1831 m. rugpjūčio 7 d., sekmadienį, būdamas Džeksono apygardoje, Misūryje, pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 59 skyriuje. Šiame apreiškime Viešpats išdėsto savo lūkesčius dėl šventųjų, kurie neseniai atvyko į Sionę, taip pat dėl tinkamo šabo dienos šventimo. Viešpats taip pat patvirtino, kad besilaikantys Jo įsakymų gaus dvasinius ir materialiuosius palaiminimus.
Viešpats apibūdina palaiminimus, kuriuos išlies ant šventųjų Sionėje
Prieš pamoką lentoje užrašykite tokius klausimus:
Ką, jūsų manymu, reiškia mylėti Viešpatį visa ?
Kokius galite matyti veiksmus ar savybes žmonių, mylinčių Viešpatį visa savo palyginti su tais, kurie taip nemyli?
Pamokos pradžioje lentoje užrašykite vardą Polė Knait. Paklauskite mokinių, ką jie prisimena apie ją iš Doktrinos ir Sandorų 57 skyriaus pamokos. Jeigu mokiniams reikės padėti prisiminti, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti pasakojimą apie Polę Knait iš 62 pamokos medžiagos.
Kokiomis Polės Knait savybėmis jūs žavitės?
Pasakykite mokiniams, kad Polės mirties dieną Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 59 skyriuje. Paprašykite jų tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 59:1–2 ir ieškoti frazių, kurios galėjo būti svarbios jos draugams ir artimiesiems. Paraginkite mokinius papasakoti, ką surado.
Kam be Polės Knait, pasak 1 eilutės, skirtas šis apreiškimas? (Šventiesiems, kurie laikosi Dievo įsakymų su akimi, pašvęsta vien Jo šlovei.) Ką, jūsų manymu, reiškia akis, pašvęsta vien Dievo šlovei?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 59:3–4, o klasės paprašykite ieškoti, kokie materialieji ir dvasiniai palaiminimai pažadėti tiems, kurie paklūsta Viešpačiui su akimi, pašvęsta vien Jo šlovei. Paprašykite jų papasakoti, ką surado.
Kokius palaiminimus, kurių žmonės gali nelaikyti palaiminimais, pasak 4 eilutės, pažada Viešpats? („Daugeliu įsakymų“.) Kodėl įsakymai mums yra palaiminimai? (Mokiniams atsakinėjant galite pasiūlyti jiems perskaityti Doktrinos ir Sandorų 130:20–21.)
Lentoje užrašykite tokį nebaigtą teiginį: Jeigu laikomės įsakymų su akimi, pašvęsta vien Dievo šlovei, tai …
Paprašykite mokinių užbaigti šį teiginį pagal tai, ką jie sužinojo iš 1–4 eilučių. Vienas iš būdų, kaip mokiniai gali išreikšti šį principą: Jeigu laikysimės įsakymų su akimi, pašvęsta vien Dievo šlovei, tai būsime palaiminti tiek materialiai, tiek ir dvasiškai. Paraginkite mokinius studijuojant šį apreiškimą toliau ieškoti kitų šio principo pavyzdžių.
Paaiškinkite, kad Viešpats savo apreiškime šventiesiems Sionėje davė dar kelis įsakymus. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 59:5, o visos klasės paprašykite rasti, kokį įsakymą šventiesiems davė Viešpats.
Ko, pasak šios eilutės, Viešpats tikisi iš Savo šventųjų? (Mokiniai turėtų atpažinti šią doktriną: Turime mylėti Dievą visa širdimi, galia, protu ir stiprybe.)
Mokinius suskirstykite poromis. Kiekvienai porai paskirkite po žodį, kuris nurodo, kaip turime mylėti Viešpatį (širdimi, galia, protu ir stiprybe). Nurodykite mokiniams, kad vartodami jiems paskirtus žodžius užbaigtų klausimus, kuriuos prieš pamoką užrašėte lentoje. Paprašykite vieno mokinio iš kiekvienos poros atsakyti į pirmą klausimą, o kito mokinio atsakyti į antrą klausimą. Skirkite užtektinai laiko, kad mokiniai poromis aptartų šiuos klausimus, po to kelis iš jų paraginkite savo atsakymus pasakyti likusiems mokiniams.
Kad padėtumėte mokiniams suprasti įsakymo mylėti Viešpatį visa savo širdimi, galia, protu ir stiprybe teisingumą ir svarbą, pasiūlykite jiems savo Raštų studijavimo žurnaluose arba klasės užrašuose atsakyti į vieną iš šių teiginių:
Apibūdinkite laikotarpį, kada jūs jautėte stiprią meilę Viešpačiui.
Apibūdinkite laikotarpį, kada jūsų meilė Viešpačiui paveikė jūsų priimamą sprendimą.
Skirkite pakankamai laiko, tada paprašykite kelių mokinių atsakyti. (Priminkite mokiniams, kad jie neturėtų dalytis tokia patirtimi, kuri yra šventa ar asmeniška.)
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 59:6–8 ir rasti, kokius kitus įsakymus tuo metu šventiesiems davė Viešpats.
Kaip tie įsakymai siejasi su įsakymu mylėti Viešpatį visa savo širdimi, galia, protu ir stiprybe?
Kaip mūsų meilė artimui parodo mūsų meilę Viešpačiui?
Parūpinkite mokiniams vyresniojo Marko E. Pyterseno iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginio kopijas arba užrašykite teiginį lentoje prieš prasidedant pamokai. (Šis teiginys paimtas iš “The Sabbath Day,” Ensign, May 1975, 49.)
„Tai, kaip laikomės ar nesilaikome tiksliai parodo mūsų požiūrį į patį Viešpatį ir Jo kančią Getsemanėje, Jo mirtį ant kryžiaus ir Jo prisikėlimą iš mirusiųjų“ (vyresnysis Markas E. Pytersenas).
Paprašykite mokinių atspėti žodį, kurio trūksta šioje citatoje (šabo). Po to, kai jie pasidalys savo mintimis, paaiškinkite, kad apreiškime, užrašytame Doktrinos ir Sandorų 59 skyriuje, Viešpats pakartojo įsakymą, kuris galėtų padėti šventiesiems skirti Dievui pirmenybę savo gyvenime ir sustiprinti jų ryšį su Juo. Apie tą įsakymą kalbėjo vyresnysis Pytersenas. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 59:9–10, o klasės paprašykite rasti, kokį įsakymą šventiesiems davė Viešpats.
Kokį įsakymą šiose eilutėse davė Viešpats? (Švęsti šabo dieną.)
Paprašykite mokinių užbaigti vyresniojo Pyterseno teiginį žodžiu šabo.
Kaip, pasak vyresniojo Pyterseno, tai, kaip laikomės šabo, yra susiję su mūsų meile Viešpačiui ir Jo Apmokėjimui?
Pabrėžkite, kad 9 eilutėje Viešpats pažadėjo didžiulį palaiminimą tiems, kurie laikosi Jo šventos dienos. Lentoje užrašykite šį nebaigtą teiginį: Jeigu švenčiame šabą, tai padės mums…
Paprašykite mokinių peržvelgti 9 eilutę ir rasti, kokį pažadą kartu su šiuo įsakymu davė Viešpats.
Kaip, pasak 9 eilutės, būsime palaiminti, jei švęsime šabą? Ką, jūsų manymu, reiškia „išsisaugoti nesusitep[us] pasauliu“?
Paraginkite mokinius savais žodžiais užbaigti lentoje užrašytą teiginį. Vienas iš būdų, kaip mokiniai gali išreikšti šį principą: Jeigu švęsime šabą, tai padės mums atsispirti pagundai ir nugalėti nuodėmę. Galite mokiniams pasiūlyti šį principą užsirašyti Raštuose.
Paaiškinkite, kad 9–14 eilutės padeda mums suprasti, ką reiškia švęsti šabą. Kiekvienam mokiniui paskirkite po vieną iš šių eilučių: Doktrinos ir Sandorų 59:9, 10, 12 ir 13. Paprašykite mokinių tyliai nagrinėti jiems paskirtas eilutes ir ieškoti paaiškinimų, kaip galime švęsti šabo dieną. Pasakykite mokiniams, kad jie galės visiems papasakoti, ką rado. Prieš mokiniams pradedant skaityti jiems paskirtas eilutes, gali būti pravartu paaiškinti, kad frazė „atnašauti savo garbinimus“ 10 eilutėje reiškia garbinti arba rodyti savo meilę ir atsidavimą. Taip pat 12 eilutėje galite pabrėžti žodžio atnašas išnašą.
Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinio, kuris nagrinėjo 9 eilutę, ją garsiai perskaityti. Mokinių, kurie nagrinėjo šią eilutę, paprašykite pasidalyti rastais paaiškinimais, kaip galime švęsti šabo dieną. Paskirkite vieną mokinį užrašyti šiuos paaiškinimus po lentoje parašytu principu. (Pavyzdžiui, 9 eilutėje mokiniai gali nurodyti ėjimą į bažnyčią, meldimąsi ir sakramento priėmimą kaip svarbias šabo dienos šventimo dalis.) Paprašykite mokinių tokiu pat būdu išnagrinėti likusias eilutes.
Kaip jūsų pastangos švęsti šabo dieną padėjo jums atsispirti pagundai ir sustiprino jus dvasiškai?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 59:15 ir ieškoti frazių, kurios apibūdintų, koks turėtų būti mūsų požiūris į šabo dieną. Paprašykite mokinių pasidalyti rastomis frazėmis ir paaiškinti, kodėl toks požiūris padėtų mums švęsti šabo dieną.
Trumpai apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 59:16–19 paaiškindami, kad Viešpats pažadėjo materialiuosius ir dvasinius palaiminimus tiems, kurie laikosi Jo šventos dienos. Papasakokite, kaip šabo dienos šventimas paveikė jūsų santykius su Viešpačiu. Paprašykite mokinių užsirašyti klasės užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose, kokių veiksmų, padėsiančių jiems švęsti šabo dieną, jie imsis.
Viešpats paskelbia žemiškuosius ir amžinuosius palaiminimus šventiesiems
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie yra tėvai, kurie duoda dovanas savo vaikams. Kai kurie jų vaikai rodo nuoširdų dėkingumą kaskart, kai yra duodama dovana.
Kokius tai sukeltų jausmus jums, kaip tėvams? Ar tai paveiktų jūsų sprendimą duoti daugiau dovanų? Kodėl?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 59:20–21. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Dievas jaučia laimindamas mus ir kaip turėtume atsidėkoti Jam, kai gauname palaiminimus.
Ką Dievas jaučia laimindamas mus? (Tai Jam patinka.) Kaip, pasak 21 eilutės, mes galime įžeisti Dievą? (Mokiniai turėtų atpažinti šį principą: Mes įžeidžiame Dievą, kada nedėkojame Jam ir nesilaikome Jo įsakymų.)
Padėkite mokiniams suprasti, kad Dievo įsižeidimas ir pyktis, apibūdinti 21 eilutėje, yra Jo meilės mums įrodymas. Jis yra nepatenkintas, kada esame nedėkingi ar nepaklusnūs, nes toks nusistatymas tolina mus nuo Jo.
Kaip jūs manote, kodėl mūsų santykiams su Dievu kenkia mūsų nedėkingumas už palaiminimus, kuriuos iš Jo gauname?
Kaip ta tiesa siejasi su anksčiau įvardytu principu apie šabo dienos šventimą?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 59:23–24. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokius palaiminimus Viešpats pažada tiems, kurie laikosi Jo įsakymų.
Kaip gyvenimas laikantis tiesų, kurias radome šiame apreiškime, atnešė ramybę jūsų gyvenime?
Baikite pakviesdami mokinius apmąstyti daugybę būdų, kaip Dievas palaimino juos dėl Jo įsakymų laikymosi, ir būdus, kaip jie gali rodyti dėkingumą Jam.
Apreiškimas, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 59 skyriuje, buvo pirmasis apreiškimas, užrašytas šiame Evangelijos laikotarpyje, kuriame Viešpats davė konkrečius nurodymus dėl šabo dienos laikymosi. Viešpats skyrė apreiškimą šventiesiems, kurie statys Sionės miestą. Tie šventieji gyveno netoli kitų Džeksono apygardos gyventojų, dauguma kurių sekė pasaulietiška tendencija ir nešventė šabo dienos, bet rinkosi įvairias pramogas.
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kaip sakramento priėmimas gali padėti mums išlikti nesusitepusiems pasauliu:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Mes gyvename tais sunkiais laikais, apie kuriuos pranašavo apaštalas Paulius (žr. 2 Timotiejui 3:1). Besistengiantys eiti ankštu ir siauru keliu iš visų pusių mato patrauklius aplinkkelius. Galime nukrypti, degraduoti, nusiminti arba būti prislėgti. Kaip Viešpaties Dvasia gali mus vesti ir padėti išlikti tame kelyje?
Per šių laikų apreiškimą Viešpats atsakė duodamas šį įsakymą:
„Ir kad galėtum geriau išsisaugoti nesusitepęs pasauliu, eisi į maldos namus ir atnašausi savo sakramentus mano šventą dieną;
nes iš tiesų tai yra diena, skirta tau pailsėti nuo savo darbų ir atnašauti savo garbinimus Aukščiausiajam“ (DS 59:9–10).
Tai – įsakymas su pažadu. Kas savaitę tinkamai dalyvaudami sakramento apeigose tampame verti pažado, kad „jo Dvasia visuomet [bus] su [mumis]“ (DS 20:77). Ta Dvasia yra mūsų liudijimo pamatas. Ji liudija apie Tėvą ir Sūnų, mums visa primena ir veda į tiesą. Ji yra mus keliu vedantis kompasas. Prezidentas Vilfordas Vudrafas mokė, kad ši Šventosios Dvasios dovana „yra didžiausia dovana, kokia gali būti suteikta žmogui“ (Deseret Weekly, Apr. 6, 1889, 451). […]
Kaip Viešpaties Dvasia gali vadovauti mūsų pasirinkimams, kad išliktume „[nesusitepę] pasauliu“ (DS 59:9) ir saugiai keliautume šiame gyvenime? Turime atitikti Jėzaus Kristaus Apmokėjimo apvalančios galios reikalavimus. Tai darome laikydamiesi Jo įsakymo ateiti pas Jį su sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia ir to nuostabaus kassavaitinio susirinkimo metu priimti sakramento simbolius ir sudaryti sandoras, kurios paruoš mus tam brangiam pažadui, kad Jo Dvasia visuomet galėtų būti su mumis (žr. DS 20:77)“ („Sakramento susirinkimas ir sakramentas“, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).