Brangiojo Perlo pasirodymas

Įvadas

1851 m. vyresnysis Franklinas D. Ričardsas, Dvylikos Apaštalų Kvorumo narys ir Britanijos misijos prezidentas, išleido kelis Džozefo Smito apreiškimus, verstus tekstus bei užrašus ir pavadino tą rinkinį „Brangiuoju Perlu“. 1880 m. spalio mėn. visuotinėje Bažnyčios konferencijoje Bažnyčia priėmė Brangųjį Perlą kaip patvirtintus Raštus. „Brangusis Perlas yra rinkinys rinktinės medžiagos daugeliu svarbių Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios tikėjimo ir doktrinos aspektų“ (Brangiojo Perlo įvadas).

Pasiūlymai, kaip mokyti

Brangiojo Perlo pasirodymas

Parodykite arba nupieškite perlo paveikslėlį. Paklauskite mokinių, ar jie žino, kaip atsiranda perlas. Jeigu jie nežino, paaiškinkite, kad perlas suformuojamas austrės kriauklėje, kai austrė reaguoja į kitos medžiagos, tarkim smėlio dalelių, sukeltą dirginimą. Austrė išskiria medžiagą, kuri padengia tas daleles ir galiausiai suformuoja perlą. Natūralūs perlai yra reti ir laikomi vertingais.

Paveikslėlis

perlas austrės kriauklėje

Paaiškinkite, kad šiandien mokiniai sužinos, kaip atsirado Raštų knyga, kuri vadinasi Brangusis Perlas. Jie sužinos kelias priežastis, kodėl Brangusis Perlas yra vertingas.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti pirmąją Brangiojo Perlo įvado pastraipą. Paprašykite mokinių išsiaiškinti, kas yra Brangiajame Perle. Prieš jiems skaitant galite paaiškinti, kad žodis periodika reiškia laikraščius arba žurnalus – leidinius, kurie leidžiami periodiškai, kasdien, kas savaitę arba kas mėnesį.

Kodėl, jūsų manymu, Brangusis Perlas yra retas arba vertingas?

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti antrą įvado pastraipą. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kodėl buvo sudarytas Brangusis Perlas. Pakvieskite juos papasakoti, ką rado.

Apibendrinkite trečiąją įvado pastraipą paaiškindami, kad po Brangiojo Perlo pirmojo leidimo dalis turinio buvo pridėta arba pašalinta. Dalis turinio buvo pridėta, o vėliau perkelta į Doktriną ir Sandoras.

Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti pastraipą, prasidedančią žodžiais „ištraukos iš Mozės knygos“. Mokinių paprašykite ieškoti, kaip Džozefas Smitas gavo toje knygoje esančius apreiškimus.

Paprašykite mokinių peržvelgti Mozės knygą ir rasti bent vieną eilutę, kurioje būtų, jų manymu, vertinga tiesa. Praėjus pakankamai laiko, pakvieskite mokinius pasakyti savo atsakymus porininkui arba visiems.

Paprašykite mokinių vėl atsiversti Brangiojo Perlo įvadą. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti pastraipą, prasidedančią žodžiais „Abraomo knyga“. Mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip Džozefas Smitas gavo Abraomo knygoje išspausdintus užrašus. Pakvieskite mokinius papasakoti, ką rado.

Aiškindami, kaip Džozefas Smitas gavo Abraomo knygoje išspausdintus senovinius užrašus, perskaitykite arba pakvieskite mokinį perskaityti šitai:

„1835 m. liepos 3 d. vyras, vardu Maiklas Čandleris, į Kirtlandą, Ohajo valst., atsivežė keturias egiptietiškas mumijas ir kelis papirusų ritinius su senoviniais egiptietiškais užrašais. Tas mumijas ir papirusus keleriais metais anksčiau Egipte rado Antonijas Lebolas. Kirtlandas buvo viena iš daugelio Čandlerio mumijų parodos stotelių rytinėje Jungtinių Valstijų dalyje. Čandleris norėjo mumijas ir papirusų ritinius parduoti. Džozefo Smito paraginti keli Bažnyčios nariai paaukojo pinigų jiems įsigyti. 1835 m. liepos 5 d. Džozefas Smitas, rašydamas apie tų senovinių egiptietiškų užrašų svarbą, teigė: „Aš pradėjau versti kai kuriuos hieroglifus ir didžiam mūsų džiaugsmui sužinojau, kad viename iš ritinių buvo Abraomo užrašai. […] Iš tiesų galime pasakyti, kad Viešpats pradeda apreikšti gausybę ramybės ir taikos“ (History of the Church, 2:236)“ (The Pearl of Great Price Student Manual [Church Educational System manual, 2000], 28).

Kai kurie stebėjosi, kaip pranašas išvertė senovinius užrašus. Paaiškinkite, kad „pranašas Džozefas Smitas niekada nepasakė, kokiu būdu išvertė tuos užrašus. Kaip ir dėl kitų Raštų, liudijimas apie tuos užrašus visų pirma yra tikėjimo dalykas. Didžiausias Abraomo knygos teisingumo įrodymas bus randamas ne analizuojant fizinius įrodymus arba istorinį kontekstą, bet meldžiantis ir apmąstant jos turinį ir galią“ (The Pearl of Great Price Student Manual, 28). Nors nežinome, kokiu tiksliai būdu Džozefas Smitas išvertė rašmenis, žinome, kad Abraomo knygą jis išvertė Dievo dovana ir galia.

Kodėl svarbu įgyti dvasinį liudijimą apie Abraomo knygos teisingumą?

Likusią pamokos dalį galite pakviesti du mokinius išeiti į priekį ir suvaidinti, kaip naujienų korespondentas ima interviu iš mokslininko, kuris ilgai studijavo Brangiojo Perlo knygų turinį ir kilmę. Paprašykite jų perskaityti tokį scenarijų:

Korespondentas.Kodėl Džozefas Smitas sakė, kad išvertė Abraomo rašmenis, nors rankraščiai nebuvo Abraomo laikų?

Mokslininkas.Pranašas Džozefas Smitas niekada neteigė, kad papirusai tikrai buvo Abraomo rašyti. Jis sakė, kad Abraomo knyga buvo „iš Egipto katakombų į mūsų rankas patekusių tam tikrų užrašų, bylojančių, kad jie yra Abraomo raštai, užrašyti jam būnant Egipte, vertimas“ (Times and Seasons, Mar. 1, 1842, 704).

1966 m. vienuolika Džozefo Smito turėtų papirusų fragmentų buvo rasti Metropoliteno meno muziejuje Niujorke. Jie buvo duoti Bažnyčiai, kad juos ištirtų mokslininkai, kurie nustatė, kad jie parašyti tarp 100 m. prieš Kristaus gim. ir 100 m. po Kristaus gim. Abejojant Abraomo knygos autentiškumu dažnai yra remiamasi argumentu, kad rankraščiai nėra pakankamai seni, kad būtų parašyti Abraomo, kuris gyveno beveik du tūkstančius metų prieš Kristų. Džozefas Smitas niekada neteigė, kad papirusai buvo autografiniai (paties Abraomo parašyti) ar kad jie buvo Abraomo laikų. Dažnai kokio nors autoriaus darbas vadinamas „jo“, nepriklausomai nuo to, ar jis pats jį užrašė, ar diktavo kitiems, ar kiti vėliau perrašė jo užrašus“ (The Pearl of Great Price Student Manual, 28).

Korespondentas.Ką Džozefas Smitas padarė su savo vertimu?

Mokslininkas.Iš pradžių buvo išspausdintos kelios Abraomo knygos dalys Bažnyčios leidinyje Times and Seasons, pradėta spausdinti 1842 m. kovo mėnesį Navū mieste, Ilinojaus valstijoje (žr. [įvadą] Brangiojo Perlo pradžioje). Pranašas Džozefas Smitas nurodė, kad vėliau tęs Abraomo knygos spausdinimą, bet buvo nužudytas ir to negalėjo padaryti. Kartą Oliveris Kauderis apie galimą viso vertimo apimtį pasakė, kad jam išspausdinti prireiktų tomų (žr. Messenger and Advocate, Dec. 1835, 236).

Be hieroglifų rankraštyje taip pat buvo egiptietiški piešiniai. 1842 m. vasario 23 d. pranašas Džozefas Smitas paprašė Bažnyčios nario, profesionalaus medžio raižytojo, Rubeno Hedloko paruošti trijų piešinių medžio raižinius, kad juos galima būtų atspausdinti. Hedlokas paruošė raižinius per vieną savaitę ir Džozefas Smitas išspausdino kopijas (faksimiles) kartu su Abraomo knyga. Šalia faksimilių yra Džozefo Smito pateikti piešinių paaiškinimai“ (The Pearl of Great Price Student Manual, 28–29).

Korespondentas.Kas nutiko mumijoms ir papirusams?

Mokslininkas.Po pranašo Džozefo Smito mirties keturios mumijos ir papirusai tapo Džozefo našlės motinos, Liusi Mak Smit, nuosavybe (The Pearl of Great Price Student Manual, 29). Po Liusi Mak Smit mirties ta kolekcija buvo parduota vyrui, vardu Abelis Kombsas. Ją galėjo parduoti Džozefo Smito žmona Ema arba jo brolis Viljamas. Ponas Kombsas dalį kolekcijos pardavė vienam muziejui Sent Luise, Misūrio valstijoje. Likusią dalį jis pasiliko ir vėliau kai ką iš jos kažkam atidavė. (Žr. The Pearl of Great Price Student Manual, 29; H. Donl Peterson, The Story of the Book of Abraham: Mummies, Manuscripts, and Mormonism [1995], 204–9, 257.)

Yra keli spėjimai, kas nutiko […] mumijoms ir papirusams. Atrodo, kad bent dvi mumijos sudegė 1871 m. didžiajame Čikagos miesto gaisre (žr. B. H. Roberts, New Witnesses for God, 3 vols. [1909–11], 2:380–382).

1966 m. pavasario pradžioje Jutos universiteto profesorius daktaras Azizis S. Atija [atkreipė Bažnyčios dėmesį į kelis Džozefo Smito papirusų fragmentus, laikomus] Metropoliteno meno muziejuje Niujorke. 1967 m. lapkričio 27 d. muziejaus direktorius parodė tuos fragmentus Bažnyčiai. Kur šiuo metu yra kitos mumijos ir kitos papirusų dalys nėra žinoma [žr. H. Donl Peterson, “Some Joseph Smith Papyri Rediscovered (1967),” iš Studies in Scripture, Volume Two: The Pearl of Great Price, ed. Robert L. Millett and Kent P. Jackson (1985), 183–85]” (The Pearl of Great Price Student Manual, 29).

Paprašykite mokinių peržvelgti Abraomo knygą ir rasti bent vieną eilutę, kuri, jų manymu, yra vertinga. Skyrę pakankamai laiko, pakvieskite mokinius pasakyti savo eilutes porininkams arba visiems mokiniams.

Paprašykite mokinių vėl atsiversti įvadą. Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti pastraipą, prasidedančią žodžiais „Džozefas Smitas – Mato“. Mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip Džozefas Smitas gavo šį apreiškimą. Paprašykite mokinių pasidalyti savo surastais atsakymais.

Paaiškinkite, kad viena iš priežasčių, kodėl „Džozefas Smitas – Mato“ yra vertinga knyga, yra ta, kad joje yra Gelbėtojo pamoka apie Antrąjį atėjimą.

Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti pastraipą, prasidedančią žodžiais „Džozefas Smitas – Istorija“. Mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip Džozefas Smitas parengė šią istoriją.

Pasiūlykite mokiniams peržvelgti „Džozefas Smitas – Istorija“ ir rasti bent vieną eilutę, kurią jie manytų esant vertingą. Praėjus pakankamai laiko, pakvieskite mokinius pasakyti savo eilutes porininkui arba visai klasei.

Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad draugas paprašo jų per dvi minutes paaiškinti Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios įsitikinimus. Paprašykite mokinių klasės užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti, ką jie atsakytų. Po kelių minučių pakvieskite kelis mokinius perskaityti, ką parašė.

Pabrėžkite, kad Tikėjimo Teiginiai yra gera mūsų įsitikinimų santrauka. Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip atsirado Tikėjimo Teiginiai, paaiškinkite, kad 1842 m. kovo 1 d. pranašas Džozefas Smitas atsakė į vieno laikraščio redaktoriaus Džono Ventvorto prašymą pateikti informaciją apie save ir Bažnyčios istoriją bei įsitikinimus. Tas atsakymas dažnai vadinamas Ventvorto laišku. Jame Džozefas paskelbė 13 esminių Evangelijos principų. Tie įsitikinimai buvo įtraukti į Brangųjų Perlą kaip Tikėjimo Teiginiai. Nors tai nėra visų mūsų įsitikinimų išdėstymas, jie yra svarbus doktrinų ir principų rinkinys.

Suskirstykite mokinius poromis. Paskirkite kiekvienai porai bent po vieną tikėjimo teiginį. (Remdamiesi mokinių poreikiais ir skaičiumi kiekvienai porai galite paskirti po vieną arba daugiau tikėjimo teiginių.) Paprašykite kiekvienos poros perskaityti paskirtus teiginius ir laikytis čia pateiktų nurodymų. Galite padaryti šių nurodymų kopijas arba surašyti juos lentoje. Mokiniai gali laikytis tų nurodymų rašydami klasės užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose.

Perskaitę paskirtą tikėjimo teiginį, savo žodžiais užrašykite doktriną arba principą, kurio jame mokoma.
Raskite eilutę, kuri patvirtina arba paaiškina jums paskirto tikėjimo teiginio doktriną arba principą. Užrašykite, kokias įžvalgas, padedančias jums suprasti tą principą, randate Raštų eilutėje.
Išvardykite būdus, kaip to tikėjimo teiginio supratimas ir priėmimas galėtų atnešti palaimas į kieno nors gyvenimą.

Skirkite mokiniams pakankamai laiko atlikti užduotis, tada pakvieskite juos papasakoti, ką užrašė. Kai kurias jų rastas tiesas galite užrašyti lentoje.

Kodėl Tikėjimo Teiginiai jums yra vertingi?

Pakvieskite mokinius papasakoti savo patyrimus, kaip Tikėjimo Teiginiai arba juose esančios tiesos padėjo jiems kam nors paaiškinti Evangeliją. Jūs taip pat galite pasidalyti savo patirtimi.

Pakvieskite mokinius nagrinėti ir mintinai išmokti Tikėjimo Teiginius. Kad padėtumėte mokiniams visiems kartu išmokti vieną iš tikėjimo teiginių, galite remtis viena iš mokymosi mintinai veiklų, aprašytų šio vadovėlio pabaigoje. Paskatinkite mokinius, aiškinant kitiems savo įsitikinimus, remtis tuo, ką žino apie Tikėjimo Teiginius.

Lentoje užrašykite tokį nebaigtą teiginį: Brangusis Perlas yra įrodymas, kad Džozefas Smitas buvo…

Kad padėtumėte mokiniams užbaigti šį teiginį, užduokite tokius klausimus:

Ko Brangiajame Perle paskelbtos vertingos tiesos moko mus apie Džozefą Smitą? (Lentoje esančią tiesą užbaikite taip: Brangusis Perlas yra įrodymas, kad Džozefas Smitas buvo pranašas, regėtojas ir apreiškėjas.)
Kodėl, jūsų manymu, Brangusis Perlas yra įrodymas, kad Džozefas Smitas buvo pašauktas pranašu?

Paliudykite, kad Brangusis Perlas yra įrodymas, jog Džozefas Smitas buvo pranašas, regėtojas ir apreiškėjas. Ši knyga mus moko vertingų tiesų apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų.

Komentarai ir kontekstas

Abraomo knyga – Džozefo Smito dieviško pašaukimo įrodymas

„Abraomo knyga yra pranašo Džozefo Smito įkvėpto pašaukimo įrodymas. Ji buvo išleista tuo metu, kada tik prasidėjo senovės egiptiečių kalbos ir kultūros tyrinėjimai. Devyniolikto amžiaus mokslininkai buvo tik pradėję tirti egiptologijos sritį, o Džozefas Smitas, nors nebuvo oficialiai mokytas senovės kalbų ir nepažinojo senovės Egipto (išskyrus darbą verčiant Mormono Knygą), pradėjo versti senovinius rankraščius. Jo žinios ir sugebėjimai kilo per Dievo dovaną bei galią ir jo ryžtą ir tikėjimą“ (The Pearl of Great Price Student Manual [Church Educational System manual, 2000], 29).

Tikėjimo Teiginiai ir Ventvorto laiškas

Džozefas Smitas parašė laišką Džonui Ventvortui, Chicago Democrat, laikraščio Ilinojaus valstijoje redaktoriui ir savininkui. Tame laiške pranašas Džozefas Smitas aprašė pastarųjų dienų šventųjų doktrinas ir istoriją. Tikėjimo Teiginiai buvo to laiško dalis. Viso laiško ieškokite “The Wentworth Letter,” Ensign, July 2002, 26–32.