Ezra Teiris buvo paskirtas gyventi ir dirbti kartu su Džozefu Smitu Vyresniuoju Frederiko G. Viljamso fermoje Kirtlande, Ohajo valst. Brolis Teiris taip pat padėjo apmokėti dalį skolų už žemę. 1831 m. birželio pradžioje jis su Tomu B. Maršu buvo pašauktas vykti į misiją Misūryje (žr. DS 52:22). Dėl išdidumo ir savanaudiškumo brolis Teiris buvo nepasiruošęs vykti su broliu Maršu. Birželio 15 d. gautame apreiškime, užrašytame Doktrinos ir Sandorų 56 skyriuje, Viešpats atšaukė Teiriui duotą pašaukimą ir broliui Maršui skyrė naują porininką. Viešpats perspėjo dėl išdidumo ir mokė šventuosius, kad jiems Jis turi daug daugiau nei žemė ir pinigai.
Viešpats atšaukia Ezros Teirio misijos pašaukimą ir perspėja jį, kad atgailautų
Paklauskite mokinius, ar pažįsta ką nors, atsisakiusį (-ią) kažko svarbaus, nes norėjo paklusti Viešpaties įsakymams. (Pavyzdžiui, kas nors, aukojęsis dėl galimybės prisijungti prie Bažnyčios, vykti į misiją arba paklusti Bažnyčios standartams.) Pakvieskite kelis mokinius pateikti žinomus pavyzdžius.
Paaiškinkite, kad 1831 m. birželį Viešpats pašaukė Ezrą Teirį tarnauti misijoje Misūryje kartu su Tomu B. Maršu. Rūpestis dėl nuosavybės ir pinigų neleido broliui Teiriui pasiruošti išvykti, kai tam buvo pasirengęs brolis Maršas, todėl brolis Maršas nuėjo pas pranašą Džozefą Smitą paklausti, ką jam daryti. Kai Džozefas paklausė Viešpaties, Viešpats jam atsakė duodamas apreiškimą, vėliau užrašytą Doktrinos ir Sandorų 56 skyriuje.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 56:1–2. Klasę pakvieskite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Viešpats pasakė apie atsisakančiuosius paklusti Jo įsakymams.
Ką Viešpats pasakė apie tuos, kurie nepaklūsta Jo įsakymams?
Lentoje užrašykite tokį nebaigtą teiginį: Jei norime būti išgelbėti, privalome…
Paprašykite mokinių remtis 2 eilute ir užbaigti teiginį. Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų įvardyti tokį principą: Norėdami būti išgelbėti, privalome imti savo kryžių, sekti Gelbėtoju ir laikytis Jo įsakymų. (Užbaikite šį principą lentoje.)
Ką, jūsų manymu, reiškia imti savo kryžių? (Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šią frazę, galite pakviesti juos perskaityti Mato 16:24 iš Džozefo Smito Vertimo, kurį rasite Triknygės pabaigoje, DžSV ištraukose.)
Kokie Viešpaties duoti įsakymai reikalauja paimti savo kryžių ir kažką aukoti, rodant paklusnumą? (Pavyzdžių galite rasti knygelėje Jaunimo stiprybės vardan.)
Kokių esate gavę palaimų, ar dar gausite, būdami paklusnūs?
Paklauskite, kaip šiuose pavyzdžiuose žmonės gali nešti savo kryžių ir paklusti Viešpaties įsakymams:
Vaikinas greitai sulauks amžiaus, kai galės vykti į misiją. Jis jaudinasi dėl to, ką turės palikti, išvykęs tarnauti.
Mergina žino, kad apylinkės jaunimas po kelių mėnesių lankysis šventykloje, bet ji neturi šventyklos rekomendacijos. Jos gyvenime yra kažkas, kas neleidžia jos gauti.
Paaiškinkite, kad jei nusprendžiame nenešti savo kryžiaus, galime prarasti galimybes palaiminti kitus ir patys gauti palaimas. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 56:3–5. Paprašykite mokinių paieškoti, kas atsitiko dėl to, kad Ezra Teiris nebuvo pasiruošęs vykti į misiją Misūryje. Prieš mokiniams pradedant skaityti, galite paaiškinti, kad žodis atšauk[ti] reiškia atsiimti arba panaikinti.
Ką prarado Ezra Teiris dėl to, kad nebuvo pasiruošęs vykti? (Jis prarado galimybę tarnauti misijoje ir gauti su tuo susijusias palaimas.)
Kas 4 eilutėje rašoma apie tai, ką Viešpats gali padaryti su Savo duotais įsakymais? (Mokiniai turėtų atpažinti šį principą: Viešpats duoda įsakymus ir juos atšaukia, kaip Jam yra tinkama.)
Paklauskite mokinius, ar jie žino pavyzdžių iš Raštų arba Bažnyčios istorijos, kaip Viešpats duoda ir atšaukia įsakymą. Štai keli pavyzdžiai:
Kai Viešpats Mozei ir jo žmonėms davė aukštesnįjį įstatymą, Izraelio vaikai ėmė maištauti ir garbinti auksinį veršį. Tada Viešpats davė jiems žemesnįjį įstatymą. (Žr. Išėjimo 32–34; DžSV, Išėjimo 34:1–2; DS 84:23–27.)
Savo žemiškosios tarnystės metu Gelbėtojas siuntė apaštalus tik į Izraelio tautos namus (žr. Mato 10:5). Greitai po prisikėlimo Gelbėtojas liepė savo apaštalams skelbti Evangeliją visoms tautoms (žr. Mato 28:19).
Šiuo Evangelijos laikotarpiu kai kuriems šventiesiems Viešpats įsakė praktikuoti daugpatystę. Pranašui Džozefui Smitui ir daugeliui kitų šventųjų vykdyti šį įsakymą buvo sunku, bet jie pakluso. Gavęs apreiškimą, prezidentas Vilfordas Vudrafas išleido Manifestą, kuris 1890 m. spalio 6 d. Bažnyčios buvo priimtas kaip autoritetingas ir įpareigojantis. Tai lėmė daugpatystės Bažnyčioje pabaigą (žr. 1 oficialus pareiškimas).
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 56:6–7 paaiškindami, kad Viešpats taip pat pakeitė Selos J. Grifino ir Njuelo Knaito misijos pašaukimus. Priminkite mokiniams, kad dėl Tompsone, Ohajo valst., Lymano Koplio sukeltų sunkumų Kolzvilio šventiesiems buvo nurodyta persikelti į Misūrį. Jie paklausė pranašo Džozefo Smito, ar gali keliauti vedami Njuelo Knaito, kaip ir tada, kai paliko Kolzvilį. Prieš šiuos sunkumus Njuelas Knaitas buvo pašauktas tarnauti su Sela J. Grifinu (žr. DS 52:32), taigi Viešpats nukreipė Selą J. Grifiną užimti Ezros Teirio vietą ir tapti Tomo B. Maršo porininku, o Njuelą Knaitą likti su Kolzvilio šventaisiais.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 56:8–11. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Viešpats įsakė Ezrai Teiriui, atšaukęs jo misijos pašaukimą.
Kas, pasak Viešpaties, atsitiks, jei Ezra Teiris atgailaus? Kas nutiktų, jeigu jis neatgailautų?
Paaiškinkite, kad Ezra atgailavo ir po septynių mėnesių vėl buvo pašauktas tarnauti misionieriumi su Tomu B. Maršu (žr. DS 75:31).
Viešpats perspėja šventuosius dėl godumo ir išdidžių širdžių
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie turi draugą, kuris nusidėjo ir dėl to sielojasi. Šis draugas ateina pas juos ir klausia: „Kaip man atgailauti?“ Duokite mokiniams pakankamai laiko apmąstyti ir atsakyti. Kai jie atsakys, paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 56:14–15. Paprašykite, kad mokiniai sektų skaitomą tekstą ir rastų, koks nusiteikimas ir kokie veiksmai mūsų nuodėmes padaro nedovanotinas, t. y. jos neatleidžiamos.
Remdamiesi Doktrinos ir Sandorų 56:14–15 pasakykite, koks nusiteikimas ir kokie veiksmai mūsų nuodėmes padaro nedovanotinas, t. y. jos neatleidžiamos?
Ką, jūsų manymu, reiškia žodžiai „patarinėti savaip“? Ką jums sako frazė „jūsų širdys nepatenkintos“? (Ji reiškia nepasitenkinimą tuo, ką turite.)
Ko galime išmokti apie atgailai ir atleidimui būtinus dalykus iš 14 ir 15 eilučių? (Mokiniai gali įžvelgti įvairius principus, tačiau įsitikinkite, kad išskiriama tokia tiesa: Atgailaujant turi būti paklūstama Viešpaties patarimams ir nusigręžiama nuo neteisių troškimų. Galite pasiūlyti mokiniams šią tiesą užsirašyti Raštuose prie Doktrinos ir Sandorų 56:14–15.)
Kodėl tikrai atgailaujant būtina paklusti ir nusigręžti nuo neteisumo?
Paaiškinkite, kad atgaila tai ne vien sekimas tam tikrais žingsniais, ji reikalauja visiško širdies pasikeitimo – pasiryžimo paklusti Viešpačiui ir nusigręžti nuo bet kokio neteisumo. Kai buvo gautas šis apreiškimas, paaiškėjo, kad Ezros Teirio savanaudiškumas ir išdidumas neleidžia jam paklusti Viešpaties patarimams.
Kaip žmogaus išdidumas gali paveikti jo arba jos gebėjimą turėti atgailaujančią širdį?
Paprašykite mokinių su savo porininkais tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 56:16–17. Paprašykite, kad vienas porininkas ieškotų, kaip pasireiškia neatgailaujančių turtuolių širdys. Paprašykite, kad kitas porininkas ieškotų, kokie neatgailaujančių beturčių širdžių požymiai. Galite jiems pasiūlyti pasižymėti, ką rado. Paprašykite, kad mokiniai savo porininkams paaiškintų, ką rado, ir drauge aptartų šiuos klausimus (galite juos užrašyti lentoje):
Kokių panašumų pastebite tarp neatgailaujančių turtuolių ir beturčių širdžių?
Kodėl godumas gali būti bendras ir turtuolių, ir beturčių bruožas?
Paprašykite mokinių pagalvoti, ar yra pastebėję tokį nusiteikimą pasireiškiant savo ar pažįstamų žmonių gyvenime.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 56:18. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti žodžius, kurie apibūdina širdis tų, kurie bus palaiminti.
Kokios, pasak 18 eilutės, turi būti mūsų širdys? Ką reiškia turėti „sudužusią širdį“? O kas yra atgailaujanti dvasia? (Šie terminai žymi nuolankumą ir atsidavimą Viešpaties valiai.)
Kaip galėtume pasikeisti, jei mūsų širdys buvo godžios ir išdidžios?
Paprašykite mokinių kartu su porininkais tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 56:19–20. Paprašykite surasti, kokias palaimas Viešpats pažadėjo tiems, kieno širdys nuolankios. Galite jiems pasiūlyti pasižymėti, ką rado.
Lentoje užrašykite tokį nebaigtą teiginį: Tie, kieno širdys nuolankios, …
Kokiomis 18–20 eilutėse minimomis palaimomis galime užbaigti lentoje užrašytą sakinį? Kartu su mokiniais apžvelkite toliau pateiktus principus ir užrašykite juos lentoje. (Jums gali tekti paaiškinti, kad žodis atlyginimas reiškia apdovanojimą už gerus darbus ir bausmę už neteisius poelgius.)
Paaiškinkite, kad gyvenant pagal pašventimo įstatymą pavieniam žmogui arba šeimai pagal jų aplinkybes duota dalis buvo vadinama „paveldu“ (DS 57:7). Tikėtina, kad šio įstatymo laikymosi pradžioje kai kurie šventieji, tokie kaip Ezra Teiris, perdėtai stengėsi gauti savo „paveldą“.
Šalia lentoje išvardytų palaimų užrašykite Mano paveldas.
Kaip, remdamiesi tuo, kas užrašyta lentoje, apibendrintumėte Viešpaties skirtus palaiminimus tiems, kieno širdys nuolankios? (Mokiniai gali atsakyti skirtingai, tačiau jų atsakymuose turėtų atsispindėti šis principas: Tie, kieno širdys nuolankios, paveldės žemę.)
Kaip 18–20 eilutėse aprašytas palaimas galima lyginti su nuosavybe ir pinigais, kuriais rūpinosi Ezra Teiris ir kiti šventieji?
Paliudykite apie palaimas, arba „paveldą“, skirtus mums, kai atsisakome neteisumo ir pasiryžtame laikytis Jo įsakymų.
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas kalbėjo, jog tikimasi, kad jaunuoliai paaukos viską, kas būtina, kad galėtų tarnauti misijoje:
Paveikslėlis
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas
„Apie tarnavimą misijoje prezidentas [Spenseris V.] Kimbolas sakė: „Kaip būtų savanaudiška ir neapdairu vaikinui, sulaukusiam pilnametystės, skirti laiką ruošiantis darbui ir profesijai ir nenorėti tarnauti savo Kūrėjui šioje pačioje svarbiausioje pasaulyje tarnyboje“ (Seminaras regionų atstovams, 1977 m. rugsėjo 30 d.). […]
Vaikinai, šis prezidento Kimbolo teiginys turėtų tapti jūsų asmeniniu devizu: „Kiekvienas vertas ir įgalus PDŠ vyras turėtų atlikti šią misiją“ (Ensign, May 1974, p. 87). Mes prašome jūsų aukoti. Vadiname tai šiuo žodžiu, nes tam reikia tinkamo pavadinimo. Tai investicija. Įsitraukite į šią didingiausią pasaulyje tarnybą. Nevenkite atsakomybės. Sąmoningai tam nesipriešinkite. Kviečiame stoti į armiją […], kuri auga kiekvieną dieną. Turėsite skelbti sugrąžintosios Evangelijos žinią pasauliui. Žinokite, kad mes pasitikime jumis ir mylime jus. Tikimės, kad atliksite tą misiją“ (“This Is a Day of Sacrifice,” Ensign, May 1979, 33).
Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasidalijo savo mintimis, kaip Viešpats kartais pakeičia Bažnyčiai nurodytą kryptį. Prezidentas Pakeris skatino narius pasitikėti apaštalams duota apreiškimų eiga ir priimti tvarkos bei procedūrų pakeitimus, kai apie juos apreiškiama:
Paveikslėlis
Prezidentas Boidas K. Pakeris
„Organizacijos ir procedūrų pakeitimai liudija, kad apreiškimai tęsiasi. Nors doktrinos išlieka tos pačios, metodai ir procedūros kinta. […]
Evangelijos planas yra apreiškiamas eilutė po eilutės, priesakas po priesako, truputis ten ir truputis čia. Ir tai tęsiasi: „Mes tikime visa, ką Dievas apreiškė, visa, ką jis apreiškia šiuo metu, ir tikime, kad jis dar apreikš daug didžių ir svarbių dalykų, susijusių su Dievo karalyste.“ (Tikėjimo teiginių 1:9.)
Ateityje, kaip ir praeityje, bus pakeitimų. Ar broliai daro pakeitimus, ar jų atsisako, visiškai priklauso nuo nurodymų, gautų pradžioje duotais apreiškimų kanalais.
Doktrinos liks tos pačios, amžinos. Organizacija, programos ir procedūros bus pakeistos vadovaujant Tam, kieno tai yra bažnyčia. […]
Ir galų gale, tai, kas duota, buvo duota dėl to, kad Viešpats tai pasakė „ar [Savo] paties balsu, ar [Savo] tarnų balsu tai tas pat“ (DS 1:38). Pažįstu jo balsą“ (“Revelation in a Changing World,” Ensign, Nov. 1989, 15, 16).
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pabrėžė, kokie rezultatai pasiekiami, kai atgailaujant visiškai pasikeičia žmogaus širdis:
Paveikslėlis
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas
„Atgaila reikalauja ketinimų rimtumo ir pasiryžimo atkakliai bei ištvermingai, net per skausmą, toliau kovoti su nuodėme. Mėginimai sudaryti konkrečių žingsnių sąrašą kai kuriems gali padėti, bet taip pat gali vesti prie mechaniško, „punktus vykdančio“ atgailavimo, kai nėra tikrų jausmų ar pasikeitimo. Tikra atgaila nėra paviršutinė. […]
Per tikėjimą gailestinguoju Išpirkėju ir Jo galia potenciali neviltis tampa viltimi. Pati žmogaus širdis ir troškimai pasikeičia, ir kažkada patraukli nuodėmė tampa vis bjauresnė. Toje naujoje širdyje nuo tol formuojasi apsisprendimas atsisakyti nuodėmės, ją palikti ir kiek įmanoma geriau atitaisyti padarytą žalą. Šis apsisprendimas netrukus subręsta iki paklusnumo Dievui sandoros. Sudarius tą sandorą, Šventoji Dvasia, dieviškosios malonės pasiuntinys, atneš palengvėjimą ir atleidimą“ („Dieviška atgailos dovana“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Toliau pateiktas Džozefo B. Virtlino iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginys moko apie atlyginimo principą, slypintį Gelbėtojo pažade atlyginti:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas
„Viešpats atlygina tikintiesiems už kiekvieną netektį. Tai, kas paimama iš tų, kurie myli Viešpatį, bus sugrąžinta jiems Viešpaties būdu. Nors tai gali įvykti ne tada, kada mes norime, tikintieji įsitikins, kad už kiekvieną šiandien pralietą ašarą bus šimteriopai atlyginta džiaugsmo ir dėkingumo ašaromis“ („Priimk, kas turi įvykti, ir pamilk tai“, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).