1843 m. vasario 9 d. pranašas Džozefas Smitas davė šventiesiems nurodymus, kaip atskirti tarnaujančių angelų ir dvasių prigimtį. Šie nurodymai užrašyti Doktrinos ir Sandorų 129 skyriuje. Doktrinos ir Sandorų 130 skyriuje pateikti Džozefo Smito per 1843 m. balandžio 2 d. susitikimą su šventaisiais Reimase, Ilinojaus valst., išsakyti mokymai apie įvairias doktrinas.
Pranašas Džozefas Smitas moko apie tarnaujančių angelų ir dvasių prigimtį
Paklauskite mokinių, ką jie atsakytų kam nors jų paklausus, ar pastarųjų dienų šventieji tiki angelais. Mokiniams baigus atsakinėti, paprašykite kurio nors mokinio perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Nuo pat pradžios visais Evangelijos laikotarpiais per angelus ir Savo pasiuntinius Dievas Savo vaikams išreiškia meilę ir susirūpinimą. […]
Paprastai tokios esybės nėra matomos. Kartais jos yra matomos. Tačiau matomos ar nematomos, jos visada yra šalia. Kartais jų pavedimai yra didžiuliai ir labai reikšmingi visam pasauliui. Kartais jų pranešimai yra asmeniškesni. Kartais angelų tikslas yra įspėti“ („Angelų tarnavimas“,2008 m. spaliovisuotinės konferencijos medžiaga).
Paaiškinkite, kad nuo 1839 ir iki 1843 m. pranašas Džozefas Smitas kai kuriems žmonėms davė nurodymus, kaip atskirti tarnaujančių angelų ir dvasių prigimtį. Kai kurie iš šių nurodymų užrašyti Doktrinos ir Sandorų 129 skyriuje.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 129:1–3. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti svarbų angelų ir dvasių skirtumą.
Kuo angelai skiriasi nuo dvasių? (Angelai turi prikeltus kūnus iš mėsos ir kaulų; dvasios jų neturi.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 129:4–7. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir rasti būdą, kaip atskirti angelus nuo teisiųjų dvasių. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Ką iš 7 eilutės sužinome apie tikrų Dangiškojo Tėvo siųstų pasiuntinių prigimtį? (Mokiniams baigus atsakinėti, galite jiems pasiūlyti Raštų paraštėje užsirašyti šį principą: Tikri Dangiškojo Tėvo siųsti pasiuntiniai neapgaudinės mūsų.)
Paaiškinkite, kad, stengdamasis suklaidinti žmones, velnias kartais bando pasirodyti kaip „šviesos angelas“ (žr. DS 129:8). Be to, „Raštai taip pat kalba apie velnio angelus. Tai yra tos dvasios, kurios ikimirtingajame gyvenime nusekė paskui Liuciferį ir buvo išmestos iš Dievo akivaizdos ir išvytos žemėn (Apr 12:1–9; 2 Nef 9:9, 16; DS 29:36–37)“ (Raštų rodyklė, „Angelai“). Nepasakokite istorijų apie Šėtoną ar piktąsias dvasias ir neleiskite pokalbiui nusiristi link sensacingų istorijų ir abejotinos medžiagos.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 129:8–9. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti būdą, kaip atpažinti piktąją dvasią, besistengiančią apsimesti šviesos angelu ir taip suklaidinti. (Paaiškinkite, kad 9 eilutėje vartojamas žodis tarnavimas reiškia angelo arba dvasios apsireiškimą, arba apsilankymą.) Paprašykite mokinių pasakyti, ką sužinojo.
Ką dar, be šiose eilutėse pateiktų nurodymų, jums davė Dangiškasis Tėvas, kad galėtumėte atskirti Šėtono apgaules?
Pranašas Džozefas Smitas patikslina kai kurias doktrinas
Paaiškinkite, kad 1843 m. balandžio 2 d. Reimase, Ilinojaus valst., maždaug 30 kilometrų nuo Navū, Džozefas Smitas pravedė kuolo konferenciją. Rytinio susirinkimo metu vyresnysis Orsonas Haidas pamokslavo ir aiškino Raštus, kaip buvo išmokęs savo ankstesnės bendrystės kitoje bažnyčioje metu.
Ką tokioje situacijoje turėjo daryti pranašas? (Pataisyti visas klaidingas doktrinas, kurių buvo mokoma per susirinkimą).
Paaiškinkite, kad pirmininkaujantieji Bažnyčios vadovai, pavyzdžiui, pranašai, kuolų prezidentai ir vyskupai, privalo užtikrinti, kad Bažnyčioje būtų mokoma teisingų doktrinų. Po rytinio susirinkimo Džozefas Smitas pietavo su Orsonu Haidu ir keliais kitais žmonėmis pas Džozefo seserį Sofroniją. Pietaujant pranašas pasakė, kad „ruošiasi šiek tiek pataisyti [brolio Haido] pamokslą“. Brolis Haidas atsakė: „Tai bus su dėkingumu priimta“ (History of the Church, 5:323).
Ko galime pasimokyti iš Džozefo Smito elgesio šioje situacijoje?
Ko galime pasimokyti iš Orsono Haido atsakymo pranašui?
Paaiškinkite, kad savo rytinėje kalboje Orsonas Haidas neteisingai traktavo Jono 14:23. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šią eilutę.
Papasakokite, kad paminėjęs šią eilutę Orsonas Haidas pasakė žmonėms: „Tai privilegija, kad Tėvas ir Sūnus gyvena mūsų širdyse“ (History of the Church, 5:323). Doktrinos ir Sandorų 130 užrašyta, kaip Džozefas Smitas pataisė šią mintį. Ten taip pat mokoma ir kitų dalykų.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 130:1–3. Paskatinkite mokinius sekti skaitomą tekstą ir surasti, kodėl Orsono Haido teiginys apie Jono 14:23 buvo neteisingas. Paprašykite jų papasakoti, ką surado.
Paaiškinkite, kad daugybė žmonių šiomis dienomis arba neturi supratimo apie Dievą, arba, ko gero, lygiai taip pat, kaip buvęs kempbelitų pamokslininkas Orsonas Haidas, dėl neteisingų tradicijų klaidingai supranta Dievybę. Galime padėti kitiems suprasti tikrąją Dangiškojo Tėvo prigimtį ir jų ryšius su juo.
Kaip, aptariant Evangeliją su tais, kurių supratimas klaidingas dėl neteisingų tradicijų, atsakinėti maloniai ir supratingai?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 130:22–23. Paprašykite likusių mokinių sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokias doktrinas mokydami apie Dievybę jie galėtų paaiškinti.
Ko mokoma šiose eilutėse? (Mokiniai turėtų įvardyti šias tiesas: Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus yra atskiros asmenybės, turinčios fizinius kūnus iš mėsos ir kaulų. Šventoji Dvasia yra dvasinė asmenybė.)
Kodėl, jūsų manymu, svarbu suprasti, kad Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus yra atskiros asmenybės, turinčios fizinius kūnus iš mėsos ir kaulų?
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti mokymą apie Dievybę, paskirkite juos dirbti poromis. Jei įmanoma, visiems mokiniams duokite po toliau pateiktos citatos kopiją. Paprašykite mokinių poromis perskaityti citatą ir pabraukti išskirtines tiesas apie Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią.
Dievas Tėvas. Raštuose titulas „Dievas“ dažniausiai reiškia Tėvą, arba Elohimą. Jis vadinamas Tėvu, nes jis yra mūsų dvasių tėvas. […] Dievas Tėvas yra aukščiausias visatos Valdovas. Jis yra visagalintis […], visažinantis […] ir visur esantis per savo Dvasią. […] Žmonija turi ypatingą ryšį su Dievu, kas išskiria žmogų iš visų kitų kūrinių tarpo: vyrai ir moterys yra dvasiniai Dievo vaikai. […]
Dievas Sūnus. Dievas, žinomas kaip Jehova, yra Sūnus, Jėzus Kristus. […] Jėzus veikia vadovaujamas Tėvo ir tobulai su juo sutaria. Visa žmonija yra jo broliai ir seserys, nes jis yra vyriausias iš Elohimo dvasinių vaikų. [Jis yra Atpirkėjas, iškentęs visos žmonijos nuodėmes ir skausmus ir visų labui nugalėjęs fizinę mirtį.] […]
Dievas Šventoji Dvasia. Šventoji Dvasia taip pat yra Dievas ir vadinama Šventa Dvasia, Dvasia arba Dievo Dvasia, taip pat kitais panašiais vardais ir titulais [pavyzdžiui, Guodėjas]. Šventosios Dvasios padedamas žmogus gali sužinoti Dievo Tėvo valią ir žinoti, kad Jėzus yra Kristus (Raštų rodyklė, „Dievas, Dievybė“). Pagrindinė Šventosios Dvasios misija yra liudyti apie Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų. Šventoji Dvasia moko tiesos ir ją patvirtina.
Mokiniams baigus, keletą iš jų paprašykite papasakoti, ką jie pasižymėjo ir kodėl šias tiesas laiko išskirtinėmis. Galite šią užduotį užbaigti pakviesdami vieną arba du mokinius paliudyti visai klasei apie Dievybę.
Kad padėtumėte mokiniams rasti dar vieną doktriną, kurios šventuosius Reimase mokė Džozefas Smitas, paprašykite jų peržvelgti Doktrinos ir Sandorų 130:2 ir atkreipti dėmesį, ką jis pasakė apie santykius.
Ką reiškia santykiai? (Santykiai reiškia tarpusavio bendravimą ir ryšius.)
Ko Džozefas Smitas mokė apie mūsų santykius danguje? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų įvardyti šį principą: Mūsų santykiai danguje yra tokie patys, kokiais galime džiaugtis žemėje, tik papildyti amžinąja šlove.)
Kaip ši tiesa gali pakeisti jūsų santykius su kitais?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros liudijimą:
Paveikslėlis
Prezidentas Henris B. Airingas
„Dėl pažinimo apie amžinąją šeimą sugrąžinimo esame optimistiškesni ir malonesni bendraudami savo šeimose. Didžiausi šio, taip pat ir būsimo, gyvenimo džiaugsmai glūdi šeimose. Esu labai dėkingas už tikrumą, kad, jei būsime ištikimi, tie patys santykiai, kuriais džiaugiamės čia, šiame gyvenime, liks su mumis amžinai būsimame pasaulyje, amžinoje šlovėje“ [žr. DS 130:2] („Tikra ir gyva Bažnyčia“, 2008 m. balandžiovisuotinės konferencijos medžiaga).
Pakvieskite mokinius pagalvoti, kokie jų santykiai su kitais, o ypač su šeimos nariais. Paprašykite jų užsibrėžti ir užsirašyti tikslą stiprinti šiuos santykius.
Kad padėtumėte mokiniams surasti ir kitas pranašo Džozefo Smito mokytas doktrinas, kelis mokinius pakvieskite pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 130:4–11.
Galite paaiškinti, kad 10–11 eilutėse rašoma, jog visi, paveldėję celestialinę karalystę, gaus Urimus ir Tumimus, padėsiančius jiems mokytis dangiškų dalykų ir juos suprasti. Pranašas to mokymo nedetalizavo.
„Šėtonas siekia suklaidinti, pamėgdžiodamas šviesą, kuri lydi ištobulinto teisiojo dvasią. Pasiuntiniu atėjęs ištobulintas teisus žmogus apsireikš šlovėje, „nes jis tik taip gali pasirodyti“ (DS 129:6). Pranašas Džozefas Smitas kartą pasakė: „Piktosios dvasios turi savo ribas ir įstatymus, pagal kuriuos joms yra vadovaujama […], ir akivaizdu, kad jos turi galią, kurios kontroliuoti negali niekas, išskyrus turinčiuosius kunigystę“ (iš History of the Church, 4:576).
Pranašas mokė, kad jei velniui pasiūlysi paspausti ranką, „jis išties tau savo ranką“ (DS 129:8). Mirtingasis nepajaus nieko, nes velnias yra dvasia be kūno. Taip jį galima atskirti nuo teisios dvasios arba Dievo siųsto angelo. Teisus žmogus nemėgins suklaidinti (žr. DS 129:7); o Šėtono angelas neatsispirs norui suklaidinti“ (Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 321).
„Kai ji [žemė] taps celestialine, ji bus tarsi saulė, paruošta šventiesiems apsigyventi, ir bus sugrąžinta Tėvo ir Sūnaus akivaizdon. Ji nebebus tokia tamsi kaip dabar. Ji bus tarsi žvaigždės dangaus skliaute, pilna šviesos ir šlovės. Tai bus šviesos masė savo celestialinėje būklėje, kaip palygino Jonas, tarsi stiklo jūra“ (“Sermon,” Deseret News, Jun. 15, 1859, 114).
Po kelerių metų jis sakė:
Paveikslėlis
Prezidentas Brigamas Jangas
„Kai ši žemė bus išvalyta ir pašventinta, arba padaryta celestialine, taps tarsi stiklo jūra, o į ją žiūrintis žmogus galės matyti praeitį, dabartį ir tai, kas bus; nes tik celestialinės esybės gali džiaugtis šia privilegija. Jie žvelgs į žemę ir tai, ką jie nori žinoti, jiems bus parodyta taip, kaip, žiūrėdami į veidrodį, matome veidą“ (“Remarks,” Deseret News, Jul. 3, 1861, 137).
Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo tvirtai pareiškė apie Dievybės realumą:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Pirmasis ir svarbiausias mūsų tikėjimo teiginys Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje yra „Mes tikime Dievą, Amžinąjį Tėvą ir Jo Sūnų, Jėzų Kristų, ir Šventąją Dvasią“ [Tikėjimo Teiginių 1:1]. Mes tikime, kad šios trys dieviškos asmenybės, sudarančios vieną Dievybę, yra vieningos pagal tikslą, būdą, liudijimą ir misiją. Tikime, kad Jie visi yra sklidini tokio paties dieviško gailestingumo ir meilės, teisingumo ir malonės, kantrybės, atlaidumo ir noro gelbėti. Manau, būtų tikslu pasakyti, jog tikime, kad jie yra viena kiekvienu svarbiu ir amžinu aspektu, išskyrus tai, jog netikime, kad trys asmenys yra surinkti į vieną, nes ši Trejybės sąvoka niekur neskelbiama Raštuose, kadangi tai nėra tiesa.
Iš tikro netgi toks gerbiamas šaltinis kaip Harper’s Bible Dictionary (Harperio Biblijos žodynas) teigia, jog „formalios Trejybės doktrinos, kurią apibrėžė didieji ketvirtojo ir penktojo amžiaus bažnyčios susirinkimai, Naujajame Testamente nėra“ [Paul F. Achtemeier, ed. (1985), 1099; kursyvas pridėtas].
Todėl bet kokia kritika, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia nepritaria šiuolaikiniam krikščionių požiūriui į Dievą, Jėzų ir Šventąją Dvasią, yra ne pastaba dėl mūsų pasišventimo Kristui, o greičiau pripažinimas (aiškus pripažinimas, pridurčiau), kad mūsų požiūris į Dievybę kertasi su krikščionių istorija po Naujojo Testamento ir grįžta prie paties Jėzaus mokytos doktrinos. […]
Mes skelbiame, jog iš Šventųjų Raštų yra akivaizdu, kad Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra atskiros asmenybės, trys dieviškos esybės“ („Vienintelis tikrasis Dievas ir Jo siųstasis Jėzus – Mesijas“, 2007 m. spaliovisuotinės konferencijos medžiaga).