27 pamoka. Doktrinos ir Sandorų 20:38–67

27 pamoka

Doktrinos ir Sandorų 20:38–67

Įvadas

Doktrinos ir Sandorų 20 skyriuje užrašytame apreiškime pranašui Džozefui Smitui Viešpats įsako, kad Jo atkurtoji Bažnyčia būtų suorganizuojama 1830 m. balandžio 6 d. Jis taip pat nurodo, kaip valdyti Jo Bažnyčią, ir paaiškina skirtingas kunigijos pareigybes bei tas pareigybes turinčiųjų pareigas. Po šių pareigybių sugrąžinimo Dangiškojo Tėvo vaikai galėjo dalyvauti kunigijos apeigose ir sudaryti sandoras.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 20:38–59

Išdėstomos kunigijos pareigybių pareigos

Prieš pamoką lentoje užrašykite: pamokslauti, mokyti, aiškinti, raginti, įspėti, kviesti visus ateiti pas Kristų

Pamokos pradžioje atkreipkite dėmesį į žodžius lentoje ir užduokite tokius klausimus:

Kieno tai pareigos?

Mokiniai gali paminėti, kad tai pranašų, apaštalų, kitų Bažnyčios vadovų bei nuolatinių misionierių pareigos. Jie taip pat gali paminėti, kad tai visos kunigijos, įskaitant Aarono kunigiją, pareigos. Jei jie neužsimins apie Aarono kunigiją, užsiminkite apie ją patys. Pabrėžkite, kad jūsų klasėje esančiai Aarono kunigijai buvo patikėtos svarbios tarnavimo galimybės.

Suskirstykite klasę į tris grupes. Paaiškinkite, kad atkūrus Bažnyčią Viešpats Džozefui Smitui apreiškė daugelį kunigijos pareigų. Paprašykite vienos grupės išstudijuoti Doktrinos ir Sandorų 20:38–45 ir surasti vyresniųjų pareigas. Pakvieskite antrąją grupę išstudijuoti Doktrinos ir Sandorų 20:46–52 ir surasti kunigų pareigas. Pakvieskite trečiąją grupę išstudijuoti Doktrinos ir Sandorų 20:53–59 ir surasti mokytojų bei diakonų pareigas. Jiems studijuojant, lentos viršutinėje dalyje užrašykite:

Vyresnieji	Kunigai	Mokytojai ir diakonai
DS 20:38–45	DS 20:46–52	DS 20:53–59

Skirkite pakankamai laiko, po to pakvieskite po vieną ar du kiekvienos grupės atstovus ateiti prie lentos ir surašyti studijuotų pareigybių pareigas.

Kokių skirtumų pastebite tarp vyresniųjų, kunigų, mokytojų ir diakonų pareigų? Kokių matote panašumų?
Kuri pareigybė susieta su įgaliojimu suteikti Šventosios Dvasios dovaną? (Vyresniojo; žr. 41 eilutę.) Kurios pareigybės susietos su įgaliojimu pateikti sakramentą? (Vyresniojo ir kunigo; žr. 40 ir 46 eil.) Kurios pareigybės susietos su įgaliojimu įšventinti kunigus, mokytojus ir diakonus? (Vyresniojo ir kunigo; žr. 39 ir 48 eil.) Kurios pareigybės susietos su įgaliojimu aiškinti, raginti ir mokyti? (Vyresniojo, kunigo, mokytojo ir diakono; žr. 42, 46 ir 59 eil.)
Kokių tiesų galime sužinoti apie kunigijos pareigybes, jei palyginsime pareigų panašumus ir skirtumus?

Mokiniai gali rasti įvairių principų, tačiau žiūrėkite, kad pabrėžtumėte, jog:

Dangiškojo Tėvo sūnūs, paskiriami į aukštesnes kunigijos pareigybes, gauna daugiau pareigų ir galimybių tarnauti kitiems.

Kai kunigija yra įšventinama į papildomas pareigybes, ji išlaiko buvusias žemesnes pareigybes ir su jomis susijusias pareigas.

Visa kunigija turi pareigą atlikti apeigas ir prižiūrėti Bažnyčios narius bei jiems tarnauti.

Padėję mokiniams surasti paskutinę tiesą ankstesniame sąraše, užrašykite ją lentoje po kunigijos pareigų sąrašu.

Kad padėtumėte mokiniams suprasti kunigijos pareigas, atkreipkite jų dėmesį į sąrašą lentoje ir užduokite tokius klausimus:

Kokiais būdais Aarono kunigija gali „prižiūrėti bažnyčią“ ir „būti su jais ir juos stiprinti“? (Pavyzdžiui, atlikdami namų mokymą, rūpindamiesi vargšais ir stokojančiaisiais, prižiūrėdami susirinkimų namus ir jų teritoriją, vykdydami kitus vyskupo ir kvorumo vadovų pavedimus.)
Kokiais būdais Aarono kunigija gali „kviesti visus ateiti pas Kristų“?

Klasės nariams aptariant šį klausimą, galite paprašyti vieno mokinio perskaityti tokį patarimą:

„Jei turite kunigystę, atminkite, kad kunigystė turėtų būti jūsų dalis visada ir visomis aplinkybėmis. Tai nėra tarsi mantija, kurią apsivelkate ar nusivelkate kada panorėję. Kiekvienas įšventinimas į kunigystės pareigybę yra pašaukimas tarnauti visą gyvenimą su pažadu, kad Viešpats suteiks jums sugebėjimą daryti Jo darbą pagal jūsų ištikimybę.

Jūs turite būti vertas, kad gautumėte ir naudotumėte kunigystės galią. Jūsų kalba ir jūsų kasdieninis elgesys veikia jūsų sugebėjimą tarnauti. Jūsų elgesys viešumoje turi būti nepriekaištingas. Jūsų elgesys privačioje aplinkoje yra dar svarbesnis“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2005], p. 90).

Lentoje užrašykite toliau pateiktą vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir pakvieskite vieną mokinį jį garsiai perskaityti. (Šis teiginys yra 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiagos straipsnyje „Gerbkime kunigystę ir gerai ją naudokime“.) Galite mokiniams pasiūlyti šį teiginį užsirašyti kur nors Doktrinos ir Sandorų 20 skyriaus paraštėje Raštuose arba savo sąsiuviniuose, arba Raštų studijavimo žurnaluose.

„Kunigystės įgaliojimo paskirtis – suteikti, tarnauti, pakylėti, įkvėpti“ (vyresnysis Ričardas G. Skotas).

Paprašykite mokinių papasakoti, kada jie yra matę tokią kunigiją, kuri suteikia, tarnauja, pakylėja ir įkvepia. Galite pasakyti savo pastebėjimus.

Per šią diskusiją taip pat paminėkite, kad nors Doktrinos ir Sandorų 20 skyriuje kalbama apie kunigiją, tačiau visi Bažnyčios nariai turi pareigą ir privilegiją tarnauti kitiems. Merginos turi daug progų tarnauti. Kai kurios renkasi tarnauti misijoje, ir vieną dieną jos turės privilegiją būti Paramos bendrijos narėmis, „kartu su kunigystę turinčiais vyrais besidarbuojančiomis auginant tikėjimą ir asmeninį teisumą, stiprinant šeimas ir namus, ieškant ir padedant stokojantiems“ (Daughters in My Kingdom: The History and Work of Relief Society [2011], 7).

Skirkite mokiniams kelias minutes, kad užsirašytų, ką jie sužinojo iš Doktrinos ir Sandorų 20:38–59 eilučių. Paraginkite vaikinus užsirašyti tikslą, padėsiantį jiems ištikimai rūpintis ir stiprinti Bažnyčios narius. Tai galėtų būti padaryta pagal programą „Pareiga Dievui“.

Doktrinos ir Sandorų 20:60–67

Pateikiamos kunigijos įšventinimų gairės

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 20:60 ir paprašykite klasės surasti, kokį vaidmenį atlieka Šventoji Dvasia įšventinant į kunigijos pareigybę.

Paprašykite pakelti ranką tų mokinių, kurie matė įšventinimą į kunigystę arba kurie patys buvo įšventinti į kunigijos pareigybę. Pakvieskite kelis iš rankas pakėlusių mokinių papasakoti, ką jie patyrė ir ką jautė įšventinimų metu. Paskui galite užduoti tokį klausimą:

Kaip prie įšventinimo prisidėjo Šventoji Dvasia?

Lentoje užrašykite tokį teiginį: Savo pareigas atliekančiai kunigijai reikalinga Šventosios Dvasios galia.

Kad padėtumėte vaikinams apgalvoti savo vertumą atliekant kunigystės apeigas, pakvieskite vieną mokinį perskaityti šį prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Jūsų įgaliojimas ateina per įšventinimą; jūsų galia ateina per paklusnumą ir vertumą. […]

Kunigystės galia ateina atliekant savo pareigą ir darant įprastus dalykus: lankant susirinkimus, priimant pavedimus, skaitant Raštus, laikantis Išminties žodžio“ (“The Aaronic Priesthood,” Ensign, Nov. 1981, 32–33).

Pakvieskite tuos vaikinus pamaldžiai apmąstyti, ką Viešpats skatintų juos daryti, kad vykdant savo dabartines ar būsimas pareigas su jais būtų Šventosios Dvasios galia. Pabrėžkite, kad merginos taip pat turi svarbių pareigų Bažnyčioje. Paprašykite jų apmąstyti, ką Viešpats skatintų jas daryti, kad vykdant pareigas jas lydėtų Šventosios Dvasios galia.

Galite paaiškinti, kad Doktrinos ir Sandorų 20:61–63 užsimenama apie Bažnyčios konferencijų rengimo tikslus, tokius kaip viešas Bažnyčios reikalų sutvarkymas.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 20:65. Paaiškinkite, kad šioje eilutėje žodis balsavimas reiškia palaikomąjį balsavimą, kuris atliekamas prieš kieno nors įšventinimą į kunigystės pareigybę. Klasėje esančių vaikinų pasiteiraukite, kada paskutinį kartą prieš jų įšventinimą į kunigystės pareigybę jie buvo palaikyti apylinkės ar skyriaus narių.

Kaip jautėtės matydami, kai jūsų apylinkės (ar skyriaus) nariai palaikė jūsų įšventinimą? Kaip atminimas apie palaikantį jų balsavimą gali jums padėti kunigystės tarnystėje? (Atsakymai galėtų būti: jie jaučiasi atsakingesni apylinkei už savo tarnystę, jaučia apylinkės narių palaikymą.)

Galite pakviesti kelis mokinius pasidalyti savo mintimis, kodėl jie yra dėkingi už kunigystės įgaliojimą. Taip pat pasidalykite savo liudijimu apie pamokoje aptartas tiesas.

Komentarai ir kontekstas

Doktrinos ir Sandorų 20:42. Bažnyčios prižiūrėjimas

Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros, kalbėdamas apie pagrindinį kunigijos tikslą, pasakė:

„Rūpinimasis kitais yra kunigijos pareigų esmė. Jas apima galia laiminti, gydyti ir vykdyti gelbėjančias Evangelijos apeigas“ (“Power of the Priesthood,” Ensign, May 1997, 41).

Vyresnysis V. Grantas Bangerteris iš Septyniasdešimties kunigiją pavadino „tarnais“, prižiūrinčiais Bažnyčios narius:

„Daugelį metų turėjau privilegiją artimai darbuotis su prezidentu Merionu G. Romniu, mokiusiu mus apie „Bažnyčios konstituciją“ – t. y. apie Bažnyčios organizavimo apreiškimą, kuriame Viešpats išdėstė jos valdymo procedūras. Vyresnieji, rašoma Doktrinos ir Sandorų 20 skyriuje, padedami mažesniosios kunigystės, turi „prižiūrėti bažnyčią“ (42, 53 eil.). Dalis to „prižiūrėjimo“ vyksta lankantis narių namuose ir mokant apie narių pareigas. Kitame apreiškime vyresniųjų kvorumo nariai konkrečiai pavadinami „sėsliaisiais tarnais“ (DS 124:137). Aarono kunigija taip pat pavadinta „sėsliaisiais tarnais“ (DS 84:111)“ (“The Power of the Priesthood,” Ensign, Nov. 1975, 69).

Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros papasakojo tokį nutikimą vieno jauno kunigo, kuris pakylėjo ir sustiprino savo stokojančią kaimynę:

„Prieš kelerius metus, kunigų kvorumas nusprendė per tarnystės projektą rinkti maisto produktus beturčiams. Džimas, vienas iš kunigų, labai norėjo dalyvauti ir pasiryžo surinkti daugiau maisto produktų negu kiti. Kai atėjo laikas, kunigai susirinko maldos namuose. Visi išėjo tuo pačiu metu ir vėliau grįžo nurodytu laiku vakare. Visų nuostabai, Džimo vežimėlis buvo tuščias. Jis atrodė gana rimtas ir keletas berniukų pasišaipė iš jo. […]

Patarėjas paklausė Džimo, ar jis nusiminęs. Džimas atsakė: „Nelabai. Tačiau, kai išėjau rinkti maisto produktų, aš surinkau tikrai daug. Mano vežimėlis buvo pilnas. Grįždamas į maldos namus sustojau ties moters, kuri nėra bažnyčios narė, namais. Ji išsiskyrusi ir gyvena mūsų apylinkėje. Pasibeldžiau į duris ir paaiškinau, ką mes veikiame. Ji pakvietė mane vidun. Pradėjo ieškoti ko nors, ką galėtų man duoti. Atidarė šaldytuvą ir aš pamačiau, kad jo viduje beveik nieko nėra. Spintelės buvo tuščios. Galiausiai ji surado mažą persikų skardinę.

Aš vos galėjau tuo patikėti. Aplinkui bėgiojo maži vaikai, kuriuos reikėjo pamaitinti, o ji man padavė šią persikų skardinę. Paėmiau ją, įdėjau į savo vežimėlį ir išėjau į gatvę. Buvau nuėjęs pusę kvartalo, kai pajutau užliejant šilumą. Žinojau, kad man reikia grįžti atgal į tuos namus. Aš jai atidaviau visus maisto produktus.“

Patarėjas tarė: „Džimai, niekada nepamiršk, kaip jauteisi šį vakarą, nes tai ir yra esmė.“ Džimas paragavo nesavanaudiškos tarnystės maistingosios medžiagos“ („Dvasinės maistingosios medžiagos“, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Doktrinos ir Sandorų 20:46. „Kunigo pareiga yra pamokslauti, mokyti, aiškinti, raginti ir krikštyti bei pateikti sakramentą“

Prezidentas Vilfordas Vudrafas pasakė: „Kai būdamas kunigas skelbiau Evangeliją, aš nukeliavau tūkstančius mylių ir, kaip jau anksčiau sakiau susirinkusiesiems, Viešpats rodė Savo galią saugodamas mano gyvybę tiek man būnant paskirtam į tą pareigybę, tiek man esant paskirtam į apaštalo pareigybę. Viešpats bet kurią kunigijos pareigybę – kunigo, vyresniojo, Septyniasdešimties nario ar apaštalo – turintį vyrą palaiko tuomet, kai jis išaukština savo pašaukimą ir atlieka savo pareigą“ (Deseret Weekly, Nov. 7, 1896, 641). (Taip pat žr. Boyd K. Packer, “The Aaronic Priesthood,” Ensign, Nov. 1981, 33.)

Doktrinos ir Sandorų 20:60–67. Tinkamas įšventinimas į kunigystę

Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pabrėžė, kad Viešpačiui labai svarbus tinkamas įšventinimas į kunigystę:

„Kunigystę galite gauti tik iš įgaliojimą turinčiojo „ir bažnyčiai bus žinoma, kad jis turi įgaliojimą“. (DS 42:11.)

Kunigystės negalima suteikti kaip kokio diplomo. Jos negalima suteikti kaip kokio pažymėjimo. Jos negalima perduoti kaip kokios žinios ar pasiųsti laišku. Ji gaunama tik tinkamu įšventinimu. Jame turi dalyvauti įgaliojimą turintis kunigijos atstovas. Jis turi uždėti savo rankas ant jūsų galvos ir jus įšventinti.

Būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl visuotiniai įgaliotiniai tiek daug keliauja, – kad perduotų kunigijos įgaliojimo raktus. Visame pasaulyje esantys kuolų prezidentai savo įgaliojimą gavo iš pirmininkaujančių Bažnyčios brolių rankų. Niekada nebuvo jokių išimčių.

Atminkite šiuos dalykus. Kunigystė Viešpačiui yra be galo brangi. Jis rūpestingai prižiūri, kaip ji suteikiama ir kas ją suteikia. Ji niekada nesuteikiama paslapčiomis“ (“The Aaronic Priesthood,” Ensign, Nov. 1981, 32).