Bažnyčiai toliau augant Viešpats įkvėpė Bažnyčios vadovus ir narius Bažnyčioje įdiegti organizacijas ir programas šventiesiems laiminti. Iš pradžių, kai buvo įkurtos kai kurios iš tų organizacijų ir programų, jos nebuvo būtinos, bet Bažnyčiai augant jos tapo būtinos Viešpaties vaikų išgelbėjimo darbe.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Bažnyčios organizacijos ir programos padeda mums pasiruošti ir artėti prie amžinojo gyvenimo
Pradėkite pamoką paprašydami mokinių įsivaizduoti, kad kokia nors draugė nenori eiti į Merginų organizacijos susirinkimus arba veiklas. Ji sako, kad jos nėra pakankamai įdomios ir kad tai laiko švaistymas.
Pateikę šį pavyzdį paprašykite mokinių tyliai pagalvoti, ką jie galėtų pasakyti, kad padėtų tai draugei suprasti Merginų organizacijos susirinkimų ir veiklų paskirtį.
Kokia, pasak jūsų, yra Vaikinų ir Merginų organizacijų paskirtis?
Kaip organizacijos paskirties žinojimas gali padėti tiems, kurie jai priklauso?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mozės 1:39 ir ieškoti, koks yra visų Dangiškojo Tėvo darbų tikslas. Pakvieskite mokinius papasakoti, ką rado. Galite priminti mokiniams, kad nemirtingumas reiškia amžino gyvenimo po prikėlimo būseną. Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą visi žmonės bus prikelti, nepaisant jų nelabumo ar teisumo šiame gyvenime. Amžinasis gyvenimas reiškia gyvenimą amžinai su šeimomis Dievo akivaizdoje ir tapimą panašiems į Jį. Kaip ir nemirtingumas, amžinasis gyvenimas yra įmanomas per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Tačiau jis taip pat reikalauja mūsų „paklusnum[o] evangelijos įstatymams ir apeigoms“ (Tikėjimo Teiginiai 1:3).
Jeigu Dangiškojo Tėvo tikslas yra įgyvendinti Jo vaikų nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą, tai kokia yra Bažnyčios paskirtis?
Mokiniams atsakius lentoje užrašykite tokią tiesą: Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia padeda Dangiškajam Tėvui įgyvendinti Jo vaikų amžinąjį gyvenimą. Po to paklauskite:
Kokius žinote būdus, kaip Bažnyčia padeda įgyvendinti Dangiškojo Tėvo vaikų nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą?
Paaiškinkite, kad Bažnyčioje yra tam tikras skaičius organizacijų, kurios vadinasi pagalbinėmis kunigijos organizacijomis, ir programų, kurios padeda mums artėti prie amžinojo gyvenimo. Pakvieskite mokinius išvardyti kai kurias iš jų. (Galimi atsakymai: Paramos bendrija, Vaikinų organizacija, Merginų organizacija, Pradinukų organizacija ir Sekmadieninė mokykla bei tokios programos kaip šeimos namų vakaras ir seminarijos ir religijos institutai.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip Bažnyčios organizacijos ir programos padeda mums mokytis ir tobulėti Evangelijoje, kad galėtume gauti amžinąjį gyvenimą, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti tokį prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paaiškinkite, kad šis teiginys yra apie seminarijos ir institutų programas, tačiau principas, kurio jame mokoma, taip pat tinka visoms Bažnyčios pagalbinėms organizacijoms ir programoms.
Paveikslėlis
Prezidentas Boidas K. Pakeris
„Tos programos buvo pradėtos, kada buvo malonu jas turėti, bet jos nebuvo būtinos. Joms buvo duotas laikas vystytis ir tapti Bažnyčios apsauga. Dabar jos tapo Dievo siųstos šiuolaikiniam Izraeliui išgelbėti kritinę valandą“ (“Teach the Scriptures” [address to CES religious educators, Oct. 14, 1977], 3, LDS.org).
Kaip seminarija padėjo jums pasiruošti kai kuriems gyvenimo iššūkiams?
Paaiškinkite, kad Viešpats įkvėpė daugybę programų ir organizacijų Bažnyčioje, kad paruoštų mus gyvenimo iššūkiams ir padėtų mums judėti amžinojo gyvenimo link. Kad padėtumėte mokiniams aptarti, kaip jiems padeda Bažnyčios organizacijos ir programos, suskirstykite mokinius į šešias grupes. Kiekvienai grupei parūpinkite po šių klausimų kopiją (arba užrašykite juos lentoje) ir po vieną iš šių istorinių santraukų. Mokinių paprašykite studijuoti santraukas su savo grupe ir pasiruošti atsakyti į klausimus.
Kaip prasidėjo ši organizacija ir programa?
Kaip, jūsų manymu, ji paruošia mus dabartiniams išbandymams ir iššūkiams?
Kaip, jūsų manymu, ji padeda mums artėti prie amžinojo gyvenimo?
Sekmadieninė mokykla
1849 m. Bažnyčios narys, vardu Ričardas Balentainas, manė, kad vaikams reikia vietos, kur jie šabo dieną galėtų mokytis Evangelijos. Šventieji Didžiojoje Britanijoje jau vesdavo sekmadieninės mokyklos pamokas ir brolis Balentainas 1849 m. gruodį pradėjo pirmą sekmadieninės mokyklos pamoką Jutoje, savojoje Solt Leiko apylinkėje. Netrukus po to kitos apylinkės pradėjo taikyti tokią pačią praktiką, kiekviena naudodama savo mokymo programą. 1867 m. Bažnyčios vadovai suformavo Deseret Sunday School Union (liet. Dezereto sekmadieninės mokyklos sąjungą), kuri skatino mokymo programos vienodumą. 1870 m. jau buvo suformuota daugiau nei 200 sekmadieninės mokyklos klasių. Dabar apylinkės ir skyriai turi įvairias sekmadieninės mokyklos klases.
Merginų organizacija
1869 m. lapkričio 28 d. prezidentas Brigamas Jangas susitiko su savo dukromis ir paprašė jų būti vadovėmis ir padėti savo bendraamžėms įgyti Evangelijos liudijimą, rengtis ir elgtis kukliai ir vengti pasaulio tendencijų ir elgsenos. 1870 m. tiems tikslams skatinti buvo suorganizuota oficiali merginų organizacija. Galiausiai ta organizacija tapo žinoma kaip Merginų tarpusavio tobulinimo asociacija, kuri vėliau buvo pavadinta Merginų organizacija. Dvidešimto amžiaus aštunto dešimtmečio pradžioje vadovai pristatė Asmeninio tobulėjimo programą. 1985 m. jie pristatė Merginų vertybes ir temą.
Vaikinų organizacija
1875 m. birželio 10 d., vadovaujant prezidentui Brigamui Jangui, buvo suorganizuota Vaikinų tarpusavio tobulinimo asociacija. Ši organizacija buvo skirta padėti vaikinams dvasiškai ir intelektualiai vystytis, o taip pat pasirūpinti jų laisvalaikiu. 1913 m. Bažnyčia Jungtinėse Valstijose pradėjo bendradarbiauti su Amerikos berniukų skautų organizacija. Pasaulio mastu, kur tik buvo įmanoma, buvo pradėta bendradarbiauti su kitomis skautų programomis. Organizacijos pavadinimas taip pat keitėsi, iš pradžių ji vadinosi Aarono kunigijos tarpusavo tobulinimo asociacija, paskui Aarono kunigija ir galiausiai Vaikinų organizacija. 2001 m. Bažnyčios vadovai pristatė Pareigos Dievui programą.
Pradinukų organizacija
1877 m. Aurelija Spenser Rodžers „buvo įsitikinusi, kad reikėjo kažką daryti dėl bendruomenės berniukų, kurie rytą vakarą nevaržomi bėgiojo po miestą. Ji jautė, kad dauguma tų vaikų nebuvo mokomi pagrindinių principų ir vertybių [paruošiančių juos] tiek žiniomis, tiek elgesiu nešti pirmyn Evangeliją ir netgi būti gerais gimdytojais arba piliečiais“ (“History of Primary,” lds.org/callings/primary/getting-started/history-of-primary). Ji susitiko su Eliza R. Snou, kuri tuo metu tarnavo Paramos bendrijos visuotine prezidente, ir jos gavo prezidento Džono Teiloro leidimą įkurti Pradinukų organizaciją Farmingtone, Jutoje, vadovaujamą vyskupo Džono Heso. 1878 m. rugpjūčio 25 d. pirmajame Pradinukų organizacijos susirinkime buvo 224 berniukai ir mergaitės. 1880 m. buvo pašaukta Pradinukų organizacijos visuotinė prezidentė ir daugelyje apylinkių buvo organizuojamos Pradinukų organizacijos klasės.
Seminarijos ir religijos institutai
1888 m. Bažnyčia įkūrė visuotinę švietimo tarybą ir Bažnyčios akademijas bei religijos klases, kuriose buvo teikiamas pasaulietinių studijų dvasinis pamatas tiems, kurie nelankė Bažnyčios akademijų. 1912 m. Bažnyčios narys profesorius Džozefas F. Merilis pasiūlė planą, leidžiantį mokiniams viešose mokyklose jų mokslo dienos metu lankyti religijos pamokas. Tai buvo pavadinta seminarija, o pirmosios pamokos, į kurias užsirašė 70 mokinių, buvo pravestos netoli nuo Granito aukštosios mokyklos Solt Leik Sityje, Jutoje. Seminarijos programai plečiantis panaši programa buvo įkurta studentiško amžiaus jaunimui. Ji buvo pavadinta Pastarųjų dienų šventųjų religijos institutu, o instituto pamokos prasidėjo 1926 m. Maskvoje, Aidaho valstijoje. Dvidešimto amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje Kalifornijoje prasidėjo rytinės seminarijos programa, seminarijos programa studijuojantiems namuose prasidėjo septintajame dešimtmetyje, o seminarijos ir religijos institutai toliau plito visame pasaulyje.
Šeimos namų vakaras
Prezidentas Džozefas F. Smitas mokė, kad Bažnyčios programos turi „papildyti mūsų mokymus ir lavinimą namuose. Nė vienas iš šimto vaikų nenuklys, jeigu namų aplinka, pavyzdys ir mokymas bus darnoje su Kristaus Evangelijos tiesa“ (“Worship in the Home,” Improvement Era, Dec. 1903, 138). 1909 m. Granito kuolas Solt Leik sityje, Jutoje, pradėjo kassavaitinę namų vakaro programą, kuri, pasak prezidento Smito, buvo įkvėpta. 1915 m. Pirmoji Prezidentūra pasiūlė, kad kasmėnesiniai namų vakarai būtų įvesti visoje Bažnyčioje. Pirmoji Prezidentūra pažadėjo: „Jei šventieji paklus šiam patarimui [vesti namų vakarus], pažadame, kad bus išlietos didelės palaimos. Sustiprės meilė namuose ir paklusnumas tėvams. Izraelio jaunimo širdyse augs tikėjimas ir jie įgis galios atsispirti juos supančioms pagundoms ir blogai įtakai“ (iš James R. Clark, comp., Messages of the First Presidency of The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, 6 vols. [1965–75], 4:339). Praėjus penkiasdešimčiai metų Bažnyčia išleido vadovėlius šeimoms vadovautis kassavaitiniuose Evangelijos mokymuose. 1970 m. Bažnyčios vadovai paskyrė pirmadienio vakarus šeimos namų vakarams ir pranešė, kad tą vakarą neturi būti vedami jokie kiti Bažnyčios renginiai.
Skyrę pakankamai laiko paprašykite mokinių kiekvienoje grupėje apibendrinti jiems paskirtos organizacijos arba programos istoriją ir paaiškinti savo atsakymus į jų aptartus klausimus.
Paaiškinkite, kad kiekviena Bažnyčios organizacija ir programa iš pradžių buvo nepriklausomos. Dvidešimto amžiaus šeštajame dešimtmetyje Bažnyčiai stipriai plečiantis Bažnyčios vadovai matė poreikį įvertinti, kaip Bažnyčios organizacijos vykdė Bažnyčios tikslus. Jie nutarė suvienodinti ir koordinuoti visų Bažnyčios organizacijų ir programų administravimą ir mokymo programas. Tie pakeitimai padėjo organizacijoms ir programoms geriau tenkinti sudėtingus augančios Bažnyčios poreikius ir stiprinti šeimą. Susiejus tarpusavyje visos Bažnyčios organizacijos veikia vadovaujamos kunigijos vadovų, kurie turi pirmininkavimo raktus.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Susiejimas yra tokia bažnyčios administravimo sistema, kurioje visos Bažnyčios programos suvedamos į centrą, surišamos į visumą, valdomos kaip viena programa, apima visus Bažnyčios narius, ir tai daroma kunigijai vadovaujant“ (Let Every Man Learn His Duty [booklet, 1976], 2).
Lentoje užrašykite tokį principą: Dalyvaudami Bažnyčios organizacijose ir programose gauname per jas teikiamas palaimas. Paskui lentoje užrašykite toliau duotus klausimus ir paprašykite mokinių atsakyti į juos klasės užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose.
Kaip Bažnyčios organizacijos ir programos palaimino jūsų gyvenimą? Kaip Pareigos Dievui arba Asmeninio tobulėjimo programos palaimino jūsų gyvenimą?
Kaip aktyviau dalyvausite Vaikinų arba Merginų organizacijoje? Sekmadieninėje mokykloje? Šeimos namų vakare? Seminarijoje?
Skyrę tam pakankamai laiko, pakvieskite kelis mokinius perskaityti tai, ką parašė. Jūs taip pat galite pasidalyti savo mintimis, kaip Bažnyčios organizacijos laimina jūsų gyvenimą ir padeda jums ir jūsų šeimai artėti prie amžinojo gyvenimo.
Komentarai ir kontekstas
Seminarijos svarba
Prezidentas Tomas S. Monsonas taip apibūdino seminarijos svarbą:
Paveikslėlis
Prezidentas Tomas S. Monsonas
„Be sekmadieninių susirinkimų ir šiokiadieniais vykstančių veiklų, esant progai, dalyvaukite seminarijoje, ankstaus ryto ar su mokykla suderinto laiko pamokose. Pasinaudokite tokia galimybe. Daugelis jūsų einate į seminariją. Kaip ir visais gyvenimo atvejais, tai, kiek naudos gausite iš seminarijos, priklauso nuo jūsų požiūrio ir noro mokytis. Laikykitės nuolankaus požiūrio ir trokškite mokytis. Koks esu dėkingas už galimybę paauglystėje anksti ryte lankyti seminariją. Tai stipriai paveikė mano ir mano liudijimo vystymąsi. Seminarija gali pakeisti gyvenimą“ („Tikėjimas, paklusnumas, ištvermė“,2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).