1831 m. dirbdamas prie įkvėptų Biblijos taisymų pranašas Džozefas Smitas paprašė Viešpaties paaiškinti, kodėl senovės patriarchai turėjo daugiau nei vieną žmoną. Tada, kaip atsakymą į tą klausimą, pranašas pradėjo gauti apreiškimus. Vėlesniais metais Viešpats įsakė pranašui ir kitiems pastarųjų dienų šventiesiems gyventi laikantis daugpatystės principo. 1843 m. liepą, Bažnyčios būstinei esant Navū, Ilinojaus valst., pranašas užrašė gautą apreiškimą. Doktrinos ir Sandorų 132 pateikiami su daugpatyste susiję Viešpaties mokymai, tarp jų patarimas Džozefui ir Emai.
Pradėkite paaiškindami, kad 1831 m. Džozefas Smitas, dirbdamas prie įkvėpto Senojo Testamento vertimo, perskaitė apie daugpatystę (dar vadinamą poligamija) praktikavusius senovės pranašus. Pagal šį principą vienas vyras susituokdavo su daugiau nei viena moterimi. Pranašas išstudijavo Raštus, apmąstė, ką sužinojo, ir galiausiai šį klausimą apie daugpatystę maldoje uždavė Dangiškajam Tėvui.
Lentoje užrašykite Pradžios 16:1–3. Paaiškinkite, kad šiose eilutėse apibūdinami Sarajos ir Abromo, vėliau žinomų kaip Saros ir Abraomo, poelgiai. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti tas eilutes. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir galvoti, ar iškilo kokių klausimų dėl šio įvykio Abromo ir Sarajos gyvenime.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:1 ir išsiaiškinti, ko Dievo klausė pranašas Džozefas Smitas, kai studijavo Senojo Testamento ištraukas apie daugpatystės praktikavimą. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado. (Galite paaiškinti, kad žodis sugulovė apibūdina Senojo Testamento laikų moterį, kuri tais laikais pagal jų papročius, legaliai susituokdavo su vyru, bet turėjo žemesnį socialinį statusą nei žmona. Sugulovių nebuvo praktikuojant daugpatystę mūsų Evangelijos laikotarpiu.)
Lentoje užrašykite tokį klausimą: Kodėl tam tikru metu Viešpats įsako teisiems vyrams ir moterims paklusti daugpatystės principui?
Paaiškinkite, kad studijuodami Doktrinos ir Sandorų 132 skyrių mokiniai gali rasti atsakymus į lentoje užrašytus ir kitus dėl daugpatystės iškylančius klausimus. Paprašykite jų užsirašyti doktrinas ir principus, kuriuos jie šiandien atras pamokos metu.
Kelis mokinius pakvieskite pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:34–36. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kodėl Abraomas ir Sara ėmė praktikuoti daugpatystę.
Kodėl, anot 34 eilutės, Sara davė Abraomui kitą žmoną? Ko tai mus moko apie daugpatystės principą? (Mokiniams atsakinėjant, lentoje užrašykite šį principą: Daugpatystė turi būti Viešpaties patvirtinta ir praktikuojama tik Jam įsakius.)
Ką padėjo įvykdyti Abraomo ir Saros paklusnumas? (Viešpaties pažadus Abraomui, taip pat ir pažadą, kad Abraomas turės tiek palikuonių, kiek žvaigždžių danguje [žr. Pradžios 15:5].)
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti lentoje užrašytą principą, pasiūlykite jiems Raštuose šalia Doktrinos ir Sandorų 132:34 užsirašyti Jokūbo 2:27, 30. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti tas eilutes. Atkreipkite mokinių dėmesį, kad monogamija (santuoka tarp vieno vyro ir vienos moters) yra Dievo duotas santuokos standartas, nebent jis įsakytų kitaip.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:37–38. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti žodžius, kuriais aprašomi atvejai, kai Viešpats įsakė praktikuoti daugpatystę. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 132:39, 41–43 paaiškindami, kad Viešpats patvirtino, jog praktikuodami daugpatystę pagal Jo įsakymą žmonės nenusideda svetimavimo nuodėme. Tačiau jei kas nors daugpatystę praktikuoja kitomis aplinkybėmis, kai Viešpats nėra to įsakęs, tokie žmonės kalti svetimavimo nuodėme. (Pažymėkite, kad 41 eilutėje pavartotas žodis sunaikinta reiškia, kad pažeidusieji savo šventas sandoras bus atskirti nuo Dievo ir Jo sandoros žmonių [palyginkite Apaštalų darbų 3:22–23; 1 Nefio 22:20].)
Ką, pasak 40 eilutės, Viešpats ruošėsi padaryti? (Viską atstatyti. Paaiškinkite, kad „viskas“ – tai ankstesnių Evangelijos laikotarpių metu apreikšti Evangelijos įstatymai ir apeigos. Lentoje užrašykite tokį principą: Įsakymas gyventi pagal daugpatystės įstatymą paskutinėmis dienomis buvo visko sugrąžinimo dalis. [Taip pat žr. ApD 3:20–21.])
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:45, 48. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Viešpats suteikė Džozefui Smitui, kad galėtų viską atstatyti.
Ką Viešpats suteikė Džozefui Smitui, kad galėtų viską atstatyti? (Kunigystės raktus ir įgaliojimą.)
Ką iš 45 ir 48 eilučių sužinome apie daugpatystę? (Mokiniams atsakius, lentoje užrašykite tokį principą: Daugpatystę gali leisti tik Bažnyčios prezidentas per jam duotus kunigystės raktus.)
Paaiškinkite, kad šio Evangelijos laikotarpio pradžioje, kaip visko atstatymo dalį, Viešpats kai kuriems pirmiesiems šventiesiems praktikuoti daugpatystę įsakė per kunigystės raktus turintį pranašą Džozefą Smitą ir vėlesnius Bažnyčios prezidentus: Brigamą Jangą, Džoną Teilorą ir Vilfordą Vudrafą. 1890 metais, veikdamas pagal tuos kunigystės raktus, prezidentas Vudrafas gavo apreiškimą baigti praktikuoti daugpatystę (žr. 1 oficialų pareiškimą).
Viešpats Džozefui ir Emai Smitams pataria dėl daugpatystės
Paaiškinkite, kad pranašas Džozefas Smitas daugpatystę praktikuoti pradėjo nenoriai. Jis teigė, kad nepradėjo to praktikuoti, kol nebuvo perspėtas, kad, jei nepaklus, bus sunaikintas (žr. “Plural Marriage,” Historical Record, May 1887, 222). Kadangi trūksta istorinių dokumentų, mes nežinome apie pirmus Džozefo Smito bandymus laikytis šio įsakymo. Tačiau 1841 m. pranašas pakluso šiam įsakymui ir ėmė jo mokyti kai kuriuos Bažnyčios narius, o per kitus trejus metus paklusdamas Viešpaties įsakymams jis susituokė su kitomis žmonomis. Pranašo Džozefo Smito paklusnumas įsakymui praktikuoti daugpatystę jam ir jo žmonai Emai, kurią jis karštai mylėjo, buvo tikėjimo išbandymas.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:49–50. Paprašykite mokinių rasti Viešpaties Džozefui Smitui pažadėtas palaimas.
Remdamiesi 50 eilute pasakykite, kodėl šias palaimas Viešpats pažadėjo Džozefui Smitui?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:52. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokį patarimą Viešpats davė Emai Smit.
Ką, pasak 52 eilutės, Viešpats patarė Emai priimti? („Vis[os] t[os], kurios duotos mano tarnui Džozefui“, tai tos, kurios buvo užantspauduotos su Džozefu Smitu.)
Paaiškinkite, kad įsakęs Emai priimti tas, kurios buvo užantspauduotos su jos vyru, Viešpats jai įsakė laikytis Jo įstatymų ir atleisti Džozefui jo prasižengimus. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:56 ir rasti, ką Viešpats pažadėjo Emai Smit.
Ką Viešpats pažadėjo Emai Smit, jei ši paklus Jo įsakymams?
Paaiškinkite, kad 1841 m. Džozefas Smitas pradėjo mokyti kitus vyrus ir moteris daugpatystės principo. Iš pradžių jiems sunkiai sekėsi suprasti ir priimti šį principą. Pavyzdžiui, kai Brigamas Jangas pirmą kartą išgirdo apie įsakymą sudaryti daugpatystės santuokas, jis jautė, kad verčiau mirtų, nei imtų kelias žmonas (žr. Susa Young Gates and Leah D. Widtsoe, The Life Story of Brigham Young [1930], 321). Nors šie ištikimi Bažnyčios nariai iš pradžių dvejojo ir dėl šio įsakymo jautėsi nusivylę, per Šventąją Dvasią kiekvienas gavo patvirtinimą ir priėmė daugpatystės principą. Pirmoji vyresniojo Heberio Č. Kimbolo žmona Vilatė Kimbol priėmė šį daugpatystės mokymą ir ėmėsi jį vykdyti, ir „nedvejojo, kad daugpatystės santuokų tvarka yra nuo Dievo, nes Viešpats jai tai apreiškė maldoje“ (Helen Mar Kimball, in Orson F. Whitney, Life of Heber C. Kimball [1967], 325; taip pat žr. p. 326–328).
Dėl daugpatystės praktikavimo prasidėjo naujos problemos. Kadangi apie šią praktiką nebuvo viešai skelbiama, pradėjo sklisti gandai, kad Bažnyčios vadovai tuokiasi su kitomis žmonomis. Gandai labai iškraipė tiesą, apšmeižė pranašą ir kitus Bažnyčios vadovus ir paspartino šventųjų persekiojimą.
Garsiai perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 132:63, pradėdami fraze „nes jos duotos jam“. Prieš skaitydami paaiškinkite, kad šios eilutės padeda suprasti vieną iš priežasčių, kodėl Viešpats įsakė Džozefui Smitui ir kitiems praktikuoti daugpatystę. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomas eilutes ir rasti šią priežastį.
Apie kokį įsakymą Viešpats užsimena 63 eilutėje? (Įsakymą daugintis ir pripildyti žemę.) Ką reiškia daugintis ir pripildyti žemę? (Turėti vaikų.)
Atkreipkite mokinių dėmesį į 63 eilutėje pavartotą frazę: „Nes tuo pratęsiamas mano Tėvo darbas.“
Kaip, turėdami vaikų, žmonės tampa besitęsiančio Dangiškojo Tėvo darbo dalyviais?
Aptarimo metu galite perskaityti tokį vyresniojo Nylo L. Anderseno iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Nylas L. Andersenas
„Kuomet vyrui ir žmonai gimsta vaikas, jie įvykdo mūsų Dangiškojo Tėvo plano dalį atvesti vaikus į žemę. Viešpats sakė: „Nes štai, tai yra mano darbas ir mano šlovė – įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“ (Mozės 1:39). Prieš nemirtingumą privalo būti mirtingumas“ („Vaikai“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Vadovaudamiesi tuo, ką sužinojote iš 63 eilutės, pasakykite, kokiu tikslu kartais Viešpats liepdavo praktikuoti daugpatystę? (Mokiniams atsakinėjant lentoje galite parašyti tokią doktriną: Kartais Viešpats įsteigia daugpatystę, kad suteiktų savo žmonėms daugiau galimybių Jam išauginti vaikus. Galite vėl sugrįžti prie Jokūbo 2:30.)
Atkreipkite mokinių dėmesį į pamokos pradžioje lentoje užrašytą klausimą: Kodėl tam tikru metu Viešpats įsako teisiems vyrams ir moterims paklusti daugpatystės principui? Galite pakviesti mokinius garsiai apibendrinti tai, kas Doktrinos ir Sandorų 132 ir Jokūbo 2:27, 30 jiems padeda atsakyti į šį klausimą.
Užbaikite paliudydami apie pranašą Džozefą Smitą ir tai, kad jis gaudavo apreiškimus iš Dievo ir jiems pakluso.
Internete ir daugybėje spaudos leidinių yra labai daug nepatikimos informacijos apie daugpatystę. Su šia informacija elkitės atsargiai ir išmintingai. Kai kurie autoriai, rašydami apie Bažnyčią ir jos istoriją, pateikia informaciją nenurodydami konteksto arba pateikia dalinę tiesą, kuri gali suklaidinti. Kai kurių tokių darbų tikslas yra sunaikinti tikėjimą.
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo perspėjo:
Paveikslėlis
Vyresnysis Nylas L. Andersenas
„Visada yra žmonių, norinčių diskredituoti Bažnyčią ir sugriauti tikėjimą. Šiais laikais jie pasitelkia internetą.
Dalis informacijos apie Bažnyčią, kad ir kokia įtikinanti, tiesiog yra neteisinga“ („Jūsų tikėjimo išbandymas“, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Mokantis apie daugpatystę svarbu atminti, kokio elgesio modelio šio Evangelijos mokymo atžvilgiu laikėsi pranašas Džozefas Smitas. Jis studijavo, apmąstė, meldėsi ir sužinojo.
Patikimus istorinių daugpatystės tyrinėjimų rezultatus rasite josephsmithpapers.org ir byustudies.byu.edu.
Toliau pateiktas pasakojimas padeda suprasti pranašo Džozefo Smito ir kitų Bažnyčios narių jausmus, kuomet buvo įvesta daugpatystė.
Su pranašu Džozefu Smitu užantspauduota Eliza R. Snou užrašė Džozefo Smito mokymo jos broliui Lorencui Snou detales. Ji pažymėjo šio principo Džozefui Smitui sukeltus kančią ir skausmą, ir kad jis ėmėsi veiksmų įtvirtinant šį principą tik dėl dieviško apreiškimo:
Paveikslėlis
Eliza R. Snou
„Pranašas Džozefas atvėrė savo širdį [Lorencui Snou] nupasakodamas, kaip sunkiai jam sekėsi nugalėti auklėjimo ir socialinės tvarkos natūraliai sukeltą pasibjaurėjimą daugpatystės įtvirtinimu. Jis žinojo Dievo balsą – žinojo, kad Visagalis įsakė imtis veiksmų, – parodyti pavyzdį ir įsteigti celestialinę daugpatystės santuoką. Jis žinojo, kad teks atlaikyti ne vien savo paties prietarus ir išankstinį nusiteikimą, ir kad jį stebi visas krikščioniškasis pasaulis. Bet Dievas, esantis aukščiau visko, davė įsakymą, kuriam reikėjo paklusti. Pranašas vis dėlto kartkartėmis nesiryždavo ir atidėliodavo, kol kartą jam pasirodė Dievo angelas su ištrauktu kardu ir pasakė, kad, jeigu jis nesiims veiksmų ir neįkurs daugpatystės, iš jo bus atimta kunigystė ir jis bus sunaikintas! Šiuo liudijimu jis pasidalijo ne tik su mano broliu, bet ir su visais – šio liudijimo neįmanoma paneigti“ (Biography and Family Record of Lorenzo Snow [1884], 69–70).
Prezidentas Brigamas Jangas paaiškino:
Paveikslėlis
Prezidentas Brigamas Jangas
„Jei, Džozefui atskleidus tą doktriną, kas nors manęs paklaustų, ką rinkčiausi, jei tai nesumažintų mano šlovės, aš būčiau pasakęs: „Leiskite man turėti tik vieną žmoną.“ […]
Nenorėjau atsitraukti nuo jokios pareigos ar neįvykdyti ko nors, kas man liepta, bet tai buvo pirmasis kartas, kai svajojau apie kapą, ir gana ilgai negalėjau to pergalėti. Ir šioje padėtyje, kai mačiau laidotuves, jaučiau pavydą tiems kūnams ir gailestį, kad ne aš esu karste. […]
Bet gyvenantys pagal savo tikėjimą šventieji bus išaukštinti, nes jie niekada neatmes jokio apreiškimo, kurį Viešpats davė ar dar duos, ir todėl, kai jie yra mokomi kažko, ko negali gerai suprasti, jie sako: „Viešpats man davė tai, ir meldžiu, kad Jis išgelbėtų ir apsaugotų mane, kad nieko, ką iš Jo gaunu, nepaneigčiau, ir kad duotų man kantrybės sulaukti supratimo apie tai“ (iš “Provo Conference,” Deseret News, Nov. 14, 1855, 282).
Pirmoji vyresniojo Heberio Č. Kimbolo žmona Vilatė Kimbol įgijo liudijimą apie daugpatystę. Jos dukra Helen pasakojo:
„Mano motina dažnai pasakojo, jog nedvejojo, kad daugpatystės santuokų tvarka yra nuo Dievo, nes Viešpats jai tai apreiškė maldoje.
Netrukus po to, kai tėvas grįžo iš Anglijos, jis kartu su kitais broliais buvo mokomas daugpatystės doktrinos. […]
Tėvas gerai suprato situaciją ir rodė pranašui tokią didelę meilę ir nuolankumą, kad verčiau būtų paaukojęs savo gyvybę, nei jį išdavęs. Tai buvo didžiausias jo kada nors patirtas tikėjimo išbandymas. […]
Mano motina [Vilatė Kimbol] pastebėjo, kad jo išvaizda ir elgesys pasikeitė, o kai ji paklausė jo, kokia to priežastis, jis stengėsi išsisukti nuo atsakymo į jos klausimus. Galiausiai jis pažadėjo, kad po kurio laiko jai papasakos, jei tik ji palauks. Šis rūpestis taip prislėgė jo mintis, kad susirūpinimas ir nuovargis išduodavo jį kiekvieną dieną ir valandą ir galiausiai jo kančia tapo tokia nepakeliama, kad jis negalėjo kontroliuoti jausmų. Jo kūnas susirgo, bet protinė kančia buvo tokia didelė, kad neleido jam ilsėtis, ir jis vaikščiodavo po kambarį iki ankstyvo ryto, o kartais jo proto agonija buvo tokia nepakeliama, kad jis sunerdavo rankas ir verkdavo tarsi vaikas melsdamas Viešpatį būti gailestingą ir apreikšti jai šį principą. […]
Jų širdžių sielvartas buvo nenusakomas ir kai ji suprato, kad nebėra prasmės jį maldauti pasitraukė į savo kambarį ir atsiklaupė prieš Viešpatį maldoje išliedama savo sielą Jam, kadaise pasakiusiam: „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.“ […]
Jai buvo parodyta celestialinės santuokos tvarka visame jos grožyje ir šlovėje, kartu su didingu išaukštinimu ir garbe, kurie bus jai duoti celestialinėje aplinkoje, jei tik ji ją priims ir liks savo vietoje šalia vyro. Ji taip pat matė moterį susituokiant su jos vyru ir su džiaugsmu mąstė, kokią didingą beribę meilę ir sąjungą atneš ši tvarka, taip pat apie jos vyro karalysčių padidėjimą ir per amžinybes nusitęsusią galią bei šlovę, pasaulius be pabaigos.
Su džiaugsmu spindinčiu veidu, nes buvo pripildyta Dievo Dvasios, ji sugrįžo pas mano tėvą, sakydama: „Heberi, Viešpats parodė man tai, ko nesakei.“ Ji man sakė, kad niekada nematė laimingesnio vyro nei mano tėvas, kai nupasakojo regėjimą ir pasakė, kad liko patenkinta ir žino, kad tai nuo Dievo.
Ji sudarė sandorą, kad stovės šalia jo ir gerbs šį principą, ir ji ištikimai laikėsi šios sandoros, ir nors išbandymai kartais būdavo labai sunkūs ir skausmingi, ji žinojo, kad išbandymus pereina ir tėvas, todėl liko tvirtai sąžininga iki mirties. Ji davė daug žmonų mano tėvui ir joms visad buvo ištikima draugė“ (iš Orson F. Whitney, Life of Heber C. Kimball [1967], 325–28).
Prezidentas Džonas Teiloras taip pasakojo apie laiką, kai buvo pristatytas daugpatystės principas:
Paveikslėlis
Prezidentas Džonas Teiloras
„Visad prisilaikiau griežtų skaistybės principų ir kaip vedęs vyras pajaučiau, kad man tai buvo pasibaisėtina. […] Šis reikalas buvo skirtas paliesti pačios žmogaus sielos gilumos jausmus. Visada skaistybės laikiausi labai griežtai. […] Taigi, man jaučiant tokius jausmus niekas, išskyrus Dievo pažinimą ir Dievo apreiškimus, ir jų tikrumą, nebūtų paskatinę manęs priimti tokio principo kaip šis“ (iš B. H. Roberts, The Life of John Taylor, Third President of the Church of Jesus Christ of Latter-day Saints [1963], 100).
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, antrą kartą susituokęs po pirmosios žmonos mirties, duodamas interviu paaiškino, kad apie amžinąją santuokos prigimtį mes kai ką žinome ir kai ko nežinome:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Žemėje gyvena nemažai žmonių, susituokusių su daugiau nei vienu asmeniu. Kartais tos santuokos baigdavosi mirtimi, kartais jos baigdavosi skyrybomis. Kokią reikšmę kitame gyvenime jiems turės kartą sudarytos sandoros ir visa kita? Nemanau, kad tie žmonės gali atsakyti į šį klausimą. Galbūt jiems tai nesvarbu, jei jie netiki, kad kitame gyvenime žmonės gyvens kaip susituokusios poros. Ir jei jie nesudaro tokių sandorų ir negyvena pagal jas, kad jų siektų, tai [savo pačių atžvilgiu] jie yra teisūs! Bet tų, kurie gyvena, kaip ir aš, tikėdami, kad santuokiniai ryšiai gali trukti amžinybę, galite paklausti: „Koks bus kitas gyvenimas, jei esate susituokę amžinybei daugiau nei su viena žmona?“ Galiu atsakyti: nežinau. Bet žinau, kad sudariau tas sandoras ir tikiu, kad jei laikysiuos tų sandorų, tai palaimos, kurios prasideda čia, bus įgyvendintos kitame gyvenime“ (iš “Elder Oaks Interview Transcript from PBS Documentary,” July 20, 2007, mormonnewsroom.org).
Viešpats pareiškė, kad Dovydas nusidėjo paimdamas Ūrijos žmoną Batšebą. Vėliau, norėdamas paslėpti savo nuodėmę, Ūriją nusiuntė į mirtį. Dėl to Dovydas nupuolė ir prarado išaukštinimą. Dovydo pavyzdžio įtraukimas į Doktrinos ir Sandorų 132:38–39 pabrėžia daugpatystės santuoką valdančių įstatymų griežtumą. Net ir tais laikais, kai Viešpats įsteigė šį principą ir įsakė savo žmonėms pagal jį gyventi, jie privalėjo tai daryti paklusdami Jo įsakymams ir nurodymams, kuriuos Jis davė reikalingus kunigystės raktus turintiems Savo tarnams.
„Nei čia, nei kitur nėra jokių nurodymų, ką Viešpats buvo įsakęs pranašui pasiūlyti savo žmonai, bet kontekstas byloja, kad tai buvo ypatingas tikėjimo patikrinimas, panašus į Abraomo tikėjimo patikrinimą, kai Viešpats įsakė jam paaukoti Izaoką. Nėra tikslo apie tai daugiau spėlioti“ (Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 334).