1832 m. balandį pranašas Džozefas Smitas ir kiti Bažnyčios vadovai nukeliavo į Misūrį, paklusdami Viešpaties įsakymui įsteigti organizaciją Sionei statyti ir rūpintis vargšais (žr. DS 78 skyrių ir jo įvadą). Doktrinos ir Sandorų 82 skyriuje pateikiamas apreiškimas buvo gautas 1832 m. balandžio 26 d. per Bažnyčios aukštųjų kunigų ir vyresniųjų tarybos Independense, Misūryje, susirinkimą. Šiame apreiškime Viešpats atleido broliams jų prasižengimus ir perspėjo vengti tolesnių nuodėmių. Taip pat Viešpats tiems broliams Misūryje davė nurodymus, kaip tvarkyti materialiuosius Sionės reikalus. Po keturių dienų pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 83 skyriuje, kuriame Viešpats Bažnyčios vadovams nurodė, kaip rūpintis našlėmis ir našlaičiais.
Prieš pamoką pasiimkite kelis didelius popieriaus lapus ir rašiklių. (Vėliau pamokoje mokiniai ant tų lapų surašys sąrašus, kuriuos bus galima pakabinti, kad būtų matomi per visą likusį pamokos laiką.)
Pamoką pradėkite paprašydami mokinių prisiminti atvejį, kai tarp jų ir draugo ar šeimos nario kilo nesutarimas, kurį galiausiai išsprendė.
Kaip jautėtės išsprendę savo nesutarimą?
Praneškite mokiniams, kad kelis mėnesius tarp Sidnio Rigdono Ohajuje ir vyskupo Edvardo Partridžo Misūryje tvyrojo negeranoriški jausmai. 1832 m. balandį pranašas Džozefas Smitas ir kiti Bažnyčios vadovai nukeliavo į Misūrį, paklusdami Viešpaties įsakymui „susėsti pasitarti su šventaisiais, esančiais Sionėje“ (DS 78:9). Jiems atvykus buvo sušaukta Bažnyčios aukštųjų kunigų ir vyresniųjų taryba. Tarp šios konferencijos rytinės ir popietinės sesijų Sidnis Rigdonas ir Edvardas Partridžas išsprendė savo nesutarimą. Per popietinę sesiją buvo gautas apreiškimas, dabar užrašytas Doktrinos ir Sandorų 82 skyriuje.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 82:1. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Viešpats pasakė Sidniui Rigdonui ir Edvardui Partridžui apie jų išspręstą nesutarimą.
Kaip, anot 1 eilutės, atleidimas kitiems susijęs su Viešpaties atleidimo gavimu?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 82:2, o klasės paprašykite išsiaiškinti, dėl ko Viešpats perspėjo šventuosius.
Kas, pasak Viešpaties, ištiks tuos, kurie nesusilaikys nuo nuodėmės?
Norėdami padėti mokiniams suprasti, apie kokias nuodėmes Viešpats kalba, paaiškinkite, kad daugelis į Misūrį persikėlusių Bažnyčios narių nepakluso Bažnyčios vadovų patarimams, o kai kurie atsisakė gyventi pagal pašventimo įstatymą. Todėl kai kurie iš tų Bažnyčios narių buvo kalti dėl pavyduliavimo, godumo ir pareigų apleidimo nuodėmių.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 82:3–4. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kodėl 2 eilutėje minėti teismai užgrius pasiliekančiuosius nuodėmėje.
Kokiu požiūriu šie šventieji yra „didesnę šviesą“ gavę žmonės?
Ko Viešpats šiose eilutėse moko apie mūsų atsakomybę už tai, ką Jis mums davė? (Galbūt kitais žodžiais, bet mokiniai turėtų atpažinti tokį principą: Viešpats daug reikalauja iš tų, kuriems daug davė. Galite pasiūlyti mokiniams šį principą pasižymėti Raštuose).
Kodėl, jūsų manymu, iš daugiau gavusiųjų Viešpats daugiau ir reikalauja?
Suskirstykite mokinius į grupeles. Kiekvienai grupei duokite po didelį popieriaus lapą ir rašiklį. Paprašykite jų išvardyti tiek iš Viešpaties gautų palaimų, kiek gali prisiminti per dvi minutes. Paraginkite juos įtraukti ir tas palaimas, kurias gavo kaip Bažnyčios nariai. Kai visi baigs rašyti, pakabinkite tuos palaimų sąrašus klasės priekyje ir paklauskite:
Kodėl, jūsų manymu, mes priskiriami prie žmonių, „kuriems daug duota“?
Ko Viešpats reikalauja iš mūsų, nes tiek daug mums davė?
Kad padėtumėte mokiniams pritaikyti 3 eilutėje pateiktą principą, paprašykite jų savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti vieną iš Viešpaties gautų palaimų. Tada jų paprašykite užrašyti, ko, jų nuomone, Viešpats iš jų tikisi dėl to, kad jie gavo tą palaimą. Galiausiai pasiūlykite jiems užsirašyti tikslą, ką jie gali pradėti daryti, kad išpildytų tuos lūkesčius.
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 82:5–6 paaiškindami, kad Viešpats šventuosius perspėjo, jog Šėtono valdžia ir galia žemėje didėja. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 82:7, o klasės paprašykite rasti kitą Viešpaties duotą perspėjimą apie nuodėmę.
Kodėl, anot 7 eilutės, atgailaujantiesiems svarbu atsisakyti nuodėmės? (Jei tyčia nusigręžiame nuo teisumo atgal prie nuodėmės, mums „grįžta ir ankstesnės nuodėmės“.)
Kodėl, jūsų manymu, mums grįžta ankstesnės nuodėmės, jei gavę Viešpaties atleidimą, mes vėl tyčia nusidedame? (Padėkite mokiniams suprasti, kad norėdami visiškai atgailauti ir gauti atleidimą, turime atsisakyti savo nuodėmių.)
Viešpats devyniems vyrams įsako įkurti bendrovę, kad būtų galima tvarkyti Bažnyčios materialiuosius reikalus
Suskirstykite mokinius poromis. Kiekvienos poros paprašykite sugalvoti po dvi situacijas, kai vaikinui ar merginai reikia patikinimo, kad Dievas įvykdo Savo pažadus. (Pavyzdžiui, mergina labai myli savo senelę, kuri kenčia nuo mirtinos ligos. Tokiai merginai gali reikėti patikinimo, kad pažadai apie amžinąsias šeimas ir prikėlimą išsipildys.) Paprašykite mokinių papasakoti visai klasei kelis tokius scenarijus.
Paaiškinkite, kad aukštųjų kunigų tarybos Misūryje susirinkime Viešpats davė raminantį pažadą tiems, kurie paklūsta Jo įsakymams. Paraginkite mokinius toliau studijuoti Doktrinos ir Sandorų 82 skyrių ir rasti tiesas, kurios galėtų suteikti tokį patikinimą žmonėms jų aptartose situacijose.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 82:8–9 ir išsiaiškinti, ką Viešpats sakė duosiąs šventiesiems per tos tarybos susirinkimą.
Ką, anot 8 eilutės, Viešpats sakė duosiąs susirinkusiesiems į tą tarybos susirinkimą?
Kodėl, pagal tai, ką skaitome 8–9 eilutėse, Jis davė jiems šį naują įsakymą? (Mokinių atsakymus surašykite lentoje.)
Kaip tos priežastys tiktų kiekvienam Viešpaties mums duotam įsakymui?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 82:10. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti principą, kuris gali suteikti mums ryžto stengiantis paklusti Viešpaties įsakymams.
Kokį radote principą, kuris galėtų suteikti jums ryžto stengiantis paklusti Viešpaties įsakymams? (Galbūt kitais žodžiais, bet mokinių atsakymai turėtų išreikšti tokį principą: Jei paklusime Viešpačiui, Jis visada ištesės Savo pažadus ir mus palaimins.)
Pasiūlykite mokiniams apmąstyti savo gyvenimo atvejus, kurie jiems rodo, kad šis principas yra teisingas. Suteikite jiems laiko vieną tokių atvejų aprašyti savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose. Pakvieskite kelis mokinius savo potyriais pasidalyti su visa klase. Jūs taip pat galite papasakoti šį principą patvirtinantį nutikimą iš savo gyvenimo.
Priminkite mokiniams, kad studijuodami Doktrinos ir Sandorų 78 skyrių jie sužinojo, jog Viešpats Bažnyčios vadovams Kirtlande, Ohajuje, įsakė įkurti bendrovę, kad būtų galima valdyti Bažnyčios sandėlius ir leidybos veiklą. Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 82:11, 15–17 mokiniams pranešdami, kad šiame apreiškime Viešpats konkrečiai nurodė įkurti bendrovę – žinomą kaip Vienybės bendrovė – ir paskyrė jos narius.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 82:12 ir išsiaiškinti, koks buvo Vienybės bendrovės tikslas. Kol jie skaito, gali būti vertinga jiems priminti, kad viena iš vyskupo pareigų yra padėti Bažnyčios nariams patenkinti savo materialiuosius poreikius.
Koks, anot 12 eilutės, buvo Vienybės bendrovės tikslas?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 82:14, 18–19 ir rasti žodžius ir frazes, kurie geriau paaiškina, kodėl Viešpats įsakė įkurti Vienybės bendrovę.
Kodėl šventiesiems būtų svarbu ugdyti 19 eilutėje paminėtą požiūrį?
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 82:20–24 paaiškindami, kad Viešpats šį apreiškimą užbaigė įspėdamas Bažnyčios vadovus būti ištikimus sandorai, kurią jie sudarys kaip Vienybės bendrovės nariai.
Viešpats apreiškia, kaip rūpintis našlėmis ir našlaičiais
Praneškite mokiniams, kad praėjus keturioms dienoms po to, kai buvo gautas apreiškimas, vėliau užrašytas Doktrinos ir Sandorų 82 skyriuje, pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą, kaip susitvarkyti su sunkiu iššūkiu, t. y. kaip tenkinti šventųjų materialiuosius poreikius. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 83:1 ir išsiaiškinti, apie kokių žmonių poreikius kalbama šiame apreiškime.
Apie kokių žmonių poreikius kalbama šiame apreiškime?
Priminkite mokiniams, kad daugelis šventųjų gyveno pagal pašventimo įstatymą ir iš Bažnyčios buvo gavę „paveldą“, arba turto. Šiame apreiškime Viešpats paskelbė, kas turi įvykti su tokiu šeimos paveldu, jei vyras, arba tėvas, miršta.
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 83:2–3 ir rasti Viešpaties nurodymus, kaip pasirūpinti vyrus praradusiomis moterimis.
Kokį palaiminimą gaudavo išlikusi ištikima žmona, jei jos vyras mirdavo?
Paaiškinkite, kad tais laikais, kai buvo gautas šis apreiškimas, daugumą moterų materialiai išlaikė jų vyrai. „Turėti bendrystę bažnyčioje“ reiškė, kad Bažnyčia praradusioms savo maitintoją moterims padėtų atlikti vienintelio šeimos maitintojo vaidmenį. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 83:4–6. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip Bažnyčia gali padėti našlaičiams ir našlėms.
Ką iš šios ištraukos sužinojote apie Viešpaties jausmus našlaičiams, našlėms ir visiems stokojantiesiems?
Paraginkite mokinius skirti daugiau dėmesio aplinkinių poreikiams ir ieškoti būdų pritaikyti gyvenime Viešpaties patarimą: siekti naudos savo artimui (žr. DS 82:19). Vadovaudamiesi Dvasia, pamoką baikite paliudydami apie šiuose apreiškimuose išdėstytas tiesas.
Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Paveikslėlis
Vyresnysis Ričardas G. Skotas
„Nuodėmės atsisakymas […] yra nepalenkiamas ir pastovus apsisprendimas nekartoti prasižengimo. Jei bus laikomasi šio pasiryžimo, nereikės jausti nuodėmės kartėlio. Atminkite: „Sielai, kuri nusideda, sugrįš ir ankstesnės nuodėmės“ [DS 82:7]. Džozefas Smitas pareiškė: „Atgaila yra tai, su kuo negalima lengvabūdiškai elgtis kiekvieną dieną. Kasdieninis prasižengimas ir kasdieninė atgaila […] nėra malonūs dalykai Dievo akyse [Teachings of the Prophet Joseph Smith, sel. Joseph Fielding Smith [1976], 148]“ (“Finding Forgiveness,” Ensign, May 1995, 76).
Norint nuo priešų apsaugoti Bažnyčią ir Bažnyčios vadovus pirmuose Doktrinos ir Sandorų leidimuose buvo vartojami pseudonimai, arba netikri vardai. Taip buvo daroma rašant Vienybės bendrovės narių vardus Doktrinos ir Sandorų 82:11. Todėl kai kuriuose pirmuose Doktrinos ir Sandorų leidimuose šios eilutės tekste gali būti užrašyti pseudonimai. Vėlesniuose leidimuose buvo spausdinami tikri vardai.
11 eilutėje paminėti prievaizdavimai, arba narių pareigos, buvo tokie: šeši iš devynių buvo paskirti apreiškimų ir įsakymų prievaizdais (žr. DS 70:3: pranašas Džozefas Smitas, Martinas Harisas, Oliveris Kauderis, Džonas Vitmeris, Sidnis Rigdonas ir Viljamas V. Felpsas), du buvo Bažnyčios vyskupai (Edvardas Partridžas ir Njuelas K. Vitnis) ir vienas buvo atsakingas už sandėlį Independense, Misūryje (A. Sidnis Gilbertas).
Šis teiginys paaiškina, kaip dabartiniais laikais Viešpats naudoja Savo sandėlius:
„Viešpaties sandėlis – tai […] gali būti sąrašas žmonių, galinčių patarnauti, tai pinigai sąskaitoje, maistas podėlyje ar prekės pastate. Toks sandėlis atsiranda vos tik ištikimi nariai ima aukoti vyskupui savo laiko, talentų, gabumų, atjautos, daiktų ir pinigų išteklius norėdami padėti vargšams ir statydami žemėje Dievo karalystę.
Taigi Viešpaties sandėlis yra kiekvienoje apylinkėje. Vyskupas yra Viešpaties sandėlio įgaliotinis. Vadovaudamasis Viešpaties įkvėpimu jis paskirsto šventųjų atnašas vargšams ir beturčiams. Jam padeda kunigijos kvorumai ir Paramos bendrija“ (Providing in the Lord’s Way: A Leader’s Guide to Welfare [1990], 11; taip pat žr. svetainėje LDS.org).
Žodis mamona reiškia turtus (žr. Raštų rodyklę, „Mamona“, p. 107; arba raštai.lds.org). Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino:
Paveikslėlis
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas
„Viešpaties įsakymas šventiesiems „neteisiąja mamona“ daryti sau draugų atrodo kaip nepriimtinas teiginys, kai nėra tinkamai suprantamas. Neturima omenyje, kad atradę „neteisiosios mamonos“ draugų broliai turi dalyvauti su jais jų nuodėmėse, priimti juos į savo glėbį, tuoktis su jais ir kitokiais būdais nusileisti į jų lygį. Jie turi taip gyventi, kad būtų užtikrinta taika su priešais. Jie turi elgtis su jais maloniai, elgtis su jais tiek draugiškai, kiek leidžia teisingi ir dori principai, bet niekada nepiktžodžiauti su jais, neišgėrinėti ir nelėbauti su jais. Jeigu jie galėtų sumažinti išankstinį nusistatymą, rodyti norą su jais prekiauti ir rodyti malonią dvasią, tai galėtų padėti nukreipti juos nuo jų kartėlio. O Teismas turi būti paliktas Viešpačiui“ (Church History and Modern Revelation, 2 vols. [1953], 1:323; taip pat žr. Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 179).