1832 m. vasario 16 d. Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas darbavosi prie įkvėpto Biblijos taisymo (kartais vadinamo Džozefo Smito Vertimu). Jiems verčiant ir apmąstant Jono 5:29 prasmę, jie matė regėjimą, kuris užrašytas Doktrinos ir Sandorų 76 skyriuje. Tame regėjime Gelbėtojas parodė Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui kelis atskirus regėjimus, patvirtinančius Jėzaus Kristaus realumą ir dieviškumą, mokė apie Šėtono ir pražūties sūnų nuopuolį bei apreiškė trijų šlovės karalysčių esmę ir jų paveldėtojus. Prezidentas Vilfordas Vudrafas sakė: „Kalbėsiu vien apie regėjimą [76 skyriuje] kaip apie apreiškimą, kuris duoda daugiau šviesos, daugiau tiesos ir daugiau principų nei kuris kitas apreiškimas bet kurioje kitoje mūsų perskaitytoje knygoje. Mūsų protui jis padaro aiškiai suprantamą mūsų dabartinę būseną: iš kur atėjome, kodėl esame čia ir kur keliaujame. Bet koks žmogus per tą apreiškimą gali žinoti, kas jo laukia ir kokia bus jo būsena“ (Teachings of Presidents of the Church: Wilford Woodruff [2004], 120–21).
Doktrinos ir Sandorų 76 skyrius bus padalytas į keturias pamokas. Šioje pamokoje nagrinėjami: trumpa šio regėjimo apžvalga, Viešpaties pažadėti palaiminimai ištikimiesiems ir Džozefo Smito ir Sidnio Rigdono veiksmai, atvedę juos prie šio regėjimo.
Paprašykite mokinių išvardyti kelias vietas, kur jie norėtų vykti per šventes ar atostogas. (Jų atsakymus užrašykite lentoje.) Apibraukite vieną iš lentoje užrašytų vietų. Paprašykite mokinių aprašyti kelią, kuriuo jiems reiktų keliauti, kad nuvyktų į pasirinktą vietą. Po minutės ar dviejų pakvieskite kelis mokinius papasakoti, ką užrašė. Paskui parinkite ir lentoje užrašykite kitą vietą, kuri visiškai skirtųsi nuo pirmosios vietos, ir užduokite tokius klausimus:
Ar keliaudami keliu, vedančiu į pirmąją vietą, jūs taip pat nuvyktumėte ir į kitą vietą?
Kaip jūsų pasirinkta kelionės vieta lemia kelią, kuriuo turite tenai nusigauti?
Paaiškinkite, kad 1832 m. vasarį pranašas Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas matė regėjimą, kuris atskleidė galimas amžinąsias žmonijos paskyrimo vietas. Šis regėjimas, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 76 skyriuje, apibūdina tris šlovės laipsnius (ar karalystes) ir dvasinio išsivystymo laipsnį tų, kurie jas paveldės. Pakvieskite mokinius keturiose ateinančiose pamokose studijuojant šį regėjimą ieškoti pasirinkimų, kurie veda į amžinąjį gyvenimą celestialinėje karalystėje. Be to, pakvieskite juos pagalvoti, ar jų dabartiniai pasirinkimai veda juos į tą amžiną paskirties vietą, kuri atneš jiems didžiausią laimę.
Kad pateiktumėte trumpą Doktrinos ir Sandorų 76 skyriaus apžvalgą, duokite mokiniams po šios schemos kopiją. (Galite kopijas sumažinti taip, kad jos tilptų Raštuose ir jie galėtų jomis remtis studijuodami 76 skyrių.) Paaiškinkite, kad schemoje parodyta, ką matė ir sužinojo Džozefas ir Sidnis per jų gautą regėjimą.
Viešpats pažada palaiminimus tiems, kurie yra Jam ištikimi
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:1–5. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti žodžių ir frazių, kurie apibūdina Jėzaus Kristaus savybes.
Kokios šiose eilutėse minimos Jėzaus Kristaus savybės yra jums svarbios? Kodėl?
Ką, pasak 5 eilutės, turime daryti, kad patirtume Viešpaties gailestingumą ir maloningumą? (Turime Jo bijoti. Paaiškinkite, kad šiame kontekste bijoti Viešpaties reiškia gerbti ir mylėti Jį.)
Ką turime daryti, kad pelnytume Viešpaties pagarbą? Kaip manote, ką reiškia tarnauti Viešpačiui „teisume ir tiesoje iki galo“?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:6–9 ir ieškoti palaiminimų, kuriuos Viešpats pažada Jį gerbiantiems ir Jam tarnaujantiems.
Kokie palaiminimai, pasak šių eilučių, laukia tų, kurie gerbia Viešpatį ir Jam tarnauja? (Galite priminti mokiniams, kad žodis slėpiniai, esantis 7 eilutėje, reiškia dvasines tiesas, kurios gali būti sužinomos tik per apreiškimą.)
Lentoje užrašykite tokį nebaigtą teiginį: Jeigu gerbiame Viešpatį ir tarnaujame Jam iki galo, Jis pagerbs mus…
Pakvieskite mokinius užbaigti lentoje užrašytą principą. Jie turėtų atpažinti tokį principą: Jeigu gerbiame Viešpatį ir tarnaujame Jam iki galo, Jis pagerbs mus apreikšdamas mums tiesą.
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip Viešpats gali apreikšti mums tiesą, iškelkite elektros lemputę (arba žibintuvėlį) ir paklauskite, kaip tai yra susiję su Dvasios įtaka. Mokiniams atsakius pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:10. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti papildomų įžvalgų, kuo elektros lemputė (arba žibintuvėlis) gali būti panašūs į Dvasios poveikį.
Kuo Dvasios įtaka yra panaši į šviesos šaltinį, pavyzdžiui, į elektros lemputę? (Mokinių atsakymuose gali atsispindėti tokia tiesa: Viešpats apšviečia mus Dvasia.)
Ką reiškia apšviesti? (Suteikti žinių ar dvasinių įžvalgų, praplečiančių mūsų supratimą ir padedančių mums suvokti tiesą.)
Kada jautėtės Dvasios apšviesti? (Mokiniams atsakius, galite ir jūs pasidalyti kokiu nors savo patyrimu.)
Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas apibūdino aplinkybes, atvedusias prie jų patirto regėjimo
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:11–14. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti 5–10 eilutėse duotų pažadų išsipildymo.
Kodėl Džozefo Smito ir Sidnio Rigdono patyrimas yra pažado, minimo 5–10 eilutėse, išsipildymas?
Paskatinkite mokinius pagalvoti apie akimirkas, kada jie skaitė Raštus ir nesuprato to, ką skaito.
Ką darėte, kad geriau suprastumėte Raštus?
Paaiškinkite, kad Džozefo Smito ir Sidnio Rigdono veiksmai prieš šį regėjimą gali mokyti mus, kaip galime geriau suprasti Raštus ir pakviesti Šventąją Dvasią apreikšti mums tiesą.
Paskirkite mokinius dirbti poromis. Paprašykite, kad vienas kiekvienos poros mokinys tyliai perskaitytų Doktrinos ir Sandorų 76 skyriaus įvadą. Kitas kiekvienos poros mokinys – tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:15–19. Paprašykite mokinių ieškoti, kokie Džozefo Smito ir Sidnio Rigdono padaryti ar daromi veiksmai paruošė juos per apreiškimą įgyti Raštų supratimą. (Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti skyriaus įvadą, jums gali prireikti paaiškinti, kad žodis įvairių reiškia skirtingų. Galite taip pat paaiškinti, kad Džozefo Smito laikais dauguma žmonių, kurie tikėjo Biblija, manė, kad po paskutinio teismo visi žmonės bus nusiųsti arba į dangų, arba į pragarą.) Skyrę mokiniams pakankamai laiko, pakvieskite juos papasakoti savo porininkui tai, ką surado. Paskui užduokite mokiniams šiuos klausimus:
Kokie Džozefo Smito ir Sidnio Rigdono veiksmai paruošė juos gauti šį regėjimą? (Jie studijavo ir apmąstė Jono 5:29.)
Ką reiškia apmąstyti Raštus? (Galimi atsakymai: mąstyti apie tai, ką skaitai, iškelti klausimus dėl to, ką skaitai, ir susieti tai, ką skaitai, su tuo, ką jau žinai.)
Kokį principą sužinome iš Džozefo Smito ir Sidnio Rigdono pavyzdžio? (Mokiniai gali pasiūlyti įvairių principų, bet būtinai pabrėžkite tokį principą: Su malda studijuodami ir apmąstydami Raštus pasiruošiame gauti supratimą iš Viešpaties per Šventąją Dvasią.)
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, kaip su malda studijuoti ir apmąstyti Raštus, pakvieskite vieną mokinį perskaityti tokį vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Likusių mokinių paprašykite pasiklausyti, kokie veiksmai yra susiję su Raštų studijavimu ir apmąstymu su malda. (Galite mokiniams parūpinti atspausdintas šio teiginio kopijas, kad jie galėtų sekti skaitomą tekstą.)
Paveikslėlis
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas
„Kai sakau „studijuoti“, omenyje turiu kažką daugiau, nei skaityti. […] Noriu pamatyti, kaip jūs kartais perskaitote kelias eilutes, stabtelite jas apmąstyti, atidžiai jas vėl perskaitote, mąstote apie jų prasmę, meldžiate supratimo, užduodate sau klausimus, laukiate dvasinių įžvalgų ir jas užsirašote tam, kad atmintumėte ir sužinotumėte daugiau. Taip studijuodami per pusvalandį galbūt neperskaitysite daug skyrių ar eilučių, tačiau taip savo širdyje atversite duris Dievo žodžiui, ir Jis jums prabils“ („Kai būsi atsivertęs“, 2004 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kokius veiksmus vyresnysis Kristofersonas susiejo su Raštų studijavimu ir apmąstymu su malda?
Ką dar, be vyresniojo Kristofersono pasiūlymų, jūs esate padarę, kad su malda studijuotumėte ir apmąstytumėte Raštus? (Mokinių atsakymus surašykite lentoje.)
Ką esate patyrę su malda studijuodami ir apmąstydami Raštus?
Paskatinkite mokinius pritaikyti šiandien aptartus veiksmus asmeniškai studijuojant Raštus. Galite pasidalyti savo liudijimu apie Raštų studijavimą ir apmąstymą su malda.
Ši istorija, kurią papasakojo vyresnysis Sterlingas V. Silas iš septyniasdešimties, vaizduoja, kaip svarbu pasirinkti kelią, vedantį mus į amžinąją paskirties vietą, kurios labiausiai trokštame:
Paveikslėlis
Vyresnysis Sterlingas V. Silas
„Galime pasimokyti daug svarbių dalykų iš prieš daug metų daktaro Hario Emersono Fosdiko papasakotos istorijos, pavadintos „Netinkamame autobuse“. Joje pasakojama apie vieną vyriškį [Jungtinėse Valstijose], įsėdusį į autobusą ir ketinusį nuvykti į Detroitą. Tačiau ilgai kelionei pasibaigus jis atsiduria Kanzas Sityje. Iš pradžių negali tuo patikėti. Kai pasiteirauja, kaip pasiekti Vudvardo bulvarą ir jam atsakoma, kad nėra jokio Vudvardo bulvaro, jis pasipiktina – juk žino, kad yra. Prireikė šiek tiek laiko, kad pripažintų faktą, jog nežiūrint jo gerų ketinimų ir nuoširdaus noro, jis buvo visai ne Detroite, o Kanzas Sityje. Viskas buvo gerai, išskyrus vieną smulkmeną, – jis tiesiog įsėdo į netinkamą autobusą.
Ar neįdomu, kad tiek daug žmonių gyvenime atsiduria tokiose vietose, kur jie neketino atsidurti. Mes pasirenkame kilnius su sėkme ir laime siejamus tikslus, o tada kartais sėdame į autobusus, kurie mus nuveža ten, kur nėra nieko kilnaus, sėkmingo ar malonaus. Mūsų žemiškosios būties pagrindinis tikslas yra pasiruošti pomirtiniam gyvenimui. Ir mūsų galima paskirties vieta yra padalyta į tris skirsnius, kuriuos Paulius palygina pagal trokštamumą su saulės, mėnulio ir žvaigždžių šviesa. […]
Ir taip mes grįžtame prie tos didingos minties, kuri yra svarbiausia pasaulyje: pirma, žinome, kur norime patekti, ir antra, žinome, kad turime sėsti į autobusą, kuris mus ten nuveš“ (“On the Wrong Bus,” New Era, July 1983, 4, 6).
Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas sakė, kad versdami Jono 5:29 jie buvo „Dvasioje“ (DS 76:11) ir „Dvasios galia“ (DS 76:12) jų akys buvo atvertos. Šiame kontekste šios frazės reiškia laikiną fizinę ir dvasinę būseną, vadinamą atmainymu. Atmainymas įvyksta, kai asmenys būna „laikinai pakeisti išore ir esme, tai yra pakelti į aukštesnį dvasinį lygį, kad galėtų ištverti dangiškų esybių akivaizdą ir šlovę“ (Raštų rodyklė, „Atmainymas“, raštai.lds.org).
Prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros mokė apie skirtumą tarp studijavimo ir apmąstymo ir apie ryšį tarp apmąstymo ir apreiškimo gavimo:
Paveikslėlis
Prezidentas Henris B. Airingas
„Skaitymas, studijavimas ir apmąstymas yra skirtingi dalykai. Mes skaitome žodžius ir suvokiame idėjas. Studijuojame ir galime suvokti Raštų struktūrą ir juose esančias sąsajas. Tačiau, kai apmąstome, mes kviečiame Dvasios apreiškimą. Man apmąstymas reiškia apgalvojimą ir meldimąsi po kruopštaus Raštų skaitymo ir studijavimo“ („Tarnaukite su Dvasia“,2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Vyresnysis Marvinas Dž. Eštonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Paveikslėlis
Vyresnysis Marvinas Dž. Eštonas
„Apmąstydami suteikiame Dvasiai progą įkvėpti ir nukreipti“ (“There Are Many Gifts,” Ensign, Nov. 1987, 20).
Vadovaujant Džozefui Smitui buvo parašyta poetinė Doktrinos ir Sandorų 76 skyriaus versija, dažnai vadinama „Regėjimu“. 1843 m. vasario 1 d. tas eilėraštis buvo išspausdintas Times and Seasons, Bažnyčios Navū mieste, Ilinojuje, nuo 1839 m. lapkričio iki 1846 m. vasario leistame laikraštyje (žr. Times and Seasons, Feb. 1, 1843, 82–85). Lentelėje, žr. toliau, parašytos Doktrinos ir Sandorų 76 skyriaus dalys, jas atitinkantys eilėraščio posmai ir abiejuose randamos įžvalgos.
ir taip pat tie, kurie yra žmonių dvasios, laikytos kalėjime, kurias Sūnus aplankė ir kurioms skelbė evangeliją, kad jos galėtų būti teisiamos kaip žmonės kūne.“
54–55 posmai
54. Štai, tai yra tie, kurie mirė be įstatymo;
Amžių pagonys netekę vilties,
Taip pat ir tie iš krašto šešėlių, mirties,
Dvasios, kurias iš kalėjimo veda šviesa.
55. Kadaise Gelbėtojas dvasioms kalėjime skelbė –
Juos atnaujinta galia Evangelijos mokė;
O tada gyvieji krikštijosi už savo mirusiuosius,
Kad pastarieji galėtų būti teisiami, kaip gyvenantys kūne.“
Priešingai nei Alvinas Smitas, kuris būtų priėmęs Evangeliją, jei jam būtų suteikta proga ją priimti iki jo mirties (žr. DS 137), yra daug tokių, kurie būtų atmetę Evangeliją, jeigu būtų ją gavę mirtingajame gyvenime. Bet dėl didžių Dievo gailestingumų, tie žmonės turės galimybę išgirsti ir priimti Evangeliją dvasių kalėjime, ir būti teisiami taip, lyg jie gyventų kūne.
„Kurie kūne nepriėmė Jėzaus liudijimo, bet priėmė jį vėliau.
Tai tie, kurie yra garbingi žemės žmonės, kurie buvo apakinti žmonių gudrumo.
Tai tie, kurie gavo jo šlovės, bet ne jo pilnatvės.
Tai tie, kurie gauna Sūnaus akivaizdos, bet ne Tėvo pilnatvės.“
56–57 posmai
56. Tai garbingi žemės žmonės,
Apakinti, žmonių gudrumo apgauti:
Gelbėtojo tiesos nepriėmę pirma;
Bet priėmę kalėjime, ją vėlei išgirdę.
57. Nebuvę šaunūs dėl tiesos, karūnos jie negauna,
Tačiau šlovė jiems tenka, kurią mėnulis simbolizuoja:
Tai tie, kurie patenka Kristaus akivaizdon,
Bet ne Dievo sosto pilnatvėn.“
Yra daug garbingų žmonių, kurie atmetė Evangeliją šiame gyvenime, bet vėliau atgailauja ir priima Evangeliją, kai yra jos mokomi dvasių pasaulyje. Jie gaus terestrialinę šlovę, kuri prilyginama mėnulio šviesai. Jie galės bendrauti su Jėzumi Kristumi, bet jie negaus Dievo Tėvo pilnatvės.