Nuo 1838 m. gruodžio 1 d. iki 1839 m. balandžio 6 d., kai buvo įkalintas Liberčio kalėjime, pranašas Džozefas Smitas šventiesiems rašė paguodžiančius ir patariančius laiškus. Doktrinos ir Sandorų 123 tai ištrauka iš šventiesiems parašyto laiško, datuojamo 1839 m. kovo 20 d. Šioje ištraukoje pranašas prašė surinkti pasakojimus apie jų persekiojimus ir kentėjimus, juos išleisti ir padėti apgautiems klaidingų doktrinų.
Pastaba. Kitoje pamokoje (130 pamoka „Navū įkūrimas“) numatyta galimybė dviem mokiniams mokyti jos dalių. Dabar galite išsirinkti du mokinius ir duoti jiems paskirtų 130 pamokos dalių kopijas, kad jie galėtų pasiruošti.
Džozefas Smitas pataria šventiesiems surinkti pasakojimus apie jų persekiojimus ir kentėjimus ir juos išleisti
Pradėkite perskaitydami šį pareiškimą:
„Patvirtinu, kad aš, Dela Ryd, 1836 metais persikėliau į Misūrį. Netrukus po atvykimo mirė mano vyras ir paliko mane su septyniais mažamečiais vaikais. […] Prasidėjus neramumams tarp vietinių gyventojų ir mormonų, aš, kartu su mūsų bendruomene, buvau priversta palikti valstiją. […] Buvau priversta paaukoti beveik visą savo turtą [ir] mano šeima išsibarstė, o aš kasdien turėjau prašyti išmaldos iš svetimų žmonių“ (Delia Reed, iš Mormon Redress Petitions: Documents of the 1833–1838 Missouri Conflict, ed. Clark V. Johnson [1992], 523; rašyba ir skyryba taisyta).
Paaiškinkite, kad tai oficialus teisėsaugos pareigūnui pateiktas sesers Ryd pareiškimas. Po to paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 123:1.
Koks vienas iš galimų tikslų, dėl kurio sesuo Ryd galėjo parašyti pareiškimą, minimas šioje eilutėje?
Priminkite mokiniams, kad nuo 1838 m. gruodžio iki 1839 m. balandžio pranašas Džozefas Smitas su keletu kitų Bažnyčios vadovų buvo įkalinti Liberčio kalėjime Misūryje. Tuo pat metu gubernatoriui Lilburnui Bogsui išleidus išnaikinimo įsaką, šaltais žiemos mėnesiais šventieji buvo vejami iš Misūrio valstijos. Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 123 tai ištrauka iš 1839 m. kovą Liberčio kalėjime pranašo Džozefo Smito parašyto laiško, kuriame jis tuo sunkiu metu davė šventiesiems patarimų.
Kelis mokinius pakvieskite pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 123:1–5. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Džozefas Smitas patarė daryti šventiesiems. Kad padėtumėte mokiniams suprasti šias eilutes, galite paaiškinti, jog 5 eilutėje pavartotas posakis „velniškos nedorybės […] rinkinys“ reiškia pikto melo rinkinį, o žodžiai „niekšiškos ir žmogžudiškos prievartos“ reiškia piktus darbus ir smurtą.
Ką šiose eilutėse pranašas šventiesiems patarė padaryti?
Daugelis šventųjų pakluso pranašo patarimui ir rinko pasakojimus apie jų persekiojimus. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 123:6. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti priežasčių, dėl kurių šventiesiems buvo liepta rinkti pasakojimus apie jų persekiojimus bei kančias. Taip pat galite jiems priminti, kad Viešpats anksčiau jiems žadėjo, kad išpirks persekiojamus šventuosius ir „išeis iš savo slėptuvės, ir savo įtūžyje ištiks tautą“ (DS 101:89).
Remdamiesi Doktrinos ir Sandorų 123:6 atsakykite, kodėl Dangiškasis Tėvas įsakė šventiesiems rinkti pasakojimus apie jų persekiojimus?
Ką ši eilutė sako apie tai, ką turime padaryti prieš Viešpačiui įvykdant savo pažadus?
Pasiūlykite mokiniams užsirašyti teiginį, nusakantį ryšį tarp mūsų pastangų ir Viešpaties pažadų. Kelių mokinių paprašykite pasakyti, kokį principą jie surado. Vienas iš galimų mokinių suformuluoto principo variantų: Mums atlikus savo dalį Viešpats įvykdys savo pažadus. Užrašykite šį principą lentoje.
Kodėl, jūsų manymu, prieš įvykdydamas Savo pažadus, Viešpats tikisi, kad mes atliksime savo dalį?
Kada šį principą matėte pasitvirtinant savo ar kito pažįstamo žmogaus gyvenime?
Džozefas Smitas pataria šventiesiems padėti apgautiems klaidingų mokymų
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad mokykloje jiems užduota namų darbams parašyti rašinį apie Bažnyčią. Būtina pasitelkti bent tris informacijos šaltinius.
Kokiais šaltiniais remtumėtės rašydami rašinį?
Kodėl svarbu, kokiais šaltiniais remsitės rašydami apie Bažnyčią?
Kaip žinoti, kokie šaltiniai apie Bažnyčią pateikia tikslią informaciją?
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 123:7–10 paaiškindami, kad tuo metu, kai Džozefas Smitas užrašė šias eilutes, apie Bažnyčią buvo skleidžiama daug melo. Šventiesiems buvo pasakyta, kad jų „būtina pareiga“ (DS 123:7) yra atsakyti į šį melą ir surinkti bei išleisti pasakojimus apie jų persekiojimą ir kančias.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 123:11–12. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti kitas priežastis, dėl kurių šventiesiems buvo liepta surinkti ir išleisti pasakojimus apie jų persekiojimus bei kančias. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Kiek tyraširdžių, pasak 12 eilutės, yra apakinti ir nemato tiesos?
Kaip, jūsų manymu, melas paveikia nepriklausančius mūsų Bažnyčiai?
Remdamiesi 12 eilute, pasakykite, kodėl daugybė žemėje gyvenančių žmonių neranda tiesos? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų įvardyti tokią tiesą: Tiek daug žmonių neranda tiesos, nes nežino, kur jos ieškoti.)
Kaip tuo metu paskelbta tiesa apie šventųjų persekiojimus ir kančias padėjo žmonėms rasti tiesą?
Priminkite mokiniams, kad vis dar daug žmonių yra „apakinti žmonių klastingo gudravimo“ ir „nepažįsta tiesos tik todėl, kad nežino, kur ją rasti“ (DS 123:12). Pakvieskite vieną mokinį perskaityti šį vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Likusių mokinių paprašykite paklausyti, kas šiomis dienomis skiria žmones nuo tiesos apie Bažnyčią pažinimo.
Paveikslėlis
Vyresnysis M. Raselas Balardas
„Pernelyg daug žmonių žino labai mažai apie Bažnyčią, nes daugiausia informacijos apie mus išgirsta iš dažnai prieštaringų žiniasklaidos pranešimų. Per didelis dėmesys prieštaringai informacijai neigiamai veikia žmonių supratimą apie Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią“ (“Sharing the Gospel Using the Internet,” Ensign, July 2008, 62).
Kas, pasak vyresniojo Balardo, šiais laikais skiria žmones nuo tiesos apie Bažnyčią pažinimo?
Paaiškinkite, kad panašiai kaip šventųjų 1839 metais, mūsų dabar prašo padėti kitiems sužinoti tiesą apie Bažnyčią, jos narius, vadovus, tikėjimą, istoriją, mokymus ir gyvenseną.
Ką galite padaryti padėdami kitiems sužinoti tiesą apie Bažnyčią? (Mokinių atsakymus surašykite lentoje.)
Pakvieskite mokinius perskaityti toliau pateiktą vyresniojo M. Raselo Balardo teiginį. Likusių mokinių paprašykite paklausyti, kaip galime padėti kitiems sužinoti tiesą apie Bažnyčią.
Paveikslėlis
Vyresnysis M. Raselas Balardas
„Bažnyčia yra nuolat aptarinėjama. Tokie pokalbiai vyks nepriklausomai nuo to, ar juose dalyvausime. Bet negalime stovėti nuošalyje, kai tuo metu kiti, taip pat ir mūsų kritikai, mėgina paaiškinti, ko Bažnyčia moko. Nors kai kurių pokalbių auditorijas sudaro tūkstančiai ir net milijonai, daugelis kitų yra daug mažesnės. Bet visi pokalbiai veikia jų dalyvius. Suvokimas apie Bažnyčią įgaunamas per kiekvieną pokalbį. […]
Ar galiu dabar jūsų paprašyti jungtis prie tokių pokalbių internete, dalytis Evangelija ir paprastu, aiškiu būdu paaiškinti Sugrąžinimo žinią. […] Tam, be abejo, reikia suprasti pagrindinius Evangelijos principus. Labai svarbu sugebėti apie Evangelijos tiesas paliudyti aiškiai ir teisingai“ (“Sharing the Gospel Using the Internet,” 61, 62).
Prie lentoje užrašytų pridėkite ir vyresniojo Balardo pasiūlymą.
Pasiūlykite mokiniams apsvarstyti būdus, kuriais galima padėti kitiems sužinoti lentoje išvardytas tiesas. Paprašykite jų pasirinkti kurį nors vieną, kurį, kaip patys mano, galės taikyti. Pakvieskite kelis mokinius papasakoti, kokius pasiūlymus jie pasirinko ir kaip planuoja taikyti juos padėdami kitiems sužinoti tiesą apie Bažnyčią. Skatinkite visus mokinius veikti pagal pasirinktus pasiūlymus ir padėti kitiems rasti tiesą.
Paprašykite mokinių prisiminti, kada jiems pavyko padėti kam nors sužinoti tiesą apie Bažnyčią. Pakvieskite kelis mokinius pasidalyti savo patirtimi.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 123:13–16. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas buvo pasakyta šventiesiems apie jų pastangas pateikti tiesą tiksliai.
Remdamiesi 15 eilute pasakykite, kodėl šventiesiems buvo liepta nelaikyti tų pastangų „mažmožiais“?
Kokių principų galime išmokti iš 15 eilutėje duotų patarimų apie dabar daromus paprastus sprendimus? (Mokiniai gali pasakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų įvardyti tokį principą: Mūsų sprendimai paklusti iš pirmo žvilgsnio paprastiems Viešpaties įsakymams, gali turėti didelę įtaką mūsų gyvenimui ateityje.)
Kaip paprastas sprendimas pasikalbėti su kuo nors apie Evangeliją gali padaryti didelę įtaką?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 123:17. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip ši eilutė yra susijusi su šia lentoje anksčiau užrašyta tiesa: Mums atlikus savo dalį Viešpats įvykdys savo pažadus. Pakvieskite mokinius savo įžvalgomis pasidalyti su visa klase.
Kodėl, jūsų manymu, svarbu džiugiai „dary[ti] visa, kas mūsų galioje“?
Remdamiesi 17 eilute pasakykite, dėl ko galime būti tikri, jei iš visų jėgų stengiamės paklusti Viešpaties įsakymams? (Mokiniai gali pasakyti kitais žodžiais, bet jie turėtų atpažinti tokį principą: Jei iš visų jėgų stengsimės paklusti Viešpaties įsakymams, galėsime būti tikri, kad Dievas pagal Savo valią Savo nustatytu laiku mums į pagalbą atsiųs Savo galią.)
Ką, jūsų manymu, reiškia būti tikram, kad Dievas mums į pagalbą atsiųs savo galią, jei mes „džiugiai dary[sime] visa, kas mūsų galioje“? Ką galite daryti, norėdami įgyti tokį tikrumą?
Paliudykite, kad galime būti tikri, jog mums padarius viską, ką galime, paklusniai laikantis Dievo įsakymų, Jis įvykdys Savo pažadą.
Kentėjimus Misūryje patyrę šventieji pakluso dabar Doktrinos ir Sandorų 123 skyriuje užrašytam Džozefo Smito patarimui ir surinko daug pasakojimų apie persekiojimus. Toliau pateikiami du oficialūs teisėsaugos pareigūnams pateikti pareiškimai:
„Į Koldvelį atvyko generolas Klarkas su savo kariais. Gyvenau maždaug dvi mylios iki Far Vesto […] šalia pono Gado Jeilio. Keletas generolo Klarko karių atvyko į pono Jeilio namus, ten apsistojo keletui dienų ir sunaikino didelę dalį jo turto. Name jie atplėšė abiejų aukštų grindis, sunaikino jų augintus naminius paukščius ir kiaules ir padegė […] šieno kupetą. Mačiau juos padegant kupetą, kuri visa sudegė. Iš pono Jeilio jie pasiėmė tiek grūdų savo arkliams, kiek tik norėjo, ir, aš manau, kad jie suniokojo apie 4 hektarus žemės. […] Kelios nušautos kiaulės buvo paliktos pūti ant žemės. Taip pat mačiau kaip keli milicininkai užėjo į pono Kyro Danielio namus ir juos apiplėšė. Mačiau juos išsinešant vieną lovą, patalynę ir šiek tiek drabužių“ (Mary K. Miles, Mormon Redress Petitions: Documents of the 1833–1838 Missouri Conflict, ed. Clark V. Johnson [1992], 496–97; rašyba ir skyryba taisyta).
„Liudiju, kad mano tėvas apsistojo Honsmilyje ir tuo metu, kai įvyko žudynės, gyveno palapinėje. Atvykus tai grupei buvau palapinėje. Keletas mūsiškių sušuko moterims ir vaikams palikti palapines. Išbėgau į kalvę, kurioje buvo mano tėvas. Palindau po dumplėmis, tą patį padarė mano brolis ir kitas berniukas, vardu Čarlis Merikas. Mane sužeidė į klubą, mano brolio smegenys buvo ištaškytos, o kitas berniukas buvo pašautas tris kartus ir nuo sužeidimų mirė. Mano motina sako, kad praeitą mėnesį man sukako aštuoneri. Mačiau, kaip keli priešai, prieš nužudydami mano tėvą, numovė jo batus“ (Alma Smith, Mormon Redress Petitions, 537; rašyba ir skyryba taisyta).
Vyresnysis Robertas D. Heilsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kaip neigiamos publikacijos apie Bažnyčią gali padėti mūsų misionieriškame darbe:
Paveikslėlis
Vyresnysis Robertas D. Heilsas
„Patirtis rodo, kad periodiškai sklindant neigiamoms kalboms apie Bažnyčią, galima įvykdyti Viešpaties tikslus. 1983 m. Pirmoji Prezidentūra Bažnyčios vadovams rašė: „Priešiškumas pats savaime gali būti gera proga. Mūsų misionieriai nuolat susiduria su tokiomis problemomis kaip nepakankamas domėjimasis religiniais dalykais ir mūsų žinia. Tokia kritika kelia […] susidomėjimą mūsų Bažnyčia. […] Tai gera proga [nariams] skelbti tiesą tiems, kurių dėmesys yra sutelktas į mus“ [First Presidency letter, Dec. 1, 1983].
Tokiomis progomis mes galime pasinaudoti įvairiai: malonus laiškas redaktoriui, pokalbis su draugu, komentaras internete arba ramus žodis tam, kuris nepagarbiai kalba. Mes galime reaguoti su meile tiems, kuriuos veikia dezinformacija ir prietarai, kurie „nepažįsta tiesos tik todėl, kad nežino, kur ją rasti“ (DS 123:12). Aš jus užtikrinu, kad toks atsakymas kaltintojams niekada nėra silpnybė. Tai krikščioniškos drąsos ženklelis“ („Krikščioniška drąsa – mokinystės kaina“, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kai kurie autoriai, rašydami apie Bažnyčią ir jos istoriją, pateikia informaciją nenurodydami konteksto arba pateikia dalinę tiesą, kuri gali suklaidinti. Kai kurių tokių darbų tikslas yra sunaikinti tikėjimą Bažnyčia ir jos vadovais.
Vyresnysis Nylas L. Andersenas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo apie tokius tikėjimo išbandymus:
Paveikslėlis
Vyresnysis Nylas L. Andersenas
„Visada yra žmonių, norinčių diskredituoti Bažnyčią ir sugriauti tikėjimą. Šiais laikais jie pasitelkia internetą.
Kai kuri informacija apie Bažnyčią, kad ir kokia įtikinanti, tiesiog yra neteisinga. Prisimenu, kai 1985-ais metais vienas kolega užėjo į mano darbo kabinetą Floridoje. Jis atsinešė žurnalo Time straipsnį, pavadintą „Ginčytinos mormonizmo ištakos“. Jame buvo kalbama apie tuomet neseniai pasirodžiusį, neva Martino Hariso parašytą laišką, kuris prieštaravo Džozefo Smito pasakojimui apie Mormono Knygos plokštelių radimą.
Mano kolega paklausė, ar ta nauja informacija sugriaus mormonų bažnyčią. Straipsnyje buvo cituojamas vyras, sakantis, kad dėl to dokumento išeina iš Bažnyčios. Vėliau, turimomis žiniomis, buvo ir kitų, kurie išėjo iš Bažnyčios. Esu tikras, tai buvo jų tikėjimo išbandymas.
Po kelių mėnesių ekspertai įrodė (o klastotojas prisipažino), kad tas laiškas buvo apgaulė. Kai kuri informacija apie Bažnyčią, kad ir kokia įtikinanti, tiesiog yra neteisinga“ („Jūsų tikėjimo išbandymas“, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kvietė pastarųjų dienų šventuosius atsargiai vertinti tai, ką jie skaito apie Bažnyčią, ir pasikliauti Šventąja Dvasia ir taip pat savo intelektu:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Vertinimas yra […] dvejopas – protinis ir dvasinis.
Kalbant apie protinį, skaitytojai turėtų daug išmaniau vertinti jiems perduodamą informaciją. […]
Pastarųjų dienų šventieji vertina taip pat ir dvasiniu aspektu. Tai darome tikėdami Moronio pareiškimu, kad „Šventosios Dvasios galia jūs galite sužinoti tiesą apie viską“ (Moronio 10:5). Šis pažadas užtikrina dvasiai jautriems skaitytojams įžvalgos galią, padėsiančią jiems įvertinti sužinotos informacijos reikšmę.
Be dvasinio įvertinimo galių taip pat turime atminti, kad Viešpaties Dvasia neves mūsų, jei esame nusiteikę ieškoti kaltų. Šis principas tinka ir skaitantiems, ir rašantiems. […]
Mūsų asmeninis liudijimas paremtas Dvasios liudijimu, o ne kažkokiu surinktų istorinių faktų deriniu. Jei būsime nepajudinami, joks istorinių faktų iškraipymas negalės priversti suabejoti savo liudijimu. Mūsų Dangiškasis Tėvas mums davė galią samprotauti, todėl tikimasi, kad visu pajėgumu ja naudosimės. Be to, Jis davė ir Guodėją, kuris mus ves į tiesą ir kurio galia galime pažinti tiesą apie viską. Jis yra pagrindinis vedlys pastarųjų dienų šventiesiems, kurie yra verti ir pasiryžę juo kliautis“ (“Reading Church History,” iš Symposium Speeches [symposium on the Doctrine and Covenants and Church history, Aug. 14–16, 1985], 4, 5).
Pranašas Džozefas Smitas tikėjo ir gyveno vadovaudamasis principu, kad turime daryti viską, ką tik galime, ir tada užsitikrinsime Dievo pagalbą. Kaip užrašyta Doktrinos ir Sandorų 101:86–89, Viešpats įsakė šventiesiems pateikti pasakojimus apie jų kentėjimus ir persekiojimą valdžios, taip pat ir Jungtinių Valstijų prezidento, dėmesiui. 1839 m. lapkričio 29 d. pranašas Džozefas Smitas ir teisėjas Elijas Higbis susitiko su Jungtinių Valstijų prezidentu Martinu van Burenu.
„Iš pradžių van Burenas nesidomėjo pranašo prašymu. Tačiau pokalbiui vystantis prezidentas pažadėjo permąstyti savo požiūrį ir dėl [mormonų] patirtų kančių pajautė jiems užuojautą [History of the Church, 4:40].
Po susitikimo su prezidentu van Burenu, pranašas ir Elijas Higbis liko du mėnesius Rytuose, stengdamiesi gauti senatorių ir kitų galinčių juos užtarti oficialių asmenų palaikymą [žr. History of the Church, 4:40, 43–44]. 1840 m. vasarį jie vėl susitiko su prezidentu van Burenu. Per tą laiką van Burenas prarado bet kokią Bažnyčiai jaustą užuojautą. Pasak pranašo, prezidentas pasielgė su jais grubiai, pareikšdamas: „Džentelmenai, jūsų reikalas yra teisingas, bet aš negaliu niekuo jums padėti. […] Jei paremsiu jus, prarasiu Misūrio rinkėjų balsus“ [iš History of the Church, 4:80]” (Arnold K. Garr, “Joseph Smith: Campaign for President of the United States,” Ensign, Feb. 2009, 49).
Nors Jungtinių Valstijų prezidentas atsisakė padėti šventiesiems, pranašas Džozefas Smitas toliau siekė gauti kitų valdžios atstovų pagalbą. Kadangi Džozefas padarė viską, ką galėjo, jis buvo tikras, kad Dievas jam į pagalbą atsiųs Savo galią.