Doktrinos ir Sandorų 68

Įvadas

1831 m. lapkričio 1 d. Hairame, Ohajo valst., pranašas Džozefas Smitas susitiko su grupele vyresniųjų neeilinėje konferencijoje. Jie aptarė Įsakymų Knygos, pranašo gautų apreiškimų rinkinio, išleidimą. Keturi vyresnieji toje konferencijoje paprašė Džozefo Smito pasiteirauti Viešpaties dėl Jo valios jiems. Kaip atsakymą į šį prašymą pranašas gavo apreiškimą, kuris dabar yra užrašytas Doktrinos ir Sandorų 68 skyriuje. Apreiškime yra patarimas tiems, kurie pašaukti skelbti Evangeliją, nurodymai dėl vyskupo pašaukimo ir įsakymas, kad tėvai mokytų savo vaikus Evangelijos principų ir apeigų.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 68:1–12

Gelbėtojas duoda patarimą tiems, kurie pašaukti skelbti Evangeliją

Jeigu jūs arba jūsų artimasis tarnavo Bažnyčios misijoje, pradėkite pamoką papasakodami apie jausmus, kuriuos jaučia žmonės, ruošdamiesi išvykti iš namų tarnauti nuolatiniais misionieriais. Paskui užduokite šiuos klausimus:

Kokie dalykai gali kelti nerimą tiems, kurie ruošiasi tarnauti nuolatinėje misijoje?
Kokios galimos priežastys, dėl kurių žmonės kartais baiminasi dalytis Evangelija su savo šeimos nariais arba draugais?

Paaiškinkite, kad 1831 m. lapkričio 1 d. konferencijoje keturi vyresnieji, kurie turėjo tarnauti kaip misionieriai, priėjo prie Džozefo Smito ir paprašė sužinoti Viešpaties valią jiems. Atsakydamas Viešpats apreiškė modelį Evangelijai skelbti. Pakvieskite penkis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 68:1–5. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti to modelio sudedamųjų dalių. Prieš jiems pradedant skaityti, pabrėžkite, kad 2 ir 3 eilutėse yra žodis pavyzdys. Pavyzdys tai būdas arba modelis.

Kas šiose eilutėse, jūsų manymu, nusako, kaip turėtume skelbti Evangeliją?
Ką pažadėjo Viešpats 3–5 eilutėse Savo tarnams?
Ką įkvėpti misionierių žodžiai padarys tiems, kurie juos priims? (Mokiniai gali atsakyti savais žodžiais, bet jie turėtų atpažinti šį principą: Kai Viešpaties tarnai yra įkvėpti Šventosios Dvasios, jų žodžiai ves žmones į išgelbėjimą. Užrašykite jį lentoje.)
Ką galime daryti, kad dalydamiesi Evangelija pakviestume Šventosios Dvasios įtaką?

Paaiškinkite, kad nors tie, kurie įšventinti skelbti Evangeliją, gali padėti žmonėms įgyti liudijimą apie tiesą, tik Bažnyčios prezidentas turi teisę sužinoti ir apreikšti Viešpaties valią visai Bažnyčiai. Jo vadovaujami kiti Pirmosios Prezidentūros nariai ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai taip pat turi teisę paskelbti Dievo valią mums.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 68:6. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip dar Viešpats padrąsino Savo tarnus.

Kokias tiesas, galinčias paguosti misionierių, pastebite šioje eilutėje?
Kodėl jums svarbu žinoti, kad Viešpats stovi šalia Savo ištikimų tarnų?

Pabrėžkite, kad 6 eilutėje apibrėžiama pagrindinė Viešpaties tarnų pareiga: liudyti apie Jėzų Kristų ir Jo praeities, dabarties ir ateities misiją. Paskui apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 68:7–12 paaiškindami, kad Viešpats pašaukia ištikimus Bažnyčios vyresniuosius skelbti Evangeliją ir krikštyti įtikėjusiuosius.

Galite papasakoti nutikimą, kada Dvasia jums padėjo žinoti, kaip pasidalyti Evangelija su kuo nors.

Doktrinos ir Sandorų 68:13–24

Viešpats apreiškia, kad Pirmoji Prezidentūra turi prižiūrėti vyskupų pašaukimą

Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad vienas draugas klausia kito: „Kaip buvo išrinktas tavo vyskupas?“

Ką į tai atsakytumėte?

Paaiškinkite, kad Edvardas Partridžas buvo pirmasis vyskupas, pašauktas atkurtoje Jėzaus Kristaus Bažnyčioje (1831 m. vasario 4 d.; žr. DS 41:9). Prieš Džozefui Smitui gaunant apreiškimą, vėliau užrašytą Doktrinos ir Sandorų 68 skyriuje, (1831 m. lapkritį) vyskupas Partridžas buvo vienintelis vyskupas Bažnyčioje. Netrukus po to, kai pranašas gavo šį apreiškimą, buvo pašaukti kiti vyskupai.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 68:14–15. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip buvo parenkami vyskupai.

Pastaba. 15–20 eilutėse yra nurodymai dėl tikrų Aarono palikuonių, kurie gali būti pašaukiami Pirmininkaujančiu Vyskupu. Frazė „tikras Aarono palikuonis“ reiškia Mozės brolio Aarono iš Senojo Testamento laikų dabartinius palikuonis. Toks palikuonis turi teisę į Pirmininkaujančio Vyskupo pareigybę, jeigu jį pašaukia ir patvirtina Pirmoji Prezidentūra. 16–20 eilutės skirtos tik Pirmininkaujančiam Vyskupui, o ne apylinkių vyskupams (žr. Joseph Fielding Smith, Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–56], 3:92–93). Ankstyvojoje Bažnyčios literatūroje vyskupas Partridžas buvo vadinamas Pirmininkaujančiu Vyskupu. Vėliau kelerius metus Pirmininkaujančio Vyskupo pareigos plėtėsi ir keitėsi. Vadovaujant prezidentui Brigamui Jangui, 1847 m. Vinter Kvoterse Pirmininkaujančio Vyskupo pareigos buvo patikslintos, kai tą pašaukimą gavo vyskupas Njuelas K. Vitnis.

Galite paaiškinti, kad ankstyvosiomis Bažnyčios dienomis Pirmosios Prezidentūros nariai įšventindavo ir paskirdavo visus vyskupus. Šiais laikais Bažnyčioje taip paskiriamas Pirmininkaujantis Vyskupas. Tačiau vyskupų pašaukimą, įšventinimą ir paskyrimą atlieka kuolų prezidentai vadovaujami Pirmosios Prezidentūros. Kuolo prezidentas, savo patarėjų kuolo prezidentūroje padedamas, siekia apreiškimo, kad žinotų, kada ir ką pašaukti naujuoju vyskupu. Savo rekomendaciją jis siunčia Pirmajai Prezidentūrai patvirtinti. Kai Pirmoji Prezidentūra patvirtina pašaukimą, jie įgalioja kuolo prezidentą įšventinti ir paskirti naująjį vyskupą. (Daugiau informacijos ieškokite Handbook 2: Administering the Church [2010], 19.6.)

Kodėl jums svarbu žinoti, kad Pirmoji Prezidentūra patvirtino jūsų vyskupo pašaukimą?

Doktrinos ir Sandorų 68:25–35

Viešpats įsako tėvams mokyti savo vaikus Evangelijos

Paprašykite mokinių pagalvoti, kad po kelerių metų jie galės būti tėvais. Pabrėžkite, kad Viešpats patiki motinoms ir tėvams didžią pareigą – žodžiu ir pavyzdžiu mokyti savo vaikus Evangelijos (žr. DS 29:46–50 ir kreipimąsi „Šeima. Pareiškimas pasauliui“, esantį priede šio vadovėlio pabaigoje). Pakvieskite juos klasės užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti tris principus, kurių jie norės mokyti savo vaikus.

Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite, kad jie vieni kitiems perskaitytų savo sąrašus. Paskui pakvieskite juos kartu perskaityti Doktrinos ir Sandorų 68:25–27 ir ieškoti, ką dar jie gali įtraukti į savo sąrašus.

Ko Viešpats įsakė tėvams mokyti savo vaikus? (Mokiniai turėtų atpažinti šią doktriną: Viešpats įsakė tėvams mokyti savo vaikus suprasti atgailos, tikėjimo Kristumi, krikšto ir Šventosios Dvasios dovanos doktriną. Galite pakviesti mokinius pasižymėti 25 eilutėje esančius žodžius, kurie moko šios doktrinos.)
Kodėl, jūsų manymu, yra svarbu, kad maži vaikai suprastų atgailą? tikėjimą Kristumi? krikštą? Šventosios Dvasios dovaną?

Pakvieskite mokinius aprašyti, kada jie matė tėvus, mokančius Doktrinos ir Sandorų 68:25 minimų principų ir apeigų. Skirkite mokiniams pakankamai laiko tai užrašyti, tada paprašykite kelių iš jų paskaityti, ką parašė.

Paprašykite mokinių kitoje veikloje toliau dirbti poromis. Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 68:28–31 Viešpats davė papildomus nurodymus tėvams. Kiekvienai porai duokite po šios informacijos kopiją. Paskatinkite porininkus kartu perskaityti kiekvieną Raštų ištrauką ir aptarti klausimus. Paaiškinkite, kad baigę, jie turės papasakoti likusiems mokiniams, ką rado.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 68:28 ir ieškokite, ko Viešpats įsako tėvams mokyti savo vaikus.
- Kodėl, jūsų manymu, turėtų būti svarbu mokyti savo vaikus melstis?
- Kaip buvote mokomi melstis? Kaip malda palaimino jūsų šeimą?
- Ką, jūsų manymu, reiškia „teisiai vaikščioti priešais Viešpatį“?
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 68:29 ir ieškokite, ką Viešpats įsako mums daryti.
- Ką sužinojote apie šabo dienos šventimą?
- Kaip galite švęsti šabo dieną?
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 68:30 ir ieškokite Viešpaties perspėjimo. Pabrėžkite, kad žodis tinginys reiškia žmogų, kuris tingi, nenori dirbti.
- Kada matėte sunkaus darbo palaiminimus?
Perskaitykite šią ištrauką iš Jaunimo stiprybės vardan:

„Viešpats įsakė mums netinginiauti. Tinginiavimas gali nuvesti prie nederamo elgesio, sugadintų santykių ir nuodėmės. Viena iš tinginiavimo rūšių yra eikvoti per daug laiko tokiems užsiėmimams kaip naršymas internete, vaizdo žaidimai ir televizoriaus žiūrėjimas, kurie atitraukia jus nuo produktyvaus darbo“ (Jaunimo stiprybės vardan [knygelė, 2011], p. 40).
- Kaip tinginiavimas gali nuvesti prie nelabumo?
- Kokius žinote dalykus, galinčius padėti žmogui įveikti polinkį būti tingiam?
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 68:31–32 ir ieškokite Viešpaties patarimo šventiesiems Sionėje.
- Kaip, jūsų nuomone, godumas gali paveikti šeimą?
- Kaip savo gyvenime galime įveikti savanaudiškumą ir godumą?

Kai mokiniai baigs šią veiklą, pakvieskite juos papasakoti, ką sužinojo. (Galite paprašyti kurio nors mokinio lentoje užrašyti kitų mokinių atsakymus.) Vienas iš principų, kurį galite pabrėžti remdamiesi 31 ir 32 eilutėmis, kad turime pašalinti iš savo gyvenimo tingumą ir godumą. (Mokiniams aptarinėjant šį principą galite pabrėžti, kad neturime įsigyti visko, ką turi mūsų draugai, kad būtume laimingi.)

Kodėl, jūsų manymu, svarbu, kad tėvai mokytų ir gyventų pagal Evangelijos standartus?
Kaip vaikinai ir merginos gali padėti savo šeimoms „teisiai vaikščioti priešais Viešpatį“?

Jeigu turite vaikų, galite išreikšti padėką už tai, kaip jūsų vaikai padeda jums laikytis Viešpaties įsakymų, nurodytų Doktrinos ir Sandorų 68 skyriuje. Paskui pakvieskite mokinius užrašyti tikslą, kuris padės jiems pasiruošti būti gerais tėvais. Arba pakvieskite juos užrašyti tikslą padėti savo tėvams vykdyti jų pareigas. Jeigu užtenka laiko, galite pakviesti kelis mokinius, kad jie apie savo tikslus papasakotų klasei.

Komentarai ir kontekstas

Doktrinos ir Sandorų 68:3–4. „Ką tik jie kalbės įkvėpti Šventosios Dvasios“

Prezidentas Dž. Rubenas Klarkas paaiškino, kad tik Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai turi teisę, galią ir įgaliojimą pareikšti Dievo mintį ir valią Jo žmonėms:

„Turime atminti, kad kai kurie visuotiniai įgaliotiniai yra gavę ypatingą pašaukimą; jie turi ypatingą dovaną; jie yra palaikyti kaip pranašai, regėtojai ir apreiškėjai, o tai duoda jiems ypatingą dvasinį apdovanojimą, susijusį su žmonių mokymu. Jie turi teisę, galią ir įgaliojimą paskelbti Dievo mintį ir valią Jo žmonėms, priklausomai nuo visaapimančios Bažnyčios prezidento galios ir įgaliojimo. Kiti visuotiniai įgaliotiniai mokydami neturi to ypatingo dvasinio apdovanojimo ir įgaliojimo; jie turi apribojimą, ir tas jų galios ir įgaliojimo apribojimas mokant yra susijęs su kitais Bažnyčios pareigūnais ir nariais, nes nė vienas iš jų nėra taip dvasiškai apdovanotas būti pranašu, regėtoju ir apreiškėju. Be to, kaip buvo ką tik nurodyta, Bažnyčios prezidentas turi papildomą ir ypatingą apdovanojimą, nes jis yra pranašas, regėtojas ir apreiškėjas visai Bažnyčiai“ (“When Are Church Leaders’ Words Entitled to Claim of Scripture?” Church News, July 31, 1954, 9).

Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kad pranašas tik tuomet kalba kaip pranašas, kai yra įkvėptas Šventosios Dvasios:

„Turime atminti, kad ne kiekvienas Bažnyčios vadovo teiginys, praeityje ar dabar, yra doktrina. Bažnyčioje suprantama, kad vieną kartą vieno vadovo išsakytas teiginys dažnai reiškia asmeninę, nors ir gerai apgalvotą, nuomonę, nesitikint, jog tai bus oficialus ar visą Bažnyčią įpareigojantis nurodymas. Pranašas Džozefas Smitas mokė, kad „pranašas yra pranašas tik tada, kai jis veikia kaip toks“ [iš History of the Church, 5:265]. […] Prezidentas [Dž. Rubenas] Klarkas pastebėjo:

„[…] Ar savo požiūrį išsakantys broliai yra įkvėpti Šventosios Dvasios, Bažnyčia sužinos per Šventosios Dvasios liudijimą nariams, ir, atėjus laikui, tas žinojimas bus padarytas akivaizdus [J. Reuben Clark Jr., “When Are Church Leaders’ Words Entitled to Claim of Scripture?” Church News, July 31, 1954, 10.]“ („Kristaus doktrina“, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Doktrinos ir Sandorų 68:15–21. „Tikri Aarono palikuonys“

Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas mokė, kad Viešpaties nurodymai, užrašyti Doktrinos ir Sandorų 68:15–21, taikomi tik Pirmininkaujančio Vyskupo pareigybei Bažnyčioje:

„Tas asmuo, apie kurį apreiškimuose kalbama kaip apie turintį teisę į vyskupystę pagal kilmę, turi būti pirmagimis. Taip gimdamas jis turi teisę turėti „jos raktus, arba įgaliojimą“. Taip kalbama tik apie tą, kuris pirmininkauja Aarono kunigijai. Tai visai nesusiję su apylinkių vyskupais. Be to, toks turi būti Bažnyčios Pirmosios Prezidentūros paskirtas ir po jų rankomis gauti savo […] įšventinimą. Apreiškimas ateina iš Prezidentūros, o ne patriarcho, kad būtų nustatyta teisė pirmininkauti einant šias pareigas. Neturint žinių apie tokį palikuonį, bet kuris aukštasis kunigas, išrinktas Prezidentūros, gali eiti Pirmininkaujančio Vyskupo pareigas ir tarnauti su patarėjais“ (Doctrines of Salvation, ed. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–56], 3:92–93; kursyvas pagal originalą).