1829 m. gegužės 15 d. Džozefas Smitas ir Oliveris Kauderis nuėjo į greta Džozefo ūkio Harmonyje, Pensilvanijos valst., esančią giraitę pasiteirauti Viešpaties apie Mormono Knygoje išverstą vietą, kurioje pabrėžiama krikšto apeigų svarba. Jiems besimeldžiant apsireiškė prikeltas Jonas Krikštytojas ir suteikė Aarono kunigystę, nurodė vienam kitą pakrikštyti šalia esančioje Saskuehenos upėje ir vienam kitą įšventinti į Aarono kunigystę. Jono žodžiai Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui užrašyti Doktrinos ir Sandorų 13 skyriuje. Po krikšto Džozefas ir Oliveris buvo pripildyti Šventosios Dvasios ir gavo daug didžių palaiminimų.
Jonas Krikštytojas suteikia Aarono kunigystę Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui
Lentoje surašykite toliau pateiktus klausimus arba juos išspausdinkite ant lapelių (be atsakymų) ir išdalykite mokiniams. Mokiniams atėjus į pamoką, paprašykite į juos atsakyti raštu ant popieriaus lapo ar duotų lapelių su klausimais. Jei reikia, patarkite atsakymų ieškoti Triknygės abėcėlinėje rodyklėje (žr. „Aarono kunigystė“). Siūlome prieš dvasinę įžangą leisti mokiniams užrašyti savo atsakymus.
Kur Raštuose sužinome apie Aarono kunigystės sugrąžinimą?
Kada buvo sugrąžinta Aarono kunigystė?
Koks buvo vardas angelo, žemėn sugrąžinusio Aarono kunigystę ir ją suteikusio Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui?
Kaip jiems buvo suteikta Aarono kunigystė?
Ką dar angelas pažadėjo Džozefui ir Oliveriui? Kas jiems tai duos?
Po dvasinės įžangos paprašykite mokinių pasakyti savo atsakymus į pirmąjį klausimą. Atsakius teisingai, suskirstykite mokinius dirbti poromis ir taip pasitikrinti atsakymus į likusius klausimus. Nurodykite vadovautis Džozefo Smito – Istorijos 1:68–72 ir Oliverio Kauderio aprašymu, esančiu Džozefo Smito – Istorijos pabaigoje. Galite vaikščioti po klasę tam, kad prireikus padėtumėte mokiniams rasti atsakymus.
Skyrę pakankamai laiko, visi drauge aptarkite atsakymus. Drauge tikrindami atsakymus, padėkite mokiniams suprasti tokias doktrinas: Jonas Krikštytojas žemėn sugrąžino Aarono kunigystę (žr. Džozefo Smito – Istorijos 1:72). Kunigystė suteikiama rankų uždėjimu (žr. Džozefo Smito – Istorijos 1:68, 71). Taip pat, tikrindami mokinių atsakymus, paaiškinkite, kad 1829 m. gegužę Džozefas Smitas ir Oliveris Kauderis gavo Melchizedeko kunigystę (žr. Larry C. Porter, “The Restoration of the Aaronic and Melchizedek Priesthoods,” Ensign, Dec. 1996, 30–47).
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:68. Likusius pakvieskite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką darė Džozefas ir Oliveris, kas paskatino juos pasiteirauti Viešpaties apie krikštą ir nuodėmių atleidimą.
Kas, pasak šios eilutės, privertė Džozefą ir Oliverį pasiteirauti apie krikštą ir nuodėmių atleidimą? (Jie vertė Mormono Knygą ir rado mokymus apie krikštą ir nuodėmių atleidimą.)
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad Aarono kunigystės sugrąžinimas buvo toks svarbus, kad Jono Krikštytojo žodžiai buvo įtraukti į Doktrinos ir Sandorų 13 skyrių. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 19:18. Visus kitus pakvieskite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kodėl Aarono kunigystės sugrąžinimas yra atsakymas į Džozefo ir Oliverio maldą, kurioje jie išreiškė norą daugiau žinoti apie nuodėmių atleidimą.
Kodėl Aarono kunigystės sugrąžinimas yra atsakymas į Džozefo ir Oliverio maldą, kurioje jie išreiškė norą daugiau žinoti apie nuodėmių atleidimą?
Lentoje nupieškite duris su raktų skylute.
Paveikslėlis
kontūrinis durų piešinukas
Paveikslėlis
raktų skylės piešinukas
Kokia durų paskirtis? (Mokiniams aptariant šį klausimą padėkite jiems suprasti, kad durys statomos į praėjimo ertmę. Per duris gali mūsų neįleisti arba įleisti.)
Mokiniams parodykite raktų ryšulėlį (arba lentoje nupieškite paprastą raktą) ir užduokite šį klausimą:
Kaip raktas susijęs su durimis? (Raktas užrakina arba atrakina duris. Kai raktu atrakiname duris, galime praeiti ir pamatyti, kas kitoje jų pusėje.)
Paaiškinkite, kad Viešpats vartoja raktų simbolį kalbėdamas apie kunigystės įgaliojimą, atrakinantį ir atveriantį duris į amžinas galimybes ir palaimas. Pakvieskite mokinius studijuoti Doktrinos ir Sandorų 13 ir rasti, kokie raktai priskiriami Aarono kunigystei. Galite mokiniams pasiūlyti juos pasižymėti Raštuose.
Kokius raktus, pasak Jono Krikštytojo, turi Aarono kunigystė? (Aarono kunigystė turi angelų tarnavimo, atgailos Evangelijos ir krikšto panardinant nuodėmėms atleisti raktus. Galite pakviesti kurį nors mokinį po durų piešiniu užrašyti šį teiginį.)
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šiuos Aarono kunigystės raktus ir per juos Bažnyčios narių gaunamus palaiminimus, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. (Siūlome padaryti šio teiginio kopijas ir padalyti mokiniams, kad jie galėtų įsidėti į savo Raštus.)
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Ką reiškia, kad Aarono kunigystė turi angelų tarnavimo, atgailos ir krikšto Evangelijos bei nuodėmių atleidimo [raktą]? Atsakymą randame krikšto ir sakramento apeigose. Krikštas skirtas nuodėmėms atleisti, o sakramentas – atnaujinti krikšto sandoras ir palaiminimus. Prieš vieną ir prieš kitą turi būti atgaila. […]
Nėra nė vieno, kuris po krikšto gyventų be nuodėmės. Jei nebūtų paruošta priemonė, kuria galėtume apsivalyti ir po krikšto, kiekvienas dvasiškai pražūtume. […]
Mums įsakyta atgailauti dėl savo nuodėmių ir ateiti pas Viešpatį su sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia bei priimti sakramentą paklūstant Jo sandorai. Kai tokiu būdu atnaujiname savo krikšto sandoras, Viešpats atnaujina apvalantį mūsų krikšto poveikį. […]
Neperdėsime sakydami, kad dėl to Aarono kunigystė yra be galo svarbi. Visi būtini nuodėmių atleidimo žingsniai atliekami per gelbstinčias krikšto apeigas ir jas atnaujinančias sakramento apeigas. Abejas apeigas atlieka Aarono kunigystę turintys asmenys, vadovaujami vyskupijos, kuri naudoja atgailos, krikšto ir nuodėmių atleidimo Evangelijos raktus“ (“The Aaronic Priesthood and the Sacrament,” Ensign, Nov. 1998, 37–38).
Kaip Aarono kunigystės raktai padeda mums gauti Jėzaus Kristaus Apmokėjimo palaiminimus?
Kas, pasak vyresniojo Oukso, apylinkėse vadovauja atgailos ir krikšto Evangelijos raktais?
Kad padėtumėte geriau suvokti angelų tarnavimo rakto sąvoką, pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti šį vyresniojo Oukso paaiškinimą:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Kai buvau dar berniukas ir man buvo suteikta Aarono kunigystė, nemaniau, kad pamatysiu angelą, bet man būdavo įdomu, ką tokie angelų apsireiškimai turėjo bendra su Aarono kunigyste.
Tačiau angelų tarnavimas gali būti ir nematomas. Angelas žinią gali perduoti balsu arba tiesiog į dvasią mintimis ar jausmais“ (“The Aaronic Priesthood and the Sacrament,” 39).
Pakvieskite kurį nors mokinį ateiti į klasės priekį ir palaikyti paveikslėlius „Vaikino krikštas“ (Evangelijos paveikslų knyga [2009 m.], 103 pav.; taip pat žr. LDS.org) ir, jei turite, „Sakramento palaiminimas“ (107 pav.).
Paveikslėlis
Vaikino krikštas
Paveikslėlis
Sakramento palaiminimas
Kaip Aarono kunigystės raktų sąvokos suvokimas veikia jūsų mintis ar elgesį kas savaitę ruošiant, dalijant ir valgant sakramentą?
Pakvieskite pamokoje dalyvaujančias merginas pasidalyti savo mintimis apie Aarono kunigystę ir kaip ji jas laimina. Taip pat galite papasakoti, kodėl jūs esate dėkingi už Aarono kunigystės sugrąžinimą.
Džozefas Smitas ir Oliveris Kauderis po savo krikšto patiria didelius palaiminimus
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:73. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti žodžius ir frazes, apibūdinančias, ką Džozefas ir Oliveris patyrė po savo krikšto. Galite mokiniams pasiūlyti tas frazes pasižymėti Raštuose.
Kas po krikšto nusileido ant Džozefo ir Oliverio?
Kadangi Džozefas ir Oliveris nebuvo gavę Šventosios Dvasios dovanos, tai, ką jie tuo metu patyrė, buvo Šventosios Dvasios galia. Džozefas ir Oliveris vėliau gavo Melchizedeko kunigystę, kuria suteikiama Šventosios Dvasios dovana (žr. Džozefo Smito – Istorijos 1:70; taip pat žr. Raštų rodyklę, skyrių „Šventoji Dvasia“).
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:74. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti konkretų palaiminimą, kurį Džozefas ir Oliveris gavo Šventosios Dvasios galia. Kai mokiniai papasakos, ką rado, lentoje užrašykite tokią doktriną: Šventoji Dvasia mums padeda suprasti Raštų prasmę ir motyvą.
Kodėl mums reikia Šventosios Dvasios pagalbos norint suprasti Raštus?
Kada Šventoji Dvasia jums padėjo suprasti Raštų „tikrąją prasmę bei motyvą“?
Pakvieskite mokinius per kelias minutes savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti, ką jie darys, kad studijuodami Raštus gautų Šventosios Dvasios pagalbą.
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo apie būtinumą studijuojant Raštus jausti Dvasios artumą.
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Jei siekiame apreiškimo ir priimame jį ir įkvėpimą, praplečiantį mūsų supratimą apie Raštus, mes įgyvendiname Nefio įkvėptą pažadą, kad tam, kas stropiai ieško, „Dievo slėpiniai bus atskleisti jam Šventosios Dvasios galia“ (1 Nefio 10:19).
[…] Daugelis Raštuose esančių dalykų gali būti suprasti tik per Šventosios Dvasios įkvėpimą. Pasak apaštalo Pauliaus, „niekas nežino, kas yra Dievo, tik tas, kas turi Dievo Dvasią“ (JST, 1 Cor 2:11). […]
Šiame Evangelijos laikotarpyje Džozefas Smitas ir Oliveris Kauderis parodė pavyzdį. Po krikšto jie buvo pripildyti Šventosios Dvasios. Ir tada, kaip savo istorijoje aiškina Džozefas, „mūsų protai buvo apšviesti, Raštai pradėjo atsiskleisti mūsų supratimams, ir jų paslaptingesnių ištraukų tikroji prasmė bei motyvas apsireiškė mums tokia forma, kokios anksčiau niekada negalėjome pasiekti ir apie kokią anksčiau net nepagalvojome“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:74). […]
Paulius štai ką sakė Timotiejui: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas“ (2 Timotiejui 3:16; taip pat žr. 2 Petro 1:21). Tai reiškia, kad mūsų protai turi būti apšviesti Viešpaties Šventąja Dvasia, jeigu norime suprasti Raštus“ (“Scripture Reading and Revelation,” Ensign, Jan. 1995, 7, 9).
Štai kaip pranašas Džozefas Smitas paaiškino Levio sūnų atnašą:
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„Paprastai manoma, kad po Didžiosios aukos [t. y. Viešpaties Jėzaus aukos] atnašos buvo panaikintos ir kad ateityje atnašų apeigos bus nereikalingos, tačiau taip manantys nežino kunigystės pareigų, privilegijų ir įgaliojimo, nežino ir pranašų.
Atnašų atnašavimas visuomet buvo susijęs su kunigyste ir yra jos pareigų dalis. Atnašos prasidėjo nuo kunigystės ir bus atnašaujamos ir po Kristaus atėjimo, karta iš kartos. […]
Šios atnašos ir visos apeigos, priskiriamos kunigystei, kai bus pastatyta Viešpaties šventykla ir Levio sūnūs bus apvalyti, bus visos sugrąžintos ir atliekamos visa joms priskirta galia, su visomis pasekmėmis ir palaimomis. Taip buvo ir bus, kai pasireikš Melchizedeko kunigystės galios, kitaip visų dalykų atnaujinimas, apie kurį kalbėjo šventas pranašas, nebus įgyvendintas. Nesupraskite klaidingai, kad vėl bus įvestas Mozės įstatymas su visais jo ritualais ir įvairiausiomis ceremonijomis, to pranašai niekada nemokė, tačiau tai, kas egzistavo prieš Mozės dienas, o būtent atnašos, ir toliau bus atnašaujamos“ (History of the Church, 4:211–12).
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino:
Paveikslėlis
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas
„Mes gyvename laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpyje, kuriame viskas bus surinkta ir viskas nuo pat pradžios bus sugrąžinta. Net ši žemė bus sugrąžinta į tokią būseną, kokia ji buvo prieš Adomo prasižengimą. Aukos įstatymas turės būti atkurtas, priešingu atveju viskas, ką numatė Viešpats, nebus sugrąžinta. Todėl reikia, kad Levio sūnūs, kurie senovės Izraelyje atnašavo kraujo atnašas, vėl atnašautų tokią atnašą, kuri užbaigtų šio Evangelijos laikotarpio apeigas. Atnašos, atnašaujamos praliejus kraują, buvo įsteigtos Adomo dienomis ir turės būti atkurtos.
Norint užbaigti sugrąžinimą, kai bus pastatyta minėtoji šventykla, turės būti atnašaujamos gyvulių atnašos. Tūkstantmečio pradžioje arba per sugrąžinimą kraujo atnašos bus atnašaujamos tik tiek, kad būtų užbaigtas atnaujinimas šiame Evangelijos laikotarpyje. Tai užbaigus, aukos bus kitokio pobūdžio“ (Doctrines of Salvation, ed. Bruce R. McConkie [1956], 3:94).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis paaiškino, kad Dievo apreiškimuose raktai turi dvi reikšmes:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Apreiškimuose terminas raktai vartojamas dviem prasmėmis. Pirmąja jie minimi kaip karalystės raktai – tai vadovaujanti galia, kuria Bažnyčia ir karalystė, ir visos jos organizacijos yra valdomos, t. y. prezidentavimo galia. Kita prasme jie minimi kaip priemonė, kuria kažkas apreiškiama, atrandama ar parodoma“ (Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 409–10).
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Kvorumo štai taip paaiškino angelų tarnavimo raktus:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Šios Aarono kunigystės apeigos yra glaudžiai susijusios ir būtinos angelų tarnavimui.
Žodis „angelas“ Raštuose vartojamas kalbant apie bet kurią dangišką esybę, perduodančią Dievo žinią“ (George Q. Cannon, Gospel Truth, sel. Jerreld L. Newquist [1987], 54). Raštuose pateikiama daugybė atvejų apie asmenišką angelų pasirodymą. […]
Tačiau angelų tarnavimas gali būti ir nematomas. Angelas žinią gali perduoti balsu arba tiesiog į dvasią mintimis ar jausmais. […]
Dažniausiai angelų bendravimas jaučiamas arba girdimas, o ne matomas.
Kaip Aarono kunigystė turi angelų tarnavimo raktus? Čia tinka toks pats atsakymas, kaip ir su Viešpaties Dvasia.
Iš esmės dvasinės bendrystės ir bendravimo palaimos prieinamos tik tiems, kurie švarūs. Kaip jau buvo aiškinta, per Aarono kunigystės krikšto ir sakramento apeigas mes apvalomi nuo savo nuodėmių ir mums pažadama, kad jei laikysimės sandorų, Jo Dvasia visada bus su mumis. Tikiu, kad tame pažade kalbama ne tik apie Šventąją Dvasią, bet taip pat ir apie angelų tarnavimą, nes „angelai kalba Šventosios Dvasios galia; todėl jie kalba Kristaus žodžius“ (2 Nefio 32:3). Taip yra, nes turintieji Aarono kunigystę atveria duris visiems Bažnyčios nariams, kurie sakramentą priima vertai, mėgautis Viešpaties Dvasios bendryste ir angelų tarnavimu. […]
Aarono kunigystė turi angelų tarnavimo, atgailos ir krikšto Evangelijos ir nuodėmių atleidimo raktus (žr. DS 84:27). Kai priimame sakramentą atsinaujina mūsų Gelbėtojo Apmokėjimo apvalanti galia. Pažadas, kad „jo Dvasia visuomet [bus su mumis]“ (DS 20:77) yra svarbus mūsų dvasingumui. Dėl to gyvybiškai svarbi Aarono kunigystė“ (“The Aaronic Priesthood and the Sacrament,” Ensign, Nov. 1998, 38–40).
Prezidentas Gordonas B. Hinklis štai taip aiškino apie angelų tarnavimą:
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
„Kai Vilfordas Vudrafas, prieš daug metų gyvenęs ir turėjęs didelę patirtį vyras, buvo Bažnyčios prezidentas, štai ką jis pasakė Aarono kunigystę turintiems berniukams: „Noriu, jog suprastumėte, kad, jeigu vyras išaukština savo pašaukimą, visai nesvarbu, ar vyras yra kunigas ar apaštalas. Juk kunigas turi angelų tarnavimo raktus, – sakė jis. – Niekada mano gyvenime – nei būnant apaštalu, nei septyniasdešimties nariu, nei vyresniuoju – Viešpats nesaugojo manęs labiau, nei būnant kunigu“ (Millennial Star, 53:629).
Tik pagalvokite apie tai, mano jaunieji broliai. Kunigystė, kuri jums buvo suteikta, turi angelų tarnavimo raktus. Tai reiškia, kaip aš tai suprantu, kad jei jūs gyvenate vertai kunigystės, turite teisę gauti ir mėgautis galia patirti dangiškų esybių vadovavimą, apsaugą ir laiminimą. Koks išmintingas berniukas nenorėtų tokios nepakartojamos palaimos?“ (“The Priesthood of Aaron,” Ensign, Nov. 1982, 45.)