Tai antroji iš keturių pamokų, kuriose tyrinėjamas Doktrinos ir Sandorų 88 skyrius. Apreiškimo dalis, apie kurią kalbama šioje pamokoje, buvo gauta 1832 m. gruodžio 27 ir 28 d. aukštųjų kunigų konferencijoje Kirtlande, Ohajo valstijoje. Joje yra Jėzaus Kristaus paaiškinimas apie tai, kaip Dievas valdo Savo kūrinius, ir kvietimas mums artintis prie Jo.
Gelbėtojas apreiškia, kad viskas valdoma dievišku įstatymu
Parodykite paveikslą su žvaigždėmis, pavyzdžiui, „Viešpats sukūrė viską“ (Evangelijos paveikslų knyga [2009], 2 pav.; taip pat žr. LDS.org), arba nupieškite kelias žvaigždes lentoje.
Paveikslėlis
žvaigždės kosmose
Ar kada nors žvelgėte į žvaigždes ir mąstėte apie Dievą ir Jo kūriniją? Kokius klausimus ar mintis apmąstydavote žvelgdami į dangų?
Pažymėkite, kad mąstydami apie Dievo kūrinijos platybes kai kada žmonės jaučiasi maži ir nereikšmingi. Jie klausia savęs, ar Dievas juos pažįsta. Pasakykite mokiniams, kad aptarinėdami šiandienos pamokos Raštų ištraukas jie pamatys, jog nepaisant to, kad valdo daugybę kūrinių danguose, Dievas mus visus pažįsta ir trokšta artintis prie mūsų.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:41. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip ši eilutė parodo, jog Dievas turi galią valdyti visus Savo kūrinius ir dar pažinoti kiekvieną iš mūsų asmeniškai.
Kaip ši eilutė parodo, jog Dievas turi galią pažinoti mus visus ir žinoti mūsų poreikius?
Paprašykite kito mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:42–45. Klasės paprašykite išsiaiškinti, kaip Dievas valdo Savo kūrinius.
Kaip Dievas valdo Savo kūrinius? (Per Savo įstatymus.)
Paprašykite, kad mokiniai prisimintų vieną iš Dievo kūrinių, kuris juos labai stebina. Paprašykite kelių mokinių pasidalyti savo mintimis. Kaip pavyzdį galite parodyti vieną iš Dievo kūrinių simbolizuojantį daiktą ar paveikslą ir paaiškinti, kodėl tas kūrinys jus stebina.
Pasiūlykite mokiniams tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:46–47 ir išsiaiškinti, ką matome stebėdami Dievo kūrinius.
Ką matome stebėdami net patį menkiausią iš Dievo kūrinių? (Galbūt kitais žodžiais, bet mokinių atsakymai turėtų išreikšti tokį principą: Stebėdami Dievo kūrinius matome Jo didybę ir galią. Užrašykite jį lentoje.)
Kokią įtaką jūsų liudijimui apie Dievą daro danguje ir žemėje matomi kūriniai?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:48–50. Skirkite pakankamai laiko, po to paprašykite vieno iš jų apibendrinti šias eilutes savais žodžiais.
Viešpats pasako palyginimą apie lauke dirbančius vyrus, kuriuos paeiliui aplanko jų šeimininkas
Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 88:51–60 užrašytas palyginimas, kuris mums padeda suprasti, kaip Dievas bendrauja su Savo sukurtomis karalystėmis, arba pasauliais. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:51–55. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką šeimininkas palyginime liepė kiekvienam tarnui daryti ir ką kiekvienam pažadėjo.
Ką šeimininkas liepė savo tarnams daryti? Ką jis tarnams pažadėjo? (Liepė jiems dirbti jo lauke. Pažadėjo kiekvieną paeiliui aplankyti.)
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 88:56–60 paaiškindami, kad palyginime lauko viešpats kiekvieną tarną aplankė, kai buvo jo eilė. Kiekvienas tarnas „gavo savo viešpaties veido šviesą, kiekvienas vyras savo valandą“ (DS 88:58).
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:61. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ko šiame palyginime mokoma apie tai, kaip Dievas bendrauja su Savo sukurtomis karalystėmis.
Ko šiame palyginime mokoma apie tai, kaip Dievas bendrauja su Savo sukurtomis karalystėmis? (Padėkite mokiniams atpažinti tokią doktriną: Dievas kiekvieną iš Savo karalysčių ir jų gyventojus aplankys Savo laiku. Šią doktriną užrašykite lentoje.)
Dievas pažada artintis prie mūsų, kai mes artinamės prie Jo
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad Viešpats jau buvo atėjęs į Savo karalystę šioje žemėje ir Jis vėl ateis ir viešpataus čia per Tūkstantmetį. Doktrinos ir Sandorų 88:62–69 Viešpats moko, ką dabar galime daryti, kad Jis artintųsi prie mūsų. Paprašykite mokinių apmąstyti šiuos klausimus:
Kaip arti Viešpaties jaučiatės? Ar norėtumėte jaustis dar arčiau Jo?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:62–63 ir išsiaiškinti, kaip galime kviesti Viešpatį artintis prie mūsų.
Kokio principo šiose eilutėse mokoma apie artinimąsi prie Viešpaties? (Kai mokiniai atsakys, lentoje užrašykite tokį principą: Jei artinsimės prie Viešpaties, Jis artinsis prie mūsų.)
Kokie žodžiai 63 eilutėje moko, kaip galime artintis prie Viešpaties? (Ieškoti, prašyti ir belstis.)
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad žodžiai ieškoti, prašyti ir belstis yra veiksmažodžiai.
Kokie veiksmai jums padėjo ieškoti, prašyti ir belstis, kad artintumėtės prie Viešpaties?
Norėdami padėti mokiniams suprasti vieną iš būdų, kaip jie gali artintis prie Viešpaties, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį prezidento Spenserio V. Kimbolo teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas
„Supratau, jog, kai mano ryšys su Dievybe darosi pernelyg paviršutiniškas, kai atrodo, kad manęs nesiklauso jokia dieviška ausis ir man nekalba joks dieviškas balsas, esu toli toli. O jei pasineriu į Raštus, tas atitolimas mažėja ir dvasingumas sugrįžta“ (Teachings of Presidents of the Church: Spencer W. Kimball [2006], 67).
Norėdami padėti mokiniams geriau suprasti, kaip Dangiškasis Tėvas atsako į mūsų maldas, garsiai perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 88:64–65. Mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Gelbėtojas mums pažadėjo, jei melsimės Tėvui Jo vardu.
Ko šioje eilutėje Gelbėtojas moko apie tai, kaip Dangiškasis Tėvas atsako į mūsų maldas? (Padėkite mokiniams atpažinti tokį principą: Dangiškasis Tėvas į mūsų maldas atsako taip, kaip žino mums būsiant geriausia. Užrašykite šį principą lentoje.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šį principą, galite jiems išdalyti lapelius su toliau užrašytu vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokymu. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį mokymą, o klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką turėtume daryti, kai Dangiškasis Tėvas į maldą atsako taip, kaip visiškai nesitikėjote.
Paveikslėlis
Vyresnysis Ričardas G. Skotas
„Labai sunku, kai į nuoširdžią maldą dėl kažko, ko labai stipriai trokštate, neatsakoma taip, kaip norėjote. Nelengva suprasti, kodėl jūsų stiprus ir nuoširdus tikėjimas, kylantis iš paklusnaus gyvenimo, nesuteikia norimo rezultato. […] Kartais sunku suvokti, kas per ilgą laikotarpį jums yra geriausia arba reikalinga. Jūsų gyvenimas taps lengvesnis, kai pripažinsite, kad tai, ko Dievas nori jūsų gyvenime, yra jūsų amžinai gerovei“ („Naudokime dangišką maldos dovaną“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Apsvarstykite, ar nevertėtų paprašyti kelių mokinių papasakoti atvejus iš savo patirties, kai Dangiškasis Tėvas į jų maldas atsakė taip, kaip jiems buvo geriausia. Galite papasakoti atvejį ir iš savo patirties.
Paaiškinkite, kad iš Doktrinos ir Sandorų 88:66 sužinome, kad vienas iš būdų, kaip Dievas su mumis bendrauja, yra „lyg tyruose šaukiančiojo balsas“. Pasiūlykite mokiniams tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:66 ir išsiaiškinti, kaip mus pasiekia Dievo balsas.
Kodėl, anot šios eilutės, Dievo balsas yra „lyg tyruose šaukiančiojo balsas“?
Kada jautėte, jog Dievas yra šalia, nors Jo ir nematote?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:67–69. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kokiais dar būdais galime artintis prie Viešpaties. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Lentoje užrašykite tokį nebaigtą teiginį: Jei mano akis bus pašvęsta vien Dievo šlovei…
Paprašykite mokinių baigti rašyti šį teiginį pagal tai, ką jie sužinojo iš 67 eilutės. Šis teiginys gali skambėti taip: Jei mano akis bus pašvęsta vien Dievo šlovei, mano visas kūnas bus pripildytas šviesos. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti šį principą Doktrinos ir Sandorų 88 skyriaus 67 eilutėje.
Ką, jūsų manymu, reiškia, kai akis „pašvęsta vien [Viešpaties] šlovei“? (Atsakydami į šį klausimą mokiniai galėtų paminėti ir įvairius konkrečius pavyzdžius. Įsitikinkite, kad jie supranta, jog ta frazė bendrais bruožais reiškia visišką atsidavimą Dievo darbui ir tikslams.)
Prisiminkite pažįstamus žmones, kurie atrodo kupini Viešpaties šviesos. Kaip ta šviesa matosi juose?
Ką, anot 68 eilutės, turime daryti, kad mūsų protai taptų pašvęsti vien Dievui? (Galite paaiškinti, kad frazė „šventinkite save“ reiškia būtinybę mums apsivalyti ir išskaistinti save nuo nuodėmės. Tampame pašventinti per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir Šventosios Dvasios poveikį, kai atgailaujame dėl savo nuodėmių, priimame kunigystės apeigas ir laikomės sudarytų sandorų.)
Pasiūlykite mokiniams dar kartą perskaityti doktrinas ir principus, kuriuos užrašėte lentoje. Tada jų paprašykite įsivaizduoti, kad jie žvelgia į dangų kartu su draugu, kuriam atrodo, jog Dievas jo nepažįsta. Paskatinkite mokinius savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti tai, ką, remdamiesi lentoje užrašytais principais, pasakytų tam draugui. Skyrę tam pakankamai laiko, paprašykite kelių mokinių perskaityti, ką parašė. Galite pamoką baigti perskaitydami šį prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį. Taip pat galėtumėte išsakyti savo liudijimą, kad stengdamiesi artintis prie Dievo jaučiate Jo įtaką savo gyvenime.
Paveikslėlis
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas
„Mano brangūs broliai ir seserys, […] kartais mes […] jaučiamės nereikšmingi, nepastebimi, vieniši ar pamiršti. Bet visada atminkite: jūs esate svarbūs Jam! […]
Dievas mato jus ne tik kaip mirtingą esybę mažoje planetoje, gyvenančią trumpą laiką, – Jis mato jus kaip Savo vaiką. Jis mato jus kaip tokią esybę, kokia galite tapti ir kokia jums skirta tapti. Jis nori, kad žinotumėte, jog esate Jam svarbūs“ („Esate svarbūs Jam“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas iš Pirmosios Prezidentūros mokė, kad mums artinantis prie Dievo, mūsų sielos prisipildys šviesos:
Paveikslėlis
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas
„Artindamiesi prie Dangiškojo Tėvo tampame šventesni. O tapdami šventesni nugalėsime netikėjimą, ir mūsų sielos prisipildys palaimintos Jo šviesos. Kai savo gyvenimą sujungiame su šia neprilygstama šviesa, ji veda mus iš tamsos į didesnę šviesą. Ta didesnė šviesa veda prie neapsakomo Šventosios Dvasios tarnavimo. Taip uždanga tarp dangaus ir žemės suplonėja“ („Dievo meilė“, 2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga, p. 14).
Vyresnysis Dž. Tomas Fijansas iš Septyniasdešimties paaiškino, ką reiškia šventinti save:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dž. Tomas Fijansas
„Studijuodami Raštus gauname tolimesnį nurodymą, kaip artintis prie Viešpaties: „Šventinkite save, kad jūsų protai taptų pašvęsti vien Dievui, ir ateis dienos, kai jūs jį išvysite; nes jis atidengs jums savo veidą; ir tai bus jo metu ir jo būdu, ir pagal jo valią.“ (DS 88:68; kursyvas pridėtas.) Šventinti reiškia daryti šventą – išlaisvinti nuo nuodėmės, išvalyti. Tai darome, kad būtume jautrūs Dvasiai.
Mums duotas orientyras, kuris reguliariai primena, kaip galime išlikti laisvi nuo nuodėmės, kad jo Dvasia būtų su mumis. Jį girdime kas kartą priimdami sakramentą. Atidžiai įsiklausykite į šiuos žodžius: „O Dieve, Amžinasis Tėve, mes prašome tavęs tavo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, vardu palaiminti ir pašventinti šią duoną sieloms visų tų, kurie jos valgo; kad valgytų tavo Sūnaus kūnui atminti ir liudytų tau, o Dieve, Amžinasis Tėve, kad jie pasiryžę priimti tavo Sūnaus vardą, visuomet jį atminti ir laikytis jo įsakymų, kuriuos jis davė jiems, kad jo Dvasia visuomet būtų su jais“ (Moronio 4:3; taip pat DS 20:77; kursyvas pridėtas)“ (“Draw Near unto Me,” Ensign, Nov. 1985, 90).