Nors 1828 m. vasarą Martinas Harisas prarado 116 rankraščio puslapių, jis ir toliau troško padėti išleisti Mormono Knygą. 1829 m. kovą Martinas išvyko iš Niujorko į Harmonį, Pensilvanijos valst., kur gyveno Džozefas ir Ema Smit. Ten lankydamasis Martinas paprašė įrodymo, kad Džozefas turi aukso plokšteles. Džozefas Smitas pasiteiravo Viešpaties ir gavo apreiškimą, aprašytą Doktrinos ir Sandorų 5. Šiame apreiškime Viešpats pareiškė, kad trys liudytojai bus pašaukti liudyti apie Mormono Knygą ir pranešė Martinui, ką šis turi daryti, kad būtų vertas tapti vienu iš liudytojų.
Viešpats perduos Savo žodį paskutinėmis dienomis ir liudytojai apie tai paliudys
Pakvieskite mokinius atsakyti į šiuos klausimus:
Ar yra kas nors, apie ką esate tik girdėję, bet norėtumėte tai pamatyti savo akimis? Kodėl norėtumėte tai pamatyti?
Išklausę kelių atsakymų, pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 5:1 ir rasti, ką Martinas Harisas norėjo pamatyti savo akimis. Mokiniams radus, ką Martinas norėjo pamatyti, galite paklausti, ar jie norėtų pamatyti aukso plokšteles. Pakvieskite vieną ar porą mokinių paaiškinti savo atsakymus.
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kodėl Martinas norėjo papildomo liudijimo, kad plokštelės išties egzistuoja, paaiškinkite, jog 1829 m. kovą Martinas planavo kelionę iš savo namų Niujorke į Harmonį, Pensilvanijos valstiją, kur gyveno Džozefas ir Ema Smitai. Tačiau jo žmona Liusi Haris buvo nepatenkinta, kad jos vyras tiek laiko ir pinigų leidžia Mormono Knygos spausdinimui. Ji taip pat pyko ant Džozefo Smito dėl to, kad šis neleido jai pamatyti aukso plokštelių. Ji ėmėsi teisinių priemonių prieš Džozefą ir rado žmones, kurie buvo pasiruošę paliudyti, kad jis melavo, jog toks dalykas kaip plokštelės išvis egzistuoja. Be gąsdinimo byla prieš Džozefą, šie žmonės perspėjo Martiną, kad jei šis neprisidės prie jų ir neliudys apie Džozefo Smito tariamą apgaulę, Martinas bus pripažintas Džozefo bendrininku ir pasodintas į kalėjimą drauge su juo. Tuo metu Martinas dar buvo nematęs aukso plokštelių, nors ir dirbo Džozefo raštininku. Atvykęs pas Džozefą, Martinas pareiškė norą gauti papildomą liudijimą apie aukso plokštelių tikrumą. Jis manė, kad jei pats galėtų pamatyti plokšteles, būtų pasiruošęs teisme liudyti apie jų tikrumą ir taip apginti savo ir Džozefo Smito reputaciją nuo kaltinimo sukčiavimu. Džozefas, išklausęs Martino prašymą pamatyti plokšteles, pasiteiravo Viešpaties ir gavo apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 5.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 5:2–3. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kaip Viešpats liepė Džozefui Smitui atsakyti į Martino Hariso prašymą.
Ką Viešpats liepė Džozefui atsakyti Martinui?
Kodėl Džozefas Smitas negalėjo parodyti plokštelių Martinui Harisui?
Pakvieskite mokinius pamąstyti, kodėl Viešpats neleido, kad plokštelės būtų parodytos pasauliui. Paprašykite kurio nors mokino perskaityti tokį prezidento Džozefo Fildingo Smito teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas
„Kai [žmonės]… išgirsta apie Mormono Knygos išėjimą, jie neretai paklausia, ar negalėtų pamatyti tų plokštelių kokiame nors muziejuje. Kai kurie, turintys mokslinį išsilavinimą [teigia], kad jeigu mokslininkai galėtų pamatyti ir ištirti plokšteles, ir jas iššifruotų, jie galėtų paliudyti apie Mormono Knygos ir Džozefo Smito kaip pranašo tikrumą, taip visas pasaulis būtų įtikintas ir atsiverstų“ (Church History and Modern Revelation, 2 vols. [1953], 1:40).
Klasės mokinius suskirstykite poromis. Pakvieskite poras pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 5:5–10 ir rasti, kodėl Viešpats liepė Džozefui Smitui nerodyti plokštelių pasauliui.
Kodėl Viešpats nenorėjo, kad Džozefas Smitas parodytų plokšteles pasauliui? (Jei žmonės nepatikės Viešpaties žodžiais, apreikštais per Džozefą Smitą, jie jais netikės net ir pamatę plokšteles [žr. DS 5:7]; Viešpats apsaugojo plokšteles nuo pasaulio išmintingam tikslui [žr. DS 5:9].)
Ką Doktrinos ir Sandorų 5:10 sužinome apie nepaprastą Džozefo Smito pašaukimą? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, bet įsitikinkite, kad jie suprato tokią tiesą: Viešpats duoda ženklus ir stebuklus, kad padėtų žmonėms tikėti Jį. Galite pasiūlyti mokiniams šį principą užsirašyti savo Raštuose prie Doktrinos ir Sandorų 5:10 eilutės.)
Kodėl, jūsų manymu, svarbu kad turėtume liudijimą apie šią tiesą?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 5:11. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką, Viešpats sakė darysiąs, kad patvirtintų Džozefo Smito liudijimą apie Mormono Knygą. Mokiniams atsakius, lentoje užrašykite tokią tiesą: Trijų liudytojų liudijimai bus Mormono Knygos tikrumo įrodymas.
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 5:11–15 ir rasti, ką girdės ir matys trys liudytojai ir ką jiems bus liepta daryti. Paprašykite mokinių papasakoti, ką surado.
Kaip padeda žinojimas, kad, be Džozefo Smito, Viešpats pašaukė dar tris liudytojus, kurie matė plokšteles ir girdėjo Viešpatį, liudijantį apie jų tikrumą?
Paaiškinkite, kad be nurodymo Džozefui Smitui ir trims liudytojams liudyti, Viešpats paruošė dar vieną priemonę, per kurią galime sužinoti apie Mormono Knygos tikrumą. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 5:16–18. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Viešpats pažadėjo tiems, kurie tiki Mormono Knyga.
Ką Viešpats sakė atsiųsiąs tiems, kurie tiki Jo žodžiais? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų paminėti tokį principą: Jei tikėsime Viešpaties žodžiais, Jis mums patvirtins tiesą Savo Dvasia.)
Kad padėtumėte mokiniams suvokti, kaip jie gali pritaikyti anksčiau minėtas tiesas, kurio nors mokinio paprašykite perskaityti toliau pateiktą prezidento Ezros Tafto Bensono citatą. Likusiųjų paprašykite įsiklausyti, ką turėtume daryti gavę Mormono Knygos liudijimą.
Paveikslėlis
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas
„Kiekvienas iš mūsų per Šventąją Dvasią turime įgyti asmeninį liudijimą apie Mormono Knygą. Tada turėtume dalytis su kitais savo liudijimu ir Mormono Knyga, kad jie taip pat pažintų apie jos tiesą Šventosios Dvasios galia“ (“The Book of Mormon and the Doctrine and Covenants,” Ensign, May 1987, 84).
Duokite mokiniams kelias minutes savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti: 1) savo liudijimą apie Mormono Knygą arba 2) ką jie gali daryti, kad gautų arba sustiprintų savo liudijimą, kad Mormono Knyga yra tikra. Galite pakviesti kelis mokinius, kad šie savo atsakymus pasakytų bendraklasiams.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 5:21–22, Džozefo vardą pakeičiant savuoju. Paprašykite jo apibendrinti, ko Viešpats moko tose eilutėse.
Kaip galima nepasiduoti „žmonių įtikinėjimams“?
Ką Viešpats pažadėjo Džozefui Smitui, jei šis bus ištikimas, net jei „žūt[ų]“? (Amžinąjį gyvenimą.)
Martinas Harisas, jei atgailaus, gali vadintis vienu iš trijų liudytojų
Jei įmanoma, mokiniams parodykite lemputę (arba ją nupieškite lentoje). Paklauskite, ką turime daryti, kad lemputė šviestų. Įsukite lemputę į šviestuvą. Šviestuvą prijunkite prie elektros tinklo ir įjunkite. Paaiškinkite, kad, kaip norint įjungti lemputę reikia padaryti tam tikrus dalykus, taip ir Martinas Harisas sužinojo, kad jam reikės kai ką padaryti, kad galėtų būti plokštelių liudytojas, kaip jis to troško iš Viešpaties.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 5:23–24 ir rasti Viešpaties Martinui Harisui duotus pažadus, kurie išsipildys tik įvykdžius tam tikras sąlygas. Tie pažadai pažymėti žodžiais jei ir tai. Pakvieskite vieną mokinį savo atsakymus užrašyti lentoje. Gali būti, kad mokinys užrašys kažką panašaus į šitai: „Jei Martinas Harisas nuolankiai, su tikėjimu ir nuoširdžiai melsis, tai Viešpats parodys jam plokšteles, kaip to norėjo.“ Paminėkite, kad šiuo pažadu Viešpats Martinui Harisui davė galimybę būti Mormono Knygos liudytoju.
Ką, jūsų manymu, reiškia melstis nuolankiai, su tikėjimu ir nuoširdžiai?
Kad padėtumėte mokiniams rasti tiesą, esančią Doktrinos ir Sandorų 5:24, paprašykite „jei … , tai … “ teiginį, užrašytą lentoje perfrazuoti taip, kad jis galėtų būti pritaikytas mums visiems. Jie turėtų pasakyti kažką panašaus į šią tiesą: Jei melsimės nuoširdžiai ir nuolankiai, su tikėjimu, tai pagal mūsų teisius norus galėsime gauti atsakymus.
Kaip, jūsų manymu, nuolanki, nuoširdi ir tikėjimo kupina malda gali paruošti mus gauti Viešpaties atsakymus?
Kada esate girdėję ar pasakę maldą, kurios metu jautėte, kad ji kalbama nuolankiai, su tikėjimu ir nuoširdžiai? Kuo ši malda skyrėsi nuo kitų girdėtų ar pasakytų maldų?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 5:25–26. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ko Viešpats tikėjosi, kad Martinas Harisas darys tapęs Mormono Knygos liudytoju. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 5:27–28, 32 ir rasti papildomus patarimus ir perspėjimus, kuriuos Viešpats davė Martinui Harisui.
Dėl ko Viešpats perspėjo Martiną Harisą ir ką patarė jam daryti?
Kas, pasak Viešpaties, atsitiks Martinui Harisui, jei šis nenusižemins ir „nepriims liudijimo“ (DS 5:32) iš Viešpaties?
Paskatinkite mokinius savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užsirašyti šiandienos pamokoje gautas įžvalgas. Galite paraginti atkreipti dėmesį į pakeitimus, kuriuos jie jaučia turį padaryti, kad melstųsi nuolankiau, stipriau tikėdami, ir tokiu būdu būtų labiau pasiruošę gauti Viešpaties atsakymus.
Prezidentas Gordonas B. Hinklis patarė nepasikliauti vien fiziniais ar moksliniais įrodymais, paremiančiais mūsų tikėjimą Mormono Knyga.
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
„Šios tiesos įrodymas, jos pagrįstumas pasaulyje, kuris linkęs reikalauti įrodymų, glūdi ne archeologiniuose ar antropologiniuose radiniuose, nors kai kam jie gali būti naudingi. To nerasime ir tyrinėjimuose ar istorinėse analizėse, nors jos ir patvirtina tiesą. Tiesos įrodymas ir pagrįstumas glūdi pačios knygos lapuose. Jos tiesą ištiriame ją skaitydami. Tai Dievo knyga. Protaujantys žmonės gali nuoširdžiai klausinėti apie jos atsiradimą, tačiau tie, kurie ją pamaldžiai perskaitė, galia, pranokstančia jų įgimtus jausmus, pažino, kad ji – tiesa, kad joje yra Dievo žodis, kad joje užrašytos amžinosios Evangelijos išgelbėjimo tiesos, kad ji išėjo „Dievo dovanos ir galios dėka […] žydui ir kitataučiui įtikinti, kad Jėzus yra Kristus“ (Mormono Knygos antraštinis puslapis)“ (“Four Cornerstones of Faith,” Ensign, Feb. 2004, 6).
Prezidentas Džozefas F. Smitas mokė, kad tiesos paliudijimas per Šventąją Dvasią yra daug galingesnis už viską, ką galime pažinti per savo jausmus:
Paveikslėlis
Prezidentas Džozefas F. Smitas
„Savo regėjimu galime matyti daug įvairių dalykų, tačiau mūsų regėjimas mus gali apgauti. Galime girdėti savo ausimis, tačiau ir jos gali apgauti. Mūsų įgimti jausmai gali pasiduoti apgaulei. […] Tačiau leiskite pasakyti, kad, kai Visagalis apsireiškia žmogui, Jis tai daro Šventosios Dvasios galia, o ne per fizines akis ar ausis. Jis kalba žmogui tarytum kalbėtų jam nesant kūne; Jis kalba dvasiai. Todėl, kai Dievas Visagalis jums kalba ir Šventosios Dvasios galia liudija jums apie Savo tiesą, […] jūs žinosite, kaip tai žino Dievas. Tai nebus paprastas įsitikinimas, kažkas, ką pažinote per savo įgimtus jausmus, kurie gali suklaidinti; tai bus Dievo žodžiai, įdėti į jūsų širdį, jūsų gyvą sielą, į amžiną žmogaus esybę, kuri, kaip ir Dievas, yra nesunaikinama ir amžina“ (Teachings of Presidents of the Church: Joseph F. Smith [1998], 6).