Kai iš rytinių valstijų migruojantys šventieji 1831 m. kovą pradėjo atvykti į Ohają, Viešpats vyskupui Edvardui Partridžui per Džozefą Smitą apreiškė Doktrinos ir Sandorų 51 skyrių. Iš Kolzvilio, Niujorko valst., atvykstantiems šventiesiems buvo nurodyta vykti į Tompsoną, Ohajo valst., kur jie gyvens pagal pašventimo įstatymą. 1831 m. birželio 3–6 dienomis Kirtlande vykusios konferencijos pabaigoje Viešpats įsakė Džozefui Smitui ir kitiems vyresniesiems vykti poromis į Misūrį pakeliui pamokslaujant. Per apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 52 skyriuje, Viešpats pašaukė kiekvieną misionierių porą ir nurodė modelį, skirtą padėti išvengti apgaulės.
Viešpats nurodo vyskupui Edvardui Partridžui pasirūpinti žemiškaisiais šventųjų poreikiais
Padėkite mokiniams pradėti galvoti apie galimas gyvenimo pagal pašventimo įstatymą pasekmes, pakviesdami juos poromis, mažomis grupelėmis arba visiems drauge pabandyti atsakyti į toliau pateiktus klausimus.
Ar esate buvę kokioje nors labai vieningoje grupėje? Iš ko sprendžiate, kad žmonių grupė yra vieninga? Koks elgesys ir veiksmai padeda grupei tapti vieninga?
Paaiškinkite, kad 1831 m. pavasarį iš Niujorko išvykę šventieji pradėjo atvykti į Ohają. Viena grupė atvyko iš Kolzvilio, Niujorko valst., atvyko labai daug ką paaukojusi. Šiai grupei buvo nurodyta įsikurti Tompsone, Ohajo valst., ir gyventi pagal pašventimo įstatymą. Paprašykite įsivaizduoti, kokią vienybę išsiugdo grupė žmonių, kurie, vykdydami Viešpaties valią, kartu labai daug paaukoja.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 51:1–3. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti vyskupo Edvardo Partridžo pareigas.
Ar galite išvardyti keletą Edvardo Partridžo pareigų? (Galite mokinių dėmesį atkreipti į tai, kad 3 eilutėje užrašyta frazė „po lygiai pagal jo šeimą“ nereiškė, kad kiekvienas pastarųjų dienų šventasis gaus tokią pat pagalbą. Vyskupas turėjo atskirai apsvarstyti kiekvienos šeimos padėtį ir „paskir[ti]“ jiems tai, ko jie stokojo. Lygūs jie buvo ta prasme, kad iš vyskupo sulaukdavo lygaus dėmesio ir rūpinimosi.)
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 51:9 ir rasti, kokius gyvenimo pagal pašventimo įstatymą rezultatus nurodė Viešpats.
Ko Viešpats tikisi iš Savo žmonių? (Mokinių žodžiai turėtų atspindėti tokį principą: Viešpats tikisi, kad Jo žmonės elgsis sąžiningai vieni su kitais.)
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 51:10–20 paaiškindami, kad vyskupui Partridžui Viešpats nurodė įsteigti sandėlį, kuriame būtų saugomas perteklius. Jis paaiškino, kad „trumpam laikui“ pašventino žemę šventiesiems (DS 51:16). Nors jie nežinojo, ar ilgam ten apsistojo, turėjo „šioje žemėje elg[tis] taip, lyg ketintų gyventi ilgus metus“ (DS 51:17), būti ištikimi, išmintingi ir teisūs to, kas jiems buvo duota, prievaizdai. Galite atkreipti mokinių dėmesį į tai, kad 10 eilutėje vartojamas žodis bažnyči[a] reiškia Bažnyčios skyrių (žr. DS 51:10, išnaša a; taip pat žr. DS 20:81; 45:64).
Viešpats įsako pranašui ir kitiems vyresniesiems vykti į Misūrį ir pakeliui skelbti Evangeliją
Prieš pamoką paruoškite tris užuominas, vedančias vieną prie kitos. Pavyzdžiui, pirma užuomina nukreiptų ieškoti antros kur nors klasėje esančio daikto viduje, arba po juo. Antra užuomina nukreiptų juos ieškoti trečios kur nors klasėje paslėptos užuominos. Trečioje užuominoje turėtų būti parašyta: „Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 52:1–6. Raskite į atliktą užduotį panašų principą.“
Pirmą užuominą pritvirtinkite prie lentos ir šalia jos užrašykite tokį nurodymą: Vedami šios užuominos sužinokite, ką daryti, kad Viešpats jums pastoviai vadovautų.
Kai jie perskaitys pirmą užuominą, pakvieskite sekti nurodymais ir surasti antrą užuominą. Tada paprašykite perskaityti antros užuominos nurodymus ir rasti trečią.
Prieš mokiniams pradedant vykdyti trečios užuominos nurodymus, paaiškinkite jiems, kad ištraukoje, kurios jie ieškos, yra 1831 m. birželį Kirtlande, Ohajo valst., vykusios konferencijos metu Džozefui Smitui ir kitiems kunigijos vadovams duoti nurodymai. Priminkite mokiniams, jog prieš tai Viešpats atskleidė, kad šventieji įkurs miestą, vadinamą Sione (žr. DS 28:9), bet neatskleidė jo vietos.
Pakvieskite mokinius sekti trečioje užuominoje pateiktais nurodymais. Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 52:1–6. Pakvieskite klasę sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti principą, panašų į jų ką tik atliktą užduotį.
Kas, anot 4–5 eilučių, įvyks, jei būsime ištikimi Dievo nurodymams? (Jei ištikimai laikomės Dievo duotų nurodymų, Jis mums atskleidžia Savo valią. Užrašykite šį principą lentoje.)
Kuo jūsų atlikta užduotis panaši į šį principą? (Įvykdę vieną nurodymą, mokiniai gaudavo kitą nurodymą, o tai galiausiai juos atvedė prie ieškoto atsakymo.)
Kokios, jūsų manymu, dar naudos gauname, kai Viešpats mus veda ir savo tiesą mums duoda ne visą, bet po truputį?
Pakvieskite mokinius, galinčius papasakoti, kaip šis principas veikia jų gyvenime, tai padaryti arba paliudyti apie jo tikrumą. Jūs taip pat galite pasidalyti savo patyrimu arba paliudyti. Paprašykite mokinių užsirašyti rūpimą klausimą, problemą ar sprendimą, kurį jie turi priimti ir dėl kurio jie norėtų sulaukti Viešpaties pagalbos ar gauti patarimą. Tada paprašykite jų pamąstyti, kokius nurodymus Viešpats jau yra davęs, kad jie galėtų geriau įsiklausyti ir gauti tolesnius nurodymus.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 52:7–10. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokius nurodymus Viešpats davė kai kuriems kunigijos atstovams, prieš jiems išvykstant į Misūrį.
Viešpats atskleidžia modelį, skirtą padėti mums išvengti Šėtono apgaulės
Priminkite mokiniams, kad Doktrinos ir Sandorų 50 skyriuje užrašytame apreiškime Viešpats perspėjo Bažnyčios vyresniuosius apie netikras dvasias ir davė nurodymus, kurie šventiesiems turėjo padėti ugdyti vienam kitą mokant ir mokantis Evangelijos tiesų.
Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 52:14–21 Viešpats apreiškė tolesnius nurodymus, skirtus padėti sustiprinti Bažnyčios narius, o ypač tuos, kuriuos Jis pašaukė skelbti Evangeliją kelionės į Misūrį metu.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 52:14. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokia fraze Viešpats apibūdino tai, ko ruošėsi pamokyti. („Visame duosiu jums modelį.“)
Kas yra modelis? (Pavyzdys, kuriuo galime vadovautis, siekdami konkretaus rezultato.)
Kokias šio modelio pateikimo priežastis nurodė Viešpats?
Suskirstykite mokinius poromis. Pakvieskite juos kartu su porininku pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 52:15–19. Paprašykite jų surasti, kokie veiksmai ir savybės, pasak Viešpaties, gali padėti Jo žmonėms išvengti Šėtono apgaulės. Duokite jiems pakankamai laiko, paskui pakvieskite pasakyti rastus atsakymus. Pakvieskite kurį nors mokinį surašyti jų atsakymus lentoje.
Mokiniams atsakinėjant galite paaiškinti arba paprašyti jų paaiškinti šių frazių reikšmę: „kurio dvasia yra atgailaujanti“ (DS 52:15) – atgailauti linkęs žmogus; „paklūsta mano nuostatams“ (DS 52:15) – toks žmogus, kuris priima Viešpaties apeigas ir laikosi su jomis susijusių sandorų; „kurio kalba romi ir ugdo“ (DS 52:16) – toks žmogus, kuris kalba nuolankiai ir pakylėja arba sustiprina kitus; „dreba prieš mano galią“ (DS 52:17) – pagarbumą Dievo galiai jaučiantis žmogus; ir „neš vaisius“ (DS 52:17) – žmogus, kuriantis ką nors gero (pvz., „gyriaus ir išminties“), nes seka Dievo duotais apreiškimais.
Skirkite mokinių poroms laiko aptarti, kaip jie galėtų apibendrinti tiesas, kurių mokoma Doktrinos ir Sandorų 52:14–19. Davę jiems pakankamai laiko, pakvieskite papasakoti, kokias tiesas jiems pavyko rasti. Mokinių atsakymai gali būti įvairūs, tačiau turėtumėte atkreipti jų dėmesį į šį principą: Jei žmogus nori išvengti Šėtono apgaulės, jis turi pasikliauti Viešpaties apeigomis ir gyventi pagal jam duotus apreiškimus.
Priminkite mokiniams, kad Viešpats, apreikšdamas modelį, mokantį išvengti apgaulės, kalbėjo kunigijos grupei, pasirengusiai skelbti Evangeliją kitiems.
Kaip manote, kodėl tiems, kurie skelbia Evangeliją, svarbu laikytis šiose eilutėse Viešpaties nurodyto modelio? (Kad galėtų mokyti Dvasia.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 52:36. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti papildomą šiame apreiškime Viešpaties duotą nurodymą. Pakvieskite juos papasakoti, ką rado.
Ką skelbti nurodė Viešpats Bažnyčios vyresniesiems?
Kodėl galime pasitikėti vadovu, kuris gyvena laikydamasis 14–19 eilutėse Viešpaties nubrėžto modelio ir moko tik to, ko mokė pranašai ir apaštalai?
Mokiniams galite pasiūlyti pagalvoti, kaip Pirmosios Prezidentūros arba Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai parodo, kad laikosi šio modelio.
Paaiškinkite, kad tuo metu, kai daugelį pirmųjų kunigystę gavusių šventųjų Viešpats pašaukė pamokslauti pakeliui į Misūrį, keletui kitų vyresniųjų teko likti Ohajuje. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 52:39–40. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokį nurodymą Viešpats davė Ohajuje pasiliekantiems šventiesiems.
Kokius nurodymus Viešpats davė Ohajuje pasilikusiems vyresniesiems?
Ką, jūsų manymu, reiškia „atmin[ti] vargšus ir beturčius“? Kodėl vykdant šį patarimą nepakanka vien galvoti apie kokį nors stokojantį žmogų?
Ką Viešpats pasakė apie tuos, kurie nevykdo savo pareigų?
Kokių buvimo tikru Viešpaties mokiniu principų galime išmokti iš šių eilučių? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jie turėtų įvardyti tokį principą: Jėzaus Kristaus mokiniai rūpinasi vargšais, beturčiais, ligotais ar prislėgtais.)
Mokinių paprašykite pagalvoti apie pažįstamus, kuriuos jie laiko Jėzaus Kristaus mokiniais. Pakvieskite kelis mokinius papasakoti, kaip žmogus, apie kurį jie pagalvojo, rūpinasi stokojančiaisiais. Galite pasakyti, kokį dėkingumą jaučiate tiems, kurie jumis rūpinosi ir padėjo sunkią valandą.
Vyresnysis Polas E. Kiolikeris papasakojo istoriją, kurioje pateikiamas pavyzdys, kaip, gyvendami pagal Doktrinos ir Sandorų 52:14–19 užrašytą modelį, galime teigiamai paveikti kitus:
Paveikslėlis
Vyresnysis Polas E. Kiolikeris
„Modeliai – tai pavyzdžiai, gairės, pasikartojantys žingsniai arba keliai, kuriais reikia vadovautis siekiant Dievo tikslo. Jeigu jais vadovausimės, išliksime nuolankūs, budrūs ir galėsime atskirti Šventosios Dvasios balsą tarp visų tų balsų, kurie mums trukdo ir mus klaidina. […]
Kada tikrai gyvename pagal Evangeliją taip, kaip to mokė Jėzus Kristus, auga mūsų sugebėjimas padėti kitiems. Šis įvykis vaizduoja, kaip tas principas gali veikti.
„Du jauni misionieriai pasibeldė į duris, tikėdamiesi rasti ką nors, kas priims jų žinią. Durims atsidarius, juos nelabai draugišku tonu pasitiko gana aukštas vyras. „Maniau, kad pasakiau jums daugiau nesibelsti į mano duris. Anksčiau jus perspėjau, kad, jei kada grįšite, tai nebus maloni patirtis. Dabar palikite mane ramybėje.“ Jis greitai uždarė duris.
Misionieriams einant nuo namo, vyresnysis, labiau patyręs misionierius, uždėjo ranką ant jaunesniojo peties, kad paguostų ir padrąsintų jį. Jiems nežinant, tas vyras stebėjo juos pro langą, kad įsitikintų, jog jie suprato jo žodžius. Jis tikėjosi pamatyti, kaip jie juokiasi ir šaiposi iš jo atžagarios reakcijos į jų apsilankymą. Tačiau kada pamatė švelnumo tarp tų dviejų misionierių išraišką, jo širdis staiga suminkštėjo. Jis vėl atidarė duris, paprašė misionierių užeiti ir pasidalyti su juo savo žinia“ („Jis išties mus myli“, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
„Lidija Klisbi Partridž rašė, kokiomis aplinkybėmis per apreiškimą jos vyrui Edvardui Partridžui buvo duotas įsakymas. Visi jų vaikai apsikrėtė tymais nuo pas juos apsistojusių neseniai iš Niujorko atvykusių narių. Ji rašė, kad kai jų „vyriausią dukterį pakirto plaučių uždegimas, pačiu sunkiausiu momentu vyras per apreiškimą buvo pašauktas kartu su kitais vykti į Misūrį, kad rastų vietą šventųjų surinkimui, netikintieji manė, kad arba jis beprotis, arba vykti negalės. Aš taip pat turėjau priežastį manyti, kad taip prasidėjo mano išmėginimai. Taip, [jie] prasidėjo, bet paskui šį išmėginimą, kaip ir paskui kitus, sekė palaimos ir mūsų dukra pasveiko“ (Partridge, Genealogical Record, 6)“ (Documents, Volume 1: July 1828–June 1831, vol. 1, The Joseph Smith Papers [2013], 330).