga jiems saugoti pasiųsti valstijos karines pajėgas, kol teisiniai ginčai bus išspręsti teismuose. (Žr. Church History in the Fulness of Times, 135–37, 146.)
Tačiau 1834 m. birželį gubernatorius Danklinas savo požiūrį pakeitė. Jis tvirtino, kad atsargos kariuomenės iškvietimas greičiausiai paskatintų valstiją kariauti. Užuot padėjęs, jis patarė šventiesiems, kad vengdami kraujo praliejimo jie turėtų perleisti savo teises, parduoti žemes ir įsikurti kažkur kitur. Jis dar kartą patarė jiems kreiptis į teismus. Bažnyčios vadovams tokie siūlymai nebuvo priimtini, o jų viltys, kad šventiesiems galbūt bus leista taikiai grįžti į savo namus, buvo sudaužytos. (Žr. Church History in the Fulness of Times, 146–47.)
Galiausiai Sionės išpirkimas nėra susijęs tik su žemės atgavimu. Sionė reiškia ir fizinę vietovę, ir iš tam tikrų žmonių sudarytą visuomenę. Dar prieš Sionės išpirkimą ir Sionės miesto pastatymą, Viešpaties žmonės turi būti pašventinti.
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino:
Paveikslėlis
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas
„Sionė yra Sionė dėl jos piliečių būdo, bruožų ir ištikimybės. Atminkite: „Viešpats pavadino savo žmones Sione, kadangi jie buvo vienos širdies ir vienos minties ir gyveno teisume; ir tarp jų nebuvo vargšų“ (Mozės 7:18). Jeigu norime įkurti Sionę savo namuose, skyriuose, apylinkėse ir kuoluose, privalome pakilti iki šių standartų. Turėsime 1) tapti vienos širdies ir vienos minties, 2) tapti šventi, tiek pavieniai žmonės, tiek bendruomenė ir 3) rūpintis vargšais ir beturčiais taip veiksmingai, kad tarp mūsų nebūtų skurdo. Negalime laukti, kol Sionė ateis, kad tai įgyvendintų, – Sionė ateis tik tada, kai tai įgyvendinsime“ („Ateikite į Sionę“,2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Sionės stovyklos tikslas, nors kai kurie stovyklos dalyviai manė kitaip, nebuvo karine jėga atgauti šventųjų žemes Džeksono apygardoje. Vyrai buvo pasiruošę kovoti, jei jų gyvybėms grėstų pavojus, tačiau Viešpačiui nereikia pasikliauti žmogaus galia siekiant išpirkti Sionę.
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas apie galią, kuria bus išpirkta Sionė, rašė:
Paveikslėlis
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas
„Sionės išpirkimas turi būti įvykdytas galia. Ne ginklais ar kraujo praliejimu; tačiau Viešpaties galia“ (Church History and Modern Revelation [1953], 1:484).
Viešpats kalbėdamas apie Sionės išpirkimą užsiminė apie Jo galios vaidmenį, kai šventieji bus „išvesti iš vergijos galia ir ištiesta ranka“ (DS 103:17). „Ištiesta ranka“ simbolizuoja Dievą, naudojantį Savo galią (ją simbolizuoja Jo ranka) Savo žmonių labui. Šventieji nugalės išpirkdami Sionę tik per Dievo galią, kurią jie gali įgyti paklusdami visiems Jo žodžiams.
Vyresnysis Franklinas D. Ričardsas iš Septyniasdešimties paaiškino, kas įvyks, jei paguldysime savo gyvenimą už Gelbėtoją:
Paveikslėlis
Vyresnysis Franklinas D. Ričardsas
„Akivaizdu, kad daugybė didžių palaiminimų yra paremti paklusnumu amžinajam aukos įstatymui.
Gelbėtojas sakė: „Tegul nė vienas žmogus nebijo paguldyti savo gyvenimo dėl manęs; nes kas tik paguldo savo gyvenimą dėl manęs, tas vėl jį atras.“ (DS 103:27.)
Taigi, už didžiąją gyvenimo paaukojimo auką atlyginama naujai atrastu gyvenimu‚ būtent amžinuoju gyvenimu (DS 98:13)“ (Iš Conference Report, Apr. 1967, 75).