1830 m. rugpjūtį Njuelas Knaitas su savo žmona Sele keliavo į Harmonį Pensilvanijos valstijoje, kad aplankytų pranašą Džozefą Smitą. Seli Knait ir Ema Smit pasikrikštijo anksčiau, tos vasaros pradžioje, tačiau dėl gaujos persekiojimų dar nebuvo patvirtintos. Knaitų apsilankymo Harmonyje metu buvo nuspręsta, kad Seli ir Ema turėtų būti patvirtintos ir kad grupelė, įskaitant ir Džoną Vitmerį, turėtų kartu priimti sakramentą. Kai Džozefas išvyko pirkti vyno sakramentui, jį pasitiko dangiškas pasiuntinys, perdavęs dabar Doktrinos ir Sandorų 27 skyriuje užrašytą apreiškimą.
Jei turite, mokiniams parodykite kelias bulvių lupenas ir paprašykite mokinių atspėti, kokia gali būti jų dvasinė paskirtis. Po kelių spėjimų paprašykite vieno mokinio perskaityti teiginį iš prezidento Ezros Tafto Bensono atsiminimų apie savo vizitą Antrojo pasaulinio karo nukamuotoje Europoje:
Paveikslėlis
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas
„Negaliu pamiršti Prancūzijos šventųjų, kurie, negalėdami gauti duonos, kaip sakramento simbolius vartojo bulvių lupenas“ (“Prepare for the Days of Tribulation,” Ensign, Nov. 1980, 33–34).
Ką pamanytumėte, jei pamatytumėte per sakramentą dalijamas bulvių lupenas?
Kodėl, jūsų manymu, Prancūzijos šventiesiems buvo priimtina kaip sakramento simbolį vartoti ne duoną?
Kad mokinius supažindintumėte su Doktrinos ir Sandorų 27 skyriuje užrašyto apreiškimo istoriniu kontekstu, apibendrinkite šios pamokos įvade pateiktą informaciją. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 27:1–2. Tegul klasė seka skaitomą tekstą ir suranda, ką angelas pasakė Džozefui Smitui apie sakramento simbolius.
Ko pasiuntinys mokė Džozefą Smitą apie tai, ką turėtume valgyti ir gerti sakramento metu? (Tai, ką vartojame kaip sakramento simbolius nėra taip svarbu, kaip tai, ką tie simboliai padeda mums atminti.)
Į ką, pasak šių eilučių, turėtume kreipti dėmesį priimdami sakramentą? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jų atsakymai turėtų atspindėti tokį principą: Priimdami sakramentą turime atminti apmokančią Jėzaus Kristaus auką. Galite mokiniams pasiūlyti šią tiesą pasižymėti Doktrinos ir Sandorų 27:2. Šios diskusijos metu gali tekti paaiškinti, kad mūsų akis „pašvęsta vien [Viešpaties] šlovei“ yra tuomet, kai susitelkiame į Jį ir savo valią suderiname su Jo valia.)
Kad padėtumėte mokiniams pajusti šios tiesos svarbą ir apmąstyti, kaip ją būtų galima pritaikyti savo gyvenime, aptarkite tokius klausimus:
Ką patiriate per sakramento apeigas mąstydami apie apmokančią Gelbėtojo auką?
Kaip galėtume pagerinti savo gebėjimą prisiminti Jėzaus Kristaus auką ir sakramentą priimti „su akimi, pašvęsta vien [Jo] šlovei“?
Paraginkite mokinius savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti, kaip jie ruošis priimti sakramentą kiekvieną savaitę. Paraginkite juos apmąstyti, kokiais būdais jie atmins Jėzų Kristų ir sakramento simbolių prasmę. Galite pakviesti kelis mokinius klasei paskaityti, ką užrašė.
Doktrinos ir Sandorų 27:3–4 apibendrinkite paaiškindami, kad Viešpats Džozefą Smitą įspėjo sakramento reikmėms nepirkti vyno ar stipraus gėrimo (t. y. bet kokio svaigaus gėrimo) iš Bažnyčios priešų. Jie gali vartoti tik šventųjų rankomis „šviežiai pagamintą“. Jūsų mokiniams gali būti pravartu žinoti, kad iki Išminties Žodžio apreiškimo dar buvo likę dveji su puse metų (žr. DS 89) ir kad šiandien Bažnyčioje per sakramentą vartojame vandenį.
Mokinių pasiteiraukite, kaip pasikeistų jų patirtis priimant sakramentą, jei jį priimtų Gelbėtojo akivaizdoje. Paprašykite kelių mokinių pasidalyti savo mintimis.
Mokiniams priminkite, kad Gelbėtojas sakramento apeigas Savo apaštalams įsteigė per Paskutinę vakarienę. Ta proga Jėzus Kristus pranašavo apie metą, kai Jis sugrįš į žemę ir vėl su Savo mokiniais priims sakramentą (žr. Mato 26:26–29).
Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 27:5–12 Viešpats konkrečiai įvardijo kelis asmenis, kurie dalyvaus tame susirinkime. Paraginkite mokinius peržvelgti šias eilutes ir surasti: 1) kas tie asmenys ir, 2) jei paminėta, kokius raktus ar pareigas jie turi. Paprašykite vieno mokinio lentoje užrašyti šią informaciją stulpeliu, o likusią klasės dalį pakvieskite atsakyti, ką suranda. (Galite paaiškinti, kad per visą Žemės istoriją Viešpats teisiems vyrams suteikdavo kunigystės įgaliojimą tam, kad padėtų skleisti Jo Evangeliją. Kunigystės raktus kunigijos vadovams jis taip pat suteikė tam, kad vadovautų, kontroliuotų ir valdytų Savo kunigystės panaudojimą žemėje.)
Kai baigsite rašyti, paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 27:12–13. Tegul klasė seka skaitomą tekstą ir suranda, kokius raktus Viešpats suteikė pranašui Džozefui Smitui.
Kokius raktus Viešpats perdavė, arba suteikė, pranašui Džozefui Smitui? (Paprašykite mokinio lentoje esantį sąrašą papildyti žodžiais Džozefas Smitas ir Viešpaties karalystės raktai.)
Atkreipkite dėmesį, kad daugelis iš Doktrinos ir Sandorų 27 skyriuje minimų pranašų aplankė Džozefą Smitą ir suteikė jam raktus.
Galite mokiniams pasiūlyti Doktrinos ir Sandorų 27:13 pasibraukti frazę „evangelijos laikotarpį paskutiniesiems laikams bei laikų pilnatvei“.
Ką, pasak šios eilutės, laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpiu padarys Viešpats? („[Surinks] į viena viską.“)
Lentoje po sąrašu užrašykite tokią doktriną: Laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpis į viena surenka visus buvusių Evangelijos laikotarpių Evangelijos raktus, apeigas ir tiesas.
Paaiškinkite, kad Evangelijos laikotarpis – tai „laikotarpis, per kurį Viešpats žemėje turi bent vieną įgaliotą tarną, kuris turi [šventos kunigystės raktus] ir dievišką pareigą skelbti Evangeliją“ (Bible Dictionary, “Dispensations”) ir atlikti jos apeigas. Kai Viešpats organizuoja Evangelijos laikotarpį, „Evangelija apreiškiama iš naujo, kad to Evangelijos laikotarpio žmonių žinios apie išgelbėjimo planą iš esmės nepriklausytų nuo praėjusių Evangelijos laikotarpių“ (Bible Dictionary, “Dispensations”). Adomas, Henochas, Nojus, Mozė ir kiti vadovavo Evangelijos laikotarpiams. Džozefas Smitas vadovauja Evangelijos laikotarpiui, kuriame dabar gyvename – laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpiui. Šis paskutinis Evangelijos laikotarpis prasidėjo nuo Evangelijos Sugrąžinimo per pranašą Džozefą Smitą. Laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpiu jis vadinamas todėl, kad buvo sugrąžinti visi Viešpaties vaikams palaiminti apreikšti raktai ir bus įvykdyti visi Viešpaties planai ir tikslai nuo pasaulio pradžios.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 27:14. Tegul likusi klasės dalis seka skaitomą tekstą ir suranda, kas dar dalyvaus šiame skyriuje minimame sakramento susirinkime.
Apie ką, jūsų manymu, kalbama frazėje „visais tais, kuriuos mano tėvas davė man iš pasaulio“?
Paprašykite vieno mokinio perskaityti vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Dalyvaus ir kartu su Viešpačiu sakramentą priims kiekvienas ištikimas asmuo visoje pasaulio istorijoje, kiekvienas savo gyvenimu pelnęs amžinąjį gyvenimą Tėvo karalystėje“ (The Promised Messiah: The First Coming of Christ [1978], 595).
Prie sąrašo lentoje prirašykite jūs ir aš.
Kaip, pasak vyresniojo Makonkio, turime gyventi, kad dalyvautume tokiame ypatingame sakramento susirinkime?
Viešpats įsako Savo žmonėms apsiginkluoti visais Dievo ginklais
Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 27:15–18 yra patarimas, padėsiantis mums būti vertiems ir įgyti teisę į Viešpaties palaiminimus, įskaitant dalyvavimą 4–14 eilutėse minimame sakramento susirinkime.
Mokinių pasiteiraukite, kaip jie apsirengtų, jei eitų į mūšį. Tada paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 27:15. Tegul klasė seka skaitomą eilutę ir suranda: 1) ką Viešpats mums įsako daryti, kad pasiruoštume dvasiniams mūšiams, ir 2) kokius palaiminimus Jis mums žada už tai, kad seksime Jo nurodymu.
Ką Viešpats mums pataria daryti, kad pasiruoštume dvasiniams mūšiams? (Mokinių atsakymus lentoje apibendrinkite taip: Jei apsiginkluosime visais Dievo ginklais …)
Kokius palaiminimus Viešpats pažada tiems, kurie apsiginkluoja visais Dievo ginklais? (Mokiniams atsakinėjant lentoje baikite rašyti principą: Jei apsiginkluosime visais Dievo ginklais, tai sugebėsime atremti blogį.)
Paveikslėlis
apsiginklavęs žmogus
Lentoje perpieškite šią iliustraciją, taip pat ir į kiekvieną Doktrinos ir Sandorų 27:15–18 eilutėse minimą apsiginklavimo elementą vedančias linijas. Klasę suskirstykite į nedideles grupeles ir kiekvienai iš jų priskirkite po vieną apsiginklavimo elementą. Kiekvienai grupelei išdalykite prezidento Haroldo B. Ly teiginį ir toliau pateiktą informaciją bei klausimus, susijusius su priskirtais apsiginklavimo elementais. Paprašykite kiekvienos grupelės mokinių kartu surasti atsakymus į klausimus, susijusius su jiems priskirtu apsiginklavimo elementu, ir pasiruošti klasei pasakyti savo atsakymus.
Paveikslėlis
Prezidentas Haroldas B. Ly
„Pasak apaštalo Pauliaus, mūsų kūne yra keturios vietos, kurios yra silpniausios prieš tamsos jėgas. Strėnos, simbolizuojančios dorybę ir skaistumą. Širdis, simbolizuojanti mūsų elgesį. Mūsų kojos, simbolizuojančios mūsų gyvenimo tikslus ir siekius, ir galiausiai mūsų galva, simbolizuojanti mūsų mintis“ (Harold B. Lee, Feet Shod with the Preparation of the Gospel of Peace, Brigham Young University Speeches of the Year [Nov. 9, 1954], 2).
Prezidentas Ly pasakė: „Strėnos – tai kūno dalis tarp žemiausio šonkaulio ir dubens, kuriame, kaip žinote, yra svarbiausi su dauginimusi susiję organai“ (Feet Shod, 2). Susijuosti reiškia tvirtai užsirišti diržu.
Kodėl, jūsų manymu, Šėtonas puola mūsų tyrumą, dorybę ir skaistumą?
Kaip, jūsų manymu, Dievo moralės standartų išmanymas gali mums padėti išlikti tyriems, doriems ir skaistiems?
Raštų studijavimas padeda mus apjuosti tiesa ir padeda apsaugoti dorą ir skaistumą.
Kaip Dvasia gali mums padėti įveikti Šėtono puolimus?
Kokį pranašumą teikia Dvasia kovoje prieš blogį?
Kaip Dievo žodis padeda naudotis Dvasios kalaviju?
Ką galite daryti, kad į savo gyvenimą įsileistumėte daugiau Dvasios?
Kai mokiniai baigs atsakinėti, perskaitykite šį vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite mokinių paklausyti, kaip turime užsidėti ir stiprinti Dievo ginkluotę:
Paveikslėlis
Vyresnysis M. Raselas Balardas
„Man patinka šią dvasinę ginkluotę įsivaizduoti ne kaip gražiai nulietus kūno šarvus, o kaip grandininius šarvus. Grandininiai šarvai susideda iš mažų plieninių grandinėlių, leidžiančių jų nešiotojui laisviau judėti ir neprarasti apsaugos. Sakau iš patirties, kad nėra kito tokio didelio ir didingo dalyko, kurį mes galėtume padaryti, kaip dvasiškai apsišarvuoti. Tikroji dvasinė jėga susideda iš daugybės mažų tarpusavyje sujungtų darbų, sudarančių dvasinio sutvirtinimo audeklą, kuris apsaugo ir pridengia nuo visokio blogio“ (“Be Strong in the Lord,” Ensign, July 2004, 8).
Kokie galėtų būti tie maži darbai, kurie dėl savo bendro stiprumo apsaugotų mus nuo pagundų ir blogio?
Su kokiu požiūriu turėtume apsiginkluoti Dievo ginklais? (Turėtume pakylėti savo širdis ir džiūgauti.) Kodėl turėtų būti toks mūsų požiūris?
Paprašykite mokinių pamąstyti, ko jie išmoko šiandienos pamokoje, ir paraginkite juos pasirinkti vieną konkretų dalyką, padėsiantį geriau užsidėti Dievo šarvus. Paraginkite juos tą dalyką užsirašyti ant kokio nors lapelio, į kurį galėtų dažnai pažiūrėti ir prisiminti savo įsipareigojimą.
Šią pamoką baikite paprašydami kelių mokinių pasidalyti savo liudijimu apie šioje pamokoje mokytas tiesas.
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino, kodėl buvo duotas apreiškimas, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 27:2, ir ką jis reiškia:
Paveikslėlis
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas
„Džozefui Smitui dangiškasis pasiuntinys pasakė, kad nesvarbu, kas bus vartojama per sakramentą ir kad jis nepirktų vyno ar kitų stiprių gėrimų iš savo priešų. To priežastis yra akivaizdi – pranašas turėjo daug priešų. Tačiau tokia priežastis apėmė kai ką daugiau nei paprasčiausią apsaugą nuo jo priešų, nes tai buvo perspėjimas apie blogus ir klastingus žmones, galinčius šiuos dalykus iškreipti (žr. Išminties Žodį 89 skyriuje). Džozefui Smitui taip pat buvo pasakyta, kad per sakramentą nevartotų vyno, nebent jis būtų šviežiai pagamintas pačių šventųjų. Nors Bažnyčioje tais laikais dar nebuvo įprasta visur per sakramentą vartoti vandenį, tačiau būtent nuo tada vanduo ėmė keisti vyną, kuris iš principo buvo vartojamas dėl panašumo į kraują. Šiandien visoje Bažnyčioje vanduo per sakramentą vartojamas atminti Jėzaus Kristaus kraują, pralietą dėl visų atgailaujančių ir priimančių Evangeliją nuodėmių atleidimo“ (Church History and Modern Revelation, 2 vols. [1953], 1:132; taip pat žr. Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 55).
Vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kaip galime akį pašvęsti vien Dievo šlovei:
Paveikslėlis
Vyresnysis Raselas M. Nelsonas
„Įsivaizduokime, jums leidus, galingus žiūronus. Dvi atskiros optinės sistemos yra sujungtos mechanizmu, galinčiu du atskirus vaizdus sufokusuoti į vieną trimatį vaizdą. Kad pritaikytume šį palyginimą, kairiuoju žiūrono vaizdu laikykime jūsų supratimą apie savo užduotį. Dešinysis žiūrono vaizdas tebūna Viešpaties supratimas apie jūsų užduotį – t. y. dalis Jo jums patikėto plano. Dabar savo sistemą sujunkime su Jo. Protu paderinę atlikime sufokusavimą. Nutinka kažkas nuostabaus. Jūsų vizija ir Jo vizija dabar yra ta pati. Gavote akį, pašvęstą vien Dievo šlovei (žr. DS 4:5; taip pat žr. Mormono 8:15)“ (“With God Nothing Shall Be Impossible,” Ensign, May 1988, 34).