123 pamoka
Doktrinos ir Sandorų 115–116
Įvadas
1831 m. balandžio 26 d. pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą, vėliau užrašytą Doktrinos ir Sandorų 115 skyriuje. Jame Viešpats apreiškė Bažnyčios pavadinimą, nurodė šventiesiems „kel[tis] ir sušvis[ti]“ (DS 115:5) ir apreiškė savo valią dėl šventyklos Far Veste. Doktrinos ir Sandorų 116 skyriuje išspausdintą apreiškimą, kuriame Spring Hilas Misūrio valstijoje nurodomas kaip Adam Ondi Amanas, pranašas Džozefas Smitas gavo 1838 m. gegužės 19 d.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Doktrinos ir Sandorų 115:1–6
Savo Bažnyčios nariams Viešpats nurodė „kel[tis] ir sušvis[ti]“
Prieš pamoką lentoje užrašykite tokius klausimus:
-
Ką sako organizacijos pavadinimas?
-
Kas vadovauja organizacijai?
-
Kuo organizacija užsiima?
Parodykite kelių jūsų mokiniams žinomų tinkamų kompanijų ar organizacijų logotipus arba pavadinimus. Rodydami po vieną luktelėkite ir pakvieskite mokinius atsakyti į lentoje užrašytus klausimus.
Parodykite Bažnyčios pavadinimą ir logotipą. Paprašykite mokinių atsakymų į lentoje užrašytus klausimus dėl Bažnyčios pavadinimo ieškoti nagrinėjant Doktrinos ir Sandorų 115 skyrių.
Apžvelkite Doktrinos ir Sandorų 115:1–3 paaiškindami, kad šis apreiškimas buvo duotas per pranašą Džozefą Smitą 1–2 eilutėse paminėtiems vyrams ir visiems Bažnyčios nariams. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 115:4 ir rasti, kokį pavadinimą Viešpats davė Savo Bažnyčiai. Mokiniams pasakojant, ką rado, Bažnyčios pavadinimą lentoje užrašykite tokia tvarka:
Pastarųjų Dienų
Šventųjų
Jėzaus Kristaus
Bažnyčia
Norėdami padėti mokiniams suprasti Bažnyčios pavadinimo svarbą, paprašykite kiekvieno mokinio su šalia sėdinčiuoju aptarti, ką pažymi kiekvienas lentoje užrašytas žodis ir žodžių junginys. Skyrę pakankamai laiko, keleto mokinių paprašykite papasakoti visiems savo įžvalgas apie kiekvieną žodį ir žodžių junginį. Jei mokiniams reikia pagalbos, galite perskaityti šiuos vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo žodžius:
„Pavadinimas žymi unikalią atkurtosios Bažnyčios padėtį tarp pasaulio religijų.
Žodžiai Jėzaus Kristaus Bažnyčia reiškia, jog tai yra Jo Bažnyčia. […]
Pastarųjų Dienų reiškia, kad tai yra ta pati Bažnyčia, kurią Jėzus Kristus įkūrė savo žemiškosios tarnystės metu, ir kuri sugrąžinta pastarosiomis dienomis. […]
Šventųjų […] reiškia tuos, kurie, per sandorą pažadėję sekti Kristumi, stengiasi savo gyvenimą padaryti šventą“ („Vardo svarba“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
-
Kokias svarbias tiesas perteikia Bažnyčios pavadinimas?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 115:5. Likusius mokinius pakvieskite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ko Viešpats tikisi iš tų, kurie priklauso Jo Bažnyčiai.
-
Ko Viešpats tikisi iš mūsų, kaip Jo Bažnyčios narių?
-
Ką, jūsų manymu, mums, kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariams, reiškia „kel[tis] ir sušvis[ti]“?
-
Remdamiesi 5 eilute pasakykite, kokia palaima laukia tų Bažnyčios narių, kurie seka Viešpaties nurodymu keltis ir sušvisti? (Mokiniai turėtų įvardyti tokį principą: Jei keliamės ir sušvintame, mūsų šviesa bus vėliava tautoms. Galite mokiniams pasiūlyti 5 eilutėje pasižymėti šį principą.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią tiesą, užduokite tokius klausimus:
-
Kaip, jūsų manymu, mūsų šviesa, arba pavyzdys, gali būti „vėliava tautoms“? (Vėliava tai įkvepiantis simbolis, arba objektas, prie kurio susirenkama. Mūsų, kaip Bažnyčios narių, pavyzdys gali įkvėpti kitus ir priartinti juos prie Viešpaties.)
-
Kaip, sekdami Gelbėtojo įsakymu keltis ir sušvisti, pritraukiame kitus į Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip mūsų šviesa gali padėti kitiems, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šią istoriją, kurią papasakojo prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros:
„Prieš kelerius metus slaugos studentė Konstancija buvo paskirta pabandyti padėti moteriai, kuriai per avariją buvo sužalota koja. Moteris atsisakė medicininės pagalbos dėl anksčiau ligoninėje patirto prasto aptarnavimo. Ji buvo išsigandusi ir tapo gana uždara. Kai pirmą kartą Konstancija užsuko, sužeista moteris išprašė ją lauk. Antrą kartą ji įsileido Konstanciją. Tuo metu moters koją buvo padengusios didelės opos ir vietomis ji pradėjo pūti. Bet ji vis dar nenorėjo, kad ją gydytų.
Konstancija meldėsi dėl jos ir po dienos ar dviejų gavo atsakymą. Lankydama kitą kartą ji su savimi pasiėmė truputį putojančio vandenilio peroksido. Kadangi jis nekėlė skausmo, senyva moteris leido juo gydyti koją. Tada jos pasikalbėjo apie rimtesnį gydymą ligoninėje. Konstancija užtikrino ją, kad ligoninė pasistengs jos buvimą padaryti kaip įmanoma malonesnį. Po dienos ar dviejų moteris įsidrąsino gultis į ligoninę. Kai Konstancija aplankė ją, moteris šypsojosi sakydama: „Tu mane įtikinai.“ Tada gana netikėtai ji paklausė Konstancijos: „Kokiai bažnyčiai tu priklausai?“ Konstancija pasakė, kad yra Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narė. Moteris pasakė: „Taip ir žinojau. Žinojau, kad tu buvai atsiųsta man nuo pat pirmos dienos, kai pamačiau tave. Tavo veide buvo šviesa, kurią esu pastebėjusi kitų tavo tikėjimo žmonių veiduose. Man reikėjo tavimi pasitikėti.“
Po trijų mėnesių pūliuojanti koja buvo visiškai išgydyta. Apylinkės, kur pagyvenusi moteris gyveno, nariai rekonstravo jos namus ir prižiūrėjo jos kiemą. Misionieriai susitiko su ja ir ji netrukus buvo pakrikštyta [žr. Constance Polve, “A Battle Won,” New Era, Apr. 1980, 44–45]. Ir visa tai įvyko, nes ji pastebėjo šviesą tos jaunos slaugos studentės veide“ („Šviesa jų akyse“, 2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
-
Kokiu elgesiu Konstancijai pavyko „kel[tis] ir sušvis[ti]“?
-
Kaip šviesa Konstancijos veide tapo vėliava sužeistai moteriai?
Kad padėtumėte mokiniams pajusti šio principo tiesą ir svarbą, paprašykite jų prisiminti pažįstamą žmogų, kuris yra geras kėlimosi ir sušvitimo pavyzdys. Kelis mokinius pakvieskite papasakoti, kas tas žmogus ir kaip juos palaimino to žmogaus pavyzdys. Klausydamiesi jų atsakymų užduokite papildomus klausimus, kurie padės atskleisti, ką jie galvoja ir jaučia.
Paprašykite mokinių savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti, ką jie darys, siekdami būti vėliava aplinkiniams.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 115:6. Likusių mokinių paprašykite rasti, kokios palaimos pažadėtos tiems, kurie renkasi Bažnyčioje, Sionės kuoluose.
-
Kokios palaimos pažadėtos tiems, kurie renkasi Bažnyčioje, Sionės kuoluose? (Mokiniams atsakius, lentoje užrašykite šį principą: Sionės kuoluose renkamės ieškodami apsaugos ir prieglobsčio.)
-
Nuo ko mums reikia apsiginti? Kodėl mums reikia prieglobsčio? Ar esate matę, kaip rinkdamiesi kartu šventieji geriau apsisaugo ir randa prieglobstį?
Pakvieskite mokinius pagalvoti apie kokį nors pažįstamą, kuriam rinkimasis su šventaisiais buvo naudingas. Paraginkite mokinius leisti savo šviesai sušvisti taip, kad tai vestų kitus link ramybės, saugumo ir prieglobsčio, kuriuos siūlo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia.
Doktrinos ir Sandorų 115:7–19
Viešpats įsako šventiesiems įkurti Far Vesto miestą ir pastatyti šventyklą
Paaiškinkite, kad vienas iš būdų įgyti Viešpaties apsaugą – garbinti Jį šventykloje. 1836 m. šventiesiems pradėjus keltis į Far Vestą Misūryje, Bažnyčios vadovai suplanavo statyti šventyklą, panašią į Kirtlando, Ohajo valstijoje. Nors jau buvo atlikti pradiniai žemės kasimo darbai, tolesnė statyba buvo pristabdyta iki to laiko, kai Džozefas Smitas gaus papildomus nurodymus iš Viešpaties. Viešpaties apreikšta valia dėl šventyklos – tai Doktrinos ir Sandorų 115 skyriaus dalis.
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 115:7–16, paaiškindami, kad Viešpats apreiškė, jog šventykla Far Veste turi būti pastatyta pagal modelį, kurį Jis duos Pirmajai Prezidentūrai. Viešpats taip pat patarė Bažnyčios vadovams nesiskolinti šventyklos statybai.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 115:17–19. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Viešpats norėjo, kad Far Veste ir aplinkinėse srityse padarytų šventieji, vadovaujami Džozefo Smito.
-
Ką Viešpats norėjo, kad Far Veste padarytų šventieji? Ką, vadovaujami Džozefo Smito, jie turėjo padaryti srityse aplink Far Vestą?
-
Kas, pagal 19 eilutę, įgalina dabartinį Bažnyčios prezidentą vadovauti Viešpaties darbui žemėje? (Mokiniai turėtų įvardyti šį principą: Bažnyčios prezidentas turi vadovavimo Viešpaties darbui žemėje raktus. Galite mokiniams pasiūlyti 19 eilutėje pasižymėti šio principo mokančius žodžius.)
Sugrįžkite prie lentoje užrašytų klausimų ir paprašykite paaiškinti, kaip atsakytų į juos, remdamiesi Doktrinos ir Sandorų 115 skyriumi.
Doktrina ir Sandoros 116:1
Viešpats nurodo, kad Adam Ondi Amanas yra vieta, kurioje ateityje Viešpats susitiks su savo žmonėmis
Paaiškinkite, kad Džozefas Smitas paklausė Viešpaties patarimo, kurį rasite Doktrinos ir Sandorų 115:18, ir ištyrė sritis aplink Far Vestą. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 116 skyriaus įvadą, o likusių mokinių paprašykite rasti vietovės, kurią ištyrė Džozefas, pavadinimą.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 116:1, o likusiųjų paprašykite rasti, ką apie Spring Hilį, Misūrio valst. apreiškė Viešpats. Mokiniams galite pasiūlyti atsiversti Triknygės gale esantį Adam Ondi Amano žemėlapį ir nuotrauką (žr. Žemėlapių ir abėcėlinę vietovardžių rodyklę, 5 žemėlapį „Misūrio, Ilinojaus ir Ajovos kraštas, JAV“ ir 10 nuotrauką „Adam Ondi Amano slėnis“).
Paaiškinkite, kad šiame apreiškime nurodoma vieta, kurioje turėjo išsipildyti Danieliaus pranašystė (žr. Danieliaus 7:9–10, 13–14). Šioje pranašystėje pasakojama apie šių laikų įvykį, kai prieš Antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą Gelbėtojas ir Adomas apsilankys žemėje ir pirmininkaus susirinkime (žr. DS 27:5–14).
Komentarai ir kontekstas
Doktrinos ir Sandorų 115:11–12. Šventykla Far Veste
Nors šventieji norėjo Far Veste pastatyti šventyklą, jie negalėjo to padaryti. Kaip buvo įsakęs Viešpats, 1838 m. liepos 4 d. jie paklojo kertinį akmenį. Bet šventyklos statybos pradžios darbų baigti 1839 m. balandžio 26 d., kaip buvo nurodęs Viešpats, jie negalėjo (žr. DS 115:11), nes tų metų vasarį jie buvo priversti bėgti iš Misūrio valstijos. Tačiau paklusdami apreiškimui, dabar užrašytam Doktrinos ir Sandorų 118:5, 1839 m. balandžio 26 d. keletas apaštalų, vykdami į savo misijas Anglijoje, grįžo į šventyklos statybos vietą.
Doktrinos ir Sandorų 116:1. Ką reiškia „Adam Ondi Amanas“?
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino:
„Amanas tai vienas iš vardų, kuriuo Adomas pažinojo Dievą. Adam Ondi Amanas tai iš švarios Adomo kalbos į anglų, o po to į lietuvių kalbą perkeltas pavadinimas, kurio tikslus vertimas nebuvo apreikštas. Viskas, ką žinome, tai nuomonė pirmųjų brolių, bendravusių su Džozefu Smitu, kuris pirmasis šiuo Evangelijos laikotarpiu paminėjo šį pavadinimą, kad Adam Ondi Amanas reiškia Dievo žemę, arba vietovę, kurioje gyveno Adomas“ (Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 19–20).
Doktrinos ir Sandorų 116:1. „Adomas ateis aplankyti savo žmonių“
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas mokė apie tą laiką, kai Adomas ateis aplankyti savo žmonių:
„Šis Adomo vaikų susirinkimas, kai tūkstančiai ir šimtai tūkstančių susirenka į teismą, bus vienas didingiausių įvykių šioje daug vargo mačiusioje žemėje. Per tą konferenciją, arba tarybą, visi, turėję Evangelijos laikotarpių raktus, pateiks savo prievaizdavimo ataskaitas. Tai padarys ir Adomas, ir tada visą galią jis perduos Kristui. Tada bus patvirtintas Adomo pašaukimas būti savo palikuonių princu ir jis bus oficialiai paskirtas ir karūnuotas amžiams į šį pirmininkaujantį pašaukimą. Tada Kristus bus priimtas kaip karalių Karalius ir viešpačių Viešpats. Nežinome, kiek truks šio susirinkimo sesija arba kiek sesijų tęsis ši didinga taryba. Pakanka žinoti, kad tai nuo žemės pradžios iki šių laikų egzistavusios Dievo kunigijos susirinkimas, per kurį bus pateikiamos ataskaitos, ir visi, kuriems buvo paskirti Evangelijos laikotarpiai (kaip talentai), paskelbs apie savo raktus ir tarnystę ir atsiskaitys už savo prievaizdavimą, kaip pasakyta palyginime. Jiems bus atlyginta teisumu, nes tai teisiųjų susirinkimas, tų, kurie Dievo karalystėje šioje žemėje turėjo ir turi įgaliojimo raktus. Tai nebus nelabųjų teismas. Kai viskas bus paruošta ir su kiekvienu raktu ir galia bus visiškai ir tobulai atsiskaityta už kiekvieno žmogaus prievaizdavimą, tada Kristus šias ataskaitas priims ir bus padarytas teisiuoju šios žemės Valdovu. Šią vietą toje didingoje taryboje jis užims vieningu tūkstančių ten pagal kunigystės teisę susirinkusiųjų balsu. Tai bus prieš didžią nedorėlių sunaikinimo dieną ir tai bus pasirengimas valdyti Tūkstantmečio metu“ (The Progress of Man [1952], 481–82).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Jis [Kristus] asmeniškai ateis pas savo pranašą ir to meto apaštalus. Ten bus taip pat ir tie, kurie turėjo raktus ir galias, ir įgaliojimą visais laikais nuo Adomo iki šių dienų. Dar daugiau – ten bus visi ištikimi tuo metu gyvenantys Bažnyčios nariai ir visi ištikimi visų praeities laikų šventieji. Tai bus visų laikų didingiausias ištikimų šventųjų susirinkimas žemėje. Tai bus sakramento susirinkimas. Tai bus teismo diena visų laikų ištikimiesiems. Ir tai įvyks Deiviso apygardoje, Misūrio valst., vietovėje, žinomoje Adam Ondi Amano pavadinimu“ (The Millennial Messiah: The Second Coming of the Son of Man [1982], 578–79).