1832 m. sausio 25 d. konferencijoje pranašas Džozefas Smitas gavo du apreiškimus – abu galima rasti Doktrinos ir Sandorų 75 skyriuje. Pirmasis apreiškimas, užrašytas 1–22 eilutėse, buvo duotas grupelei vyresniųjų, kurie pateikė savo vardus, kad būtų pašaukti į misionierišką tarnystę. Viešpats davė nurodymus tiems vyrams dėl jų misionieriškų pareigų ir paskyrė jiems misijos porininkus. Antrasis apreiškimas, užrašytas 23–36 eilutėse, buvo duotas antrai grupelei vyresniųjų, kurie norėjo sužinoti Viešpaties valią jiems. Viešpats nurodė tiems vyresniesiems užtikrinti, kad jų šeimomis būtų pasirūpinta, ir priimti pašaukimą skelbti Evangeliją.
Gelbėtojas kreipiasi į tuos, kurie nori skelbti Evangeliją
Likus kelioms dienoms iki šios pamokos, paprašykite kurio nors mokinio, gavusio pašaukimą į misiją, mokinio, kuris greitai pateiks prašymą tarnauti misijoje, arba neseniai grįžusio misionieriaus padėti mokyti apie dalijimąsi Evangelija. Duokite tam asmeniui šio mokymo plano kopiją, paprašykite jo išnagrinėti Doktrinos ir Sandorų 75:1–4 ir pasiruošti mokyti tos pamokos dalies.
Po pamokos dvasinės įžangos skirkite laiko mokiniui arba grįžusiam misionieriui mokyti savo paruoštos dalies.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 75:1–2. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, į ką šiose eilutėse kreipėsi Viešpats.
Paklauskite, į ką šiose eilutėse kreipėsi Viešpats? (Į vyresniuosius, kurie pateikė savo vardus, kad būtų pašaukti į misionierišką darbą.)
Pasakykite mokiniams, kad Doktrinos ir Sandorų 75 skyriuje iš tiesų yra du apreiškimai, kurie buvo duoti vienoje Bažnyčios konferencijoje. Pirmasis apreiškimas buvo skirtas grupelei misionierių ir jame buvo paaiškinta, kaip jie gali veiksmingiau padėti kitiems suprasti jų nešamą žinią.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 75:3–4. Mokinių paprašykite ieškoti, ką Viešpats patarė vyresniesiems dėl jų pašaukimo skelbti Evangeliją. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti Raštuose rastus atsakymus.
Paklauskite, ką, pagal 3–4 eilutes, Viešpats norėjo, kad padarytų tie vyresnieji skelbdami Evangeliją?
Paprašykite kelių mokinių paaiškinti, ką, jų manymu, reiškia frazės „eitumėt ir nedelstumėt“, „ir netinginiautumėt“ ir „dirbtumėt visomis išgalėmis“.
Mokiniams atsakius paaiškinkite, kodėl pašauktieji skelbti Evangeliją turi žinoti ir mokyti apreiškimų ir įsakymų, kuriuos Viešpats davė mums (žr. 4 eilutę).
Paklauskite, kodėl, jų manymu, yra svarbu, kad Viešpaties misionieriai taip Jam tarnautų?
Papasakokite mokiniams, ką darote (arba ką darėte, jeigu tarnavote misijoje), kad pasiruoštumėte skelbti Evangeliją Doktrinos ir Sandorų 75:3–4 Viešpaties apibūdintu būdu. Baikite pasidalydami savo mintimis apie tai, ką mokiniai gali daryti, kad tokiu būdu šiuo gyvenimo metu dalytųsi Evangelija.
Mokiniui arba grįžusiam misionieriui baigus mokyti, lentoje užrašykite tokį nebaigtą teiginį: Jeigu ištikimai skelbsime Evangeliją, Viešpats…
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 75:5 ir ieškoti, ką Viešpats pažadėjo tiems misionieriams.
Ką Viešpats pažadėjo tiems, kurie ištikimai skelbia Jo Evangeliją?
Jums gali tekti paaiškinti, kad žodis pėdai reiškia nupjautus javų stiebelius, kurie surišami į glėbelius, arba pėdus. Turėti daugelį pėdų reiškia turėti gausų derlių.
Kokius „pėdus“ galėtų gauti ištikimai Evangelija besidalijantys misionieriai? (Pėdai gali reikšti žmones, kurie priima jų žinią [atsivertusiuosius], o taip pat ir amžinuosius palaiminimus, išvardytus 5 eilutėje.)
Paprašykite mokinių apibendrinti pažadus, surašytus Doktrinos ir Sandorų 75:5, ir užbaigti lentoje užrašytą pagrindinį principą. Vienas iš variantų, kaip mokiniai galėtų išreikšti šį principą: Jeigu ištikimai skelbsime Evangeliją, Viešpats palaimins mus garbe, šlove ir amžinuoju gyvenimu.
Viešpats pašaukia ir duoda nurodymus misionierių poroms
Paaiškinkite, kad po to, kai Viešpats davė nurodymus ir pažadus vyresniesiems, kurie turėjo išvykti tarnauti misijoje, Jis suskirstė juos į poras ir kiekvienai porai davė konkrečius nurodymus.
Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite, kad vienas kiekvienos poros mokinys tyliai perskaitytų Doktrinos ir Sandorų 75:6–12, o kitas mokinys perskaitytų 13–14 eilutes. Paprašykite jų skaitant ieškoti atsakymo į šiuos klausimus:
Į ką kreipėsi Viešpats?
Ką Viešpats pažadėjo, jeigu jie ištikimai skelbs Evangeliją?
Mokiniams perskaičius jiems paskirtas eilutes, paprašykite atsakymus į anksčiau minėtus klausimus pasakyti savo porininkams.
Kas iš to, ką Viešpats patarė Viljamui E. Maklelinui ir Lukui Džonsonui 8–11 eilutėse, gali padėti mums veiksmingai skelbti Evangeliją? (Patarimas melstis, kad gautume Guodėją – Šventąją Dvasią, kuri mokytų mus, ir melsti stiprybės likti ištikimam.)
Kokį pažadą Viešpats pakartojo kiekvienai porai 11, 13 ir 14 eilutėse? (Kad Jis bus su jais. Mokiniams galite pasiūlyti šį besikartojantį pažadą pasižymėti.)
Paraginkite mokinius suformuluoti principą, kurį jie sužino iš šių eilučių. Nors mokiniai gali pasakyti kitais žodžiais, jie turėtų atpažinti tokį principą: Jeigu ištikimai skelbsime Evangeliją, Viešpats bus su mumis.
Kokie jūsų ar kitų žmonių patyrimai patikino jus, kad Viešpats bus su tais, kurie ištikimai dalijasi Jo Evangelija su kitais?
Paraginkite mokinius pagalvoti, ką jie pasakytų draugui arba šeimos nariui, kuriam buvo sunku tarnauti nuolatinėje misijoje. Paprašykite jų, kad remdamiesi šios dienos pamokoje išmoktais principais, klasės užrašuose ar Raštų studijavimo žurnaluose parašytų trumpą padrąsinantį laišką tam misionieriui. Pasiūlykite mokiniams tame laiške papasakoti, ką misionieriai gali daryti, kad ištikimiau skelbtų Evangeliją, ir kokius palaiminimus gauna tie, kurie tai daro.
Po to, kai mokiniams skirsite pakankamai laiko parašyti, paprašykite kelių paskaityti, ką parašė.
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 75:15–22 paaiškindami, kad Viešpats nurodė misionieriams laiminti šeimas tų, kurie priima juos. Jis taip pat mokė juos, ką daryti, kai jų žinią atmeta tie, su kuriais jie dalijasi Evangelija. (Galite paaiškinti, kad dulkių nusipurtymas nuo kojų kaip liudijimas prieš tuos, kurie atmeta misionierių žinią, yra atliekamas tik retais atvejais, kai Viešpats tiksliai įsako tai.)
Viešpats paaiškina, kaip turėtų būti remiamos šeimos tų, kurie pašaukiami tarnauti misijoje
Paaiškinkite, kad antrasis apreiškimas, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 75 skyriuje, buvo duotas kitai grupelei vyresniųjų. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 75:23, o visos klasės paprašykite ieškoti, ką tie vyresnieji norėjo sužinoti.
Paaiškinkite, kad ankstyvaisiais Bažnyčios metais daug pašauktų tarnauti misijoje vyrų turėjo žmonas ir vaikus, kuriuos jie išlaikė. Pašaukimo tarnauti priėmimas buvo didelė auka visai šeimai. Todėl buvo suprantamas daugelio vyresniųjų susirūpinimas, kas nutiks jų šeimoms, jeigu jie priims pašaukimą skelbti Evangeliją toli nuo namų.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 75:24–28. Mokinių paprašykite ieškoti, ką Viešpats nurodė vyresniesiems, pašauktiems skelbti Evangeliją, bet turėjusiems šeimas, kurias reikėjo išlaikyti.
Kas, pagal 24 eilutę, turėtų pasirūpinti šeima vyro ir tėvo, kuris tarnauja nuolatinėje misijoje?
Ką, pagal 26 eilutę, Viešpats nurodė daryti tiems vyresniesiems, kurie galėjo rasti vietą, kur jų šeimos būtų remiamos?
Ką, pagal 28 eilutę, Viešpats pasakė tiems, kurių aplinkybės neleido jiems palikti šeimų ir skelbti Evangelijos?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 75:29. Mokinių paprašykite ieškoti, ką Viešpats patarė visiems tiems vyrams. Gali reikti paaiškinti, kad tinginys yra toks asmuo, kuris nenori dirbti.
Kokią frazę iš 29 eilutės galėtumėte pasitelkti apibendrindami Viešpaties patarimą misijoje tarnauti galėjusiems vyresniesiems ir tiems, kurie turėjo pasilikti namuose ir pasirūpinti savo šeimomis? („Tegul kiekvienas žmogus būna stropus visame kame.“ Įsitikinkite, jog mokiniai supranta, kad ši frazė taikoma mums visiems ir kad Viešpats įsako mums būti stropiems visame kame.)
Ką reiškia būti „strop[iam] visame kame“? (Būti nuosekliam, atkakliam, dėmesingam ir darbščiam.)
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 75:30–36 paaiškindami, kad šio apreiškimo pabaigoje Viešpats paskiria daugiau misionierių porų.
Baikite pamoką pakviesdami mokinius užrašyti, ką jie gali dabar daryti, kad uoliau tarnautų Viešpačiui. Paprašykite vieno ar dviejų mokinių pasidalyti savo mintimis ir liudijimais apie šiandien pamokoje aptartus principus.
1831 m. spalio 29 d. Viljamas E. Maklelinas gavo pašaukimą tarnauti misijoje rytinėse valstijose, o Samuelis H. Smitas buvo pašauktas jo porininku (žr. DS 66:5–8). Viljamas Maklelinas atsiliepė į šaukimą, bet anksti baigė misiją ir 1831 m. gruodžio pabaigoje grįžo į Kirtlandą, Ohajo valst.
Kaip užrašyta Doktrinos ir Sandorų 75:6–13, Viešpats papeikė Viljamą E. Makleliną dėl jo murmėjimų, atšaukė pašaukimą tarnauti rytinėse valstijose ir pašaukė Orsoną Haidą vietoje jo būti Samuelio Smito porininku. Tačiau Viešpats gailestingai suteikė kitą pašaukimą broliui Maklelinui skelbti Evangeliją pietinėse valstijose kartu su Luku Džonsonu. Brolis Maklelinas priėmė pašaukimą tarnauti, bet ištikimai jo neatliko. Netrukus jis pareiškė stipriai sergąs ir negalįs tęsti misijos. Palikęs tarnystę jis keliavo į Hairamą, Ohajo valst., ir susituokė su Emilaine Miler.
Viljamas E. Maklelinas tarnavo kitose misijose ir kurį laiką buvo Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariu, bet 1838 m. gegužės 11 d. buvo pašalintas iš Bažnyčios po to, kai prisipažino, kad liovėsi melstis ir laikytis įsakymų.
Dulkių nusipurtymo arba nusivalymo nuo kojų veiksmas yra liudijimas prieš tuos, kurie atsisako priimti Evangeliją (žr. DS 24:15; 60:15; 84:92; 99:4). Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino:
Paveikslėlis
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas
„Kai mūsų Viešpats pasiuntė savo mokinius skelbti Evangelijos žinią, Jis nurodė jiems nusipurtyti dulkes nuo kojų, kad tai būtų kaip liudijimas prieš tuos, kurie jiems priešinosi. Panašiai […] Viešpats nurodė vyresniesiems, kad jie turi tokią pačią privilegiją. […] Kojų nusivalymas, nusiplaunant arba nusišluostant dulkes, bus užrašomas danguje kaip liudijimas prieš nelabuosius. Tačiau tas veiksmas neturi būti atliekamas pasmerktųjų akivaizdoje, „kad jų nesupykdytum, bet slapta; ir nusiplauk kojas liudijimui prieš juos teismo dieną“ [DS 60:15]. Bažnyčios misionieriai, kurie ištikimai atlieka savo pareigą, yra įpareigoti palikti savo liudijimą visiems, su kuriais jie bendrauja savo darbe. Šis liudijimas teisme paliudys prieš tuos, kurie atmeta žinią“ (Church History and Modern Revelation, 2 vols. [1953], 1:223; taip pat žr. DS 24:15 komentarą ir pagalbinę informaciją 31 pamokoje).
Dulkių nusivalymas nuo kojų reiškia liudijimą prieš tuos, kurie visiškai atmeta Viešpaties įgaliotus tarnus. Tai daroma retais atvejais, kada Viešpats tiksliai tai įsako. Tas veiksmas taip pat paliudys, kad jie atmetė ir kad tie, kurie skelbė jiems Evangeliją, daugiau neatsako už juos prieš Viešpatį.