Tai paskutinė iš trijų Doktrinos ir Sandorų 124 skyrių aptariančių pamokų. Joje taip pat aptariami Doktrinos ir Sandorų 125 ir 126 skyriai. Doktrinos ir Sandorų 124:84–145 Viešpats davė patarimus konkretiems Bažnyčios nariams ir išvardijo pašauktus tarnauti į įvairias vadovaujamas kunigijos pareigas. Doktrinos ir Sandorų 125 skyriuje užrašytą apreiškimą, kuriame Viešpats apreiškė savo valią dėl šventųjų susirinkimo Ajovoje, pranašas Džozefas Smitas gavo 1841 m. kovą. 1841 m. liepos 9 d. jis gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 126 skyriuje. Per apreiškimą Viešpats pasakė Brigamui Jangui, kad jam nereikės palikti savo šeimos ir tarnauti misijose.
Prieš pamoką lentoje arba ant popieriaus lapo užrašykite tokį principą: Jei įsiklausysime į pranašų patarimus, mums viskas bus gerai. Lapą įdėkite į voką, ant kurio užrašykite Kaip būti palaimintiems dabar ir visais laikais.
Pradėkite pamoką mokiniams parodydami voką. Pasakykite jiems, kad jame yra nurodymai, kaip dabar būti laimingiems, išvengti nereikalingų išbandymų ir gauti kitas palaimas. Paaiškinkite, kad tie nurodymai taikytini kiekvienam iš jų, nepriklausomai nuo skirtingų aplinkybių. Paprašykite mokinių apmąstyti šiuos klausimus:
Ar jums svarbu gauti tuos voke esančius nurodymus?
Jei gautumėte tuos nurodymus, kaip tiksliai jų laikytumėtės?
Prieš pamoką lentoje perpieškite šią lentelę. Per pamoką parodykite ją ir paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 124:84–118 Viešpats kai kuriems Bažnyčios nariams davė asmeninius patarimus, kurie, jei bus jų laikomasi, žadėjo didžias palaimas. Paskatinkite visus mokinius tyliai perskaityti po vieną ar kelias lentoje nurodytas Raštų eilutes. Paprašykite jų skaitant ieškoti panašumų tarp kiekvienam asmeniui duotų patarimų, kuriuos jie skaitys.
Paprašykite mokinių peržvelgti perskaitytas eilutes ir paieškoti, kokias palaimas Viešpats pažadėjo, jei šie vyrai laikysis Jo duotų patarimų. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado. Lentoje surašykite jų atsakymus.
Kaip apibendrintumėte Viešpaties šiems vyrams duotus pažadus, jei jie įsiklausys į pranašo žodžius?
Pakvieskite vieną mokinį atplėšti voką ir garsiai perskaityti ant lapelio užrašytą principą.
Kaip kiekviena lentoje užrašyta pažadėta palaima yra susijusi su fraze „mums viskas bus gerai“?
Paprašykite mokinių paminėti kokį nors pastaraisiais metais Bažnyčios prezidento duotą patarimą. Pakvieskite vieną mokinį jų atsakymus surašyti lentoje.
Kaip buvote palaiminti dėl to, kad įsiklausėte į pranašų žodžius? (Taip pat ir jūs galite pasidalyti savo patirtimi.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:84. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką, pasak Viešpaties, darė Bažnyčios narys, vardu Almonas Babitas, užuot sekęs Pirmosios Prezidentūros patarimu.
Ką, pagal 84 eilutę, darė Almonas Babitas, užuot sekęs Pirmosios Prezidentūros patarimu? (Siekė įtvirtinti savo patarimą. Galite paaiškinti, kad jis akivaizdžiai stengėsi įkalbėti kai kuriuos žmones sustabdyti emigraciją į Navū ir vietoje to apsistoti Kirtlande [žr. History of the Church, 4:476].)
Kokių žinote pavyzdžių, kaip šiais laikais žmonės siekia įtvirtinti savo patarimus?
Paprašykite mokinių prisiminti, ką anksčiau per šią pamoką jie atsakė į klausimus apie troškimą gauti voke duotus nurodymus ir jais sekti. Paprašykite jų užsirašyti konkretų tikslą, padėsiantį labiau stengtis klausyti dabartinių pranašų ir gauti pažadėtas palaimas.
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 124:119–122 paaiškindami, kad Viešpats Bažnyčiai davė papildomus nurodymus dėl Navū namų – būsimo nuosavo Bažnyčios viešbučio.
Viešpats išvardija pašauktus tarnauti į įvairias vadovaujamas kunigijos pareigas
Paprašykite mokinių lentoje užrašyti kelias vadovaujamas Bažnyčios pareigybes.
Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 124:123–145 Viešpats išvardijo, kurie konkretūs asmenys kurias kunigijos pareigas eis. Paprašykite pusės mokinių peržiūrėti 123–132 eilutes, o kitos pusės – 133–142 eilutes ir rasti Viešpaties paminėtas vadovaujamas kunigijos pareigybes. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado, ir surašyti lentoje dar nepaminėtas pareigybes.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:143. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti priežasčių, kodėl Viešpats pašaukia kunigijos vadovus ir duoda jiems kunigystės raktus.
Kodėl Viešpats pašaukia kunigijos vadovus ir duoda jiems kunigystės raktus? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų įvardyti tokį principą: Kunigijos vadovus Viešpats pašaukia tarnystės darbui ir padėti tobulinti šventuosius.)
Pakvieskite mokinius pagalvoti, kokiais būdais kunigijos vadovai yra jiems padėję uoliau sekti Jėzumi Kristumi ir tapti panašesniems į Jį. Galite pakviesti kelis mokinius pasidalyti savo patirtimi.
Viešpats nurodo šventiesiems rinktis į Jo paskirtas vietas
Paaiškinkite, kad 1838–1839 m. žiemą iš Misūrio išvaryti šventieji nukeliavo iki Ilinojaus ir Ajovos, kur įsikūrė ant abiejų Misisipės krantų. Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 125 užrašytą apreiškimą, paaiškindami, kad jis buvo gautas 1841 m. kovą ir jame apreikšta Viešpaties valia Ajovos teritorijoje gyvenusiems ir ten vykti planavusiems šventiesiems. Šiame apreiškime Viešpats nurodė šventiesiems rinktis ir statyti gyvenvietes, kurias per pranašą Džozefą Smitą nurodys Viešpats, taip pat ir Zarahemla pavadintą miestą Ajovoje. Ajovoje Bažnyčia įsigijo daugiau žemių nei Ilinojuje, parodydama, kad Bažnyčios vadovai neplanuoja, jog visi šventieji įsikurs Navū.
Iš Brigamo Jango nereikalaujama palikti savo šeimos ir tarnauti misijose
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kaip jie jaustųsi, jei jiems reikėtų ateinančias penkias vasaras palikti savo šeimas ir vykti į Viešpaties misijas, o po to jie būtų dar beveik penkeriems metams pašaukti tarnauti misijoje svetimoje šalyje.
Kaip jaustumėtės, jei jums tektų tiek daug kartų skirtis su šeima?
Kaip jaustumėtės, jei jums reikėtų pasirūpinti šeimos poreikiais?
Papasakokite, kad po to, kai 1832 m. balandį Brigamas Jangas prisijungė prie Bažnyčios, kitus devynerius metus jis tarnavo keliose misijose. Pirmoji jo misija buvo tų pačių metų, kai jis pasikrikštijo, žiemą. Penkios kitos bei dalyvavimas Sionės stovykloje vyko kiekvieną vasarą nuo 1833 iki 1837 m. Šios misijos trukdavo nuo trijų iki penkių mėnesių. 1838 m. liepos 8 d. Brigamas Jangas drauge su kitais apaštalais buvo pašauktas tarnauti misijoje Didžiojoje Britanijoje. Jie pakluso Viešpaties nurodymams ir 1839 m. balandžio 26 d. išvyko į šią misiją iš Far Vesto (žr. DS 118). Kitus kelis mėnesius Brigamas Jangas su kitais apaštalais praleido Ajovoje ir Ilinojuje, rengdamiesi kelionei į Didžiąją Britaniją. 1839 m. vasarą tą kraštą užplūdo maliarijos epidemija ir jie taip pat susirgo.
Garsiai perskaitykite toliau pateiktą Brigamo Jango pasakojimą. Paprašykite mokinių paklausyti, koks buvo nusiteikimas tarnauti Viešpačiui taip nusilpus nuo ligos, kad išvykstant nebuvo jėgų net įlipti į vežimą be kitų pagalbos.
Paveikslėlis
Prezidentas Brigamas Jangas
„Buvau pasiryžęs vykti į Angliją arba mirti bandydamas išvykti. Buvau tvirtai apsisprendęs daryti tai, ko iš manęs reikalauja gyvenimo ir išgelbėjimo Evangelija, arba mirti stengdamasis tai daryti“ (Teachings of Presidents of the Church: Brigham Young [1997], 5).
Paaiškinkite, kad Brigamo Jango misionieriška tarnystė taip pat reikalavo ir jo šeimos pasiaukojimo. Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti, kokiomis aplinkybėmis gyveno Brigamo Jango šeima jam išvykstant į misiją Didžiojoje Britanijoje:
Į Didžiąją Britaniją Brigamas Jangas išvyko iš Montrouzo, Ajovos valst., 1839 m. rugsėjo 14 d., vos 10 dienų po to, kai jo žmona Meri Ana pagimdė ketvirtąjį vaiką. Meri Ana taip pat sirgo maliarija. Po sutuoktuvių ji jau penktą kartą siuntė Brigamą į misiją. Prieš metus išvaryti iš namų ir praradę Misūryje beveik visą savo turtą, jie gyveno dideliame skurde. Meri Anai Brigamas tegalėjo palikti vos 2,72 dolerio pragyvenimui. Brigamas ir Meri Ana tikėjo, kad Viešpats pasirūpins jais, ir pasikliovė pranašo Džozefo Smito pažadu, kad apaštalų šeimomis bus pasirūpinta, kol jie bus išvykę į savo misijas. (Leonard J. Arrington, Brigham Young: American Moses [1985], 74–75, 413, 420.)
Paaiškinkite, kad, baigęs vadovauti Bažnyčios misionieriškam darbui Didžiojoje Britanijoje, 1841 m. liepos 1 d. Brigamas Jangas grįžo į Navū Ilinojuje. Po aštuonių dienų pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą, vėliau užrašytą Doktrinos ir Sandorų 126 skyriuje.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 126:1–3. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Brigamui apie jo tarnavimą pasakė Viešpats. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Paaiškinkite, kad nors Viešpats nereikalavo, kad Brigamas Jangas paliktų savo šeimą, vėliau jis tarnavo dar keliose trumpose misijose. Paprašykite mokinių 1–2 eilutėse surasti principus, pasakančius, kas įvyks, jei mes stropiai darbuosimės Viešpaties labui. (Mokiniai gali pasakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų įvardyti tokį principą: Jei stropiai darbuosimės Viešpaties labui, jis priims mūsų teisią auką. Galite pasiūlyti mokiniams šį principą užsirašyti savo Raštų paraštėje.)
Ar kada nors jautėte, kad Viešpats patenkintas jūsų tarnavimu?
Pakvieskite mokinius apsvarstyti, kokias galimybes tarnauti jie turi. Paskatinkite juos sekti tokių vadovų kaip Brigamas Jangas pavyzdžiu ir stropiai išnaudoti tas galimybes. Paliudykite, kad Viešpats priims jų teisią stropaus tarnavimo Jo darbe auką.
Almonas Babitas buvo Sionės stovyklos narys. 1835 m. vasario 28 d. jis buvo paskirtas Pirmojo Septyniasdešimties kvorumo nariu. Almonas jau anksčiau ignoravo Bažnyčios vadovų patarimus ir kvietė kitus sekti jo paties sprendimais.
Doktrinos ir Sandorų 124:84, apibūdindamas Almono Babito elgesį, Viešpats pavartojo palyginimą apie auksinį veršį (žr. Išėjimo 32). Almonas ėmėsi patarinėti, kuo vietoje Viešpaties per Pirmąją Prezidentūrą duotų patarimų turi sekti šventieji.
„1840 m. balandį kitiems apaštalams atvykus į Britų salas, Brigamas Jangas, prisiėmęs vadovavimą Bažnyčiai Britų misijoje, surinko brolius į visuotinę Bažnyčios konferenciją Prestone. […] Pirmas iš reikalų buvo pagal 1838 m. gautą apreiškimą [žr. DS 118:6] įšventinti Vilardą Ričardsą [tarnavusį misijos prezidentūroje] į apaštalus. […] Britų salose dabar buvo aštuoni iš Dvylikos: Brigamas Jangas, Heberis Č. Kimbolas, Parlis P. Pratas, Orsonas Pratas, Džonas Teiloras, Vilfordas Vudrafas, Džordžas A. Smitas ir Vilardas Ričardsas. Kiti du, Viljamas Smitas ir Džonas E. Peidžas, neatliko misijų Britanijoje. Orsonas Haidas atvyko vėliau, keletą mėnesių darbavosi su broliais ir tęsė kelionę į Palestiną pašventinti žemę žydų surinkimui. Tuo metu Dvylikos Kvorume trūko vieno nario“ (Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 231).
Brigamas Jangas, vadovaudamas misionieriškam darbui Britų salose, parodė turįs daug dvasinių ir administracinių gebėjimų. Vadovaujant Brigamui Jangui ir kitiems apaštalams Bažnyčia Didžiojoje Britanijoje nepaprastai augo. Anglijoje prie Bažnyčios prisijungė nuo 7 000 iki 8 000 žmonių, iš kurių maždaug 1 000 emigravo į Navū likus keliems mėnesiams iki daugelio apaštalų misijos pabaigos 1841 m. balandį.
„Ši misija Dvylikos Apaštalų Kvorumui buvo svarbus mokymosi ir augimo metas. Brigamas Jangas sustiprino vadovavimo įgūdžius, kurių netrukus prireikė Navū mieste. […] Britanijoje patyrę išmėginimus ir aukodamiesi, drauge dirbdami dėl bendro tikslo, Dvylika tapo tokie vieningi, kad ateinančiais metais galėjo užtikrintai vadovauti Bažnyčiai“ (Church History in the Fulness of Times, 234).
Grįžęs namo iš Didžiosios Britanijos, Brigamas Jangas pakluso Viešpaties įsakymui „ypatingai rūpin[tis] savo šeima“ (DS 126:3). Kiekvieną dieną jis skyrė laiko vaikams mokyti ir melstis su jais, ir vėliau jie prisimindavo jį kaip švelnų ir mylintį tėvą.
Kai buvo gautas apreiškimas, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 126 skyriuje, Brigamui Jangui buvo 40 metų, o šis pasakojimas parodo jo pasišventimą šeimai:
„Būdamas 23 metų, jis vedė Mirjamą Andželiną Vorks. Šiai jaunai porai gimė dvi dukros. Brigamas rūpinosi šeima darydamas ir taisydamas kėdes, stalus ir spinteles bei dėdamas langus, duris, laiptus ir židinių apdailą. […]
Mirjamai susirgus tuberkulioze, Brigamas šalia turimo darbo prisiėmė didžiąją dalį jos darbų. Kai palaipsniui ji vis daugiau laiko turėdavo praleisti lovoje, jis nuolat ruošdavo šeimai pusryčius, rengdavo dukteris, tvarkydavo namus, „nunešdavo savo žmoną į supamąją kėdę prie židinio ir palikdavo ją ten, kol grįždavo vakare“. Tada jis ruošdavo vakarienę, suguldydavo šeimą miegoti ir pabaigdavo namų ruošos darbus [Susa Young Gates and Leah D. Widtsoe, The Life Story of Brigham Young (1930), 5]. Jaunystės ir ankstyvųjų santuokos metų patirtys rūpinantis vaikais ir tvarkant namus daug ko išmokė jį apie bendrą šeimos darbą ir namų tvarkymą. Po kelerių metų jis to mokė šventuosius ir juokais girdavosi, kad namų ruošoje galėtų nurungti daugelį bendruomenės moterų“ [Deseret News, Aug. 12, 1857, 4]“ (Teachings of Presidents of the Church: Brigham Young [1997], 2).
„Po šio apreiškimo [DS 126] atsirado galimybė praleisti su šeima daugiau laiko, nei galėdavo paskutinius kelerius metus, be to, didžiąją laiko dalį Brigamas Jangas galėjo būti šalia Džozefo Smito (dvidešimt aštuonis iš paskutinių trisdešimt šešių Džozefo gyvenimo mėnesių).
Akivaizdu, kad žinodamas Brigamo Jango ir Bažnyčios ateitį Viešpats laikė Brigamą šalia Džozefo, kad išmokytų visko, ko gali prireikti vadovaujant Bažnyčiai po Džozefo mirties“ (Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 313).
Nors Brigamui daugiau nereikėjo palikti šeimos ir tarnauti kitose misijose, iki pranašo mirties jis visgi tarnavo keliose trumpose misijose.