Šioje pamokoje mokiniams bus pateikta trumpa šventųjų gyvenimo Ohajuje apžvalga. 1830 m. gruodį šventiesiems buvo įsakyta persikelti į Ohają (žr. DS 37:3), o 1831 sausį jiems buvo pažadėta, kad jie „bu[s] apdovanoti galia iš aukštybių“ (DS 38:32).
Susirinkę Ohajuje buvo didžiai palaiminti. Nuolat gaunami apreiškimai leido šventiesiems geriau suprasti Jėzaus Kristaus Evangeliją. Be to, palaimas jiems atnešė pastatyta šventykla ir Evangelijos skelbimas. Bažnyčiai Ohajuje augant ir narių kiekiu, ir dvasiškai, taip pat išaugo nuožmus priešiškumas jai ir jos vadovams. Pranašas Džozefas Smitas gyveno Kirtlande nuo 1831 m. sausio iki 1838 m. sausio.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Įvykių Kirtlande apžvalga
Paaiškinkite, kad 1831 m. sausio mėn. pranašas Džozefas Smitas ir jo žmona Ema, taip pat Sidnis Rigdonas bei Edvardas Partridžas išvyko iš Niujorko į Ohają. Dauguma Niujorko šventųjų išvyko paskui juos per kitus penkis mėnesius. Toliau pateiktose keturiose mažose pamokėlėse apžvelgiami svarbūs Bažnyčios istorijos Ohajo laikotarpio įvykiai. Mokinius suskirstykite į keturias grupes ir joms paskirkite po vieną pamokėlę. (Jei dėl mokinių kiekio to negalite padaryti, suskirstykite juos į mažiau grupių ir paskirkite joms daugiau nei po vieną pamokėlę.) Paprašykite mokinių išstudijuoti pamokėlių planus ir pasiruošti jas pravesti visai klasei. Po to, kai mokiniai pasiruoš, paprašykite kiekvienos grupės paskirti po vieną narį, kad pravestų pamokėles. Kiekviena pamokėlė turi trukti nuo trijų iki keturių minučių.
1 pamokėlė. Bažnyčios įstatymas
Pradėkite užduodami mokiniams tokius klausimus:
Kodėl įstatymai yra svarbūs?
Kodėl įstatymai yra svarbūs Bažnyčioje?
Priminkite, kad Viešpats pažadėjo „[šventiesiems] duo[ti] savo įstatymą“ (DS 38:32). Paaiškinkite, kad šventiesiems atvykus į Ohają, Viešpats įvykdė savo pažadą ir davė apreiškimą, vadinamą Bažnyčios įstatymu. Šiame įstatyme, užrašytame Doktrinos ir Sandorų 42 skyriuje, pateikti bažnyčios veikimą reguliuojantys įsakymai ir nurodymai. Paprašykite mokinių peržvelgti Doktrinos ir Sandorų 42 skyriaus santrauką (kurią rasite prieš pirmąją eilutę) ir surasti keletą Viešpaties šventiesiems duotų įstatymų.
Paprašykite mokinių santraukoje pažymėti frazę „duodami įstatymai apie turto pašventimą“.
Paaiškinkite, kad Viešpats davė pašventimo įstatymą, kuris yra „dieviškas principas, kuriuo vadovaudamiesi vyrai ir moterys savanoriškai skiria savo laiką, talentus ir materialinius turtus Dievo Bažnyčios įkūrimui ir statymui“ (Raštų rodyklė, „Pašvęsti, Pašventimo įstatymas“). Tarp pašventimo įstatymo tikslų buvo rūpinimasis vargšais, godumo panaikinimas ir vienybės tarp šventųjų sukūrimas.
Praėjus vos daugiau nei metams po to, kai Viešpats atskleidė pašventimo įstatymą, Jis įsakė Bažnyčios vadovams įkurti Vienybės bendrovę. Vienas iš Vienybės bendrovės tikslų, pagrįstų pašventimo įstatymu, buvo įkurti sandėlius, kurie padėtų tenkinti materialiuosius Bažnyčios narių, ypač gyvenančių vargingai, poreikius. Tuo metu šventiesiems tai buvo palaima, nes daugeliui iš Niujorko persikėlusių Bažnyčios narių teko palikti savo namus ir nuosavybę. Vienybės bendrovė taip pat skirdavo lėšų įvairioms Bažnyčios veikloms finansuoti, pavyzdžiui, misionieriškam darbui ir leidybai. Kitose pamokose sužinosime daugiau apie pašventimo įstatymą ir jo poveikį šventiesiems.
2 pamokėlė. Kirtlando šventykla
Priminkite mokiniams apie Viešpaties pažadą, šventiesiems atvykus į Ohają, apdovanoti juos „galia iš aukštybių“ (žr. DS 38:32). Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:119. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokį įsakymą Viešpats davė šventiesiems. Kai jie atras, kad Viešpats davė jiems įsakymą įkurti namus, paaiškinkite, kad sakydamas „namus“, Viešpats turėjo omenyje šventyklą. Kirtlando šventykla buvo pirmoji šiame Evangelijos laikotarpyje pastatyta šventykla.
Paprašykite mokinių Raštuose atsiversti Kirtlando šventyklos nuotrauką (Bažnyčios istorijos žemėlapiai, 9 nuotrauka, „Kirtlando šventykla“).
Paaiškinkite, kad Kirtlando šventyklos statyba užtruko apie trejus metus. 1836 m. kovo 27 dieną, po šventyklos pašventinimo, Viešpats pradėjo vykdyti savo pažadą apdovanoti šventuosius galia ir palaimino juos nuostabiomis dvasinėmis palaimomis. Pavyzdžiui, tą dieną Kirtlando šventykloje Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui pasirodė pats Viešpats ir pareiškė, kad „priėm[ė] šiuos namus“ (DS 110:7). Trys dangaus pasiuntiniai – Mozė, Elijas ir Elija – taip pat buvo Jo atsiųsti, kad sugrąžintų žemėn svarbius kunigystės raktus. Šie raktai šventiesiems suteikė įgaliojimą atlikti šventyklos apeigas ir užantspauduoti šeimas amžinybei. Be to, tuo pat metu buvo sugrąžinti „rakt[ai] surinkti Izraelį“ (DS 110:11). Dėl to dabar misionieriai yra pašaukiami ir jiems suteikiama teisė mokyti Evangelijos visame pasaulyje.
3 pamokėlė. Misionieriškas darbas
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:6–7. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokį įsakymą, šventiesiems atvykus į Ohają, davė Viešpats. Kai mokinys baigs skaityti eilutes, užduokite tokius klausimus:
Ką Viešpats įsakė šventiesiems?
Remdamiesi 6 eilute pasakykite, kaip misionieriai turėjo skelbti Evangeliją?
Ar šiais laikais misionieriai panašiai skelbia Evangeliją?
Paaiškinkite, kad pašventinus Kirtlando šventyklą ir sugrąžinus Izraelio surinkimo raktus, Bažnyčios nariai Jėzaus Kristaus Evangeliją ėmė skelbti plačiau. Paprašykite mokinių Raštuose, Bažnyčios istorijos žemėlapių skyriuje atsiversti 3 žemėlapį („Niujorko, Pensilvanijos ir Ohajo kraštas, JAV“).
Kai mokiniai žiūrės į žemėlapį, priminkite jiems, jog Viešpats pažadėjo šventiesiems, kad siųs juos skelbti Evangelijos „tarp visų tautų“ (DS 38:33). Paaiškinkite, kad Kirtlandas buvo ideali vieta, iš kurios buvo galima pradėti siųsti misionierius į visą pasaulį. Kirtlandas buvo šalia keleto pagrindinių Jungtinių Valstijų transporto kelių. Norint pasiekti pagrindinėmis Amerikos upėmis ir Erio ežeru kursuojančius garlaivius, misionieriams tereikėjo nukeliauti nedidelį atstumą. Taip pat netoliese, šiek tiek piečiau, buvo valstybinių kelių tinklas, o šiauriau – kanalų tinklas. Todėl Kirtlandas tapo misionierių išvykimo į Kanadą, kitas Jungtinių Valstijų dalis ir Didžiąją Britaniją tašku.
Paaiškinkite, kad tuo metu dėl misionierių darbo narių kiekis Bažnyčioje padidėjo tūkstančiais. 1837 metais vyresnieji Heberis Č. Kimbolas ir Orsonas Haidas su dar penkiais broliais buvo pašaukti misijon į Didžiąją Britaniją, kur jie pakrikštijo apie 2 000 žmonių. 1838 metais, kai šventiesiems dėl persekiojimo teko palikti Kirtlandą, jame gyveno apie 2 000 Bažnyčios narių ir maždaug 18 000 narių visame pasaulyje.
4 pamokėlė. Kiti svarbūs apreiškimai ir įvykiai
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:61. Jiems baigus skaityti, atkreipkite jų dėmesį, jog Džozefui Smitui atvykus į Ohają, Viešpats jam pasakė, kad, jei klaus Dievo, jis „gau[s] apreiškimą po apreiškimo“. Tada paprašykite mokinių atsiversti Doktrinos ir Sandorų chronologinį turinį (kuris yra po įvado). Paprašykite jų nustatyti, kur buvo gauta daugiausia Doktrinos ir Sandorų knygoje užrašytų apreiškimų. Po to, kai jie atras, kad daugiausia apreiškimų buvo gauta Ohajuje, paaiškinkite, kad šia apreiškimų gausa Ohajuje buvo įvykdytas Viešpaties pažadas.
Kad pademonstruotumėte mokiniams Ohajuje gautus svarbius apreiškimus, kiekvienam mokiniui paskirkite po vieną ar du iš šių skyrių: Doktrinos ir Sandorų 76; 89; 107; 137.
Paprašykite mokinių perskaityti kiekvieno skyriaus įvadą ir peržvelgti prieš pirmąją eilutę esančią skyriaus santrauką. Tada paprašykite, kad kiekvienas papasakotų, kuo jiems paskirti skyriai yra svarbūs. Jiems pasakojant įsitikinkite, kad paminėti šie dalykai:
Doktrinos ir Sandorų 76; 137(Apreiškimai apie tris šlovės laipsnius ir celestialinės karalystės regėjimas)
Visiems mokiniams baigus pasakoti, užduokite šiuos klausimus:
Kaip, jūsų manymu, jautėsi Ohajo šventieji, kai pirmą kartą išgirdo kai kurias tiesas?
Paaiškinkite, kad be tiesų, kurias Viešpats apreiškė, Jis taip pat nurodė Džozefui Smitui suorganizuoti Bažnyčios vadovybę. Šventiesiems gyvenant Ohajuje buvo oficialiai įsteigta Pirmoji Prezidentūra, Dvylikos Apaštalų Kvorumas ir Septyniasdešimčių kvorumas. Be to, Džozefas Smitas tęsė ir Biblijos vertimo darbą.
Tikinčiuosius Ohajuje vargina pasipriešinimas ir atsimetimas
Mokiniams atlikus prieš tai duotą užduotį, papasakokite, kad tuo pat metu, kai šventieji Ohajuje buvo didžiai palaiminti, Šėtonas ėmė stipriau priešintis Bažnyčiai. Kai tik šventieji atvyko į Kirtlandą, Bažnyčią užsipuolė antimormoniškai nusiteikę kritikai.
Paprašykite kurio nors mokinio perskaityti šį Džozefo Smito teiginį apie to meto situaciją:
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„Laikraščiuose buvo išspausdinta daugybė apgaulingų pasakojimų, melagingų ir kvailų istorijų, ir jos išplito visomis kryptimis, trukdydamos žmonėms domėtis mūsų darbu arba priimti tikėjimą“ (History of the Church, 1:158).
Paaiškinkite, kad kai kuriuos prieš Bažnyčią nukreiptus straipsnius inicijavo dėl įvairių priežasčių ją palikę žmonės. Pavyzdžiui, 1831 m. rugsėjį, buvęs Bažnyčios narys Ezra Būtas, bandė atkalbėti žmones nuo jungimosi prie Bažnyčios ir išspausdino devynis laiškus, kuriuose kritikavo Bažnyčią (žr. Documents, Volume 1: July 1828–June 1831, vol. 1 of the Documents series of The Joseph Smith Papers [2013], 203–4; taip pat žr. Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 113–115). Šie laiškai padidino priešiškumą Bažnyčiai. Tokių pastangų sukelti persekiojimai kartais būdavo žiaurūs, ypač pranašo Džozefo Smito ir kitų Bažnyčios vadovų.
Vieno rimto įvykio metu 1832 m. kovo 24 d. 25–30 žmonių gauja Hairame, Ohajo valst., užpuolė Džono Džonsono namus, kuriuose buvo apsistoję Džozefas ir Ema Smitai. Vyrai naktį jėga ištempė Džozefą Smitą į lauką. Jie degino jį žarijomis, išrengė ir, bandydami jėga supilti jam į burną rūgšties, nudegino vieną dantį, dėl ko vėliau, jam kalbant, girdėdavosi silpnas švilpčiojimas. Tada jie paliko jį išteptą degutu ir išvoliotą plunksnose. Atgavęs šiek tiek jėgų Džozefas sugrįžo namo. Ema, pamačiusi jį išteptą degutu, atrodančiu tarsi kraujas, apalpo. Draugai praleido naktį, valydami jį nuo deguto. Kitą dieną, sekmadienį, Džozefas pamokslavo ir ten dalyvavo keli tos gaujos nariai. Po pamokslo Džozefas pakrikštijo tris žmones. (History of the Church, 1:261–65.)
To išpuolio sumaištyje durys buvo paliktos atviros. Todėl tuo metu tymais sirgęs Džozefo sūnus Merdokas Smitas „smarkiai peršalo“ ir po penkių dienų mirė. Tą pačią naktį Sidnis Rigdonas buvo už kojų ištemptas iš savo namų. Jis smarkiai prasiskėlė galvą į kietą įšalusią žemę ir kelias dienas kliedėjo. (History of the Church, 1:265.)
Paaiškinkite, kad nepaisant šių ir kitų sunkumų šventieji nuo 1836 iki 1838 metų ir toliau rinkosi Kirtlande. Tačiau 1837 m. žiemą ir 1838 m. pavasarį persekiojimas buvo toks nuožmus, kad daugelis šventųjų buvo priversti palikti Ohają. Keletui Bažnyčios vadovų, tarp kurių buvo Džozefas Smitas, Sidnis Rigdonas ir Brigamas Jangas, gelbėjant savo gyvybes teko bėgti iš Kirtlando.
Baikite pamoką liudydami, kad nors Bažnyčiai Kirtlande teko daug išmėginimų ir persekiojimų, Viešpats didžiai palaimino tuos, kurie liko ištikimi.
Komentarai ir kontekstas
Atsimetimas Kirtlande
1833 m. kitas buvęs narys Bažnyčiai sukėlė labai daug problemų. Daktaras Filastas Hurlbutas buvo Bažnyčios vyresniuoju, bet tarnybos misijoje metu dėl svetimavimo buvo pašalintas iš Bažnyčios. Nors Bažnyčios vadovai parodė gailestingumą ir leido atkurti jo narystę, jis vėl nusidėjo ir buvo pašalintas antrą kartą. Tada Hurlbutas bandė diskredituoti Bažnyčią ir Džozefą Smitą, rinkdamas antimormoniškus parodymus ir apgaulingai tvirtindamas, kad Mormono Knyga buvo parašyta remiantis Solomono Spoldingo rankraščiu, o ne išversta Dievo galia.
Hurlbutas tvirtino, kad Sidnis Rigdonas slapta įsigijo Spoldingo rankraštį ir su Džozefu Smitu jį nuplagijavo kurdamas Mormono Knygą. Tačiau šis bandymas diskredituoti Mormono Knygą buvo visiškai nepagrįstas. Radus Spoldingo rankraštį ir jį ištyrus nebuvo rasta tariamų panašumų su Mormono Knyga. Be to, Sidnis Rigdonas sutiko Džozefą Smitą tik po to, kai Mormono Knyga buvo išspausdinta. Oliveris Kauderis taip paliudijo apie Hurlbuto kaltinimų melagingumą: „Pats … savo rankomis laikiau tas aukso plokšteles, iš kurių buvo išversta [Mormono Knyga]. Taip pat mačiau vertėjus. Ta knyga yra tikra. Jos neparašė Sidnis Rigdonas. Jos neparašė ponas Spoldingas. Aš užrašiau ją pats, kai ji liejosi iš pranašo lūpų [Reuben Miller, journal, 1848–1849, Family and Church History Department Archives, 21 Oct. 1848; skyryba ir rašyba taisyta]“ (žr. Džeimsas E. Faustas, „Maži ir dideli darbai“, 2001 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kai kurie Ohajo gyventojai, nerimaudami, kad greitai Bažnyčios narių bus tiek daug, jog jie suformuos balsavimo bloką ir įgis politinę jėgą, sumokėjo Filastui Hurlbutui, kad šis apšmeižtų Džozefą Smitą ir Mormono Knygą. Džozefas Smitas laiške apgailestavo, kad Bažnyčios nariai yra „labai persekiojami dėl vieno vyro, vardu daktaras Hurlbutas, kuris buvo pašalintas iš Bažnyčios dėl nepadoraus elgesio ir svetimavimo, neįtikėtinai melagingo pasakojimo, o žmonės laksto paskui jį ir duoda jam pinigų už tai, kad jis suardytų mormonizmą, kas šiuo metu mūsų gyvybėms kelia didelį pavojų“ (“Letter to William W. Phelps and Others, 18 August 1833,” 3; žr. josephsmithpapers.org; rašyba taisyta).
Kiti įvykiai Kirtlande
Kirtlandas buvo ta vieta, kur Viešpats atskleidė Bažnyčios struktūrą. Kirtlando laikotarpiu buvo apreikšta apie šias kunigystės pareigybes: vyskupo, aukštojo kunigo, Pirmosios Prezidentūros, patriarcho, aukštosios tarybos, apaštalo ir Septyniasdešimties nario.