1831 m. birželį pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimus, vėliau užrašytus Doktrinos ir Sandorų 53–55 skyriuose. Apreiškimuose užrašyti Viešpaties nurodymai kai kuriems Ohajuje gyvenusiems Bažnyčios nariams, kurie netrukus turėjo persikelti į Misūrį. Šiuose apreiškimuose Viešpats kreipėsi į Sidnį Gilbertą, Njuelą Knaitą ir Viljamą V. Felpsą, duodamas jiems konkrečiai su jų paskyrimu Bažnyčioje ir talentais susijusius nurodymus.
Viešpats pašaukia Sidnį Gilbertą būti vyresniuoju ir vykti drauge su Džozefu Smitu į Misūrį
Paprašykite dviejų mokinių ateiti į klasės priekį. Paprašykite, kad vienas pamokytų kitą, kaip atlikti kokią nors užduotį. Pavyzdžiui, vienas mokinys galėtų pamokyti kitą užrišti tam tikrą mazgą, iš popieriaus išlankstyti lėktuvėlį arba sušokti kokį nors šokį. (Jei įmanoma, to mokinio iš anksto paprašykite pasiruošti mokyti.)
Kodėl šiame pavyzdyje besimokančiajam svarbu sekti visais nurodymais? Kas nutiktų, jei jis arba ji nuspręstų praleisti kurią nors nurodymų dalį?
Priminkite mokiniams, kad Viešpats misionierius pašaukė keliauti į Misūrį (žr. DS 52). Paaiškinkite, kad neseniai atsivertęs narys, vardu Sidnis Gilbertas, pastebėjo, kad jo nėra misionierių sąrašuose. Jis nuėjo pas pranašą Džozefą Smitą ir paklausė, ko Viešpats nori iš jo, kad padarytų. Pranašas paklausė Viešpaties ir gavo dabar Doktrinos ir Sandorų 53 skyriuje užrašytą apreiškimą, kuriame Sidniui duodami pirmieji nurodymai.
Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite kiekvienos poros kartu perskaityti Doktrinos ir Sandorų 53:1–5 ir rasti Sidniui Gilbertui Viešpaties duotus nurodymus. Paraginkite juos pažymėti kiekvieną rastą nurodymą.
Kokius nurodymus Viešpats davė Sidniui Gilbertui? (Mokiniams pasakojant, ką jie rado, gali būti pravartu atkreipti jų dėmesį į tai, kad brolio Gilberto paskyrimas būti „Bažnyčios įgaliotin[iu]“ geriau paaiškintas Doktrinos ir Sandorų 57:6–10, 15.)
Paaiškinkite, kad Viešpats apie šį nurodymų sąrašą pasakė, kad tai „pirmieji nuostatai, kuriuos [Sidnis turės] priim[ti]“ (DS 53:6). Žodis nuostatas kartais reiškia taisyklę arba įsaką. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 53:6, o likusiųjų paprašykite rasti, kada Viešpats duos Sidniui kitus („likusi[us]“) nurodymus.
Ką sužinome iš 6 eilutės? (Galite pasiūlyti mokiniams šią eilutę susieti su Doktrinos ir Sandorų 52:4–5. Mokiniai gali prisiminti, kad praeitą pamoką jie surado tokį principą: Kuo ištikimiau seksime Dievo nurodymais, tuo daugiau savo valios Jis mums apreikš.)
Viešpats nurodo Kolzvilio šventiesiems išvykti iš Tompsono, Ohajo valst., ir persikelti į Misūrį
Paaiškinkite, kad 1831 m. Njuelas Knaitas išvedė šventųjų grupę iš Kolzvilio, Niujorko valst., prisijungti prie šventųjų Ohajuje. Gegužės mėnesį pranašas Džozefas Smitas nurodė vyskupui Edvardui Partridžui įkurdinti tuos šventuosius Tompsono, Ohajo valst., žemėse, kurias anksčiau tam tikslui atiduoti sudarė sandorą (pažadėjo) Lymanas Koplis. Ten jie apsėjo dirvą ir ėmėsi kitų darbų tame ūkyje. Bet net ir apdirbdami drauge žemę, jie ėmė darytis savanaudiški ir godūs. Jų padėtis pablogėjo Lymanui Kopliui grįžus iš misijos pas šeikerius ir ėmus dvejoti savo tikėjimu (žr. DS 49 ir 56 pamoką). Jis atmetė savo augantį liudijimą apie atkurtąją Evangeliją ir liepė šventiesiems palikti jo žemę. Jis taip pat iš jų pareikalavo 60 dolerių. Lymanui sulaužius sandorą, šventieji nebeturėjo kur gyventi. Njuelas Knaitas ir kiti pranašo teiravosi, ką jie turėtų daryti. (Žr. Documents, Volume 1: June 1828–June 1831, vol. 1 of the Documents series of The Joseph Smith Papers [2013], 334–335.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 54:1–3, o likusiųjų paprašykite rasti, ką reikėjo keisti šventiesiems, kad jų padėtis pagerėtų.
Kodėl, jūsų manymu, atgaila ir nuolankumas turėjo padėti šventiesiems?
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad Viešpats buvo nepatenkintas savo sandorą sulaužiusiais Tompsono šventaisiais. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 54:4–5 ir rasti Viešpaties vartotus žodžius bei frazes, paaiškinančias, kas atsitinka, kai sulaužoma sandora.
Kaip manote, ką reiškia, kai sandora „ta[mpa] tuščia ir negaliojanti“? Kokias palaimas prarandame nesilaikydami sandorų?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 54:6 ir rasti, kokias palaimas gauname, kai laikomės sandorų ir paklūstame įsakymams. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado. Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jų atsakymuose turėtų atsispindėti toks principas: Jei laikomės sandorų ir Viešpaties įsakymų, susilauksime gailestingumo. Užrašykite šį principą lentoje.
Ar kada nors matėte, kaip Viešpats parodo gailestingumą tiems, kurie laikosi su Juo sudarytų sandorų?
Paraginkite mokinius laikytis krikšto metu sudarytų sandorų ir paklusti įsakymams, kad galėtų susilaukti Viešpaties gailestingumo.
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 54:7–9 paaiškindami, kad šventiesiems praradus namus Lymano Koplio žemėje, Viešpats įsakė keliauti į Misūrį. Jie turėjo paskirti ką nors apmokėti jų kelionės išlaidas. Viešpats pasakė, kad pasiekus Misūrį jiems reikės darbuotis ten tol, kol Viešpats paruoš jiems vietą įsikurti.
Kad padėtumėte mokiniams sužinoti, kokios reakcijos į išmėginimus Viešpats tikėjosi iš šių šventųjų, vieno mokinio paprašykite garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 54:10. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Viešpats patarė šventiesiems.
Ar teko patirti, kokias palaimas mes gauname, kai esame „kantrūs varge“?
Kas, pasak Viešpaties, „ras atilsį savo sieloms“? (Paprašykite mokinių atsakyti į šį klausimą sakiniu su žodeliais „jei“ ir „tai“. Jei į klausimą jie atsakys, lentoje užrašykite tokį principą: Jei Viešpaties ieškosime anksti, tai savo sieloms rasime atilsį.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, ką reiškia rasti atilsį savo sieloms, perskaitykite šį vyresniojo Pero G. Malmo iš Septyniasdešimties teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Peras G. Malmas
„Rasti atgaivą savo sieloms reiškia pajusti proto ir širdies ramybę, kylančią iš to, kad mokomės Kristaus doktrinos ir ja sekame“ („Atgaiva jūsų sieloms“, 2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, ką reiškia anksti ieškoti Viešpaties, užduokite jiems klausimą:
Ką, jūsų manymu, reiškia anksti ieškoti Viešpaties? (Galimi atsakymai: ieškoti Jo anksti savo gyvenime, ieškoti Jo anksti kiekvieną dieną, ieškoti Jo pagalbos dar prieš prasidedant sunkumams mūsų gyvenime.)
Kodėl, jūsų manymu, anksti ieškodami Viešpaties, gauname atilsį savo sieloms?
Kuo skiriasi Viešpaties ieškojimas anksti, prieš užeinant sunkumams, nuo ieškojimo sunkumų metu?
Paprašykite mokinių atsakymus į toliau pateikiamus klausimus užsirašyti į sąsiuvinius ar Raštų studijavimo žurnalus. Šiuos klausimus galite išdalyti užrašytus lapeliuose arba surašyti lentoje:
Kokiais būdais Viešpaties galite ieškoti anksti, dar prieš galimus ateities sunkumus?
Kokiais veiksmais kiekvieną dieną galite anksti ieškoti Viešpaties?
Kokiais veiksmais galite ieškoti Viešpaties dabar, kol esate jauni?
Mokiniams skyrę pakankamai laiko užsirašyti, paprašykite kelių pasidalyti savo mintimis.
Viešpats pašaukia Viljamą V. Felpsą padėti rašant ir spausdinant Bažnyčios literatūrą
Iš anksto paprašykite vieno mokinio ateiti pasiruošus pademonstruoti kokį nors talentą arba sugebėjimą. Pasirūpinkite, kad mokinio pasirodymas būtų pakankamai dvasingas. Paprašykite mokinių lentoje surašyti, kokius jie yra matę kitų talentus ir sugebėjimus. Tuomet kvieskite mokinius vardu ir užduokite jiems tokius klausimus:
Kodėl, jūsų manymu, jūsų talentai ir sugebėjimai skiriasi nuo kitų mokinių talentų ir sugebėjimų?
Kaip manote, kodėl buvote palaiminti šiais talentais ir sugebėjimais?
Paprašykite, kad mokiniai tyliai perskaitytų Doktrinos ir Sandorų 55 skyriaus įvadą, ieškodami, kokį sugebėjimą turėjo Viljamas V. Felpsas. Paprašykite jų papasakoti, ką surado.
Paaiškinkite, kad prieš atvykdamas į Ohają Viljamas V. Felpsas nusipirko Mormono Knygos egzempliorių antrą savaitę nuo jos pardavimo pradžios. Tai atvedė jį į atsivertimą. Vėliau jis pasakė: „Nepaisant to, kad mano kūnas nebuvo pakrikštytas šioje bažnyčioje iki […] 1831 m. birželio, mano širdis buvo ten nuo pat tos akimirkos, kai susipažinau su Mormono Knyga“ (iš Documents, Volume 1: June 1828–June 1831, 337). Netrukus po brolio Felpso atvykimo į Kirtlandą, 1831 m. birželio 14 d. pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 55 skyriuje.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 55:4, o likusiųjų paprašykite rasti kitą Viljamo V. Felpso turėtą sugebėjimą. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado. Tada paprašykite kito mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 55:5, o likusių mokinių paprašykite surasti, kurioje vietoje brolis Felpsas buvo pašauktas atlikti rašymo ir spausdinimo darbus. (Viešpats nurodė jam keliauti su Džozefu Smitu ir Sidniu Rigdonu į Misūrį.)
Lentoje užrašykite šį principą: Dievas gali panaudoti mūsų talentus, įgūdžius ir sugebėjimus Savo vaikams laiminti.
Ar matėte, kaip Dievas naudoja žmonių talentus ir sugebėjimus laiminti Jo vaikus?
Paprašykite mokinių pagalvoti, kokį talentą ar sugebėjimą jie turi ir kaip tą sugebėjimą jie galėtų panaudoti padėdami kitiems ir dirbdami Viešpaties darbą. Paprašykite kelių mokinių pasidalyti savo mintimis.
Pamoką baikite sugrįždami prie lentoje užrašytų doktrinų ir principų. Paprašykite kelių mokinių pasirinkti vieną principą ir pasidalyti mintimis, kodėl jis jiems yra svarbus ir kokiais veiksmais jie gali jį geriau taikyti savo gyvenime.
Viljamas V. Felpsas Misūryje įrengė pirmąją Bažnyčios spaustuvę. Jis atspausdino pirmąjį Bažnyčios laikraštį Evening and the Morning Star. 1833 m. jis padėjo surinkti, parengti ir išspausdinti Įsakymų knygos apreiškimus ir vėlesnį, 1835 metų, Doktrinos ir Sandorų leidimą. Jis padėjo parengti pirmąjį Bažnyčios giesmyną ir parašė keleto giesmių žodžius, tarp jų ir giesmei „Šventoji Dvasia“, kuri buvo giedama Kirtlando šventyklos pašventinimo metu. Šios šventyklos statyboms pabaigti jis davė 500 dolerių.
Džozefas Kojus, vienas pirmųjų atsivertusiųjų Niujorke, atvyko į Kirtlandą 1831 m. Iš Kirtlando išvyko 1831 m. birželio 19 d. ir keliavo į Misūrį su Džozefu Smitu ir Sidniu Rigdonu. Vėliau, vėl Kirtlande, jis buvo paskirtas vyriausiuoju Bažnyčios atstovu. 1833 m. jis prižiūrėjo žemės pirkimus, tarp jų ir pirkimą 41 hektaro ploto Piterio Frenčio ūkio, kuriame vėliau buvo pastatyta Kirtlando šventykla. 1834 m. vasarį jis buvo pašauktas į Kirtlando aukštąją tarybą. 1835 m. liepą jis padėjo įsigyti egiptiečių mumijas ir papirusus, o tai leido Džozefui Smitui išleisti Abraomo knygos vertimą.