1829 m. gegužę, netrukus po Aarono kunigystės sugrąžinimo, Harmonyje, Pensilvanijos valstijoje, pranašą Džozefą Smitą aplankė du vyrai: Džozefo Smito brolis Hairumas ir Džozefas Knaitas Vyresnysis. Abu vyrai išreiškė norą tarnauti Dievui ir padėti sugrąžinti Evangeliją. Doktrinos ir Sandorų 11 skyriuje užrašytas Hairumui Smitui skirtas Viešpaties apreiškimas, kaip jis galėtų įtvirtinti Sionės reikalą. Doktrinos ir Sandorų 12 skyriuje užrašytas Viešpaties apreiškimas, skirtas Džozefui Knaitui Vyresniajam sužinoti, kaip ir jis galėtų įtvirtinti Sionės reikalą.
Hairumas Smitas sužino, kaip gali padėti įtvirtinti Sionės reikalą
Paprašykite mokinių pagalvoti, kada jie norėjo dalyvauti prasmingoje veikloje ar užsiėmime, kaip antai: planuojant Bažnyčios veiklas, tarnaujant tiems, kurie stokoja, arba dalyvaujant tam tikrame mokyklos būrelyje ar organizacijoje.
Ką turėjote daryti, kad galėtumėte dalyvauti toje veikloje ar užsiėmime? (Mokiniai gali sakyti, kad reikėjo užsiregistruoti, užpildyti anketas, pasikalbėti su vadovaujančiu asmeniu arba daryti tai, kas parodytų jų norą dalyvauti.)
Pakvieskite mokinius perskaityti Doktrinos ir Sandorų 11 ir 12 skyrių įvadus ir rasti, kas norėjo dalyvauti Viešpaties darbe. Tada pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 11:27 ir 12:7 ir rasti, ką dar Viešpats pakvietė talkininkauti Jo darbe.
Ką dar Viešpats pakvietė padėti Jo darbe? (Visus tuos, kurie trokšta Jam padėti.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti Doktrinos ir Sandorų 11 skyriaus kontekstą, paaiškinkite, kad šio skyriaus apreiškimas skirtas Hairumui Smitui, kuris atvyko iš Palmyros Niujorko valstijoje į Harmonį Pensilvanijos valstijoje, kad aplankytų savo brolį Džozefą. Tikėtina, kad Hairumas žinojo apie naujausius įvykius ir apie Mormono Knygos vertimo pažangą. Jis norėjo sužinoti, kaip gali padėti Džozefui Viešpaties darbe. Džozefas pasiteiravo Viešpaties ir gavo šį apreiškimą. (Kad padėtumėte mokiniams suvokti, kaip svarbu norėti dirbti Viešpaties darbą, galite pasiūlyti pasižymėti žodžių noras ir norėti formas, esančias Doktrinos ir Sandorų 11:3, 8, 10, 14, 17, 21, 27.)
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 11:5–9. Pusės mokinių paprašykite rasti, kokius palaiminimus Viešpats pažadėjo Hairumui. Kitų paprašykite rasti, ką turi daryti Hairumas, kad gautų tuos palaiminimus. (Mokiniams atsakinėjant, gali prireikti paaiškinti, kad „Dievo slėpiniai“ [DS 11:7] yra dvasinės tiesos, kurias galime pažinti per apreiškimą.)
Kokių tiesų apie norą dirbti Viešpaties darbą galime išmokti iš Doktrinos ir Sandorų 11:8? (Mokiniams atsakinėjant pabrėžkite tokias tiesas: 1) Mes galime gauti Dievo palaiminimus pagal mūsų teisius norus. 2) Jei trokštame dirbti Dievo darbą, būsime priemonė daryti daug gero.)
Lentoje užrašykite tokį klausimą: Ką galiu daryti, kad būčiau priemonė daryti daug gera savo kartoje?
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 11:10–14. Likusius mokinius pakvieskite sekti ir rasti Hairumui duotą Viešpaties patarimą, kuris jam padės daryti daug gero. Mokiniams baigus skaityti, kelis iš jų pakvieskite po lentoje esančiu klausimu parašyti, ką rado. Taip pat galite pasiūlyti mokiniams šį sąrašą persirašyti į savo užrašus ar Raštų studijavimo žurnalą. (Per pamoką jie papildys sąrašą.)
Ką, jūsų manymu, reiškia pasitikėti Dvasia?
Kaip, pagal Doktrinos ir Sandorų 11:12–13, galite atpažinti Dvasios poveikį? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų atpažinti tokias tiesas: 1) Viešpaties Dvasia mus veda daryti gera, būti nuolankius ir teisti teisiai; 2) Dvasia apšviečia mūsų protus ir pripildo mūsų sielas džiaugsmo.)
Aptarinėdami šias tiesas galite pakviesti mokinius pakartoti Raštų įvaldymo eilutes: Doktrinos ir Sandorų 8:2–3. Taip pat galite pasiūlyti mokiniams šias Raštų įvaldymo eilutes užsirašyti savo Raštų paraštėje prie Doktrinos ir Sandorų 11:12–14.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 11:15–16. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kam pasiruošti Viešpats liepė Hairumui Smitui. Padėkite mokiniams suprasti, kad jam buvo įsakyta neskelbti Evangelijos, kol jis nebus pašauktas tai daryti.
Kodėl, pagal šias eilutes, Hairumui Smitui reikėjo „palauk[ti] dar truputėlį“, kol jis galės skelbti Evangeliją? (Gali prireikti paaiškinti, kad frazė „kol turėsi mano žodį, mano uolą, mano bažnyčią ir mano evangeliją“ reiškia, kad Bažnyčia dar nebuvo įsteigta ir Mormono Knyga dar nebuvo išleista.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 11:17–20, o likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką, pasak Viešpaties, reikėjo daryti Hairumui, kad galėtų efektyviai skelbti Evangeliją. Mokinių atsakymais galite papildyti lentoje esantį sąrašą. Taip pat galite paprašyti mokinių užsirašyti savo atsakymus.
Ką, jūsų manymu, reiškia glaustis prie Viešpaties visa širdimi? (Jums gali tekti paaiškinti, kad šiame kontekste žodis glaustis reiškia kažko tvirtai laikytis.)
Kokia frazė kartojasi Doktrinos ir Sandorų 11:18 ir 20? (Taip pat galite paminėti, kad „laikykis mano įsakymų“ kartojasi ir 6 bei 9 eilutėse.)
Lentoje užrašykite tokį principą: Įsakymų laikymasis mus dvasiškai paruošia dirbti Viešpaties darbą.
Kaip šiandien laikydamiesi įsakymų pasiruošite būsimai misionieriškai tarnystei, santuokai ir tarnystei Bažnyčioje?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 11:21–22. Likusių mokinių paprašykite sekti ir rasti, ką dar turėjo daryti Hairumas, kad galėtų efektyviai skelbti Evangeliją.
Ką Viešpats liepė Hairumui daryti, kad galėtų skelbti Jo žodį žmonėms? (Galite prie sąrašo lentoje prirašyti studijuoti Raštus.)
Koks skirtumas tarp Raštų studijavimo siekiant pažinti Dievo žodį ir paprasto Raštų skaitymo?
Ką Viešpats pažadėjo Hairumui ir tiems, kurie laikosi Doktrinos ir Sandorų 11:21–22 aprašyto modelio? (Mokiniai turėtų atpažinti tokį principą: Studijuojantys Viešpaties žodį gaus Jo Dvasią ir galią įtikinti žmones Evangelijos tiesa.)
Viešpats pataria Džozefui Knaitui Vyresniajam, kaip įtvirtinti Sionės reikalą
Mokiniams paminėkite kelis įžymius žmones. Paklauskite, ar jiems teko apie juos girdėti, o tada paaiškinkite, kodėl jie žymūs. Po to paklauskite, ar jie kada nors girdėjo apie vyrą, vardu Džozefas Knaitas Vyresnysis?
Pagalvokite apie jūsų apylinkėje ar skyriuje esančius žmones, kurie ištikimai ir nuolankiai tarnauja. Kaip jie padeda statyti Dievo karalystę?
Kad padėtumėte mokiniams daugiau sužinoti apie Džozefą Knaitą Vyresnįjį ir jo indėlį į Evangelijos sugrąžinimą, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 12 skyriaus įvadą. Paaiškinkite, kad Džozefas Knaitas Vyresnysis šiais laikais nėra gerai žinomas, tačiau jis parėmė pranašą Džozefą Smitą maistu ir kitomis atsargomis, kai šis dirbo svarbų Mormono Knygos vertimo darbą. Doktrinos ir Sandorų 12 skyriuje užrašytas 1829 m. gegužę Džozefui Smitui Viešpaties duotas apreiškimas, skirtas Džozefui Knaitui Vyresniajam. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 12:6–8. Likusių mokinių paprašykite sekti ir rasti, kokias teisias savybes turi turėti norintys padėti Viešpaties darbe.
Mokiniams pasakykite, kad Džozefas Knaitas Vyresnysis nuosekliai stengėsi ugdyti šias teisias savybes ir jas pritaikyti praktikoje. Jis tiek materialiai, tiek dvasiškai parėmė Džozefą Smitą jo, kaip pranašo, tarnystėje. Po daugelio metų, kai Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 12 skyriuje, štai ką jis rašė apie Džozefo Knaito ištikimybę:
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„Džozefas Knaitas Vyr., […] išliko atsidavęs ir ištikimas, nešališkas ir pavyzdingas, doras ir geras, niekad nesvyruojantis nei į kairę, nei į dešinę. […] Jis teisus vyras“ (History of the Church, 5:124).
Kad paskatintumėte mokinius susimąstyti, ko jie šiandien išmoko, ir tai pritaikyti, pakvieskite kelis mokinius pasakyti, kaip jie užbaigtų tokį sakinį: „Kad padėčiau Viešpačiui Jo darbe, aš…“
Galite baigti pasakydami, kaip jūs užbaigtumėte šį sakinį.
Vyresnysis Orsonas Pratas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo štai kaip apibūdino Dievo žodžio galią:
Paveikslėlis
Vyresnysis Orsonas Pratas
„Paprasta tiesos žinia, atsiųsta iš Dievo ir paskelbta dievišku įgaliojimu per Dievo įkvėptus žmones, persmelkia protus kaip aštrus dviašmenis kalavijas ir suskaldo giliai įsišaknijusius išankstinius nusistatymus, nutraukia it plienas tvirtas senovės klaidų ir tradicijų sausgysles, amžių ir žmonių išminties paverstas šventomis ir populiariomis. Ji neapsakomai tiksliai atskiria tiesą nuo klaidos, Kristaus doktriną nuo žmonių išgalvotų doktrinų, ji lengviausiai užgesina visus ginčus, kilusius iš žmogiško pažinimo. Nuomonės, įkvėpimo neturinčių žmonių siūlomi religiniai teiginiai, išgalvoti dvasininkų mokyklose, išnyksta it rytinė rasa, visa tai tampa nereikšminga palyginus su tiesiai iš dangaus gauta žinia“ (“Divine Authority—or was Joseph Smith Sent of God?” Orson Pratt’s Works on the Doctrines of the Gospel [1945], 1:1).
„Kai Viešpats pašaukia savo tarnus neskelbti nieko kita, kaip tik atgailą, tai nereiškia, kad jis nenori, jog jie skelbtų apie krikštą arba kviestų žmones paklusti Viešpaties įsakymams, tai reiškia, kad jis nori, jog visa, ką jie sakys ir darys, būtų daroma tokioje dvasioje, kuri atvestų žmones į atgailą. To nedarantis misionierius aplaidžiai atlieka savo pareigas“ (Church History and Modern Revelation, 2 vols. [1953], 1:57).
Knygelėje Ištikimi tikėjimui štai ko mokoma apie atgailą:
„Atgaila yra vienas pirmųjų Evangelijos principų (žr. Tikėjimo Teiginių 1:4). Ji būtina jūsų laimei šiame gyvenime ir amžinybėje. Atgaila yra kur kas daugiau nei vien prasižengimų pripažinimas. Tai proto ir širdies permaina, atverianti naują požiūrį į Dievą, save ir pasaulį. Ji reiškia nusisukimą nuo nuodėmių ir atsisukimą į Dievą prašant atleidimo. Ji kyla iš meilės Dievui ir nuoširdaus troškimo paklusti Jo įsakymams“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2006], p.15).
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino, kad šis patarimas Hairumui Smitui „ir šiandien gali būti geras patarimas mums visiems. Yra tokių Bažnyčios narių, kurie skundžiasi, kad Dievas nepapildo Doktrinos ir Sandorų savo apreiškimais, kaip tai darė pradžioje, ir klausia, kodėl Bažnyčioje liovėsi apreiškimai. Dažniausiai šie kritikai ištikimai nesilaiko Viešpaties įsakymų, kuriuos Jis jau davė, ir nemato, kad apreiškimas ir Viešpaties vadovavimas Bažnyčioje yra pastovus reiškinys. Turintis įžvalgos dvasią negali nepamatyti, kad Viešpaties ranka vedė savo žmones nuo pat pradžių ir tai pasireiškia ir mūsų dienomis, kaip ir senovėje, visiems tiems, kurie yra nuolankūs ir atgailaujančios dvasios. (Žr. Jokūbo knygos 4:8.)“ (Church History and Modern Revelation, 2 vols. [1953], 1:57; taip pat žr. Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 26.)