24 pamoka

Doktrinos ir Sandorų 19:1–22

Įvadas

1829 m. birželį Džozefas Smitas pasamdė spaustuvininką Egbertą B. Grandiną už 3000 dolerių atspausdinti 5000 Mormono Knygos egzempliorių. Tačiau Grandinas nesiruošė pradėti spausdinti ar pirkti spaudmenų tol, kol negaus garantijos, kad bus sumokėta už darbą. Doktrinos ir Sandorų 19 skyriaus apreiškime, greičiausiai duotame 1829 m. vasarą, Viešpats Martinui Harisui įsako „[parduoti] dalį savo turto … [ir sumokėti] skolą, kaip susitarei su spausdintoju“ (DS 19:34–35). Užstatęs dalį savo ūkio Martinas Harisas asmeniškai garantavo, kad apmokės spausdinimo išlaidas tuomet, jei Mormono Knygos pardavimai nepadengs spausdinimo išlaidų.

Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas šį apreiškimą, kartu ir jame esančius mokymus apie Apmokėjimą, apibūdino kaip „vienus iš didingiausių apreiškimų, duotų šiame Evangelijos laikotarpyje; tėra tik keli svarbesni nei šis“ (Church History and Modern Revelation, 2 vols. [1953], 1:85).

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 19:1–3

Gelbėtojas pareiškia, kad Jis įvykdė Tėvo valią

Pamokos pradžioje paprašykite mokinių pagalvoti, ko jie buvo ar bus prašomi padaryti dėl to, kad yra Bažnyčios nariai. Lentoje užrašykite jų atsakymus. Po to paprašykite mokinių peržvelgti lentoje esantį sąrašą ir išrinkti tai, kas, jų manymu, būtų sunku. (Pavyzdžiui, mokėti dešimtinę, tarnauti misijoje, atgailauti ir t. t.)

• Kodėl kai kuriems tai būtų sunku daryti?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti istorinį Doktrinos ir Sandorų 19 skyriaus kontekstą, garsiai perskaitykite šios pamokos įvadą.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 19:1–3 ir surasti tiesas apie Gelbėtoją. Paprašykite mokinių pasakyti savo atsakymus. Žiūrėkite, kad per diskusiją būtų aptariamos ir šios doktrinos: Jėzus Kristus įvykdė Savo Tėvo valią. Jėzus Kristus teis mus pagal mūsų darbus. Lentoje nubraižykite toliau pateikiamą lentelę ir įrašykite šias tiesas stulpelių pavadinimams skirtose vietose. Pakvieskite mokinius savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose persibraižyti šią lentelę ir ją pildyti pamokos metu. Lentoje palikite pakankamai vietos lentelei pildyti, kaip parodyta toliau.

Jėzus Kristus įvykdė Savo Tėvo valią.	Jėzus Kristus teis mus pagal mūsų darbus.

• Kaip šių tiesų apie Gelbėtoją žinojimas galėjo Martinui Harisui padėti nusiraminti dėl savo sprendimo parduoti didelę savo ūkio dalį?

Doktrinos ir Sandorų 19:4–12

Jėzus Kristus aiškina apie amžiną ir begalinę bausmę

Lentoje nubraižytos lentelės stulpelyje „Jėzus Kristus teis mus pagal mūsų darbus“ užrašykite Doktrinos ir Sandorų 19:4–12. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 19:4 ir surasti tiesą apie teismą, kurią turėtume visi apmąstyti. Paprašykite jų papasakoti, ką surado. Mokiniai gali atsakyti savais žodžiais, tačiau žiūrėkite, kad jie surastų tokią doktriną: Visi žmonės turi atgailauti arba kentėti. Pakvieskite vieną mokinį šią doktriną lentoje užrašyti po „Doktrinos ir Sandorų 19:4–12“.

Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 19:5 Gelbėtojas paaiškina, jog Jis neatšauks Savo teismų. Tai reiškia, kad neatgailaujantieji turės kentėti bausmę už savo nuodėmes. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 19:5. Tegul klasė seka skaitomą tekstą ir suranda, kaip Gelbėtojas apibūdino būseną tų, kurie neatgailauja ir dėl to bus Jo teisiami.

• Ką patirs neatgailaujantieji?

• Kaip Doktrinos ir Sandorų 19:5 gali motyvuoti atgailauti?

Lentoje po teiginiu „Visi žmonės turi atgailauti arba kentėti“ užrašykite tokią frazę: Begalinė, arba amžina, bausmė.

• Apie ką pagalvojate išgirdę ar perskaitę frazę „begalinė, arba amžina, bausmė“?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 19:6–12 ir surasti, kaip Viešpats apibūdina begalinę, arba amžiną, bausmę. Mokiniams atsakius, lentoje nuvalykite žodžius Begalinė, arba amžina, o vietoj jų užrašykite žodį Dievo.

• Apie ką pagalvojate išgirdę ar perskaitę frazę „Dievo bausmė“?

Gali tekti paaiškinti, kad Raštuose terminai begalinė bausmė ir amžina bausmė nėra siejami su laiko tarpu, per kurį žmonės kentės už savo nuodėmes. Gelbėtojas pasakė: „Aš esu begalinis, ir bausmė, duodama iš mano rankos, yra begalinė bausmė, nes Begalinis – mano vardas“ (DS 19:10). Taigi, kai Jis kalba apie begalinę bausmę, arba apie amžiną bausmę, Jis kalba apie bausmę, kurią Jis įvykdys pagal dievišką įstatymą ir teisingumo reikalavimus.

Doktrinos ir Sandorų 19:13–22

Gelbėtojas kalba apie Savo kentėjimą už nuodėmes

Lentoje nubraižytos lentelės stulpelyje „Jėzus Kristus teis mus pagal mūsų darbus“ užrašykite Doktrinos ir Sandorų 19:13–17. Paaiškinkite, kad 13–17 eilutėse užrašytas perspėjimas Bažnyčios nariams. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 19:13–17 ir surasti, kas nutiks pasirenkantiems neatgailauti.

• Kas nutiks pasirenkantiems neatgailauti dėl savo nuodėmių? (Mokiniai turėtų atrasti tokią doktriną: Pasirenkantieji neatgailauti bus nubausti už savo nuodėmes. Šią tiesą lentoje užrašykite po „Doktrinos ir Sandorų 19:13–17“).

Lentoje nubraižytos lentelės stulpelyje „Jėzus Kristus teis mus pagal mūsų darbus“ užrašykite Doktrinos ir Sandorų 19:16–19. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 19:16–19. Tegul klasė seka skaitomą tekstą ir suranda, kodėl Gelbėtojas nusprendė kentėti už mūsų nuodėmes.

• Dėl ko Gelbėtojas nusprendė kentėti už mūsų nuodėmes? (Mokiniai gali atsakyti savais žodžiais, tačiau jie turėtų atrasti tokią doktriną: Gelbėtojas už mūsų nuodėmes kentėjo todėl, kad galėtume atgailauti ir nekentėtume taip, kaip kentėjo Jis.)

• Dėl ko, pasak šių eilučių, mums atsirado galimybė gauti nuodėmių atleidimą? (Mokiniams atsakinėjant, lentoje nubraižytoje lentelėje po „Doktrinos ir Sandorų 19:16–19“ užrašykite: Jėzaus Kristaus kančia ir Jo apmokantis kraujas patenkino teisingumo reikalavimus. Todėl atgailaujantiems suteikiamas gailestingumas.)

• Kaip šioje pamokoje atrastos tiesos veikia jūsų troškimą atgailauti?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti visų turimą pasirinkimą atgailauti arba būti nubaustiems už nuodėmes, pakvieskite vieną jų perskaityti vyresniojo Nylo A. Maksvelo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Galiausiai bus taip, kad turėsime pasirinkti arba Kristaus gyvenimo būdą, arba Jo kentėjimo būdą! Arba kentėsime, kaip kentėjo Jis (žr. DS 19:16–17), arba nugalėsime, kaip nugalėjo Jis (žr. Apreiškimo 3:21)“(“Overcome … Even As I Also Overcame,” Ensign, May 1987, 72).

Lentoje nubraižytos lentelės stulpelyje „Jėzus Kristus įvykdė Savo Tėvo valią“ užrašykite Doktrinos ir Sandorų 19:15, 18–19.

Paaiškinkite, kad daugumą pasakojimų apie Jėzaus Kristaus kančią pasakoja ne Jis Pats, o kiti (žr. Mato 26:36–39; Luko 22:39–44). Doktrinos ir Sandorų 19 skyriuje užrašytas paties Gelbėtojo pasakojimas apie Jo kančią. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 19:15, 18–19 ir surasti, kaip Gelbėtojas apibūdino kančią, kurią patyrė per Apmokėjimą. Galite jiems pasiūlyti pasižymėti, ką randa. Mokinių atsakymus surašykite lentoje po „Doktrinos ir Sandorų 19:15, 18–19“. Užpildyta lentelė galėtų atrodyti maždaug taip:

Jėzus Kristus įvykdė Savo Tėvo valią.	Jėzus Kristus teis mus pagal mūsų darbus.
DS 19:15, 18–19 Gelbėtojo kančia buvo skausminga, aštri ir sunkiai pakeliama. Kentėdamas Gelbėtojas drebėjo iš skausmo ir kraujavo iš kiekvienos poros. Jėzus Kristus kentėjo tiek fiziškai, tiek ir dvasiškai. Gelbėtojas maldavo, kad Jam nereikėtų gerti karčios taurės. Gelbėtojas įvykdė Tėvo valią ir „[užbaigė] savo paruošimus žmonių vaikams“ (DS 19:19).	DS 19:4–12 Visi žmonės turi arba atgailauti, arba kentėti. Dievo bausmė DS 19:13–17 Pasirenkantieji neatgailauti bus nubausti už savo nuodėmes. DS 19:16–19 Jėzaus Kristaus kančia ir Jo apmokantis kraujas patenkino teisingumo reikalavimus. Todėl atgailaujantiems suteikiamas gailestingumas.

• Ką jums asmeniškai reiškia, kad Gelbėtojas iškentėjo bausmę už jūsų nuodėmes?

• Kaip Martinui Harisui galėjo padėti žinojimas apie Gelbėtojo kančią, kai jis apmąstė 116 rankraščio puslapių praradimą arba dalies ūkio pardavimą Mormono Knygos spausdinimui finansuoti?

• Kaip žinojimas apie Gelbėtojo Apmokėjimą padėjo jums pasitikti sunkumus? (Mokiniams priminkite, kad kai kurie dalykai yra pernelyg šventi ar asmeniški, kad apie juos pasakotų.)

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 19:20. Tegul mokiniai seka skaitomą tekstą ir suranda frazę apie laiką, kuomet Martinas Harisas kentėjo dėl savo nuodėmių.

• Kodėl, jūsų manymu, Dvasios atsitraukimas veda į kančią?

Pakvieskite mokinius dar kartą tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 19:13, 15, 20 ir kiekvienoje eilutėje surasti po įsakymą, o 15 ir 20 eilutėse – po įspėjimą.

• Kaip Viešpaties įsakymas atgailauti įrodo Jo meilę mums?

Pakvieskite mokinius savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti liudijimą apie vieną iš Doktrinos ir Sandorų 19:1–22 sužinotų doktrinų ir principų.

Komentarai ir kontekstas

Doktrinos ir Sandorų 19 skyriaus įvadas. „Dievo, o ne žmogaus įsakymas Martinui Harisui“

1830 m. kovą, praėjus keliems mėnesiams po to, kai Džozefas Smitas, tikėtina, gavo Doktrinos ir Sandorų 19 skyriuje užrašytą apreiškimą, Džozefas Knaitas Vyresnysis girdėjo Džozefo Smito pokalbį su Martinu Harisu apie Mormono Knygos pardavimus:

„Knygų nepirks, nes joks žmogus jų nenori.“ Džozefas atsako: „Manau, kad parduoti seksis.“ Jis sako: „Noriu įsakymo [arba apreiškimo iš Viešpaties].“ – „Kodėl? – klausia Džozefas, – vykdyk, ką jau gavęs.“ – „Bet, – atsako jis, – aš privalau gauti įsakymą.“ […] Jis tris ar keturis kartus tvirtino, kad turi gauti įsakymą“ (Dean Jessee, “Joseph Knight’s Recollection of Early Mormon History,” BYU Studies, vol. 17, no. 1 [1976], 37).

Džozefo Smito nurodymas „vykdyk, ką jau gavęs“, matyt, yra susijęs su Doktrinos ir Sandorų 19 skyriumi, kuriame Dievas Martinui Harisui jau buvo davęs įsakymą dosniai suteikti savo turto Mormono Knygai spausdinti (žr. DS 19:26).

Doktrinos ir Sandorų 19:2, 19. „Išbaigiau […] valią to, kurio aš esu“

Vyresnysis Nylas A. Maksvelas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad „savo valios atidavimas yra vienintelis asmeninis dalykas, kurį galime padėti ant Dievo altoriaus. Visi kiti mūsų „duodami“ dalykai […] tėra tai, ką Jis jau yra mums davęs ar paskolinęs. Tačiau kai jūs ir aš galiausiai atsiduodame, savo asmeninę valią įduodami Dievo valiai, tada mes tikrai Jam kai ką duodame! Tai vienintelis turtas, kurį tikrai galime duoti mes patys!“ (“Swallowed Up in the Will of the Father,” Ensign, Nov. 1995, 24).

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo aiškino, kad Gelbėtojas visuomet buvo pasiryžęs Savo valią atiduoti Tėvo valiai:

„Savo misija, be asmeninių dorybių, nepakartojamų pamokslų ar net išgydymų, Kristus labiausiai nori pabrėžti tai, kad Jis savo valią atidavė Tėvo valiai“ (“Therefore, What?” [address to CES religious educators, Aug. 8, 2000], 8, LDS.org).

Doktrinos ir Sandorų 19:6; 11–12. „Begalinis kentėjimas“ ir „amžinoji bausmė“

Prezidentas Dž. Rubenas Klarkas iš Pirmosios Prezidentūros štai ką kalbėjo apie „Dievo bausmę“:

„Kai Viešpats ateis mums atlyginti […] ir nubausti, manau, kad [Gelbėtojas] skirs pačią mažiausią bausmę už mūsų prasižengimą, kokia tik galėtų patenkinti teisingumą. Tikiu, kad vykdydamas teisingumą jis pasitelks savo turimą begalinę meilę, palaimą, gailestingumą, švelnumą ir supratimą. […]

O kai ateis laikas mus apdovanoti už mūsų gerą elgesį, tai tikiu, kad jis mums atseikės maksimumą, atsižvelgdamas į mūsų padarytą skriaudą“ (“As Ye Sow … ,” Brigham Young University Speeches of the Year [May 3, 1955], 7).

Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino, ką reiškia begalinis kentėjimas ir amžinoji bausmė:

Iš Doktrinos ir Sandorų sužinome, kad amžinoji bausmė (arba nesibaigiančioji bausmė) nereiškia, jog pasmerktas žmogus kentės amžinai. […] Jei atlikdamas bausmę už savo negerus darbus žmogus nuolankiai atgailauja ir priima Evangeliją, tai jis išeina iš kalėjimo ir yra priskiriamas kuriam nors šlovės laipsniui, priklausomai nuo jo vertumo ir nuopelnų“ (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–1956], 2:160).

Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo irgi aiškino, ką reiškia amžinoji bausmė:

„Amžinoji bausmė“ […] nereiškia, kad paskiri kentėtojai ar nusidėjėliai amžinai ir nuolatos kentės. Joks žmogus pragare nebus laikomas ilgiau, nei reikia, kad galiausiai tiktų kažkam geresniam. Kai jis pasieks tą tarpsnį, kalėjimo durys atsivers ir minios džiūgaus pasitikdamos jį geresniame būvyje“ (iš Conference Report, Apr. 1930, 97; taip pat žr. Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 37).

Doktrinos ir Sandorų 19:20. „Aš atitraukiau savo Dvasią“

Frazėje „aš atitraukiau savo Dvasią“ greičiausiai kalbama apie Martino Hariso jausmus po to, kai prarado 116 Mormono Knygos rankraščio puslapių. Liusi Mak Smit, Džozefo mama, prisiminė, kad kai Martinas Harisas pasakė Džozefui Smitui apie prarastą rankraštį, jis „garsiai ir labai sielvartaudamas verkė: „Oi, praradau savo sielą! Praradau savo sielą!“ (History of Joseph Smith by His Mother, ed. Preston Nibley [1958], 128.)

Kančia už nuodėmę gali būti jaučiama tiek žemiškajame gyvenime, tiek po mirties. Kai nusidedame, Šventoji Dvasia atsitraukia ir palieka mus be paguodos ir pašventinančios Jo buvimo galios. Be Jo mes „paragaujame“ tos kančios, kurią patyrė Gelbėtojas, kentėdamas už mūsų nuodėmes. Atgailos procesas suteikia galimybę susitaikyti su Dangiškuoju Tėvu ir vėl mėgautis Šventosios Dvasios bendryste bei iš to plaukiančiomis palaimomis.

Prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros kalbėjo apie ryšį tarp Šventosios Dvasios bendrystės praradimo ir mūsų poreikio atgailauti:

„Jeigu jums sunku jausti Šventąją Dvasią, turbūt būtų išmintinga pamąstyti, ar yra kas nors, dėl ko turėtumėte atgailauti ir gauti atleidimą“ (“Gifts of the Spirit for Hard Times,” Ensign arba Liahona, June 2007, 23).