Doktrinos ir Sandorų 41–44 (10 dalis)

Pasiruošimo medžiaga studijų namuose mokytojui

Kasdienių studijų namuose pamokų santrauka

Čia pateiktos įvykių, doktrinų ir principų, kurių mokiniai mokėsi studijuodami Doktrinos ir Sandorų 41–44 (10 dalį), santraukos neturėtumėte įtraukti į savo pamoką. Savo pamokoje koncentruokitės tik į keletą šių doktrinų ir principų. Atsižvelgdami į mokinių poreikius, vadovaukitės Šventosios Dvasios raginimais.

1 diena (Doktrinos ir Sandorų 41)

Iš Doktrinos ir Sandorų 41 skyriaus mokiniai sužinojo, kad Viešpats mielai mus laimina, kai klausomės Jo ir Jam paklūstame, ir kad Jėzaus Kristaus mokiniais tampame, kai priimame Jo įstatymus ir jais vadovaujamės. Studijuodami Edvardo Partridžo pašaukimą būti pirmu Bažnyčios vyskupu mokiniai taip pat sužinojo, kad vyskupus pašaukia Dievas, kad jie palaikomi narių balsu ir įšventinami žmogaus, turinčio tinkamą įgaliojimą.

2 diena (Doktrinos ir Sandorų 42:1–29)

Doktrinos ir Sandorų 42 skyrius žinomas kaip „Bažnyčios įstatymas“. Studijuodami pirmąją Bažnyčios įstatymo dalį mokiniai išmoko, kad, jei meldžiamės tikėdami, galime gauti Dvasią, kuri padeda mums mokyti kitus. Be to, mokiniai sužinojo, kad Šventoji Dvasia žino viską ir liudija apie Tėvą ir Sūnų. Be daugelio kitų įstatymų ir įsakymų, šioje Doktrinos ir Sandorų 42 skyriaus dalyje mokiniai dar studijavo doktriną, kad jei geidžiame kito žmogaus, tai išsižadame tikėjimo ir prarandame Dvasią.

3 diena (Doktrinos ir Sandorų 42:30–93)

Studijuodami Viešpaties pašventimo įstatymą ir mokydami apie jį mokiniai sužinojo, kad turime rūpintis vargšais ir beturčiais ir kad darydami gera kitiems, tai darome Viešpačiui. Taip pat mokiniai išsiaiškino principą, kad jei prašysime, Viešpats suteiks mums pažinimo, kuris atneš ramybę ir džiaugsmą. Jie baigė pamoką sužinoję, kad už konfidencialius įžeidimus turi būti atsiprašoma konfidencialiai.

4 diena (Doktrinos ir Sandorų 43–44)

Iš Doktrinos ir Sandorų 43 skyriaus mokiniai sužinojo, kad apreiškimus visai Bažnyčiai gaus tik Bažnyčios prezidentas. Mokiniai taip pat suprato, kad Bažnyčios susirinkimai skirti tam, kad mokytume ir ugdytume vieni kitus ir kad įsipareigotume veikti pagal tiesas, kurias sužinome. Išstudijavę Viešpaties įsakymą Savo vaikams atgailauti ir pasiruošti Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui mokiniai sužinojo, kad per Tūkstantmetį Šėtonas bus surištas, o Jėzus Kristus viešpataus žemėje su Savo žmonėmis.

Įvadas

Šioje pamokoje mokiniai daugiausia dėmesio skirs Doktrinos ir Sandorų 42 skyriuje esantiems Viešpaties mokymams apie mirtį ir išgijimą, apie kuriuos nebuvo kalbėta mokinių namuose studijuojamose pamokose.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 42:43–52

Viešpats moko apie mirtį ir išgijimą

Į vieną ranką paimkite buteliuką ar mažą pašventinto alyvų aliejaus indelį, skirtą ligoniams laiminti. Į kitą ranką paimkite vaistų indelį.

Kam naudojami šie daiktai?
Kuriuo iš jų turėtume pasikliauti ištikus ligai?

Mokiniams trumpai išsakius savo mintis, vieną mokinį pakvieskite garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:43–44. Klasės paprašykite rasti Viešpaties nurodymus, kuo turime kliautis ištikus ligai. Kad padėtumėte mokiniams suprasti šias eilutes, galite paaiškinti, jog 43 eilutėje minimos žolės ir švelnus maistas reiškia plačiai paplitusią tų laikų, kai buvo duotas apreiškimas, medicininę priežiūrą.

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kad išgijimas gali ateiti per tikėjimą ir medicininę pagalbą, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti tokį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Klasės paprašykite, mokiniui skaitant, išklausyti ir išsiaiškinti, kaip galima pasveikti per tikėjimą ir medicininę pagalbą.

„Pastarųjų dienų šventieji tiki, kad reikia naudotis geriausiais mokslo atradimais ir metodais. Sveikatą palaikome sveikai maitindamiesi, mankštindamiesi ir kitokiais būdais, o norėdami ją susigrąžinti kreipiamės pagalbos į gydytojus ir chirurgus.

Naudojimasis medicinos mokslo pasiekimais nesikerta su mūsų tikėjimo maldomis ir pasitikėjimu kunigystės palaiminimais. […]

Žinoma, nelauksime, kol bus išbandyti visi gydymo metodai, ir tik tada tikėdami melsimės ar suteiksime kunigystės palaiminimus. Kai reikia skubios pagalbos, maldos ir palaiminimai pasitelkiami pirmiausia. Dažniausiai visas priemones naudojame vienu metu“ („Ligonių gydymas“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Kaip manote, kodėl svarbu susirgus šalia medicininės pagalbos pasitelkti maldą ir kunigystės palaiminimą?
Remdamiesi 44 eilute pasakykite, ar kiekvienas sergantis žmogus, gavęs kunigystės palaiminimą, pasveiks?

Pasakykite mokiniams, kad Viešpats paaiškino, kodėl ne visi, gavę kunigystės palaiminimą, pasveiksta. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:48. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti principus, nulemiančius, ar gavęs kunigystės palaiminimą žmogus pasveiks.

Koks pagrindinis veiksnys, anot 48 eilutės, nulemia kunigystės palaiminimo rezultatą? (Jei tiki Jėzų Kristų ir nėra paskirtas mirti, žmogus pasveiks. Galite paaiškinti, kad „nėra paskirtas mirčiai“ reiškia, kad mirtis arba išgijimas įvyks Viešpaties skirtu laiku pagal Jo išmintį ir valią.)
Kodėl ne kiekvienas, tikintis Jėzų Kristų, pasveiks?
Kodėl svarbu pasikliauti kiekvienam iš mūsų skirtais Dievo valia ir laiku?

Paprašykite mokinių išsiaiškinti, kokį išgydymo nuo negalių principą sužinome iš Doktrinos ir Sandorų 42:48. Galbūt kitais žodžiais, bet mokinių atsakymai turi atspindėti tokį principą: Jei tikime Jėzumi Kristumi, Savo nuožiūra Jis gali mus išgydyti. Mokiniams galite pasiūlyti 48 eilutėje pasižymėti šį principą perteikiančius žodžius ar frazes.

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, jog mūsų tikėjimas turi būti sutelktas į Jėzų Kristų, o ne į tai, ko norime, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti tokį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite klasės išsiaiškinti, kodėl svarbu tikėjimą sutelkti į Jėzų Kristų.

„Kaip Dievo vaikai, pažįstantys didžią Jo meilę ir tobulą žinojimą, kas geriausia mūsų amžinai gerovei, mes pasitikime Juo. Pirmasis Evangelijos principas yra tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi. O tikėjimas reiškia pasitikėjimą. Jaučiau tą pasitikėjimą savo pusbrolio kalboje, pasakytoje per paauglės merginos, mirusios nuo rimtos ligos, laidotuves. Jis ištarė šiuos žodžius, kurie iš pradžių pribloškė mane, bet po to sustiprino: „Žinau, jog tai buvo Viešpaties valia, kad ji mirtų. Ji gavo gerą medicininę priežiūrą. Ji gavo kunigystės palaiminimų. Jos vardas buvo maldos sąraše šventykloje. Buvo sukalbėta šimtai maldų, kad ji pasveiktų. Ir žinau, jog ši šeima turi pakankamai tikėjimo, kad ji būtų buvusi išgydyta. Tačiau Viešpaties valia buvo pasiimti ją namo dabar.“ Tokį patį pasitikėjimą jaučiau kitos neseniai nuo vėžio mirusios nuostabios paauglės tėvo žodžiuose. Jis sakė: „Mūsų šeima tiki Jėzų Kristų, kas benutiktų.“ Sutinku su šiais mokymais. Mes padarome viską, ką galime, kad išgydytume mylimąjį, o tada dėl baigties pasitikime Viešpačiu“ („Ligonių gydymas“).

Kaip žmonės, apie kuriuos kalbėjo vyresnysis Ouksas, vadovavosi tikėjimu Jėzumi Kristumi?
Kartais, kai tampame artimo žmogaus mirties arba ilgos ligos liudininkais, prireikia stipresnio tikėjimo nei matant juos išgijusius ir gyvus. Kaip manote, kodėl taip yra?
Kodėl, jūsų manymu, reikia vadovautis tikėjimu Jėzumi Kristumi net ir tada, kai galime nesulaukti trokštamos baigties?

Paklauskite mokinių, ar jie pažįsta ką nors, kas mirė, nors ir sekė deramais medikų nurodymais ir per maldą bei kunigystės palaiminimus siekė išgyti. (Tai darydami būkite ypač jautrūs tokias situacijas išgyvenusiųjų jausmams.) Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:45–47. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir surasti tuos žodžius ir frazes, kurie galėtų paguosti patyrusius artimo žmogaus mirtį.

45 eilutėje sakoma, kad gedėti netekus artimo žmogaus yra normalu. Kokia 46 eilutės doktrina galėtų paguosti gedinčius dėl artimo žmogaus netekties? (Mirtis yra saldi mirštantiems Viešpatyje. Mokiniams galite pasiūlyti pasižymėti žodžius, kurie moko šios tiesos.)
Kaip manote, ką reiškia mirti Viešpatyje? (Vienas galimas paaiškinimas: žmogus ištikimai ištvėrė ir laikėsi šventų sandorų iki pat mirties.)
Ką, jūsų manymu, reiškia, kad mirštantiems Viešpatyje mirtis yra „saldi“? (Jums gali tekti paaiškinti, kad nors mirdamas tikintysis gali jausti fizinį skausmą, šis pažadas reiškia ramybę ir poilsį, kuris jo arba jos laukia dvasių pasaulyje.)

Paprašykite mokinių pagalvoti, ar jie gyvena taip, kad jų mirtis būtų „saldi“, jei taip atsitiktų šiandien. (Galite pasiūlyti mokiniams savo mintis užsirašyti savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose.)

Pamoką baikite paliudydami apie šios dienos pamokoje aptartas tiesas.

Kita dalis (Doktrinos ir Sandorų 45–48)

Mokinių paklauskite, ar jie kada nors nerimavo dėl Jėzaus Kristaus Antrojo atėjimo. Paaiškinkite, kad kitoje dalyje jie mokysis apie Gelbėtojo Antrojo atėjimo ženklus. Kas įvyks Jėzui Kristui atėjus? Kaip galime pasiruošti tam laikui?