34 pamoka. Doktrinos ir Sandorų 28

34 pamoka

Doktrinos ir Sandorų 28

Įvadas

1830 metais pranašas Džozefas Smitas susidūrė su iššūkiu, nes Bažnyčios nariai nesuprato apreiškimo Bažnyčioje tvarkos. Hairamas Peidžas pareiškė per ypatingą akmenį gavęs apreiškimų Bažnyčiai, tad juo ėmė tikėti kai kurie Bažnyčios nariai, tarp jų Oliveris Kauderis. Besiartinant 1830 m. rugsėjo 26 d. suplanuotai Bažnyčios konferencijai Viešpats apreiškė tiesas, padėjusias Oliveriui Kauderiui ir kitiems suprasti apreiškimo Bažnyčioje tvarką.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 28:1–7

Viešpats paskelbia, kad Bažnyčios prezidentas yra vienintelis asmuo, galintis gauti apreiškimą apie Bažnyčios valdymą

Lentoje užrašykite žodį imitacija.

Kokie jums žinomi dalykai yra tik imitacijos? (Šios diskusijos metu galite parodyti kokią nors imitaciją, pavyzdžiui, meno kūrinio kopiją, netikrą pinigą arba plastmasinį vaisių.)
Kuo gali būti žalingas imitacijos supainiojimas su tikru daiktu?

Paprašykite vieno mokinio perskaityti vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo perspėjimą:

„Velnias yra melų tėvas ir visada trokšta savo išmoningomis imitacijomis sužlugdyti Dievo darbą“ („Bendravimo kanalai“, 2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 28 skyriaus įvadą. Tegul klasė seka skaitomą tekstą ir suranda, kokią imitaciją Šėtonas panaudojo apgaudamas kai kuriuos ankstyvosios Bažnyčios narius.

Kokią imitaciją Šėtonas panaudojo apgaudamas Bažnyčios narius? (Jei mokiniai nepaminės panašumo tarp Hairamo akmens ir Džozefo Smito kartais naudotų Urimų ir Tumimų, tai apie panašumą užsiminkite jūs.)

Paaiškinkite, kad kai kurie Bažnyčios nariai patikėjo netikrais apreiškimais, kuriuos Šėtonas perdavė per Hairamą Peidžą. Kai mokiniai studijuos ir aptarinės Doktrinos ir Sandorų 28 skyriuje užrašytą apreiškimą, paraginkite juos ieškoti tų tiesų, kurios galėtų jiems padėti išvengti klaidinančių Šėtono imitacijų. Mokinius informuokite, kad per pamoką jūs lentoje užrašysite tas tiesas. Galite pasiūlyti mokiniams šias tiesas užsirašyti savo Raštų egzemplioriaus paraštėse.

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 28:1–4, o klasės paprašykite surasti, kuo Oliverio Kauderio pareigos Bažnyčioje skyrėsi nuo Džozefo Smito pareigų.

Kuo Oliverio Kauderio pareigos skyrėsi nuo Džozefo Smito pareigų? (Džozefas buvo atsakingas už įsakymų ir apreiškimų Bažnyčiai gavimą. Oliverio pareiga buvo su Guodėjo pagalba mokyti apie Džozefo gautus įsakymus ir apreiškimus.)
Kokią svarbią tiesą apie Bažnyčios prezidentą galime sužinoti iš Doktrinos ir Sandorų 28:2? (Mokiniai turėtų atrasti tokią doktriną: Bažnyčios prezidentas yra vienintelis asmuo, galintis gauti apreiškimą visai Bažnyčiai. Šį teiginį užrašykite lentoje.)
Kaip šios tiesos žinojimas gali mums padėti išvengti apgaulės?

Kai mokiniai aptarinės šiuos klausimus, galite juos patikinti, kad visuomet galime pasitikėti Bažnyčios prezidento mokymais ir patarimais, nes Viešpats niekada neleis prezidentui mūsų nuklaidinti. (Atkreipkite dėmesį, kad šis pažadas yra iš prezidento Vilfordo Vudrafo teiginio. Šis teiginys yra Doktrinoje ir Sandorose, papildomoje medžiagoje, esančioje po 1-ojo oficialaus pareiškimo.)

Paaiškinkite, kad prieš tai, kai Viešpats apreiškė tiesas, dabar užrašytas Doktrinos ir Sandorų 28 skyriuje, Oliveris Kauderis darė tai, kas rodė, jog jis nevisiškai suprato skirtumą tarp savo pareigų Bažnyčioje ir Džozefo Smito, Bažnyčios prezidento, pareigų. Paprašykite kurio nors mokinio perskaityti šį pasakojimą:

Gyvendamas Harmonyje, Pensilvanijos valstijoje, Džozefas Smitas gavo laišką iš Oliverio Kauderio, tuomet gyvenusio Fajete, Niujorko valstijoje, maždaug už 160 kilometrų. Oliveris pasakė, kad apreiškime, kurį dabar vadiname Doktrinos ir Sandorų 20 skyriumi, jis surado klaidą. Oliveris rašė: „Dievo vardu tau įsakau šiuos žodžius ištrinti.“ Nuvykęs į Fajetą Džozefas pamatė, kad ir Vitmerių šeima sutinka su Oliverio rasta tariama apreiškimo klaida. Džozefas rašė: „Teko imtis atkaklaus darbo, kad nors vieną jų įtikinčiau ramiai aptarti šią temą.“ Pranašui galiausiai „pavyko įtikinti ne tik Vitmerių šeimą, bet ir […] Oliverį Kauderį pripažinti, jog jie patys suklydo“ (Histories, Volume 1: 1832–1844, vol. 1 of the Histories series of The Joseph Smith Papers [2012], 426; see also pages 424–425).

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 28:6–7 ir surasti Viešpaties nurodymus Oliveriui Kauderiui.

Ko Viešpats mokė Oliverį Kauderį? (Po mokinių atsakymais lentoje užrašykite tokią doktriną: Jėzaus Kristaus Bažnyčioje žmonės apreiškimu negauna nurodymų jiems pirmininkaujantiems žmonėms.)
Kaip ši tiesa susijusi su mūsų ką tik skaitytu pasakojimu?
Kaip ši tiesa gali mums padėti šiandien?

Doktrinos ir Sandorų 28:8–10

Viešpats pašaukia Oliverį Kauderį skelbti Evangeliją lamanitams

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 28:8–10, o klasės paprašykite surasti, ką Viešpats pašaukė daryti Oliverį Kauderį.

Ką Viešpats pašaukė daryti Oliverį? (Skelbti Evangeliją lamanitams.)
Ko apie asmeninį apreiškimą galime pasimokyti iš Doktrinos ir Sandorų 28:8? (Mokiniams atsakius lentoje užrašykite tokį principą: Galime gauti apreiškimą mūsų pačių labui ir kad mums būtų lengviau atlikti savo pašaukimus ir užduotis.)

Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią tiesą, paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Turime teisę gauti asmeninį apreiškimą. Tačiau apreiškimo nurodyti, ką turėtų daryti kiti, negausime tol, kol nebūsime paskirti į atitinkamą pareigybę. […]

Neįprastas dvasinis patyrimas neturėtų būti laikomas asmeniniu pašaukimu nurodinėti kitiems. Esu įsitikinęs, kad ypatingi, švento pobūdžio patyrimai yra asmeniški ir turėtų būti pasilaikomi sau“ (“Revelation in a Changing World,” Ensign, Nov. 1989, 14–15).

Prieš pamoką ant atskirų lapelių surašykite tokius vaidmenis ir pašaukimus: tėvai, visuotinis įgaliotinis, vyskupas, misionierius, sekmadieninės mokyklos mokytojas, „Žvaigždučių“ klasės prezidentė, namų mokytojas, lankančioji sesuo. Sudėkite lapelius į kokią nors dėžutę.

Paraginkite mokinius iš dėžutės traukti po vieną lapelį ir visai klasei perskaityti, kas jame užrašyta. Ištraukus vieną lapelį, mokinių pasiteiraukite, kokius apreiškimus gali gauti tie asmenys, kad galėtų vykdyti savo vaidmenį ar pašaukimą.

Galite pakviesti mokinius papasakoti apie kokį nors gautą apreiškimą, padėjusį atlikti kokią nors užduotį ar pareigą. Jūs irgi galite papasakoti apie kokį nors gautą apreiškimą, padėjusį atlikti jūsų pašaukimą ar užduotį. Mokiniams priminkite, kad kai kurie dalykai yra pernelyg šventi ar asmeniški, kad apie juos pasakotų.

Paraginkite mokinius melsti apreiškimo, padėsiančio jiems asmeniniame gyvenime ir atliekant bažnytinius pašaukimus ar pavedimus. Taip pat paraginkite juos pasimelsti, kad vadovai Bažnyčioje būtų palaiminti sveikata ir apsauga bei savo pareigoms eiti reikalingu įkvėpimu.

Doktrinos ir Sandorų 28:11–16

Viešpats nurodo Oliveriui Kauderiui pataisyti Hairamą Peidžą ir padėti sutvarkyti Bažnyčią

Mokiniams priminkite, kokius netikrus apreiškimus Hairamas Peidžas perdavė kai kuriems Bažnyčios nariams. Paraginkite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 28:11–14 ir surasti, ką Viešpats nurodė padaryti Oliveriui Kauderiui, kad išspręstų šią problemą.

Ką Viešpats įsakė padaryti Oliveriui Kauderiui, kad išspręstų Hairamo Peidžo problemą?
Ko iš šių eilučių galime pasimokyti apie vadovų pareigas Bažnyčioje? (Mokiniai gali pateikti įvairių principų, tačiau žiūrėkite, kad būtų pabrėžiamas šis: Bažnyčios vadovai turi pareigą pataisyti tuos, kurie nuklaidina kitus. Užrašykite jį lentoje.)
Kaip, pasak Doktrinos ir Sandorų 28:13, Viešpats vadovauja Savo Bažnyčiai? (Mokiniai gali atsakyti savaip, bet žiūrėkite, kad jie suprastų tokį principą: Jėzaus Kristaus Bažnyčioje viskas turi būti daroma tvarkingai. Užrašykite šį principą lentoje.)

Paaiškinkite, kad vienas iš dalykų, kuriuos darome „tvarkingai ir bendru sutikimu“, Bažnyčioje yra viešas pašaukiamų žmonių palaikymas.

Kodėl, jūsų manymu, svarbu pašaukiamus žmones palaikyti viešai?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip bendras sutikimas Bažnyčiai teikia tvarkos ir saugumo, paprašykite kurio nors mokinio perskaityti prezidento Pakerio teiginį:

„Apreiškimas Bažnyčioje ateina tiems, kurie yra tinkamai pašaukiami, palaikomi, įšventinami ir paskiriami. Pavyzdžiui, vyskupas negaus jokio apreiškimo apie kaimyninę apylinkę, nes tai priklauso ne jo jurisdikcijai.

Kartais žmonės pareiškia, kad gavo įgaliojimą mokyti ir laiminti, nors nebuvo nei pašaukti, nei paskirti. […]

Būtent todėl pašauktųjų į pareigas palaikymas Bažnyčioje yra taip kruopščiai saugomas – kad visi žinotų, kas turi įgaliojimą mokyti ir laiminti“ (“Revelation in a Changing World,” 15).

Kodėl, pasak prezidento Pakerio, mes viešai palaikome Bažnyčios pašaukimą gavusius žmones?
Ką mes turėtume tikrai padaryti po to, kai pakeliame ranką parodydami, kad palaikome žmones jų pašaukimuose?

Kad padėtumėte mokiniams pritaikyti šiandienos pamokoje išmoktus principus, garsiai perskaitykite toliau aprašytas situacijas ir pasiteiraukite, kaip jie reaguotų į kiekvieną iš jų:

Gaunate elektroninį pranešimą, kuriame sakoma, kad tai naujas apreiškimas. Jame pateikiami mokymai, kurie nesiderina su Raštais ar dabartinių pranašų žodžiais.
Pastebite, kad viena jūsų apylinkės narė liudydama sakramento susirinkime pasako doktriniškai neteisingą teiginį. Jūs susirūpinate, kad jei jos žinią palaikys tiesa, ji gali įskaudinti kitus. Kas turėtų pataisyti neteisingai kalbėjusią narę?

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 28:15–16, o klasės paprašykite surasti, ką Viešpats patarė Oliveriui Kauderiui šio apreiškimo pabaigoje.

Paaiškinkite, kad gavęs šį apreiškimą Džozefas Smitas sukvietė konferenciją, kad įvestų Bažnyčioje tvarką. Toje konferencijoje „brolis Peidžas, o taip pat visa ten dalyvavusi bažnyčia, išsižadėjo minėtojo akmens ir visko, kas su juo susiję“ (Histories, Volume 1: 1832–1844, 452). Pamokos pabaigoje paliudykite apie aptartas tiesas ir jų vertę padedant išvengti suklaidinimo.

Komentarai ir kontekstas

Doktrinos ir Sandorų 28:1–4. Oliverio Kauderio pareigos

Be Doktrinos ir Sandorų 28:1–4 išvardytų pareigų, Viešpats Oliveriui Kauderiui davė daugiau pareigų. Oliveris Kauderis ir Džozefas Smitas turėjo Mormono Knygos vertimo dovanos raktus (žr. DS 6:25–28). Oliveris taip pat tarnavo „Jėzaus Kristaus apaštalu“ ir antruoju Bažnyčios vyresniuoju (žr. DS 20:3).

Doktrinos ir Sandorų 28:1–2, 8. Asmeninis apreiškimas ir apreiškimas per Viešpaties pranašą

Per apreiškimą pranašui Džozefui Smitui Viešpats pasakė Oliveriui Kauderiui, kad tik Bažnyčios prezidentas gali gauti įsakymus ir apreiškimus visai Bažnyčiai (žr. DS 28:1–2). Viešpats taip pat pasakė, kad Oliveris Kauderis gaus apreiškimų savo konkrečioms pareigoms atlikti (žr. DS 28:8). Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie pusiausvyrą tarp asmeninio apreiškimo ir apreiškimo, gauto per kunigijos vadovus:

„Mūsų Dangiškasis Tėvas savo vaikams parūpino du bendravimo su Juo kanalus – vadinamąjį asmeninį kanalą ir kunigystės kanalą. Visi turėtų suprasti, kaip veikia šie svarbūs bendravimo kanalai, ir naudotis jais abiem. […]

Visa savo pilnatve asmeninis kanalas nėra nepriklausomas nuo kunigystės kanalo. Šventosios Dvasios dovana – Dievo bendravimo su žmogumi priemonė – yra suteikiama kunigystės įgaliojimu pagal kunigystės raktus turinčių asmenų pavedimą. […]

Deja, yra žmonių, kurie laužydami Dievo įsakymus arba nesiklausydami savo kunigystės vadovų patarimų, pareiškia, kad Dievas jiems leido nesilaikyti kai kurių įsakymų ar patarimų. Tokie žmonės gal ir gauna apreiškimą arba įkvėpimą, bet ne iš to šaltinio, iš kurio jie mano gauną. Velnias yra melų tėvas ir visada trokšta savo išmoningomis imitacijomis sužlugdyti Dievo darbą“ („Bendravimo kanalai“, 2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Doktrinos ir Sandorų 28:2. Bažnyčios prezidento vaidmuo

Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros paliudijo, kad Bažnyčios prezidentas yra vienintelis asmuo, galintis gauti apreiškimą visai Bažnyčiai. Jis paaiškino, kaip tai palaiko tvarką ir suteikia apsaugą pastarųjų dienų šventiesiems:

„Kai kurie yra pareiškę turį aukštesnes dvasines dovanas ar įgaliojimą nei patvirtinta Bažnyčios kunigijos vadovybė. Jie sako, kad tiki Evangelijos principais ir apeigomis ir Bažnyčios prezidentą priima kaip teisėtą jų tvarkytoją, tačiau pareiškia turį aukštesnį nurodymą, kurio neturi prezidentas. Tai dažniausiai daroma norint pateisinti tokią veiklą, kuri nesiderina su Bažnyčios doktrina. Tačiau negali būti jokių aukštesnių nurodymų, nes Bažnyčios prezidentas turi ir naudoja visus Dievo karalystės žemėje raktus. Apie Bažnyčios prezidentą Viešpats yra pasakęs: „Niekas kitas nebus paskirtas gauti [įsakymus ir apreiškimus], jeigu tai nebus padaryta per jį“ [DS 43:4]. […]

Nuolatinis apreiškimas ir vadovavimas Bažnyčioje ateina per Bažnyčios prezidentą ir jis niekada nenuklaidins šventųjų“ (“The Prophetic Voice,” Ensign, May 1996, 6–7).

Doktrinos ir Sandorų 28:6. „Neįsakinėsi tam, kuris yra galva tau“

Pranašas Džozefas Smitas mokė, kad asmenims neduodamas apreiškimas nurodinėti savo vadovams Bažnyčioje:

„Tai prieštarauja Dievo tvarkai, kad koks nors Bažnyčios narys ar bet koks kitas žmogus gautų nurodymus įgaliotiems asmenims, kurių padėtis aukštesnė už jų“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 190).

Doktrinos ir Sandorų 28:8–10. Lamanitai

Terminas lamanitai reiškia Mormono Knygoje aprašytą grupę žmonių, kurių dauguma yra vyriausiojo Lehio sūnaus Lamano palikuonys. Viešpaties Doktrinos ir Sandorų 28:9 pavartotas terminas lamanitai reiškia, kad kai kurie Lehio palikuonys buvo ir tarp Amerikos indėnų, kurie tuo metu gyveno prie vadinamojo vakarinio Jungtinių Valstijų pakraščio. 1830 m. gegužę Jungtinių Valstijų Kongresas priėmė Indėnų iškeldinimo bilį, kuriame buvo reikalaujama visus Amerikos indėnus iškeldinti į federalinę Indėnų teritoriją, esančią į vakarus nuo Misūrio valstijos. Todėl Oliveris Kauderis ir jo porininkai keliavo į vakarų Misūrį, „prie ribos su lamanitais“ (DS 28:9), mokyti Amerikos indėnus Evangelijos.

Mormono Knygoje neteigiama, kad visi Amerikos indėnai yra kilę iš Lehio šeimos. Prezidentas Antonis V. Aivinsas iš Pirmosios Prezidentūros sakė:

„Darydami išvadas turime būti atsargūs. Mormono Knygoje mokoma istorijos trijų skirtingų žmonių grupių […], kurios į šį žemyną atvyko iš senojo pasaulio. Joje nesakoma, kad prieš juos čia nieko kito nebuvo. Joje nesakome, kad po jų niekas kitas neatvyko. Taigi, jei atrandama kita rasė, tai galima nesunkiai ir protingai paaiškinti, nes tikime, kad į šį žemyną buvo atvykę ir kiti žmonės“ (Iš Conference Report, 1929 m. balandis, p. 15).

Doktrinos ir Sandorų 28:11. „Tai, ką jis užrašė iš to akmens, yra ne iš manęs“

XIX a. pradžioje nemažai žmonių šiaurės vakarinėje Niujorko valstijos dalyje tikėjo, kad ypatingo akmens ar virgulės pagalba gali įgyti antgamtinių žinių. Hairamas Peidžas teigė, kad ant jo turimo akmens pasirodo žodžiai. Jis sakė, kad jam padiktavus tuos žodžius, kai jie būdavo užrašomi popieriuje, jie dingdavo nuo akmens ir pasirodydavo kiti žodžiai (žr. Documents: Volume 1: July 1828-June 1831, vol. 1 of the Documents series of The Joseph Smith Papers [2013], 184). Viešpats atmetė netikrus Hairamo Peidžo apreiškimus. Daliai Mormono Knygos išversti Džozefas be Urimų ir Tumimų galbūt dar panaudojo ir jaunystėje rastą regėtojo akmenį. Egzistuoja įvairių teorijų apie tai, kaip Urimus ir Tumimus pranašas naudojo versdamas Mormono Knygą ir apie kitus to vertimo proceso aspektus, tačiau vyresnysis Nylas A. Maksvelas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pareiškė: „Smulkmenų tiesiog nežinome“ (“By the Gift and Power of God,” Ensign, Jan. 1997, 39). Vienas labai svarbus skirtumas tarp Džozefo Smito ir Hairamo Peidžo yra tas, kad atlikti vertimo darbą ir gauti apreiškimą Bažnyčiai Džozefą Smitą pašaukė Dievas (žr. DS 21:1–6). Be to, Viešpats aiškiai pareiškė, kad Hairamą Peidžą ir patikėjusius jo padiktuotais žodžiais suklaidino Šėtonas (žr. DS 28:11).

Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros įspėjo mus vengti tokių užsiėmimų, kurių metu galima prisikviesti Šėtono jėgas:

„Šėtonas nėra šviesos subjektas. Laikau jį didžiuoju imitatoriumi. […]

Nėra gerai domėtis Šėtonu ar jo slėpiniais. Artinimasis prie blogio negali atnešti nieko gero. Kaip ir žaidimas su ugnimi – labai lengva nudegti. […] Saugiausia yra laikytis kuo atokiau nuo jo ir bet kokių jo nelabų užsiėmimų ar niekingų praktikų. Reiktų visuomet vengti velnio garbinimo, burtininkavimo, raganavimo, šamanizmo, kerėjimo, juodosios magijos ir kitų demonizmo formų piktadarybių“ (“The Forces That Will Save Us,” Ensign, Jan. 2007, 5).