Doktrinos ir Sandorų 41

Įvadas

1830 m. gruodį Viešpats Niujorko šventiesiems įsakė persikelti į Ohają, kur jie gaus Jo įstatymą (žr. DS 37:3; 38:32). Bažnyčios narys Ohajuje Lymanas Koplis pasisiūlė Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui bei jų šeimoms suteikti „namus ir atsargų“ (DS 41 skyriaus įvadas naujausio leidimo Raštuose). 1831 m. vasario 4 d., netrukus po to, kai atvyko į Ohają, Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 41 skyriuje. Šiame apreiškime Viešpats nurodė pranašui ir kitiems Bažnyčios vadovams melstis, kad gautų Jo įstatymą. Be to, Jis patikslino, kur turėtų gyventi Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas ir pašaukė Edvardą Partridžą pirmuoju Bažnyčios vyskupu.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 41:1–6

Viešpats moko, kad tikri mokiniai laikysis Jo įsakymų

Paprašykite mokinių pagalvoti, ką reiškia jausti malonumą arba džiaugsmą kažką veikiant.

Kokia veikla jums yra miela ir suteikia džiaugsmo?
Kaip manote, kokia veikla yra miela Viešpačiui?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 41:1. Paprašykite likusių mokinių sekti skaitomą tekstą ir nustatyti, ką mielai daro Viešpats.

Ką, pasak Viešpaties, Jis daro mielai? (Laimina savo žmones „visų didžiausiu palaiminimu“.)

Mokiniams atsakius, lentoje užrašykite tokį nebaigtą teiginį: Viešpats mielai laimina mus, kai…

Ką, pasak 1 eilutės, turime daryti, kad gautume palaiminimus, kuriuos Viešpats mielai duoda? (Jums gali tekti paaiškinti, kad įsiklausyti reiškia įdėmiai klausytis ir paklusti. Mokiniams atsakius, lentoje taip baikite rašyti šį teiginį: Viešpats mielai laimina mus, kai Jo klausome ir Jam paklūstame. Galite mokinius paskatinti savo Raštų egzemplioriuose pasižymėti šio principo mokančius žodžius ir frazes.)

Paprašykite mokinių pagalvoti, ar jie kada nors jautė džiaugsmą darydami ką nors dėl kitų. Pakvieskite vieną ar porą mokinių pasidalyti savo patirtimi.

Kaip jaučiatės žinodami, jog Viešpats mielai laimina jus, nes paklausėte Jo?

Mokiniams priminkite, kad Viešpats įsakė šventiesiems rinktis Ohajuje. Kai kuriems į Ohają persikėlusiems Bažnyčios nariams teko aukotis. Jie arba nuostolingai pardavė savo turtą, arba paprasčiausiai paliko neparduotus namus ir kitą nuosavybę ir, paklusdami Viešpaties įsakymui, išvyko į Ohają paskui Jo pranašą.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį pasakojimą apie (pranašo Džozefo Smito motiną) Liusi Mak Smit ir grupę į Ohają jos vedamų šventųjų. Perskaitykite šį pasakojimą ir raskite jame pavyzdį, kaip Viešpats palaimino šventuosius už tai, kad jie pakluso Jo įsakymui ir tuo metu persikėlė į Ohają.

Liusi Mak Smit vadovavo 80 Bažnyčios narių kelionei iš Fajeto, Niujorko valst., į Ohają. Jiems keliaujant laivu Kajugos–Senekos kanalu į Bafalą, Niujorko valst., šventiesiems Liusi priminė, kad jie keliavo vykdydami Viešpaties įsakymą taip pat, kaip senovėje Lehis, kai paliko Jeruzalę. Ji patarė šventiesiems, kad jei jie bus ištikimi, turės „tokią pat priežastį tikėtis Dievo palaiminimų“ (History of Joseph Smith by His Mother, ed. Preston Nibley [1958], 195–96; Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 91).

Atvykę į Bafalą jie pamatė, kad prieplauką buvo surakinęs ledas, kuris neleido atvykti ir išvykti laivams. „Praleidus Bafale kelias neramias dienas keletas vaikų susirgo, o daugelis grupės narių buvo alkani ir nusivylę. Įsigiję vietas ant denio viename laive, jie sukrovė į jį savo mantą, o moterims su sergančiais vaikais iki ankstyvo ryto gavo laikiną priedangą. Jiems grįžus ant denio Liusi įkalbėjo dar vis murmančius grupės narius prašyti Viešpatį pralaužti uoste susigrūdusias šešių metrų aukščio ledo lytis“ (Church History in the Fulness of Times Student Manual, 92).

Liusi ragino savo grupę tikėti Dievą ir pažadėjo, kad jei jie susivienys maldoje ir prašys Dievo pralaužti uoste susigrūdusį ledą, tai ir bus padaryta. Apie tai, kas įvyko po to, ji pasakojo: „Tuo pat metu pasigirdo tarsi griaustinio griausmas. Kapitonas sušuko: „Visiems užimti savo vietas!“ Ledas prasiskyrė, palikdamas tarpą, pro kurį vos galėjo praplaukti laivas, tokį ankštą, kad laivui plaukiant nuo vandens rato su trenksmu buvo nuplėštos kelios mentės. […] Vos spėjome praplaukti, kai ledas vėl susijungė“ (žr. History of Joseph Smith by His Mother, 197–205).

Kaip šioje keblioje situacijoje šventieji parodė savo pasitikėjimą Viešpačiu? Kaip šis nutikimas parodo, kad Viešpats žino apie mus ir padės mums pereiti išbandymus?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 41:2–4. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokį nurodymą Viešpats davė šventiesiems.

Ką padaryti Viešpats įsakė Bažnyčios vyresniesiems? (Jis įsakė jiems susirinkti, kad sutartų dėl Jo žodžio, melstis su tikėjimu, gauti jo įsakymą ir žiūrėti, kad Bažnyčios nariai laikytųsi Jo įsakymo.)
Remdamiesi 3 eilute pasakykite, koks buvo to įstatymo, kurį turėjo gauti vyresnieji, tikslas?
Kaip Viešpaties įstatymo gavimas galėjo palaiminti Ohajo šventuosius?

Atkreipkite mokinių dėmesį, kad „įstatymas“, apie kurį Viešpats kalba, tai Doktrinos ir Sandorų 42 skyriuje užrašytas įstatymas. Paaiškinkite mokiniams, kad šį įstatymą jie nuodugniai išstudijuos per kitas kelias pamokas.

Kad padėtumėte mokiniams atrasti svarbią Doktrinos ir Sandorų 41:5 pateiktą tiesą, lentoje užrašykite žodžius Tikintysis ir Mokinys.

Kuo šios sąvokos yra panašios? Kuo šios sąvokos skiriasi?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 41:5. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Gelbėtojas pasakė apie Savo mokinius.

Koks, pasak šios eilutės, bruožas būdingas Gelbėtojo mokiniams? (Galite mokiniams pasiūlyti Raštuose pasižymėti žodžius ir frazes, kurie moko šio principo: Jėzaus Kristaus mokiniai priima Jo įstatymus ir juos vykdo.)
Kodėl Jėzaus Kristaus mokiniams svarbu ne tik žinoti apie įstatymą, bet ir jį vykdyti?

(Mokiniams bus lengviau taikyti šį principą, jei pakviesite juos pačius peržvelgti brošiūroje Jaunimo stiprybės vardan nurodytus standartus. Paprašykite jų pasirinkti vieną standartą ir savo užrašuose ar Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti, ką norėtų padaryti, kad geriau laikytųsi šio reikalavimo. (Patikinkite mokinius, kad tai asmeninė užduotis ir jiems nereiks šiuo atsakymu dalytis su kitais.)

Doktrinos ir Sandorų 41:7–8

Viešpats nurodo šventiesiems pastatyti namą, kuriame pranašas galėtų gyventi ir versti

Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 41:7–8 paaiškindami, kad Viešpats nurodė šventiesiems Džozefui Smitui ir jo šeimai parūpinti namą, kuriame jis galėtų gyventi ir kuriame Džozefas galėtų tęsti Biblijos vertimą. Viešpats taip pat davė trumpus nurodymus Sidniui Rigdonui.

Doktrinos ir Sandorų 41:9–12

Viešpats pašaukia Edvardą Partridžą pirmuoju Bažnyčios vyskupu

Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jūsų apylinkei reikia naujo vyskupo. Paprašykite jų tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 41:9–10 ir rasti, kaip pašaukiamas vyskupas.

Remdamiesi šia eilute pasakykite, kaip yra pašaukiamas vyskupas? (Vyskupus pašaukia Dievas, palaiko nariai savo pritarimu ir paskiria asmuo, turintis tinkamą įgaliojimą. Šią doktriną galite užrašyti lentoje. Jums gali tekti paaiškinti, kad šiais laikais apylinkių vyskupai neprivalo skirti viso savo laiko „bažnyčios darbams“ taip, kaip buvo pašauktas Edvardas Partridžas.)
Ką reiškia „paskirtas bažnyčios balsu“? (Tai reiškia, kad Bažnyčios nariai pasižadėjo padėti, arba palaikė, Dievo pašauktą žmogų.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 41:11. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir rasti, kokius pašaukimą atlikti padėsiančius charakterio bruožus turėjo Edvardas Partridžas.

Kokius charakterio bruožus, galinčius padėti atlikti pašaukimą, turėjo Edvardas Partridžas? (Mokiniams atsakinėjant jums gali tekti paaiškinti, kad klasta reiškia apgaulę ir veidmainystę. Todėl kai žmoguje „nėra klastos“, reiškia, kad jis yra sąžiningas ir nuoširdus.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 41:12. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, dėl ko Viešpats perspėjo šio apreiškimo pabaigoje.

Ką, jūsų manymu, reiškia žiūrėti, kaip elgiamės su Gelbėtojo žodžiu? (Galite paaiškinti, kad tai buvo Džozefui Smitui ir kitiems duotas įsakymas išsaugoti Raštus.) Kaip tai siejasi su tuo, ko išmokome apie Jėzaus Kristaus mokinius?

Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti vyresniojo Nylo A. Maksvelo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: „Kiekvieną dieną mes nusprendžiame, koks mūsų mokinystės lygis“ (“My Servant Joseph,” Ensign, May 1992, 39).

Paskatinkite mokinius papasakoti, kaip šioje pamokoje sužinotos tiesos gali padėti jiems tapti geresniais Jėzaus Kristaus mokiniais.

Komentarai ir kontekstas

Džozefas Smitas atvyksta į Kirtlandą

1931 m. sausio pabaigoje Džozefas ir Ema Smitai išvyko iš Niujorko ir rogėmis keliavo apie 480 kilometrų į Kirtlandą, Ohajo valst. Džozefas su Ema, atvykę į Kirtlandą, sustojo priešais Gilberto ir Vitnio parduotuvę.

„Džozefas laipteliais užbėgo į parduotuvę, kurioje stovėjo jaunesnysis verslo partneris. „Njuelai K. Vitni! Tu esi tas žmogus!“ – sušuko jis, draugiškai ištiesdamas ranką tarsi senam pažįstamam. – „Taip, tai aš, – atsakė [Njuelas K. Vitnis], automatiškai paspausdamas jam ištiestą ranką, – bet aš nežinau jūsų vardo.“ – „Aš esu pranašas Džozefas, – šypsodamasis tarė nepažįstamasis. – Meldeisi, kad ateičiau čia, ir dabar, ko gi iš manęs tau reikia?“ (History of the Church, 1:145–46.)

Džozefas paaiškino anksčiau regėjime matęs Njuelą besimeldžiantį, kad jis atvyktų į Kirtlandą. Džozefą ir Emą Vitnių šeima maloniai priėmė ir Džozefas su Ema pas juos kurį laiką gyveno. (History of the Church, 1:146; taip pat žr. Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 90–91.)

Doktrinos ir Sandorų 41:11. „Jo širdis […] tyra“

Šiame pasakojime matyti Edvardo Partridžo pasiryžimas „palikti prekybą“ (DS 41:9) ir laiką skirti Bažnyčiai įtvirtinti:

„Partridžo dukra vėliau prisiminė, kad po to, kai buvo užrašytas šis apreiškimas, jos tėvas išpardavė savo nuosavybę, nors iš sandorių gavo labai menką sumą. Ji pridūrė: „Dėl mano tėvo sprendimo prisijungti prie mormonų tikėjimo, aukojant savo nuosavybę, jo draugai pasaulyje manė, kad jis išprotėjo. Jie nematė religijoje nieko, dėl ko vertėtų atsisakyti pasaulietiško atlygio“ (Documents, Volume 1: July 1828–June 1831, vol. 1 of the Documents series of The Joseph Smith Papers [2013], 244).

Edvardas Partridžas su Sidniu Rigdonu keliavo į Niujorko valstiją susitikti su pranašu Džozefu Smitu. „Pasak Failo Diblio, Partridžas vyko taip pat atstovaudamas ir kitiems. Kaimynas [Failo Dibliui] papasakojo: „Išsiuntėme žmogų į Jorko valstiją sužinoti tiesą apie šį darbą, ir tai žmogus, kuris nesumeluos [Dibble, “Philo Dibble’s Narrative,” p. 77]“ (Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 82). Džozefas Smitas Edvardą apibūdino kaip „dievotumo model[į] ir vien[ą] iš Viešpaties didžių vyrų“ (iš History of the Church, 1:128).