36 pamoka
Doktrinos ir Sandorų 29:31–50
Įvadas
Prieš pat Bažnyčios konferenciją, kuri buvo surengta 1830 m. rugsėjo 26 d., pranašas Džozefas Smitas šešių vyresniųjų akivaizdoje gavo apreiškimą. Iš šio apreiškimo šie šeši vyresnieji sužinojo apie Adomo ir Ievos nuopuolį ir apie išpirkimą iš to nuopuolio per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Doktrinos ir Sandorų 29:31–45
Gelbėtojas pareiškia, kad Jis yra išpirkęs mus iš nuopuolio ir kad Jis siūlo išgelbėjimą nuo mūsų nuodėmių
Mokiniams perskaitykite toliau pateiktą scenarijų ir po to užduokite klausimą.
Įsivaizduokite, kad pas jus ateina viena iš jūsų draugių ir ji šiek tiek nusiminusi. Kai pasiteiraujate, kodėl ji nusiminusi, ji atsako, kad nežino, ar vertėjo tiek stengtis būti gera. Ji paaiškina, kad nors ji ir stengėsi laikytis visų įsakymų, tačiau jos gyvenimas nėra nė kiek geresnis nei nuodėmes darančių bendraamžių gyvenimas. Be to, tie bendraamžiai nesulaukia jokių neigiamų pasekmių dėl savo neteisių sprendimų.
-
Ką jūs atsakytumėte tokiai susikrimtusiai draugei?
Pakvieskite mokinius Doktrinos ir Sandorų 29 skyriuje paieškoti tokių doktrinų ir principų, kurie padėtų atsakyti tai susikrimtusiai draugei.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 29:31–32, o klasė tegul seka skaitomą tekstą. Kad padėtumėte mokiniams suprasti šių eilučių mokymus, prieš pradedant mokiniui skaityti paaiškinkite štai ką:
Sukūrimo metu Adomas, Ieva, žemė ir viskas žemėje buvo dvasinės būsenos. Nors Adomas ir Ieva turėjo fizinius kūnus, bet nebuvo pajungti mirčiai ir galėjo amžinai gyventi Dievo akivaizdoje. Tačiau pagal Dangiškojo Tėvo planą visa Jo kūrinija turėjo tapti laikina. Kitaip tariant, jie turėjo tapti laikini ir pajungti mirčiai. Po prisikėlimo jie sugrįš į dvasinę būseną – fizinę, bet ir nemirtingą.
Pakvieskite kitą mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 29:34–35. Paprašykite mokinių surasti, kaip Viešpats vertina įsakymus, kuriuos Jis duoda mums.
-
Kaip Viešpats apibūdino Savo įsakymus? (Mokinių atsakymai turi atspindėti tokią doktriną: Visi Dievo įsakymai yra dvasiniai. Užrašykite šią doktriną lentoje.)
-
Kaip jūs paaiškintumėte Viešpaties pareiškimą, kad visi Jo įsakymai yra dvasiniai? Kokių žinote pavyzdžių apie dvasinius palaiminimus, atėjusius dėl įsakymų laikymosi?
Mokiniams atsakinėjant į šiuos klausimus galite pabrėžti, kad dauguma įsakymų, pavyzdžiui, Išminties Žodžio ir dešimtinės įstatymai, veda prie materialių palaiminimų. Tačiau jie taip pat veda prie dar didesnių dvasinių palaiminimų. Materialūs palaiminimai galiausiai baigiasi, tačiau dvasiniai palaiminimai išlieka amžinai.
-
Kaip lentoje užrašyta doktrina gali padėti jūsų draugei iš pamokos pradžioje pateikto scenarijaus?
Doktrinos ir Sandorų 29:36–39 apibendrinkite paaiškindami, kad ikimirtingajame pasaulyje velnias sukilo prieš Dievą ir palenkė savo pusėn „trečdalį dangaus pulkų“. Kadangi velnias ir jo pasekėjai sukilo, jie buvo išmesti lauk.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 29:39 ir paprašykite klasės surasti, dėl ko Viešpats leidžia velniui mus gundyti.
-
Kodėl Viešpats leidžia velniui mus gundyti? Kodėl mums svarbu turėti pasirinkimą tarp gėrio ir blogio?
Kad paruoštumėte mokinius aptarti Doktrinos ir Sandorų 29:40–45 esančias tiesas, pažymėkite, kad Doktrinos ir Sandorų 29:35 Viešpats užsimena apie Edene Adomui ir Ievai duotą įsakymą (taip pat žr. DS 29:40). Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mozės 3:16–17 užrašytą įsakymą.
-
Kokį įsakymą Viešpats davė Adomui? (Viešpats įsakė Adomui nevalgyti gėrio ir blogio pažinimo medžio vaisiaus.) Kas, pasak Viešpaties, nutiktų, jei Adomas nusižengtų šiam įsakymui? (Adomas mirtų. Nuo savo prasižengimo dienos Adomas buvo pajungtas tiek fizinei, tiek ir dvasinei mirtims.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 29:40–41. Tegul mokiniai seka skaitomą tekstą ir suranda, ką reiškia frazė „dvasinė mirtis“.
-
Ką, pasak šios eilutės, reiškia dvasinė mirtis? (Mokiniai turėtų išreikšti tokią doktriną: Dvasinė mirtis Dievo akivaizdoje yra pašalinama.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti 41 eilutėje esančią frazę „pirmoji mirtis“, paaiškinkite, jog yra dvi dvasinės mirtys. Pirmoji yra nuopuolio rezultatas ir yra laikina. Antroji yra nuodėmių, dėl kurių neatgailaujama, rezultatas ir bus nuolatinė tiems, kurie neatgailauja ir yra nepaklusnūs.
Paprašykite kurio nors mokinio perskaityti Doktrinos ir Sandorų 29:42. Tegul klasė seka skaitomą tekstą ir suranda kitokią mirtį, atsiradusią dėl Adomo nuopuolio.
-
Kokia dar mirtis atsirado dėl Adomo nuopuolio? (Laikinoji mirtis; kitaip tariant – fizinio kūno mirtis. Ši mirtis yra dvasios atsiskyrimas nuo fizinio kūno.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti nuopuolio padarinius visai žmonijai, paprašykite jų tyliai perskaityti Helamano 14:16. Paprašykite jų surasti, kas patiria Adomo prasižengimo padarinius.
-
Kas patiria Adomo prasižengimo padarinius? (Visa žmonija.)
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Helamano 14:17. Paprašykite klasės surasti, ką ši eilutė sako apie tai, kaip bus įveikiami Adomo nuopuolio padariniai.
-
Kaip bus įveikiami Adomo nuopuolio padariniai? Kas gaus šiuos palaiminimus?
Lentoje užrašykite tokias Raštų nuorodas: Almos 33:22; 42:23. Paaiškinkite, kad visi žmonės sugrįš Dievo akivaizdon, kad būtų teisiami, tačiau ne visi žmonės bus verti likti Jo akivaizdoje per amžius. Po to paprašykite mokinių tyliai perskaityti lentoje surašytas Raštų ištraukas ir surasti šios tiesos įrodymą. Duokite jiems pakankamai laiko, paskui paprašykite pasidalyti savo atsakymais.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 29:43–44. Pabrėžkite pareiškimą, kad netikintieji Kristumi „negali būti išpirkti iš savo dvasinio nuopuolio“. Paaiškinkite, kad nors visi žmonės bus išpirkti iš Adomo ir Ievos nuopuolio, tačiau atsisakantys vadovautis tikėjimu Jėzumi Kristumi ir atgailauti nebus išperkami iš savo pačių dvasinio nuopuolio.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 29:42–43. Tegul klasė seka skaitomą tekstą ir suranda, kaip mes galime būti išgelbėti iš savo pačių nuodėmių padarinių.
-
Ką, pasak šių eilučių, turime daryti, kad būtume išgelbėti iš savo pačių nuodėmių padarinių? (Mokiniai gali vartoti savus žodžius, tačiau jie turėtų išreikšti tokią doktriną: Per Savo Apmokėjimą Jėzus Kristus siūlo atleidimą ir amžinąjį gyvenimą visiems tiems, kurie vadovaujasi tikėjimu Juo ir atgailauja už savo nuodėmes. Užrašykite šią doktriną lentoje.)
Paliudykite, kad Adomo ir Ievos nuopuolis buvo Dangiškojo Tėvo plano dalis mūsų laimei. Nors prieš gimdami mes gyvenome Dievo akivaizdoje, tačiau kiekvienas iš mūsų turėjome ateiti į žemę, gauti fizinį kūną ir per patyrimus išmokti, kaip naudotis valios laisve, kad sektume Jėzumi Kristumi. Mūsų dvasinė būsena gavus amžinąjį gyvenimą bus didingesnė nei ta dvasinė būsena, kurią turėjome ikimirtingajame dvasių pasaulyje. Pakvieskite vieną mokinį perskaityti šį paaiškinimą iš Ištikimi tikėjimui:
„Nemirtingumas yra nesibaigiantis prikeltos esybės gyvenimas. Per Jėzaus Kristaus apmokėjimą kiekvienas gaus šią dovaną. Amžinasis gyvenimas, arba išaukštinimas, reiškia, kad mes galime paveldėti vietą aukščiausiame celestialinės karalystės šlovės lygyje, kur gyvensime Dievo akivaizdoje su savo šeimomis (žr. DS 131:1–4). Kaip ir nemirtingumas, ši dovana yra įmanoma per Jėzaus Kristaus apmokėjimą. Tačiau kad ją įgytume, turime būti paklusnūs Evangelijos įstatymams ir apeigoms (žr. Tikėjimo Teiginių 1:3)“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2005], p. 6).
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kodėl svarbu rinktis tai, kas padės jiems gauti Gelbėtojo Apmokėjimo palaiminimus, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti tokį prezidento Tomo S. Monsono patarimą:
„Nerizikuokite savo amžinuoju gyvenimu. Jei nusidėjote, tai kuo anksčiau pradėsite kelionę atgal, tuo anksčiau patirsite nuostabią ramybę ir džiaugsmą, ateinančius su atleidimo stebuklu.
[…] Esate kilmingi paveldėtojai. Mūsų tikslas yra amžinasis gyvenimas mūsų Tėvo karalystėje. Toks tikslas nepasiekiamas vienu šlovingu bandymu, bet yra viso gyvenimo teisumo rezultatas, protingų pasirinkimų visuma, netgi tikslų nuoseklumas. Kaip ir visa kita, kas tikrai vertinga, apdovanojimas amžinuoju gyvenimu reikalauja pastangų.
[…] Būkime kupini dėkingumo už teisę pasirinkti, priimkime pasirinkimo atsakomybę ir suvokime pasirinkimo rezultatus“ („Trys pasirinkimo principai“, 2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Doktrinos ir Sandorų 29:46–50
Gelbėtojas pareiškia, kad maži vaikai ir supratimo neturintieji yra išpirkti per Jo Apmokėjimą
Paaiškinkite, kad iš Doktrinos ir Sandorų 29:46–50 eilučių matyti, jog mažiems vaikams ir neatskaitingiems Dievui žmonėms prasižengimo Dievo įstatymams padariniai yra kitokie. Taip pat matome didelę Jėzaus Kristaus galią ir gailestingumą. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 29:46–47.
-
Ką tai reiškia mažiems vaikams, mirusiems nesulaukus aštuonerių metų amžiaus? (Jie yra išgelbėjami celestialinėje karalystėje. Taip pat žr. DS 137:10. Taip pat galite pabrėžti, kad pagal Džozefo Smito Pradžios 17:11 vertimą [Raštų rodyklėje] ir pagal Doktrinos ir Sandorų 68:25 aštuonerių metų amžiaus sulaukę maži vaikai tampa atskaitingi Viešpačiui. Daugiau mokymų šia tema rasite Moronio 8 skyriuje ir Doktrinos ir Sandorų 137:10.)
-
Kaip ši ištrauka praplečia jūsų supratimą apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą?
Pabaigoje pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 29:49 ir apmąstyti, ko Viešpats tikisi iš jų asmeniškai. Pakvieskite kelis mokinius pasidalyti mintimis, ką jiems reiškia galėjimas sugrįžti Dangiškojo Tėvo akivaizdon ir ten likti per amžius. Keliems mokiniams pakalbėjus paraginkite mokinius daryti tokius pasirinkimus, kurie leistų jiems gyventi Viešpaties akivaizdoje per amžius.
Komentarai ir kontekstas
Doktrinos ir Sandorų 29:30–50.
Ši lentelė apibūdina, kaip pasikeitė Adomas ir Ieva po to, kai jie suvalgė uždraustą vaisių:
|
Prieš nuopuolį |
Po nuopuolio |
|---|---|
|
|
Doktrinos ir Sandorų 29:34–35. Paklusnumo ir nepaklusnumo Dievo įsakymams padariniai
Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Gamtos ir dvasiniai įstatymai, valdantys gyvenimą, buvo įsteigti prieš pasaulio įkūrimą. […] Jie amžini, kaip ir pasekmės, kylančios iš šių įstatymų laikymosi ar nesilaikymo. Jie nepriklauso nuo visuomeninės ar politinės nuomonės. Jų negalima pakeisti. Joks spaudimas, jokie protestai ir jokie kiti įstatymai negali šių įstatymų pakeisti“ (“For Time and All Eternity,” Ensign, Nov. 1993, 22).
Doktrinos ir Sandorų 29:41. „Kuri yra paskutinioji mirtis – dvasinė“
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino apie antrąją dvasinę mirtį:
„Antroji mirtis yra dvasinė; tai yra išvarymas iš Viešpaties akivaizdos. Ji yra panaši į pirmąją dvasinę mirtį, apėmusią visus tuos žmones, kurie neatgailavo arba negavo Evangelijos. Tie, kurie patyrė pirmąją dvasinę mirtį arba išvijimą, t. y. atskyrimą nuo Dievo akivaizdos, turi privilegiją būti išpirkti iš tokios mirties per paklusnumą Evangelijos principams. Per krikštą ir patvirtinimą jie vėl užgimsta ir taip sugrįžta į dvasinį gyvenimą, ir jei liks paklusnūs iki galo, taps amžinojo gyvenimo celestialinėje Dievo karalystėje palaiminimų dalininkais.
Patyrusieji antrąją dvasinę mirtį yra tie, kurie turėjo dvasinę šviesą, bet ėmė prieš ją maištauti. Tokie žmonės lieka savo nuodėmėse, išvyti (Doctrines of Salvation, ed. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–56], 2:222–223).
Doktrinos ir Sandorų 29:46–47. „Maži vaikai yra išpirkti“
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie atskaitingumo Dievui amžiaus dar nesulaukusių mažų vaikų išgelbėjimą:
„Iš visų šlovingų savo žmonėms Dievo duotų Evangelijos tiesų kažin ar yra tokia maloni, sielai teikianti didelį pasitenkinimą ir ją pašventinanti tiesa kaip ši, skelbianti, kad maži vaikai bus išgelbėti. Jie yra gyvi Kristuje ir turės amžinąjį gyvenimą. Per juos tęsis šeimos vienetas ir jiems priklauso išaukštinimo pilnatvė. Iš jų nebus paimtas joks palaiminimas. Jie pakils nemirtingoje šlovėje, užaugs iki brandos ir amžinai gyvens aukščiausiame celestialinės karalystės danguje – ir viskas per Šventojo Mesijo nuopelnus, malonę ir gailestingumą, viskas per apmokančią auką to, kuris numirė, kad mes gyventume. […]
Ar visi maži vaikai automatiškai išgelbėjami celestialinėje karalystėje?
Atsakymas į šį klausimą yra griausmingas taip, nes jis nuaidi ir ataidi nuo vieno dangaus krašto iki kito. Jėzus to mokė savo mokinius. Mormonas apie tai kalbėjo ne kartą. Daugybė pranašų apie tai kalbėjo ir tai numatyta visame išgelbėjimo plane. Jei taip nebūtų, tai išpirkimas savo esme nebūtų begalinis. Ir taip, kaip ir tikėjomės, Džozefo Smito regėjime apie celestialinę karalystę yra tokie žodžiai: „Ir aš taip pat mačiau, kad visi vaikai, kurie mirė nesulaukę atsakomybės amžiaus, išgelbėjami celestialinėje dangaus karalystėje“ [DS 137:10.] […]
Kaip ir kodėl jie yra išgelbėjami?
Jie išgelbėjami per apmokėjimą ir todėl, kad yra nepajungti nuodėmei. Iš Dievo jie ateina tyri; šiame gyvenime prie jų neprisišlieja jokia nuodėmė ar dėmė; tad tokie tyri jie ir sugrįžta pas savo Kūrėją. Atskaitingi žmonės tyri turi tapti per atgailą, krikštą ir paklusnumą. Neatskaitingi dėl savo nuodėmių niekada nenupuola dvasiškai ir jų nereikia išpirkti iš dvasinio nuopuolio, kurio jie net nebuvo niekada patyrę. Todėl ir sakoma, kad maži vaikai yra gyvi Kristuje. Viešpats sako: „Maži vaikai yra išpirkti nuo pat pasaulio įkūrimo per mano Viengimį“ (DS 29:46)“ (“The Salvation of Little Children,” Ensign, Apr. 1977, 3, 4–5).