1831 m. rugpjūčio 1 d., praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai Viešpats nurodė Independensą Misūryje kaip centrinę Sionės vietą, Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 58 skyriuje. Šis apreiškimas buvo duotas kaip atsakymas tiems, kurie nekantravo sužinoti Dievo valią jiems toje naujoje žemėje. Per apreiškimą Viešpats patarė šventiesiems būti ištikimiems savo suspaudimuose ir paaiškino, kodėl Jis pasiuntė šventuosius į Sionę. Viešpats taip pat paskatino šventuosius vadovautis laisva valia įgyvendinant teisumą.
Viešpats nurodo šventiesiems būti ištikimiems savo suspaudimuose
Prieš pamoką lentoje užrašykite šiuos žodžius: Dabartis ir Ateitis.
Pradėkite pamoką paprašydami mokinių pagalvoti apie didžiausius iššūkius, su kuriais jie dabar gyvenime susiduria.
Kaip galvojimas apie jūsų ateitį šiame ir kitame gyvenime padeda jums įveikti jūsų dabartinius iššūkius?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šią pastraipą. Likusių mokinių paprašykite pasiklausyti, su kokiais iššūkiais, dėl kurių kai kurie iš jų galėjo netekti vilties, 1831 metais susidūrė šventieji Misūrio valstijoje.
1831 m. sausį misionieriai aptiko Delavaro indėnų grupę, gyvenančią indėnų teritorijoje į vakarus nuo Misūrio sienos. Delavaro indėnai susidomėjo Mormono Knygoje esančia Evangelija. Tačiau misionieriai nebuvo gavę reikalingo leidimo įžengti į indėnų teritoriją ir skelbti Evangeliją, todėl dėl vietinių indėnų atstovų ir dvasininkų Bažnyčios misionieriai buvo priversti išvykti. Paskui misionieriai bandė mokyti baltaodžius naujakurius Independense, Misūrio valst., ir aplinkinėse vietovėse, tačiau iki 1831 m. liepos prie Bažnyčios prisijungusiųjų skaičius nesiekė net dešimties. Kai 1831 m. liepą Bažnyčios vyresnieji iš Ohajo pradėjo vykti į Misūrį, kai kurie iš jų nusivylė tuo, ką aptiko. Kai kurie tikėjosi matyti staigų tikinčiųjų bendruomenės augimą ir gyvenvietę, pasiruošusią priimti atvykstančius Bažnyčios narius. Keli išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Independenso žemė nebuvo įdirbta. Be to, kai kurie broliai buvo paraginti pasilikti Misūrio valstijoje ir pirkti žemes, kad paruoštų Sionę vėliau atvyksiantiems šventiesiems.
Kodėl, jūsų manymu, tokia situacija kai kuriems Bažnyčios nariams galėjo atrodyti beviltiška?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 58:1–2. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Viešpats pasakė vyresniesiems, kad padėtų jiems priimti jų iššūkius.
Ką Viešpats pasakė vyresniesiems?
Kaip savais žodžiais apibendrintumėte tiesas, užrašytas 2 eilutėje? (Mokiniai turėtų atpažinti šiuos principus: Būsime palaiminti, jeigu laikysimės Viešpaties įsakymų. Mūsų amžinasis atlygis bus didesnis, jeigu liksime ištikimi suspaudimuose. Galite mokiniams pasiūlyti 2 eilutėje pasižymėti šių principų mokančias frazes.)
Atkreipkite mokinių dėmesį į lentoje užrašytus žodžius Dabartis ir Ateitis. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 58:3–5. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Viešpats pasakė vyresniesiems apie Savo žmonių dabartį ir ateitį. Paprašykite mokinių papasakoti, ką surado.
Ko, pasak 3 eilutės, mes dažnai nesugebame įžiūrėti arba suprasti, kai patiriame negandas?
Pabrėžkite, kad tos eilutės parodo, jog Viešpats norėjo, kad vyresnieji matytų toliau sunkumų, su kuriais jie susiduria, ir verčiau susitelktų į šlovingą ateitį, kurią patirtų, jei būtų ištikimi. Viešpaties žinia šventiesiems Misūryje gali padėti mums ištverti sunkumus sutelkiant dėmesį į palaiminimus, pažadėtus tiems, kurie ištikimai ištveria negandas.
Kaip pasitikėjimas, kad Viešpats palaimins jus, gali padėti ištikimai ištverti negandas?
Ar jautėte, kad esate palaiminti dėl to, kad buvote ištikimi ištikus negandoms?
Dar kartą paprašykite mokinių pagalvoti apie didžiausius dabartinius iššūkius. Paskatinkite juos išlikti ištikimus Evangelijai nepaisant iššūkių, kad jie galėtų gauti atlygį, kurį Viešpats yra numatęs jiems dabar ir amžinybėje.
Gelbėtojas paaiškina, kodėl siuntė šventuosius į Sionę
Užduokite mokiniams šiuos klausimus:
Ar kada nors jūsų prašė padaryti kažką, bet jūs nesupratote, kodėl to buvo prašoma? Kokius jausmus jums tai kėlė?
Kita vertus, ar kas nors yra jūsų prašęs ką nors padaryti ir padėjęs jums suprasti, kodėl to prašo? Kaip priežasties žinojimas jums padėjo?
Paaiškinkite, kad Viešpats atskleidė kai kurias priežastis, kodėl Jis siuntė žmones padėti Sionės pamatus. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 58:6–8. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti Viešpaties nurodytų priežasčių, kodėl Jis siuntė žmones padėti Sionės pamatus. Paprašykite mokinių papasakoti, ką sužinojo.
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 58:9–13 paaiškindami, kad viena iš priežasčių, kodėl Viešpats siuntė žmones padėti Sionės pamatus, buvo būtinybė paruošti žemę Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui. Šiose eilutėse Viešpats pamini Naujojo Testamento palyginimą, kuris moko, kad visų tautų žmonės bus pakviesti ragauti Evangelijos palaimų.
Kaip žinojimas, kad jie ruošė žemę Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui, galėjo padėti vyresniesiems būti ištikimiems jų suspaudimuose?
Viešpats apibūdina vyskupo pareigas ir įsako šventiesiems laikytis šalies įstatymo
Paveikslėlis
Edvardas Partridžas
Priminkite mokiniams, kad Viešpats pašaukė vyskupą Edvardą Partridžą vadovauti Sionės statymo darbui. Viešpats nurodė vyskupui Partridžui ir Sidniui Gilbertui pasilikti Misūrio valstijoje, kad tvarkytų Bažnyčios turtą ir pirktų žemes Independense, Misūryje, ir jo apylinkėse (žr. DS 57:7–8). Paaiškinkite, kad šventiesiems ruošiantis pirkti žemę vyskupas Partridžas ginčijosi su Džozefu Smitu dėl parinktos žemės kokybės. Jis manė, kad turėtų būti perkami kiti žemės sklypai. Tas nesutarimas privedė prie papeikimo iš Viešpaties.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 58:14–15. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Viešpats pasakė vyskupui Partridžui. Paprašykite mokinių papasakoti, ką jie rado.
Mokiniams pasiūlykite dar kartą pasižiūrėti Doktrinos ir Sandorų 58:3. Kaip toje eilutėje apreikštos tiesos galėjo padėti vyskupui Partridžui nuspręsti atgailauti dėl to, kad su pranašu ginčijosi, kuriuos žemės sklypus pirkti?
Paaiškinkite mokiniams, kad vyskupas Partridžas nuolankiai priėmė papeikimą iš Viešpaties ir jam buvo atleistos nuodėmės.
Kaip Doktrinos ir Sandorų 58:3 apreikštos tiesos gali padėti mums priimti Viešpaties įsakymus su tikėjimu, o ne aklai ir be tikėjimo?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 58:16–20. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Viešpats pasakė vyskupui Partridžui apie jo, kaip vyskupo, vaidmenį ir pareigą padėti kurti Sionę.
Kokia, pagal šias eilutes, yra vyskupo pareiga?
Kokiais būdais vyskupai turi teisti Viešpaties žmones šiais laikais?
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 58:21–23 paaiškindami, kad Viešpats tikisi jog mes laikysimės šalies įstatymų iki Jo atėjimo ir karaliavimo tūkstantmetyje.
Viešpats pataria šventiesiems vadovautis laisva valia ir daryti gera
Papasakokite mokiniams šią situaciją.
Įsivaizduokite, kad eidami gatve pamatote, kaip pargriūva senyvo amžiaus žmogus. Ką turėtumėte daryti?
Palaukti, kol Dvasia paskatins jus padėti.
Palaukti, kol kas nors kitas jums pasakys, ką daryti.
Palaukti ir pažiūrėti, ar kas nors kitas padės.
Iš karto padėti pargriuvusiam asmeniui.
Mokiniams atsakius, užduokite tokį klausimą:
Kodėl svarbu padėti kažkam nelaukiant kieno nors nurodymo?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 58:26–28. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokių principų mokė Viešpats šventuosius, kai jie susidūrė su iššūkiu statyti Sionės miestą. (Galite paaiškinti, kad frazė „kurį visame reikia versti“ [DS 58:26] reiškia ką nors, kas nesiima veiksmų, kol jo arba jos nepaprašo.)
Kokias tiesas radote 26–28 eilutėse? (Galimų mokinių atsakymų pavyzdys: Turime galią pasirinkti patys veikti. Jeigu lauksime, kol Viešpats nurodys mums viską, ką turime daryti, neteksime savo atlygio. Jeigu vadovausimės laisva valia, kad darytume ką nors, kas įgyvendintų teisumą, būsime palaiminti. Užrašykite šias tiesas lentoje taip, kaip sako mokiniai.)
Apie kokį atlygį yra kalbama šiose eilutėse? Kaip nuo to, ar darysime daug gero savo laisva valia, priklausys, ar gausime amžinąjį gyvenimą?
Kaip galite būti uoliai užsiėmę darydami gera namuose? Mokykloje? Savo apylinkėje arba skyriuje?
Pakvieskite mokinius papasakoti savo patyrimus, kaip jie buvo palaiminti dėl to, kad savo laisva valia darė gera.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 58:29–33. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kas nutinka tiems, kurie savo laisva valia nedaro gera arba kurie abejoja Viešpaties įsakymais.
Kas nutinka tiems, kurie savo laisva valia nedaro gera arba abejoja Viešpaties įsakymais?
Kaip reaguoja kai kurie žmonės, kurie negauna palaiminimų dėl tingumo arba nepaklusnumo? Kaip Viešpats perspėjo tokius žmones 33 eilutėje?
Paliudykite, kaip svarbu vadovautis savo laisva valia, kad darytume gera. Pakvieskite mokinius vadovautis savo laisva valia, kad padarytų ką nors gera iki kitos pamokos. Pasakykite mokiniams, kad kitoje pamokoje jie galės papasakoti, ką padarė.
Prezidentas Brigamas Jangas taip mokė apie amžiną perspektyvą ir ištikimųjų laukiančią šlovę:
Paveikslėlis
Prezidentas Brigamas Jangas
„Kalbame apie mums šiame gyvenime tenkančius išbandymus ir vargus; tačiau įsivaizduokite, jog galite matyti save praėjus tūkstančiams ir milijonams metų nuo tada, kai įrodėte, kad buvote ištikimi savo religijai per tuos trumpus šio gyvenimo metus, ir gavote amžinąjį išgelbėjimą ir šlovės Dievo akivaizdoje karūną. Tuomet pažvelgę vėl į savo gyvenimą čia ir pamatę visas netektis, kryžius ir nusivylimus; […] jūs būtumėte priversti sušukti: „Na ir kas čia tokio? Tai buvo tik laikini dalykai, o dabar mes esame čia. Buvome ištikimi per tas kelias mirtingojo gyvenimo akimirkas ir dabar mėgaujamės amžinuoju gyvenimu ir šlove“ (“Remarks,” Deseret News, Nov. 9, 1859, 1). (Taip pat žr. Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 119–120.)
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas citavo K. S. Luisą, kuris paaiškino, kad mes ne visada suprantame, ką Dievas yra mums paruošęs:
Paveikslėlis
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas
„K. S. Luisas savo knygoje Tiesiog krikščionybė ypatingu būdu apibūdina mūsų santykius su Dievu ir padeda mums suprasti, kad dvasinis augimas vyksta tik tuomet, kada pasiduodame Jo valiai:
„Įsivaizduokite, kad esate gyvenamasis namas. Dievas ateina rekonstruoti tą namą. Iš pradžių, galbūt, jūs galėsite suprasti, ką Jis daro. Jis sutvarko kanalizaciją, užtaiso stogo skyles ir pan.: jūs žinojote, kad visa tai reikėjo padaryti, todėl nesistebite. Tačiau vėliau jis pradeda daužyti namą taip, kad beprotiškai skauda ir nesimato prasmės. Ką po galais Jis daro? O paaiškinimas toks: Jis stato visai kitokį namą, nei galėjote įsivaizduoti – pristatydamas naują priestatą ten, pastatydamas papildomą aukštą čia, iškeldamas bokštelius, sukurdamas kiemus. Jūs manėte, kad būsite neblogas nedidelis kotedžas, o Jis stato rūmus. […] (New York: The Macmillan Company, 1952, p. 160.)“ (“The Value of Home Life,” Ensign, Feb. 1972, 5).
„Du simboliai iš Senojo Testamento yra susiję su Viešpaties vakariene: „puota riebių valgių“ ir „gerai nusistovėjęs vynas“. Abu simbolizuoja prabangą ir parodo, kad čia minima puota yra labai svarbi (taip pat žr. DS 57:5–14; 65:3; Mato 22:1–14; Apreiškimo 19:7–9)“ (Doctrine and Covenants Student Manual [Church Education System manual, 2001], 120).
Vyskupas Partridžas ginčijosi su Džozefu Smitu dėl žemės, kuri buvo parinkta Misūrio valstijoje, kokybės. Jis manė, kad turėtų būti perkami kiti žemės sklypai. Viešpats drausmino vyskupą Partridžą dėl jo elgesio.
Vyskupas Partridžas nuolankiai priėmė Viešpaties papeikimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 58 skyriuje. Praėjus vos kelioms dienoms po to, kada buvo duotas šis apreiškimas, jis rašė savo žmonai: „Kaip žinai, užimu svarbias pareigas, ir dėl to, kad kartais esu drausminamas, jaučiu lyg turėčiau pasitraukti, ne todėl, kad atsisakyčiau reikalo, bet bijau, kad mano pareigos viršija mano sugebėjimus atlikti jas taip, kad tai būtų priimtina mano Dangiškajam Tėvui“ (laiškas Lidijai Partridž, 1831 m. rugpjūčio 5–7 d., Bažnyčios istorijos biblioteka, Solt Leik Sitis). Sionės susirinkimo, kuriame buvo svarstomas ginčas tarp pranašo Džozefo ir vyskupo Partridžo, protokole sakoma, jog Partridžas pasakė, kad „jis gailisi ir visada gailėjosi“ dėl to nesutarimo (Minute Book 2, Mar. 10, 1832, 23, Church History Library, Salt Lake City; taip pat žr. josephsmithpapers.org). 1831 m. rugsėjo 11 d. duotame apreiškime nurodoma, kad Partridžui buvo atleista dėl jo elgesio (Documents, Volume 2: July 1831–January 1833, vol. 2 of the Documents series of The Joseph Smith Papers [2013], 62).
Teigiamas patarimo „uoliai užsi[imti] daryti gera“ (DS 58:27) pavyzdys yra vyresniojo Vono Dž. Feterstouno iš Septyniasdešimties papasakotame nutikime:
Paveikslėlis
Vyresnysis Vonas Dž. Feterstounas
„Kai man buvo maždaug dešimt ar vienuolika metų, apsilankė daug giminaičių. Jų buvo gal kokie 35 ar 40. Motina pasikvietė juos papietauti. Po pietų visi nuėjo į kitą kambarį pabendrauti. Visur buvo krūvos nešvarių indų ir stalo įrankių. Maistas dar nebuvo nurinktas, o po maisto ruošimo liko purvini puodai ir keptuvės.
Prisimenu, kaip man begalvojant, kad visiems išvykus mano motina turės viską sutvarkyti, kilo viena mintis. Pradėjau viską tvarkyti. Tada dar nebuvo elektrinių indaplovių. Motina visada laikėsi švaros ir mokė mus, kaip teisingai plauti ir šluostyti indus. Ėmiausi to darbų kalno. Galiausiai po maždaug trijų valandų baigiau šluostyti paskutinį indą. Sudėjau visą maistą, išvaliau visus stalviršius, kriaukles ir grindis. Virtuvė buvo be dėmės.
Niekada nepamiršiu mamos veido išraiškos, kada ji tą vakarą, visiems svečiams išvykus, atėjo į virtuvę tvarkytis. Buvau nuo krūtinės iki kelių šlapias. Visos mano į tai įdėtos pastangos atsipirko vien tik pamačius mamos veido išraišką. Ją sudarė susijaudinimo, palengvėjimo ir pasididžiavimo mišinys. Tada nusprendžiau, kad stengsiuosi ir vėl sugrąžinti jai tą veido išraišką“ (“We Love Those We Serve,” New Era, Mar. 1988, 19).