79 pamoka
Doktrinos ir Sandorų 76:20–49
Įvadas
Pirmoje dalyje regėjimo, kurį Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas matė 1832 m. vasario 16 d., jie regėjo Jėzaus Kristaus šlovę ir paliudijo apie Jį. Jie matė, kaip Šėtonas dėl maišto buvo išmestas iš Dievo akivaizdos ikimirtingajame gyvenime. Jiems taip pat buvo parodyti pražūties sūnūs ir jie sužinojo amžinąsias pasekmes tiems, kurie pasirenka sekti Šėtonu.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Doktrinos ir Sandorų 76:20–24
Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas regėjime mato Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų
Dvasinėje įžangoje pakvieskite mokinius sugiedoti giesmę „Jis gyvas, Išpirkėjas mūs“ (Giesmės, 68 pav.). Šios giesmės žodžiai gali padėti mokiniams jausti galią tiesų, kurių šiandien mokysis.
Pradėkite pamoką pakviesdami mokinius apmąstyti tokią situaciją. Per pamoką mokykloje mokytojas pradeda aptarinėti pasaulio religijas. Mokytojas paklausia, ar yra klasėje krikščionių, kurie norėtų pasidalyti savo įsitikinimais dėl Jėzaus Kristaus.
-
Jeigu būtumėte tokioje situacijoje, ką pasakytumėte tikintys ir žinantys apie Jėzų Kristų?
Pakvieskite mokinius pasižiūrėti į ankstesnėje pamokoje gautą schemą, kurioje yra regėjimo, užrašyto Doktrinos ir Sandorų 76 skyriuje, planas. Paaiškinkite, kad šiandien pamokoje jie sužinos apie pirmas tris Džozefo Smito ir Sidnio Rigdono matyto regėjimo dalis. Pirmojoje regėjimo dalyje jie matė Tėvą ir Sūnų jų šlovėje. Lentoje užrašykite tokias tris antraštes:
Ką jie matė Ką jie girdėjo Ką jie sužinojo
Paprašykite mokinių tas antraštes užsirašyti klasės užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose. Pakvieskite juos tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:20–24 ir po atitinkamomis antraštėmis surašyti žodžius arba frazes iš tų eilučių. Praėjus pakankamai laiko pakvieskite kurį nors mokinį ateiti prie lentos užrašinėti. Likusių mokinių paprašykite skaityti žodžius arba frazes, kurias jie surašė po pirmomis dviem antraštėmis, kol pakviestas mokinys rašys juos lentoje po atitinkamomis antraštėmis.
-
Kokių doktrinų yra mokoma šiose eilutėse apie Jėzų Kristų? (Paprašykite prie lentos esančio mokinio lentoje užrašyti mokinių atsakymus po antrašte Ką jie sužinojo.)
Mokiniai gali atpažinti įvairias doktrinas, tarp kurių gali būti: Jėzus Kristus yra gyva, pašlovinta esybė; Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus yra atskiri asmenys; Jėzus Kristus yra Tėvo Viengimis; Jėzus Kristus yra šio ir kitų pasaulių Kūrėjas ir mes esame Dievui užgimę sūnūs ir dukros.
Padėkite mokiniams pasiruošti pasidalyti savo jausmais ir liudijimais, susijusiais su 20–24 eilutėse jų rastomis tiesomis, paprašydami jų klasės užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose atsakyti į vieną iš šių klausimų (užrašykite šiuos klausimus lentoje):
Už kurias iš šių tiesų esate ypač dėkingi ir kodėl?
Apie kurias iš šių tiesų galite paliudyti? Kaip žinote, kad tai tiesa?
Užbaikite šį sakinį: Apie Jėzų Kristų žinau…
Mokiniams suteikę pakankamai laiko paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Džozefo Smito ir Sidnio Rigdono liudijimą, užrašytą DS 76:22. Paskui pakvieskite kitus mokinius, norinčius tai daryti, pasidalyti savo jausmais ir liudijimais apie prisikėlusį Gelbėtoją. Galite taip pat paliudyti apie Gelbėtoją.
Doktrinos ir Sandorų 76:25–29
Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas regėjo Liuciferio nuopuolį
Jeigu įmanoma, parūpinkite kiekvienam mokiniui šio teisingų ir neteisingų teiginių klausimyno kopiją arba lentoje užrašykite klausimyno teiginius. Nurodykite mokiniams savo klausimyno egzemplioriuose arba popieriaus lapuose prie kiekvieno teiginio užrašyti, ar jis teisingas ar neteisingas.
-
____1. Šėtonas buvo vadinamas Liuciferiu.
-
____2. Šėtonas buvo dvasia, turinti valdžią Dievo akivaizdoje.
-
____3. Šėtonas neketino nepaklusti Dangiškajam Tėvui ir Jėzui Kristui.
-
____4. Danguje buvo džiūgaujama, kai Šėtonas buvo išvarytas.
-
____5. Šėtonas kariauja su Dievo šventaisiais.
Mokiniams baigus atsakinėti į klausimus, paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 76:25–29 aprašomas Džozefo Smito ir Sidnio Rigdono regėjimas apie Liuciferio nuopuolį. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti tas eilutes ir, jei reikia, pataisyti savo atsakymus pagal tai, ką jie perskaito. Mokiniams patikrinus savo atsakymus aptarkite kiekvieną teiginį visa klase ir paprašykite, kad mokiniai paaiškintų savo atsakymus remdamiesi tuo, ką sužinojo. 1 teiginys yra teisingas (žr. DS 76:26). 2 teiginys taip pat yra teisingas (žr. DS 76:25–27). Galite paaiškinti mokiniams, kad vardas Liuciferis reiškia šviesos nešėją arba šviečiantį. Jis taip pat yra vadinamas „aušros sūnumi“. (Žr. Bible Dictionary, “Lucifer”; Raštų rodyklę, „Liuciferis“, raštai.lds.org.)
Mokiniams aiškinant savo atsakymus į 3 teiginį, kuris yra neteisingas (žr. DS 76:25, 28), padėkite jiems suprasti, kad Šėtonas maištavo. Jis siekė nuversti Dangiškąjį Tėvą nuo sosto ir turėti Jo galią, karalystę ir šlovę.
-
Kokios, pagal 25 eilutę, buvo Liuciferio maištavimo prieš Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų pasekmės? (Galite pakviesti mokinius Raštų paraštėse šalia 25 eilutės užsirašyti šią doktriną: Ikimirtingajame gyvenime Liuciferis maištavo prieš Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų ir buvo išvarytas.)
Mokiniams aiškinant savo atsakymus į 4 teiginį, kuris yra neteisingas (žr. DS 76:26), paaiškinkite, kad Pražūtis, Liuciferiui duotas vardas, reiškia sunaikinimą arba pasmerkimą.
Mokiniams aiškinant savo atsakymus į 5 teiginį, kuris yra teisingas (žr. DS 76:29), galite pakviesti juos 29 eilutėje pasižymėti frazę, kuri moko, jog Šėtonas kariauja su Dievo šventaisiais.
-
Kada prasidėjo tas karas su Šėtonu? (Ikimirtingajame gyvenime.) Kokie 29 eilutės žodžiai paaiškina, kad danguje prasidėjęs karas tęsiasi dabar? (Žodžiai kariauja ir supa pavartoti esamuoju laiku. Jums gali tekti paaiškinti, kad žodis „supa“ čia reiškia apsupimą iš visų pusių.)
-
Kaip Šėtonas šiais laikais kariauja su Dievo šventaisiais?
Doktrinos ir Sandorų 76:30–49
Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas regėjo pražūties sūnų kančias
-
Kas karo metu yra išdavikas?
Pakvieskite mokinius peržvelgti Doktrinos ir Sandorų 76:30–32 ir ieškoti, kokius Gelbėtojo išdavikus Viešpats parodė Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui regėjime. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:30–35. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokie pasirinkimai atvedė žmones prie tapimo pražūties sūnumis.
-
Kokie pasirinkimai veda prie tapimo pražūties sūnumis? (Pasirinkimas sekti Šėtonu, neigti tiesą ir paniekinti Dievo galią po to, kai ją pažino [žr. DS 76:31]; Šventosios Dvasios išsižadėjimas Ją gavus ir Gelbėtojo išsižadėjimas [žr. DS 76:35].)
Kartais mokiniai susirūpina, ar jų artimieji, kurie tapo mažiau aktyvūs Evangelijoje, nėra pražūties sūnūs. Paaiškinkite, kad pražūties sūnūs skiriasi nuo Bažnyčios narių, kurie kadaise turėjo liudijimą apie tiesą, bet vėliau tapo neaktyvūs Evangelijoje. Pražūties sūnūs padaro neatleidžiamą nuodėmę išsižadėdami Šventosios Dvasios.
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas mokė:
„Kad būtų nusidėta Šventajai Dvasiai, reikia tokio žinojimo, kuris paprastiems Bažnyčios nariams akivaizdžiai nepasiekiamas“ (The Miracle of Forgiveness [1969], 123).
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:36–38, 44–49. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokia bus pražūties sūnų būsena.
-
Kaip apibūdintumėte pražūties sūnų kančias, kurias jie patirs amžinybėje?
-
Kokia mirtimi, pagal 37 eilutę, mirs tik pražūties sūnūs?
Paaiškinkite, kad pražūties sūnūs nebus išpirkti iš antrosios dvasinės mirties ir po to, kai bus prikelti, nepaveldės jokios šlovės karalystės. Jie kentės visą amžinybę.
Pabrėžkite, kad įpusėjus regėjimui apie pražūties sūnus Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas sužinojo viltį teikiančią tiesą. Kad padėtumėte mokiniams rasti tą tiesą, paprašykite mokinių papasakoti geriausią naujieną, kurią jie sužinojo praeitą savaitę. (Galite pateikti kelis pavyzdžius gerų naujienų iš laikraščių ar kitų šaltinių.) Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:39–43, o kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti gerų naujienų, kurias sužinojo pasaulis.
-
Kokias geras naujienas sužinojo pasaulis? (Galite paaiškinti, kad žodis Evangelija pažodžiui reiškia gerąją naujieną.)
Kad padėtumėte mokiniams atpažinti doktrinas, kurių mokoma Doktrinos ir Sandorų 76:39–43, paprašykite jų klasės užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti trumpą antraštę, apibūdinančią „gerąją naujieną“, kurios mokoma tose eilutėse. Mokiniams skirkite pakankamai laiko, tada kelis iš jų pakvieskite garsiai perskaityti savo antraštes. Mokiniams atsakius galite pasiūlyti jiems 39–43 eilutėse pasižymėti frazes, kuriose mokoma tokios doktrinos: Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą visi Dievo vaikai, išskyrus pražūties sūnus, paveldės vietą vienoje iš šlovės karalysčių.
-
Kodėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimas yra „geroji naujiena“ jums?
Galite baigti šią pamoką atsakydami į šį klausimą.
Komentarai ir kontekstas
Doktrinos ir Sandorų 76. Regėjimo patyrimas
Filas Diblas buvo ten, kai Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas matė tą regėjimą. Jis taip apibūdino Džozefo ir Sidnio patyrimą:
„Regėjimas, kuris užrašytas Doktrinoje ir Sandorose, buvo suteiktas „tėvo Džonsono“ namuose [Hairame] Ohajo valstijoje, ir tuo metu, kada Džozefas ir Sidnis buvo dvasioje ir matė atsivėrusius dangus, tame kambaryje buvo ir kiti, galbūt dvylika vyrų, tarp kurių kurį laiką buvau aš. […] Mačiau šlovę ir jaučiau galią, bet nemačiau regėjimo. […]
Džozefas retkarčiais ištardavo: „Ką aš matau?“, kaip kas nors kad sakytų žiūrėdamas pro langą ir matydamas kažką, ko kiti sėdintys kambaryje negali matyti. Paskui jis papasakodavo, ką regėjo ar į ką žiūrėjo. Tada Sidnis atsakydavo: „Aš matau tą patį.“ Paskui Sidnis sakydavo: „Ką aš matau“, ir pasakydavo, ką jis prieš tai arba tuo metu matė, o Džozefas atsakydavo: „Aš matau tą patį.“
Toks bendravimas tęsėsi trumpais intervalais iki regėjimo pabaigos. […]
Džozefas visą tą laiką tvirtai ir ramiai sėdėjo didingoje šlovėje, tačiau Sidnis sėdėjo išblyškęs ir suglebęs, taip, lyg būtų skudurinis, tai pastebėjęs Džozefas šypsodamasis pasakė: „Sidnis prie to nėra taip pripratęs kaip aš“ (iš “Recollections of the Prophet Joseph Smith,” The Juvenile Instructor, May 15, 1892, 303–4).
Doktrinos ir Sandorų 76:22. „Visų paskiausias liudijimas“
Pranašo Džozefo Smito ir Sidnio Rigdono liudijimas, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 76:22, yra šiuolaikinis liudijimas apie Tėvo ir Sūnaus realumą. Džozefas ir Sidnis ne tik matė, bet ir girdėjo, ir jų liudijimai liudija visiems žmonėms. Hairumas M. Smitas ir Žana N. Sjodal taip paaiškino žodžius „visų paskiausias“: „Tai yra paskiausias liudijimas apie tai, kad Jis gyvas, prisikėlusi pašlovinta Esybė; ne galutinis liudijimas, bet paskutinis iki regėjimo momento“ (Doctrine and Covenants Commentary [1972], 448). Sakydami „visų paskiausias“ Džozefas ir Sidnis neturėjo omenyje, kad jie bus paskutiniai, kurie gaus tokį liudijimą.
Doktrinos ir Sandorų 76:26. „Aušros sūnus“
Prezidentas Džordžas K. Kenonas iš Pirmosios Prezidentūros taip pakomentavo Šėtono titulą „aušros sūnus“:
„Kai kurie jį vadino vieninteliu aušros sūnumi, bet čia yra tik aušros sūnus – neabejotinai vienas iš daugelio. Be abejo, šis angelas buvo galinga asmenybė. Mums duotas jo aprašymas aiškiai parodo, kad jis užėmė labai aukštas pareigas; kad jo buvo paisoma ir jis buvo galingas savo aplinkoje“ (“Discourse by President George Q. Cannon,” Latter-day Saints’ Millennial Star, Sept. 5, 1895, 563–64).
Doktrinos ir Sandorų 76:32–35. Tapimas pražūties sūnumi ir Šventosios Dvasios išsižadėjimas
Pranašas Džozefas Smitas taip mokė apie vieną iš poelgių, padarančių žmogų pražūties sūnumi, – Šventosios Dvasios išsižadėjimą:
„Ką žmogus turi padaryti, kad būtų padaryta neatleistina nuodėmė? Jis turi gauti Šventąją Dvasią, jam turi atsiverti dangūs ir Dievo pažinimas, o tada jis turi Jam nusidėti. Kai žmogus nusideda Šventajai Dvasiai, jis nebegali atgailauti. Jis turi teigti, kad saulė nešviečia, nors žiūri tiesiai į ją; jis turi neigti Jėzų Kristų, nors jam atsivėrė dangūs, ir neigti išgelbėjimo planą, nors mato, kad tai tiesa“ (iš History of the Church, 6:314).
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas tai apibūdino taip:
„Jie taip žemai nusmunka, kad praranda polinkį ir gebėjimą atgailauti“ (The Miracle of Forgiveness [1969], 125).
Doktrinos ir Sandorų 76:35. „Sau jį nukryžiavę ir išstatę viešai paniekai“
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teigė:
„Neatleistiną nuodėmę sudaro pakartotinis Dievo Sūnaus nukryžiavimas sau ir Jo išstatymas viešai paniekai. (Hbr 6:4–8; DS 76:34–35.) […] […] Taip jis padaro žmogžudystę, pritardamas Viešpaties mirčiai, ir taip, turėdamas tobulą pažinimą apie tiesą, jis atvirai maištauja ir pastato save į padėtį, kurioje nukryžiuoja Kristų tobulai žinodamas, kad Jis buvo Dievo Sūnus. Tokiu būdu Kristus iš naujo nukryžiuojamas ir išstatomas viešai paniekai (DS 132:27)“ (Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 816–17).
Doktrinos ir Sandorų 76:44. „Jis išgelbėja visus, išskyrus juos“
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino dvi skirtingas buvimo išgelbėtiems reikšmes:
„Pastarųjų dienų šventiesiems būti išgelbėtiems gali taip pat reikšti būti išgelbėtiems, arba išvaduotiems, iš antrosios mirties (reiškiančios galutinę dvasinę mirtį) su patikinimu, kad gaus karalystės šlovę būsimajame pasaulyje (žr. 1 Kor. 15:40–42). Kadangi prikėlimas yra visuotinis, mes patvirtiname, kad kiekvienam asmeniui, kuris kada nors gyveno žemėje – išskyrus vos kelis – yra garantuotas išgelbėjimas. […]
Pranašas Brigamas Jangas mokė tos doktrinos, kai pareiškė, kad „kiekvienas asmuo, kuris per nuodėmę nepraranda malonės dienos ir netampa velnio angelu, bus atvestas paveldėti šlovės karalystės“ (Teachings of Presidents of the Church: Brigham Young [1997], 288). Ta žodžio išgelbėtas prasme per mūsų Viešpatį ir Gelbėtoją Jėzų Kristų kilninama visa žmonių rasė. […]
Kita išskirtine ir gerai žinoma pastarųjų dienų šventiesiems prasme, žodžiai išgelbėtas ir išgelbėjimas taip pat vartojami norint išreikšti išaukštinimą arba amžinąjį gyvenimą (žr. Abr. 2:11). Tai kartais vadinama „išgelbėjimo pilnatve“ (Bruce R. McConkie, The Mortal Messiah, 4 vols. [1979–81], 1:242). Toks išgelbėjimas reikalauja daugiau nei vien atgailos ir krikšto tinkamu kunigystės įgaliojimu. Jis taip pat reikalauja šventų sandorų, įskaitant amžinąją santuoką, sudarymo Dievo šventyklose ir ištikimybės toms sandoroms ištveriant iki galo (“Have You Been Saved?” Ensign, May 1998, 56–57).