97 pamoka. Doktrinos ir Sandorų 93:1–20

97 pamoka

Doktrinos ir Sandorų 93:1–20

Įvadas

Doktrinos ir Sandorų 93 skyriuje užrašytą apreiškimą pranašas Džozefas Smitas gavo 1833 m. gegužės 6 d. Šis apreiškimas bus išdėstytas per dvi pamokas. Šitoje pamokoje aptariamos 1–20 eilutės, kuriose Jėzus Kristus paaiškino apreiškimo tikslą: „Aš pateikiu jums šiuos žodžius, idant suprastumėte ir žinotumėte, kaip garbinti, ir žinotumėte, ką garbinate, kad galėtumėte ateiti pas Tėvą mano vardu ir tinkamu metu gautumėte jo pilnatvę“ (DS 93:19).

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 93:1–5

Viešpats moko, kaip žmonės gali pamatyti Jo veidą ir žinoti, kad Jis egzistuoja

Parodykite gerai žinomo žmogaus, kurį mokiniai lengvai atpažintų, nuotrauką ir paklauskite jų, ar žino šio žmogaus vardą, pavardę. (Jei negalite parodyti nuotraukos, užrašykite to asmens vardą, pavardę lentoje ir paprašykite mokinių paaiškinti, kas tas žmogus ir kodėl jis žinomas.)

Kodėl tiek daug žmonių žino, kas yra tas žmogus?
Ar, jūsų manymu, yra svarbu žinoti, kas tas žmogus yra? Kodėl?

Parodykite Jėzaus Kristaus paveikslą (galite parodyti „Jėzus Kristus“ [Evangelijos paveikslų knyga (2009), 1 pav.]; taip pat žr. LDS.org) ir paaiškinkite, kad daugelis žmonių šiais laikais nežino, kas Jis yra.

Ar, jūsų manymu, svarbu žinoti, kas yra Jėzus Kristus?

Paliudykite, kad negalime pasiekti viso savo, kaip Dievo vaikų, potencialo, jei nežinome apie Jėzų Kristų. Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 93 skyriuje Viešpats mokė, kaip galime sustiprinti savo pažinimą apie Jį ir Jo galią laiminti mus dabar ir visą amžinybę. Lentoje užrašykite tokius du klausimus palikdami apačioje vietos mokiniams užrašyti atsakymus.

Ką turime daryti, kad įgytume liudijimą apie Jėzų Kristų?

Ką galime apie Jį sužinoti, jei taip elgiamės?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 93:1–5. Prieš mokiniams pradedant skaityti paprašykite pusės mokinių ieškoti atsakymų į pirmąjį klausimą, o kitos pusės – atsakymų į antrąjį klausimą. Kai eilutės bus perskaitytos, paprašykite kelių mokinių lentoje užrašyti savo atsakymus į tuos klausimus. Tada visai klasei užduokite tokį klausimą:

Kaip 1 eilutėje duotą pažadą persakytumėte remdamiesi „jei…, tai…“ principu? (Mokinių atsakymai turėtų atspindėti tokį principą: Jei atsisakysime savo nuodėmių, ateisime pas Kristų, šauksimės Jo vardo, paklusime Jo balsui ir laikysimės Jo įsakymų, tai matysime Jo veidą ir žinosime, kad Jis yra.)

Galite pabrėžti, kad ta palaima ateis Viešpaties paskirtu laiku, Jo būdu ir pagal Jo valią (žr. DS 88:68; taip pat žr. Enoso 1:27).

Kaip visi tie Doktrinos ir Sandorų 93:1 minimi veiksmai gali padėti mums pažinti Jėzų Kristų?
Kokią svarbią doktriną, anot 3 eilutės, būtina suprasti apie Tėvą ir Sūnų? (Mokiniai turėtų atpažinti tokią doktriną: Tėvas ir Sūnus yra viena.)
Ką tai reiškia, kad Tėvas ir Sūnus yra viena?

Padėkite mokiniams suprasti, kad Tėvas ir Sūnus yra dvi atskiros ir skirtingos esybės, kiekviena jų turi pašlovintą fizinį kūną (žr. DS 130:22). Tačiau Tėvas ir Sūnus yra viena savo tikslais ir doktrina. Jie tobulai vieningi siekdami tikslo įgyvendinti Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo planą.

Atkreipkite mokinių dėmesį į tokią Doktrinos ir Sandorų 93:4 frazę: „Tėvas, kadangi jis davė man savo pilnatvės.“ Tada paprašykite mokinių persiskaityti Doktrinos ir Sandorų 93:17, 26. Užduokite mokiniams tokius klausimus:

Ką reiškia tai, kad Jėzus Kristus gavo Tėvo pilnatvės? (Žr. DS 93:16–17, 26.)
Kaip iš 4–5 eilučių sužinotos tiesos padeda mums geriau suprasti, ką reiškia, kad Tėvas ir Sūnus yra viena?

Paaiškinkite, kad dėl to, jog Tėvas ir Sūnus yra viena, mes pažinsime tiek Tėvą, tiek Jėzų Kristų, jei darysime, ką Viešpats sakė Doktrinos ir Sandorų 93:1.

Doktrinos ir Sandorų 93:6–20

Jono metraštis padeda mums suprasti, kaip Jėzus Kristus gavo Dangiškojo Tėvo šlovės pilnatvę

Paaiškinkite, kad apie Jėzų Kristų daugiau galime sužinoti studijuodami Viešpaties pateiktą informaciją iš Doktrinos ir Sandorų 93 skyriuje esančio Jono metraščio. Gali būti pravartu dar paaiškinti, kad apaštalas Jonas, Jėzui Kristui pradėjus mirtingojo gyvenimo tarnystę, buvo Jono Krikštytojo mokinys. Savo raštuose apaštalas Jonas iš dalies užrašė tai, ką Jonas Krikštytojas liudijo apie Gelbėtoją.

Suskirstykite mokinius grupelėmis po keturis. Paprašykite, kad kiekviena grupė drauge perskaitytų Doktrinos ir Sandorų 93:6–11 ir išsiaiškintų Gelbėtoją apibūdinančius kreipinius. Mokiniai turėtų paminėti tokius kreipinius: „Žodis, būtent išgelbėjimo pasiuntinys“ (8 eilutė), „pasaulio šviesa ir Išpirkėjas“ (9 eilutė), „tiesos Dvasia“ (9 eilutė) ir „Tėvo Viengimis“ (11 eilutė).

Jiems perskaičius tas eilutes, kiekvienam mokiniui duokite po lapelį su informacija apie anksčiau paminėtus kreipinius. Tegul kiekviena mokinių grupė pasirenka vieną iš kreipinių ir tyliai išstudijuoja susijusią informaciją. Nurodykite mokiniams pasiruošti visai klasei paaiškinti, ką tas kreipinys reiškia, ir atsakyti į klausimą. Šį klausimą galite užrašyti lentoje arba išdalyti jo kopijas, kad mokiniai galėtų jį perskaityti pakartotinai.

Kaip ši informacija padeda jums geriau pažinti, branginti Jėzų Kristų ir Juo sekti?

„Žodis, būtent išgelbėjimo pasiuntinys“

Jono 1:1 Jėzus Kristus vadinamas „Žodžiu“. Vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Kvorumo paaiškino:

„Naujojo Testamento graikų kalboje tas žodis buvo Logos – „frazė, posakis“. […] Toks terminas gali pasirodyti keistas, bet jis tinkamas. Mes vartojame žodžius, kad perduotume kitiems tai, ką norime išreikšti. Tad Jėzus buvo Jo Tėvo žodis arba išraiška pasauliui“ („Jėzus Kristus: daugiau nei mūsų mokytojas“, Liahona, 2000 m. balandis, p. 4). Jėzus Kristus vadinamas išgelbėjimo pasiuntiniu, nes Jis skelbia Tėvo žodžius mums ir visi, girdintieji Jo žinią ir jai paklūstantieji, bus išgelbėti (žr. Jono 12:49–50).

„Pasaulio šviesa ir Išpirkėjas“

Per Kristaus Šviesą Jėzus Kristus visa kam teikia gyvybę ir šviesą. Taip pat Jis vadinamas pasaulio Šviesa, nes rodo tobulą pavyzdį, kaip visi žmonės turėtų gyventi. Jėzus Kristus yra pasaulio Išpirkėjas, nes Jis per Savo Apmokėjimą sumokėjo visos žmonijos nuodėmių kainą ir padarė įmanomą visų žmonių prikėlimą.

„Tiesos Dvasia“

Kreipinys „Tiesos Dvasia“ padeda mums suprasti, kad Jėzus Kristus nemeluoja ir turi tiesos pilnatvę (žr. Enoso 1:6; DS 93:26). Jis žmonijai apreiškia tiesą (žr. DS 76:7–8). Dar šiuo kreipiniu vadinama ir Šventoji Dvasia, liudijanti apie Jėzų Kristų (žr. Jono 15:26).

„Tėvo Viengimis“

Jėzus Kristus yra didingiausia šioje žemėje gimusi esybė. Dievas yra visos žmonijos dvasių Tėvas, bet Jėzus Kristus yra vienintelis šiame pasaulyje gimęs Dievo Sūnus kūne tiesiogine prasme. Gimęs iš nemirtingojo tėvo, Jėzus Kristus turi galią mirčiai (žr. Jono 5:26). Dėl šios galios Jis įvykdė Apmokėjimą ir Prisikėlimą visos žmonijos labui.

Skyrę grupelėms pakankamai laiko baigti svarstymus, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 93:12–17. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip Jėzus Kristus tapo kaip Jo Tėvas.

Kaip Jėzus Kristus tapo kaip Jo Tėvas? (Mokinių atsakymai turėtų išreikšti tokį principą: Jėzus Kristus augo iš malonės į malonę, kol gavo Tėvo šlovės pilnatvę.)
Ką, jūsų manymu, reiškia tai, kad Jėzus Kristus ėjo iš malonės į malonę, kol gavo pilnatvę?

Padėkite mokiniams suprasti, kad malonė yra stiprybė ir galia iš Dievo, dėl kurios įgyjame amžinąjį gyvenimą ir išaukštinimą. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 93:19–20. Kitų klasės narių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kodėl Gelbėtojas apreiškė, kaip gavo Tėvo pilnatvę.

Kodėl, anot 19 eilutės, Gelbėtojas apreiškė, kaip gavo Tėvo pilnatvę?

Padėkite mokiniams suvokti, kad Gelbėtojas apreiškė, kaip Jis gavo Tėvo pilnatvę tam, jog galėtume suprasti ir pažinti Jį ir Dangiškąjį Tėvą, ir žinoti, kaip garbinti Tėvą ir gauti Jo pilnatvę. Lentoje užrašykite vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. (Šis teiginys paimtas iš The Promised Messiah: The First Coming of Christ [1978], 568.)

„Tobulas garbinimas yra sekti pavyzdžiu. Garbiname tuos, kurių pavyzdžiu sekame“ (vyresnysis Briusas R. Makonkis).

Ką, jūsų manymu, reiškia garbinti?
Kaip turime garbinti Dangiškąjį Tėvą? (Mokiniai turėtų išsakyti tokį principą: Turime garbinti Dangiškąjį Tėvą sekdami Jėzaus Kristaus pavyzdžiu.)
Kaip Gelbėtojo augimas iš malonės į malonę panašus į tai, kaip mes mokomės ir augame?
Kas Doktrinos ir Sandorų 93 skyriaus 20 eilutėje pažadėta tiems, kurie seka Jėzaus Kristaus pavyzdžiu ir laikosi Jo įsakymų? (Mokiniai turėtų išsakyti tokį principą: Jei laikomės Dievo įsakymų, galime, kaip Jėzus, gauti Tėvo pilnatvę.)

Rankose laikykite Gelbėtojo paveikslėlį, kurį rodėte pamokos pradžioje.

Kodėl taip svarbu turėti liudijimą apie Jėzaus Kristaus pavyzdį, mokymus ir Apmokėjimą?
Kaip galite augti „iš malonės į malonę“ (DS 93:13) ir būti panašesni į Jį?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti prezidento Lorenco Snou teiginį, o klasės paprašykite apmąstyti, ką jie norėtų daryti, kad būtų panašesni į Gelbėtoją:

„Nesitikėkite akimirksniu tapti tobuli. Jei to tikėsitės, tai nusivilsite. Šiandien būkite geresni nei vakar, o rytoj būkite geresni nei šiandien. Galbūt gundymai šiandien mus šiek tiek paveiks, tačiau neleiskime jiems mūsų įveikti rytoj. Tokiu būdu kasdien būkite vis geresni ir neleiskite, kad jūsų gyvenimas praeitų be gerų darbų kitiems ir sau“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Lorencas Snou [2012], p. 97).

Paskatinkite mokinius užsirašyti savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose, ką konkrečiai jie stengsis daryti, kad augtų ir tobulėtų sekdami Gelbėtojo pavyzdžiu.

Komentarai ir kontekstas

Doktrinos ir Sandorų 93:5. Jėzus Kristus apreiškė Tėvo darbus

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kad svarbi Jėzaus Kristaus mirtingosios tarnystės užduotis buvo padėti mums pažinti savo Dangiškąjį Tėvą:

„Visu tuo, ką atėjo pasakyti ir padaryti, ypač Savo apmokančiąja kančia ir auka, Jėzus mums rodė, kas yra Dievas, mūsų Amžinasis Tėvas, koks Jis yra, kaip stipriai Jis atsidavęs Savo vaikams kiekviename amžiuje ir tautoje. Tiek žodžiais, tiek darbais Jėzus mėgino mums atskleisti ir įasmeninti tikrąjį Savo Tėvo, mūsų Dangiškojo Tėvo, būdą.

Tai Jis darė bent iš dalies todėl, kad tiek tada, tiek ir dabar visi turime geriau pažinti Dievą tam, kad labiau Jį mylėtume ir Jam paklustume. […]

Todėl maitindamas alkstančiuosius, gydydamas ligonius, papeikdamas veidmainystę, kviesdamas tikėti – taip Jėzus rodė mums Tėvo, To, kuris „gailestingas ir maloningas, lėtas pykti, kantrus ir kupinas gerumo, būdą“ [Lectures on Faith (1985), 42]“ (“The Grandeur of God,” Ensign, Nov. 2003, 70, 72).

Doktrinos ir Sandorų 93:12–16. Tėvas nori, kad gautume Jo pilnatvės

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kaip galime tapti tuo, kuo mūsų Dangiškasis Tėvas nori, kad taptume, ir gauti Jo pilnatvės:

„Jėzaus Kristaus Evangelija yra planas, rodantis mums, kaip tapti tuo, kuo Dangiškasis Tėvas nori, kad taptume.

Kaip tai suprasti iliustruoja toks palyginimas. Turtingas tėvas žinojo, kad jei savo turtą dovanos vaikui, kuris nėra pasiekęs reikiamos išminties ir protinės brandos, paveldas greičiausiai bus iššvaistytas. Tėvas sūnui pasakė:

„Visa, ką turiu, aš noriu atiduoti tau, ne tik savo turtą, bet ir vietą bei autoritetą tarp žmonių. Tai, ką turiu, galiu lengvai tau atiduoti, bet to, kuo aš esu, turi pasiekti pats. Turi ruoštis paveldėti mokydamasis to, ko aš mokiausi, ir gyvendamas taip, kaip aš gyvenau. Aš duosiu tau įstatymus ir principus, kuriais vadovaudamasis aš įgijau savo išmintį ir autoritetą. Sek mano pavyzdžiu, išmok, ko aš išmokau, ir tapsi tuo, kuo aš esu, ir viskas, ką turiu, bus tavo.“

Šis palyginimas lygiagretus dangaus standartams. Jėzaus Kristaus Evangelija žada su niekuo nepalyginamą amžinojo gyvenimo paveldą, Tėvo pilnatvę ir atskleidžia įstatymus ir principus, kuriais vadovaujantis tai galima įgyti“ (“The Challenge to Become,” Ensign, Nov. 2000, 32).

Doktrinos ir Sandorų 93:13–14. Iš pradžių Jėzus Kristus „negavo pilnatvės“

Jėzaus Kristaus nuolaidumas buvo toks, kad net Jis, Dievybės narys, praėjo pro uždangą į mirtingąjį gyvenimą, tapo toks kaip visi mes ir pradžioje nežinojo apie Savo dievišką Dievo Tėvo Viengimio Sūnaus asmenybę. Prezidentas Lorencas Snou paaiškino: „Gulėdamas ėdžiose bejėgis kūdikėlis nežinojo, kad Jis yra Dievo Sūnus ir kad anksčiau būtent Jis sutvėrė žemę. Jis nieko nežinojo apie Herodo įsaką; Jis neturėjo galios Savęs išgelbėti; tad [Juozapas su Marija] turėjo Jį pasiimti ir [bėgti] į Egiptą, kad išgelbėtų Jį nuo to įsako pasekmių. […] Jis užaugo iki pilnametystės, brendimo metu Jam buvo apreikšta, kas Jis yra ir koks yra Jo tikslas šiame pasaulyje. Jam buvo apreikšta prieš atėjimą į šį pasaulį Jo turėta šlovė ir galia“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Lorencas Snou [2012], p. 263).

Doktrinos ir Sandorų 93:12; 19–20. Eiti iš malonės į malonę ir gauti Tėvo šlovės pilnatvę

Šis pranašo Džozefo Smito teiginys paaiškina vieną mūsų ėjimo iš malonės į malonę ir pilnatvės gavimo aspektą:

„Neišmintinga norėti iš karto sužinoti visą tiesą; geriau ją gauti po truputį; taip galime ją suvokti“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], p. 257).

Jis toliau teigė:

„Lipdami kopėčiomis turite pradėti nuo apačios ir kilti laiptelis po laiptelio, kol užlipsite iki viršaus; taip yra ir su Evangelijos principais: turite pradėti nuo pirmo ir tęsti, kol išmoksite visus išaukštinimo principus. Bet praeis daug laiko, kol, praėję pro uždangą, juos išmoksite. Šiame pasaulyje visko nesuprasime; net anapus kapo ribos turėsime daug dirbti, kad įsisavintume savo išgelbėjimą ir išaukštinimą“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], p. 258).