105 pamoka. Doktrinos ir Sandorų 101:17–42

105 pamoka

Doktrinos ir Sandorų 101:17–42

Įvadas

1833 m. gruodžio 16 ir 17 d. pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą, susijusį su Misūrio šventaisiais, kurie, gelbėdamiesi nuo stipraus persekiojimo, paliko savo namus. Dauguma iš jų buvo priversti palikti visą savo turtą. Doktrinos ir Sandorų 101 skyriuje užrašytas pranašo gautas apreiškimas yra aptariamas trijose šio vadovėlio pamokose. Ši, antroji, pamoka apima Viešpaties nusakytas kai kurias Tūkstantmečio gyvenimo ypatybes. Ji taip pat apima paguodos ir pažado žodžius šventiesiems.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 101:17–34

Viešpaties nusakytos kai kurios Tūkstantmečio gyvenimo ypatybės

Paprašykite mokinių išvardyti keletą ateities įvykių, kuriems jie ruošiasi. Lentoje sudarykite šių įvykių sąrašą. Paklauskite mokinių, ką jie daro ruošdamiesi šiems įvykiams.

Kodėl stengiatės pasiruošti?

Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 101 skyriuje aprašoma, kaip galime pasiruošti Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui ir Tūkstantmečiui. Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 101:17–21 paaiškindami, kad Viešpaties pažadas surinkti šventuosius į Sionę Džeksono apygardoje, Misūrio valst., „yra laikinai sustabdytas, kol žmonės yra apvalomi ruošiantis šiai didžiai dovanai ir su ja susijusiai atsakomybei. Šiuo metu tyraširdžiai yra renkami Uolinių kalnų slėniuose [ir viso pasaulio kuoluose]. […] Statomos šventyklos. […] Tačiau Sionė dar bus įkurta išrinktojoje vietoje“ (James E. Talmage, The Articles of Faith, 12th ed. [1924], 353; taip pat žr. Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 240).

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 101:22–23. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Viešpats pasakė šventiesiems daryti, kad jie pasiruoštų Jo Antrajam atėjimui.

Ką, remdamiesi 22 ir 23 eilutėmis, galime daryti, kad pasiruoštume Antrajam atėjimui? (Mokiniai turėtų pasakyti, kad mes galime ruoštis Gelbėtojo Antrajam atėjimui šaukdamiesi Jo vardo, gyvendami pagal Evangelijos principus, rinkdamiesi drauge ir stovėdami šventose vietose. Šią tiesą užrašykite lentoje.)
Ką jums reiškia „stovėti šventose vietose“? Kada jautėte, kad esate šventoje vietoje?
Kaip tai, kad renkatės su kitais pastarųjų dienų šventaisiais, padeda jums ruoštis Antrajam Viešpaties atėjimui?

Norėdami padėti mokiniams suprasti Viešpaties žodžius iš Doktrinos ir Sandorų 101:24–34, paaiškinkite, kad šiose eilutėse kalbama apie nelabųjų sunaikinimą Jėzaus Kristaus Antrojo atėjimo metu ir Tūkstantmečio gyvenimo sąlygas žemėje. Suskirstykite mokinius poromis. Pakvieskite mokinius poromis studijuoti Doktrinos ir Sandorų 101:24–34 ir rasti Tūkstantmečio gyvenimo sąlygas. Skyrę pakankamai laiko, paskatinkite juos papasakoti, ką rado. Paprašykite kurio nors mokinio atsakymus užrašyti lentoje.

Kurią lentoje užrašytą gyvenimo sąlygą jūs labai norėtumėte patirti? Kodėl?

Doktrinos ir Sandorų 101:35–38

Viešpats patikina šventuosius Misūryje, kad ištvėrę tikėjime, jie galiausiai gaus Jo šlovės

Priminkite mokiniams, kad Viešpats davė Doktrinos ir Sandorų 101 skyriuje užrašytą apreiškimą po to, kai šventieji Misūryje patyrė didžių sunkumų. Galite pakviesti mokinius apibendrinti kai kuriuos praėjusią pamoką aptartus sunkumus.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 101:35–38. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokių tiesų Viešpats mokė, ir kokius patarimus Jis davė šventiesiems, norėdamas juos sustiprinti sunkumų metu.

Kokios tiesos ir patarimai 35–38 eilutėse galėjo suteikti Misūryje kenčiantiems šventiesiems paguodą? (Mokiniams atsakinėjant, paklauskite jų, kaip jų rasti patarimai ir tiesos galėjo suteikti paguodos šventiesiems.)
Kaip savais žodžiais išreikštumėte Viešpaties pažadą, užrašytą 35 eilutėje? (Mokiniai turėtų atsakydami nurodyti principą, panašų į šį: Tie, kurie vardan Gelbėtojo kenčia persekiojimus ir ištveria tikėjime, gaus Dievo šlovės. Šią tiesą galite užrašyti lentoje.)

Paaiškinkite, kad tikri Jėzaus Kristaus mokiniai seka Juo visuomet, net kai yra persekiojami dėl savo tikėjimo. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą prezidento Džeimso E. Fausto iš Pirmosios Prezidentūros pasakojimą. Prieš jam ar jai pradedant skaityti paaiškinkite, kad tai pasakojimas apie Rafaelį Monrojų ir Vincentą Moralesą, du pastarųjų dienų šventuosius, gyvenusius Meksikoje 1900-ųjų pradžioje. 1915 m. juos į nelaisvę paėmė arši karių grupelė. Paprašykite mokinių atkreipti dėmesį, kaip brolis Monrojus ir brolis Moralesas ištikimai kentė persekiojimą.

„Rafaelis Monrojus buvo mažo San Markos skyriaus Meksikoje prezidentas, o Vicentas Moralesas tarnavo jo pirmuoju patarėju. […] Jiems buvo pasakyta, kad jų pasigailės, jeigu jie atiduos ginklus ir atsižadės savo keistos religijos. Brolis Monrojus pasakė jį suėmusiems žmonėms, kad jis neturi jokių ginklų ir paprasčiausiai ištraukė iš kišenės Bibliją ir Mormono Knygą. Jis tarė: „Ponai, tai yra vieninteliai mano kada nors nešioti ginklai, tai tiesos ginklai prieš klaidą.“

Kai daugiau nebuvo rasta jokių ginklų, šiuos brolius žiauriai kankino, kad priverstų juos pasakyti, kur paslėpti ginklai. Tačiau nebuvo jokių ginklų. Tada sargybinių lydimi jie buvo nuvesti į mažo miestelio priemiestį, kur juos pastatė prie didelio uosio priešais grupę vyrų su užtaisytais ginklais. Vyresnysis karininkas pažadėjo juos paleisti, jeigu jie atsižadės savo religijos ir prisijungs prie [kareivių], bet brolis Monrojus atsakė: „Mano religija brangesnė man už gyvenimą ir aš jos neatsižadėsiu.“

Tada jiems pasakė, kad juos sušaudys, ir paklausė, koks jų paskutinis noras. Brolis Rafaelis paprašė, kad prieš sušaudant jam leistų pasimelsti. Ten, savo budelių akivaizdoje, jis atsiklaupė ir visiems girdint balsu meldėsi, prašydamas Dievo palaiminti ir apsaugoti jo mylimus žmones bei pasirūpinti mažu, sunkius laikus išgyvenančiu skyriumi, kuris bus paliktas be vadovo. Baigdamas savo maldą, jis pasakė žodžius, kuriuos Gelbėtojas ištarė ant kryžiaus, ir meldėsi už savo budelius: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino ką darą.“ [Luko 23:34.] Po to brolis Monrojus ir brolis Moralesas buvo sušaudyti“ („Mokinystė“, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga; remiantis Rey L. Pratt, “A Latter-day Martyr,” Improvement Era, June 1918, 720–26).

Kodėl brolis Monrojus ir brolis Moralesas buvo Doktrinos ir Sandorų 101:35 minėto principo pavyzdys?

Pakvieskite mokinius prisiminti tuos laikus, kai jie buvo persekiojami (erzinami ar gąsdinami) dėl to, kad tiki Jėzumi Kristumi ir Jo Bažnyčia. Galite paskatinti kelis mokinius pasidalyti patyrimais su klase.

Kaip galėtumėte atsakyti remdamiesi tikėjimu, kai esate persekiojami dėl savo tikėjimo Jėzumi Kristumi ir Jo Bažnyčia?

Doktrinos ir Sandorų 101:39–42

Viešpats teigia, kad Jo sandoros žmonės yra žemės druska

Norėdami padėti mokiniams suprasti Viešpaties mokymus Doktrinos ir Sandorų 101:39–42, parodykite du druskos pavyzdžius: vieną pavyzdį švarios druskos, kitą – purvinos druskos, pavyzdžiui, sumaišytos su žeme.

Atkreipkite mokinių dėmesį į pirmąjį druskos pavyzdį.

Kam naudojama druska? (Galimi tokie ar panašūs atsakymai: druska naudojama maistui gardinti ar konservuoti, taip pat žaizdoms dezinfekuoti.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 101:39, o kitiems pasiūlykite rasti, kokius žmones Viešpats prilygina druskai.

Kas, pasak Viešpaties, yra „laikomi žemės druska“?

Paaiškinkite, kad žodis sūrumas reiškia tam tikrą skonį ar savybę.

Ką, jūsų manymu, reiškia būti žmonių sūrumu?

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, ką reiškia būti žmonių sūrumu, galite pakviesti kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Karloso E. Asajaus iš Septyniasdešimties teiginį:

„Kai Viešpats vartojo apibūdinimą „žmonių sūrumas“, jis kalbėjo apie tuos, kurie atstovauja jam. Jis turėjo omeny tuos, kurie atgailavo, kurie buvo švariai nuplauti krikšto vandenyse, ir tuos, kurie sandoros sudarymu pažadėjo priimti jo vardą ir jo darbą. Be to, jis kalbėjo apie tuos, kurie per sandorą buvo jo kunigystės dalininkai. Jis kalbėjo apie jus ir mane“ (“Salt of the Earth: Savor of Men and Saviors of Men,” Ensign, May 1980, 42).

Ko šie du posakiai: „žemės druska“ ir „žmonių sūrumas“, moko mus apie įsipareigojimą kitiems?

Padėkite mokiniams suprasti, kad mes, būdami Dievo sandoros žmonės, turime atsakomybę padėti visiems žemės žmonėms priimti Jo palaiminimus (žr. Abraomo 2:8–11). Parašykite lentoje šį neužbaigtą teiginį: Norėdami padėti žemės žmonėms priimti Dievo palaiminimus, mes turime…

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 101:40–42. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti Viešpaties įspėjimų ir pažadų.

Atkreipkite dėmesį, kad 40 eilutėje parašyta: „jei ta žemės druska praranda savo sūrumą.“ Norėdami padėti mokiniams suprasti šių žodžių reikšmę, atkreipkite jų dėmesį į antrąjį druskos pavyzdį. Paaiškinkite, kad druska sendama nepraranda sūrumo. Sūrumą ji praranda tada, kai yra sumaišoma su įvairiomis priemaišomis arba yra jomis užteršiama.

Dėl ko, pagal 41 eilutę, mes prarandame sūrumą būdami žemės druska? (Dėl nuodėmių.) Kaip manote, kodėl mums nusidėjus, tampa sunku padėti kitiems gauti Dievo palaiminimus?
Kaip savais žodžiais išreikštumėte 42 eilutę? (Jei mokiniams prireiks pagalbos atsakant į šį klausimą, paaiškinkite, kad tas, kuris save aukština, yra išdidus, o tas, kuris save žemina, yra nuolankus prieš Viešpatį.)
Kaip, remdamiesi Viešpaties perspėjimais ir pažadais, esančiais Doktrinos ir Sandorų 101:40–42, baigtumėte lentoje užrašytą principą? (Principą lentoje galite užbaigti remdamiesi mokinių atsakymais. Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jie turėtų įvardyti šį principą: Norėdami padėti žemės žmonėms priimti Dievo palaiminimus, turime atgailauti dėl savo nuodėmių ir nusižeminti.)
Ką galime daryti kiekvieną dieną, kad padėtume sau išvengti nuodėmių taršos?

Pasiūlykite mokiniams tyliai apmąstyti, ar jų gyvenimą teršia nuodėmės. Padrąsinkite juos atgailauti ir palikti tas nuodėmes, kad jie taptų švarūs prieš Viešpatį ir galėtų veiksmingiau padėti kitiems priimti Jo palaiminimus.

Komentarai ir kontekstas

Doktrinos ir Sandorų 101:17–21. Sionės miesto statymas

Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasakojo apie tuos laikus, kai Viešpats įsakys pastarųjų dienų šventiesiems pastatyti Sionės miestą:

„Nėra reikalo abejoti ar jaudintis dėl Sionės – turint omeny Naująją Jeruzalę – statymo paskutinėmis dienomis. Kartą Viešpats savo žmonėms suteikė progą pastatyti tą Sionę, iš kurios išeis įstatymas visam pasauliui. Jiems nepavyko. Kodėl? Todėl, kad jie nebuvo pasiruošę ir nebuvo verti, visai kaip mes, iš kurių susideda karalystė šiomis dienomis. Kai mes, kaip liaudis, būsime pasiruošę ir verti, Viešpats vėl įsakys mums ir darbas vėl pajudės į priekį – tinkamu metu, prieš Antrąjį atėjimą, vadovaujant Bažnyčios Prezidentui. Iki tol nė vienam iš mūsų nereikia patiems vykti į Misūrį ar ruoštis ten įsigyti žemės paveldą. Verčiau mokykimės apie šiuos didžius dalykus ir tapkime verti priimti bet kokį darbą, kurį ant mūsų Viešpats gali uždėti mūsų dienomis ir laiku. Dar yra dalykų, kurie turi įvykti iki to laiko, kai bus kuriamasi Džeksono apygardoje“ (A New Witness for the Articles of Faith [1985], 586).

Doktrinos ir Sandorų 101:23–25. Pasaulinio masto ženklai ir įvykiai, susiję su Antruoju atėjimu

Doktrinos ir Sandorų 101:23–25, skaitome apie tris pasaulinio masto ženklus ir įvykius, susijusius su Antruoju Gelbėtojo atėjimu. Toliau pateiktose citatose pastarųjų dienų apaštalai pateikia pranašiškas įžvalgas apie tuos ženklus ir įvykius:

1. „Visas kūnas drauge pamatys mane“ (DS 101:23). Vyresnysis Orsonas Pratas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė: „Antrasis Dievo Sūnaus atėjimas bus kažkas tokio, ko ant žemės veido dar nėra vykę, tai lydės didžiulė galia ir šlovė, tai nevyks kažkur atokioje žemės vietoje […], kur būtų matoma vos keletui; tai bus visiems matomas įvykis, visas kūnas išvys Viešpaties šlovę; kai jis pasirodys antrąjį kartą, kiekviena akis, ne tik tie, kurie gyvena tuo metu kūne ir yra mirtingi žemės gyventojai, bet visi mirusieji savo akimis […] taip pat išvys jį tuo metu“ (Deseret News: Semi-Weekly, Apr. 25, 1876, 1).

2. „Kiekvienas gendantis […] bus prarytas“ (DS 101:24). Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino: „Dėl tūkstantmečio eros pradžios žemė (Viešpaties vynuogynas) bus sudeginta. Kiekvienas gendantis bus prarytas (DS 101:24); visi išdidieji ir tie, kurie daro nedorybę, bus sudeginti kaip ražiena (Mal. 4:1; DS 29:9; 64:23–25; 133:63–64); nusidėjėliai bus sunaikinti (Iz. 13:9–14) ir įvyks visiškas teisiųjų ir nelabųjų atskyrimas. (DS 63:54.) Išlikti galės tik tie, kurie bus verti gyventi rojiškoje arba terestrialinėje sferoje“ (Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 494).

3. „Viskas taps nauja“ (DS 101:25). Apie šį naujumą vyresnysis Parlis P. Pratas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo rašė: „Šventi rašytojai žadėjo naują dangų ir naują žemę. Kitais žodžiais, planetų sistema bus pakeista, išskaistinta, ištobulinta, išaukštinta ir pašlovinta, ji patirs kažką panašaus į prikėlimą, tai reiškia, kad visas fizinis blogis ar netobulumas bus pašalintas“ (Key to the Science of Theology, 10th ed. [1965], 61).

Doktrinos ir Sandorų 101:29–31. Mirtis per Tūkstantmetį

Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas mokė, kad per Tūkstantmetį „nebus mirties, kol žmonės nepasens“. Vaikai ne mirs, o gyvens iki medžio amžiaus. Pasak Izaijo, tai bus 100 metų [žr. Izaijo 65:20–22]” (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie [1954–66], 1:86–87).

Prezidentas Smitas taip pat paaiškino, kad mirtis per Tūkstantmetį bus taikus perėjimas:

„Kai Kristus ateis, šventieji, kurie yra žemėje, bus atgaivinti ir pagauti aukštyn jo pasitikti. Tai nereiškia, kad tie, kurie tuo metu yra mirtingi, bus iš karto pakeisti ir pereis per prikėlimą, nes mirtingieji turi likti žemėje, kol baigsis tūkstantis metų. Visgi visi, kurie liks žemėje, taps kitokie; jie bus atgaivinti, kad nepatirtų mirties tol, kol nepasens. Žmonės mirs sulaukę šimto metų ir iškart po to pereis į nemirtingąjį būvį. Per šį Tūkstantmetį nebus reikalingos kapinės“ (The Way to Perfection [1931], 298–99).

Doktrinos ir Sandorų 101:35–38. Ištverti persekiojimą vardan Kristaus

Pranašas Džozefas Smitas drąsino šventuosius kenčiant sunkumus vadovautis tikėjimu:

„Mes stebime žmones, kurie priėmė nepopuliarią religiją ir, būdami jai ištikimi, užsitraukė daugybę persekiojimų. Tai žmonės, kurie dėl meilės Dievui ir atsidavimo Jo reikalui, kentė alkį, nuogumą, negandas ir kone visus įmanomus nepriteklius. Tai žmonės, kurie dėl religijos turėjo apraudoti savo tėvų, vyrų, žmonų ir vaikų ankstyvą mirtį. Tai žmonės, kurie verčiau mirė, nei buvo vergai ir veidmainiai, ir kurie garbingai išlaikė savo būdą, kurie buvo tvirti ir nepajudinami tais laikais, kai buvo bandoma žmogaus siela. Būkite tvirti, Dievo šventieji, laikykitės dar šiek tiek ir gyvenimo audra praeis, tuomet Dievas, kuriam tarnaujate, jus apdovanos, Jis tinkamai įvertins jūsų visokeriopą triūsą bei vargą vardan Kristaus ir Evangelijos. Jūs palikuonims perduodate Dievo šventųjų ir dorų žmonių vardus (History of the Church, 4:337).

Doktrinos ir Sandorų 101:40. „Jie pašaukiami būti žmonių sūrumu“

Vyresnysis Karlosas E. Asajus iš Septyniasdešimties mokė:

„Vienas gerai pasauliui žinomas chemikas man pasakė, kad su laiku druska nepraranda savo sūrumo. Sūrumas prarandamas dėl priemaišų ar taršos. […]

Žmogus praranda skonį ar savybes tuomet, kai užteršia savo protą nešvariomis mintimis, išniekina savo burną, nebūdamas visiškai sąžiningas, ir piktnaudžiauja savo jėga, darydamas nedorus darbus“ (“Salt of the Earth: Savor of Men and Saviors of Men,” Ensign, May 1980, 42).