Džozefas Smitas atvykęs į Kirtlandą, Ohajo valstiją, pastebėjo, kad tarp šventųjų prasibrovė „keisti prasimanymai ir klaidinančios dvasios“. Stengdamasis tai nugalėti, jis ėmė mokyti „atsargiai ir […] išmintingai“ (žr. History of the Church, 1:146). Vyresnysis Parlis P. Pratas grįžo iš misijos ir taip pat skyriuose už Kirtlando ribų regėjo panašų žmonių elgesį. Drauge su kitais jis nuvyko pas Džozefą gauti nurodymų (History of the Church, 1:170). 1831 m. gegužę pranašas kreipėsi į Viešpatį ir gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 50 skyriuje. Šiame apreiškime Viešpats nurodė šventiesiems priimti Evangeliją ir jos mokyti tiesos Dvasia.
Viešpats įspėja Bažnyčios vyresniuosius apie klaidinančias dvasias
Paprašykite mokinių įsivaizduoti save sakramento susirinkime, kuriame kai kurie Bažnyčios nariai garsiai kalbėdami stovi ant suolų, o kiti voliojasi ant grindų.
Kaip jūs jaustumėtės? Kas, jūsų manymu, tokiomis aplinkybėmis atsitiktų su Dvasia? (Užtikrinkite, kad ši diskusija nepereitų į kitų religijų, kuriose žmonės elgiasi panašiai, kritiką.)
Atvykęs pirmą kartą į Kirtlandą Džozefas Smitas pamatė, kad kurį laiką likę be vadovų, kai kurie šventieji pasidavė apgaulei. Todėl tarp jų „prasibrovė keisti prasimanymai ir klaidinančios dvasios“ (History of the Church, 1:146). Nauji nariai Kirtlande į pamaldas įtraukė keistus, garsius ir gluminančius veiksmus. Šie veiksmai įaudrino žmonių jausmus, bet neugdė. Kai kurie Bažnyčios vyresnieji negalėjo suprasti, kas dėjosi, ir paprašė pranašą patarimo. Jis teiravosi Viešpaties ir gavo apreiškimą, skirtą padėti šventiesiems ugdyti vienam kitą mokant ir mokantis Evangelijos tiesų.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 50:1–3. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kas buvo tokio poveikio šventiesiems priežastis.
Kas buvo tokio poveikio priežastis?
Kodėl, pasak 3 eilutės, Šėtonas siekė apgauti šventuosius?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 50:4–9 ir ieškoti Viešpaties perspėjimo dėl kai kurių Bažnyčios narių Ohajuje.
Kokiais žodžiais Viešpats apibūdino kai kuriuos tuometinės Bažnyčios narius?
Kas yra veidmainis? Kaip veidmainystė suteikia galių priešininkui?
Kas, pasak Viešpaties, atsitiks veidmainiams? (Žr. DS 50:6, 8.)
Kunigija gauna nurodymus, kaip mokyti ir mokytis Dvasia
Lentoje užrašykite tokius klausimus:
Ko reikia norint būti efektyviu Evangelijos mokytoju?
Ko reikia norint būti efektyviu Evangelijos mokiniu?
Pakvieskite mokinius atsakyti į šiuos klausimus. Lentoje po kiekvienu klausimu surašykite pagrindines mintis. Tada suskirstykite mokinius į dvi grupes. Vieną grupę pakvieskite tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 50:13–20 ir rasti atsakymus į pirmąjį klausimą. Kitą grupę pakvieskite tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 50:13–20 ir rasti atsakymus į antrąjį klausimą. Skyrę pakankamai laiko, pakvieskite kelis mokinius papasakoti, ką jie rado.
Kokia Evangelijos mokymo ir mokymosi sudedamoji dalis kartojasi šiose eilutėse? (Šventosios Dvasios poreikis.)
Kokie Šventosios Dvasios vaidmenys paminėti Doktrinos ir Sandorų 50:14? (Mokiniai turėtų išreikšti, kad Šventoji Dvasia yra Guodėjas ir kad Šventoji Dvasia moko tiesos.)
Ką, jūsų manymu, reiškia „Evangelijos mokyti Dvasia“? (DS 50:14.) Ką, jūsų manymu, reiškia skelbti ją „kaip nors kitaip“? (DS 50:17.)
Pakvieskite mokinius apsvarstyti, kokias galimybes mokyti Evangelijos jie turi. Jie gali prisiminti mokymą namuose, pas draugus, seminarijoje, bažnyčioje arba namų mokymą. Pakvieskite kelis mokinius papasakoti, ką patyrė, kai mokydami Evangelijos arba liudydami jautė, kad juos veda Dvasia.
Ką, jūsų manymu, reiškia „priim[ti] [tiesos žodžius] tiesos Dvasia“? (DS 50:19.) Ką, jūsų manymu, reiškia priimti ją „kaip nors kitaip“? (DS 50:19.)
Ką galite padaryti, norėdami geriau priimti Evangeliją, kai jos bus mokoma Dvasia?
Pakvieskite kurį nors vieną mokinį garsiai perskaityti vyresniojo Džeko H. Gouslindo iš Septyniasdešimties papasakotą istoriją. Likusių mokinių paprašykite įsiklausyti, kaip galima tiesos žodį geriau priimti Dvasia.
Paveikslėlis
Vyresnysis Džekas H. Gouslindas
„Kiek daug iš jūsų per sakramento susirinkimą sėdite „nuobodžiaujančia poza“? Žinote, kaip ta poza atrodo: per juosmenį palinkę priekin, smakras paremtas rankomis, alkūnės ant kelių, beprasmis žvilgsnis nukreiptas į grindis. Ar kada pagalvojote, kad patys renkatės, ar susirinkimas bus įdomus, ar ne? […]
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas sakė, kad garbinimas „tai asmeninė atsakomybė, ir nesvarbu, kas bus pasakyta iš sakyklos, jei žmogus nori garbinti Viešpatį dvasioje ir tiesoje, jis gali tai daryti. […] Jei manote, kad pamaldos nevykusios, tai jūsų kaltė. Už jus niekas negarbins; patys turite artintis prie Viešpaties.“ (Ensign, Jan. 1978, p. 5.)
Vienas jaunuolis papasakojo, kaip pirmą kartą pajautė garbinimo dvasią. Tais metais, kai turėjo Aarono kunigystę, buvo atsidūręs prie aktyvumo ribos. Kai ateidavo į sakramento susirinkimą, paprastai sėdėdavo gale su grupele draugų ir nebuvo tikras pagarbumo pavyzdys. Vieną dieną jis šiek tiek pavėlavo ir prie draugų jau nebuvo laisvos vietos. Jis atsisėdo vienas ir pirmą kartą gyvenime maldų metu užmerkė akis, giedojo giesmes, klausėsi sakramento maldų ir atkreipė dėmesį į kalbančiuosius. Pirmos kalbos viduryje jis pajuto, kad akyse susitelkė ašaros. Šiek tiek susigėdęs jis apsižvalgė aplink – niekas kitas, rodos, nebuvo susijaudinęs. Jis nebuvo tikras dėl to, kas jam darosi, bet tas nutikimas pakeitė jo gyvenimą. Per tą susirinkimą jis iš tikrųjų pradėjo dvasiškai ruoštis tarnauti misijoje. Jis kažką pajuto ir, laimei, ėmėsi veiksmų ir taip sustiprino tuos jausmus“ (“Yagottawanna,”Ensign, May 1991, 46).
Pakvieskite mokinius pasakyti, kuri šios istorijos dalis jiems padarė didžiausią įspūdį. Keliems mokiniams atsakius, galite pasiūlyti jiems užsirašyti, kokiu vienu konkrečiu būdu jie gali sustiprinti savo pastangas mokytis Dvasia.
Paprašykite mokinių apmąstyti, kaip jie gali atskirti, ar moko ir mokosi Dvasia. Tada pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 50:21–22, o likusių mokinių paprašykite surasti Viešpaties nurodymus, kaip tai padaryti.
Kas atsitinka, kai mokome ir mokomės Dvasia?
Kaip manote, ką reiškia būti „ugdomi[ems] ir džiūgau[ti] drauge“? Ar kada nors tai patyrėte?
Kaip apibendrintumėte Viešpaties mokymus, užrašytus Doktrinos ir Sandorų 50:13–22? (Mokiniai turėtų atpažinti šį principą: Mokydami ir mokydamiesi Dvasia, suprantame vienas kitą, esame ugdomi ir džiūgaujame drauge. Užrašykite šį principą lentoje.)
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 50:23–25. Paprašykite jų atkreipti dėmesį į skirtumą tarp to, kas atsitinka mokant Dvasia ir kas atsitinka mokant „kaip nors kitaip“ (DS 50:17). Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Kaip Viešpats apibūdina tokį mokymą, kuris neugdo?
Kaip Viešpats apibūdina tokį mokymą, kuris yra „iš Dievo“? (DS 50:24.) Kaip, pasak Jo, mes būsime palaiminti būdami taip mokomi?
Koks įvykis aprašomas šiose eilutėse? (Mokiniai turėtų atpažinti šį mokymą: Tai, kas ateina iš Dievo, apšviečia ir ugdo, bet tai, kas ne iš Dievo, atneša sumaištį ir tamsą. Šią tiesą užrašykite lentoje.)
Ar kada nors jautėte, kad kažkas, ką girdėjote, matėte ar patyrėte, yra ne iš Dievo? Kaip Dvasia jums padėjo tai suprasti?
Paaiškinkite mokiniams, kad jie visada girdės ir matys dalykus, skirtus griauti jų tikėjimą. Principai, kurių jie šiandien mokosi, gali padėti jiems įgyti apsaugą nuo tų dalykų. Galite papasakoti, kaip buvote palaiminti Dvasiai padėjus jums atskirti, kad žinia yra ne nuo Dievo.
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 50:26–36 paaiškindami, kad Viešpats davė patarimus kunigijai dėl galios ir atsakomybės, kurias gavo su įšventinimu. Jis sakė, kad turintieji kunigystę turi tarnauti kitiems ir išlikti švarūs. Kai jie tai darys, Dievas jiems duos galios nugalėti tokias klaidinančias dvasias kaip tos, kurios tuo metu, kai buvo gautas šis apreiškimas, veikė kai kuriuos šventuosius.
Viešpats paragina šventuosius ir toliau augti malone ir tiesa ir patikina juos, kad yra su jais
Parodykite paveikslėlį „Šeimos malda“ (Evangelijos paveikslų knyga [2009], 112 pav.; taip pat žr. LDS.org). Parodykite į jauniausiąjį berniuką ir paklauskite:
Paveikslėlis
Šeimos malda
Ar galite įsivaizduoti šį mažą berniuką užaugusį ir tarnaujantį nuolatinėje misijoje? Pagal ką šiame paveikslėlyje galima spręsti, kad jis bus pasiruošęs tarnauti?
Turėdami omenyje darbą, kurį kiekvienam iš mūsų yra paruošęs Viešpats, pasakykite, kuo mes panašūs į šį berniuką?
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad Doktrinos ir Sandorų 50:37–40 yra Viešpaties patarimas keliems vyresniesiems, buvusiems šalia tuo metu, kai buvo gautas šis apreiškimas. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 40 eilutę. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokį patarimą Viešpats davė tiems vyresniesiems.
Remdamiesi 40 eilute pasakykite, kodėl tuos vyresniuosius Viešpats pavadino „mažais vaikeliais“? Kuo mes panašūs į mažus vaikelius?
Ką, jūsų manymu, reiškia „augti malone“? Ką, jūsų manymu, reiškia augti „tiesos pažinimu“?
Ką iš šių eilučių galime sužinoti apie palaimas, kurias Gelbėtojas nori, kad gautume? (Mokiniai turėtų nurodyti šį principą: Gelbėtojas nori, kad augtume malone ir tiesos pažinimu.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 50:41–46. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti jame tiems vyresniesiems ir mums duotus paguodžiančius ir nuraminančius žodžius.
Ką jums reiškia Gelbėtojo posakis „jūs esate mano“? Kaip šis patikinimas padeda jums „nebijo[ti]“? (DS 50:41.)
Kokie dar šiose eilutėse esantys pažadai yra jums reikšmingi?
Baikite pamoką, paliudydami apie principus, kurių buvo mokoma šios pamokos metu. Paraginkite mokinius labiau pasinerti į mokymą ir mokymąsi Dvasia.
Vyresnysis Parlis P. Pratas papasakojo, kaip Džozefas Smitas diktavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 50 skyriuje. Tai išsamiausias turimas apibūdinimas, kaip pranašas diktuodavo apreiškimus. Vyresnysis Pratas sakė:
Paveikslėlis
Parlis P. Pratas
„Kiekvienas sakinys buvo tariamas lėtai ir labai aiškiai, po kiekvieno sakinio darant pauzę, pakankamai ilgą, kad jį ranka galėtų užrašyti eilinis žmogus.
[…] Niekada nebūdavo dvejojimo, teksto peržiūrėjimo ar skaitymo, kad būtų išlaikyta bendra mintis; […] aš mačiau jį diktuojant keletą pranešimų, kurių kiekvienas apėmė po kelis puslapius“ (Autobiography of Parley P. Pratt, ed. Parley P. Pratt Jr. [1938], 62).
Padiktavęs apreiškimus, jis visada peržiūrėdavo užrašytą versiją, siekdamas įkvėpimo pakeisti tai, ką reikia.
Doktrinos ir Sandorų 50. Tarp šventųjų prasibrovė „keisti prasimanymai ir klaidinančios dvasios“
Džonas Vitmeris papasakojo apie keletą 1831 m. pavasarį pastebėtų Kirtlando šventųjų „keistų prasimanymų ir klaidinančių dvasių“ (History of the Church, 1:146):
Paveikslėlis
John Whitmer
„Vieni matė regėjimus, bet negalėjo papasakoti, ką matė, kiti įsivaizdavo turį Labano kardą ir laiką jį rankose [kaip kariai, jodami ant arklio], kiti mėgdžiojo indėnus, nuimančius skalpą, dar kiti čiuožė per grindis ar šliaužė kaip gyvatės, vadindami tai plaukimu pas lamanitus skelbti Evangelijos. Ir darė daugybę kitų beprasmių ir kvailų poelgių, kurių net nėra prasmės minėti“ (Documents, Volume 1: July 1828–June 1831, vol. 1 of the Documents series of The Joseph Smith Papers [2013], 305).
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, ką turime daryti prieš pradėdami mokyti Dvasia:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Turime studijuoti Raštus. Turime studijuoti gyvųjų pranašų mokymus. Turime išmokti visko, kas padės mokyti aiškiai ir suprantamai. […] Norint mokyti su Dvasia pasirengimas yra būtinas“ (“Teaching and Learning by the Spirit,” Ensign, Mar. 1997, 10).
Prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios prezidentūros pasidalijo savo įžvalga ir pamokymu, padėsiančiu mums mokyti Dvasia:
Paveikslėlis
Prezidentas Henris B. Airingas
„Doktrinos įgauna galios, kai Šventoji Dvasia patvirtina, kad jos yra tikros. […]
Kadangi mums reikia Šventosios Dvasios, turime būti atsargūs ir dėmesingi, kad neperžengtume tikrų doktrinų mokymo ribos. Šventoji Dvasia yra Tiesos Dvasia. Vengdami spėlionių arba asmeninių išaiškinimų gauname Dvasios patvirtinimą. To pasiekti gali būti sunku, nes mylite žmones, kuriuos stengiatės paveikti. Gali būti, kad jis arba ji anksčiau ignoravo doktriną. Jaučiate pagundą pamėginti kažką naujo arba sensacingo. Bet Šventąją Dvasią kaip porininką pasikviečiame tik tada, kai atsargiai mokome tikros doktrinos“ (“Teaching True Doctrine,” Ensign, Apr. 2009, 6).
Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo nurodė skirtumus tarp mokymo Dvasia ir mokymo pasitelkus intelektą:
Paveikslėlis
Vyresnysis Ričardas G. Skotas
„Prieš kelerius metus buvau paskirtas Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje į pareigas, panašias į Krašto prezidento. […]
Vieną sekmadienį […] buvau vieno skyriaus kunigijos susirinkime, kuriame nuolankus neišsilavinęs meksikietis kunigijos vadovas sunkiai dėstė Evangelijos tiesas. Buvo akivaizdu, kaip smarkiai jos palietė jo gyvenimą. Atkreipiau dėmesį, koks stiprus buvo jo troškimas perduoti tas tiesas. Jis suprato, kad jo mylimiems broliams jos labai vertingos. Jis skaitė iš vadovėlio, bet su tyra meile Gelbėtojui ir tiems, kuriuos mokė. Ta meilė, nuoširdumas ir ketinimų tyrumas leido Šventosios Dvasios įtakai apglėbti kambarį. […]
Vėliau nuėjau į sekmadieninės mokyklos pamoką, kur buvo mano šeima. Pamoką vedė išsilavinęs universiteto profesorius. Tai labai skyrėsi nuo to, kuo aš mėgavausi skyriaus kunigijos pamokoje. Atrodė, kad vystydamas temą apie Džozefo Smito gyvenimą mokytojas tyčia pasirinko sunkiai suprantamas nuorodas ir neįprastus pavyzdžius. Susidariau ryškų įspūdį, kad jis pasinaudojo galimybe mokyti siekdamas nustebinti mokinius savo didžiomis žiniomis. […] Atrodė, kad jis neketina perteikti principų taip, kaip tai darė nuolankus kunigijos vadovas. […]
Meksikiečio kunigijos vadovo nuolankumas buvo būtinas jam, kaip dvasines tiesas perduodančiam instrumentui“ (“Helping Others to Be Spiritually Led” [address to CES religious educators, Aug. 11, 1998], 10–11, LDS.org).
Prezidentas Rubenas Klarkas iš Pirmosios Prezidentūros pareiškė, kad patys galime nuspręsti, ar kalbantysis moko Dvasia:
Paveikslėlis
Prezidentas Dž. Rubenas Klarkas
„Galime pasakyti, ar kalbantieji yra „įkvėpti Šventosios Dvasios“, tik jei patys esame „įkvėpti Šventosios Dvasios“.
Tam tikra prasme jiems taip kalbant jų atsakomybė pereina mums“ (“When Are Church Leaders’ Words Entitled to Claim of Scripture?” Church News, July 31, 1954, 9).
Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pakomentavo mokinių atsakomybę efektyviai mokytis:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas
„Kuo dažniau mokiniai atlieka Raštų skaitymo užduotis, dažniau atsineša Raštus į pamoką ir dažniau aptarinėja, ką iš tiesų jiems reiškia Evangelija, tuo dažniau spręsdami asmenines problemas jie jaus įkvėpimą, augimą ir džiaugsmą“ (“Teaching by the Spirit,” Ensign, Jan. 1989, 15).
Brolis A. Rodžeris Merilas, visuotinis sekmadieninės mokyklos prezidentas, pabrėžė poreikio mokytis Dvasia esmę:
Paveikslėlis
A. Rodžeris Merilas
„Pradėjau geriau suprasti, kaip gyvybiškai svarbu yra gauti Dvasia. Mes dažnai tinkamai sutelkiam dėmesį į mokymo Dvasia svarbą. Tačiau turime atminti, kad Viešpats nustatė, jog priimti Dvasia yra lygiai taip pat svarbu – gal net svarbiau. (Žr. DS 50:17–22.)“ („Priimti Dvasia“,2006 m. spaliovisuotinės konferencijos medžiaga).
Vyresnysis Džekas H. Gouslindas iš Septyniasdešimties papasakojo istoriją, parodančią, kad kiekvienas turime sugebėjimą pasirinkti, ar mokysimės Dvasia:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džekas H. Gouslindas
„Prieš kelerius metus išgirdau apie gerą brolį, papasakojusį apie savo požiūrį į prezidento Deivido O. Makėjaus baigiamąją konferencijos kalbą. Buvo karšta popietė ir tai buvo penkta sesija, kurioje jis dalyvavo. Jis sėdėjo balkone ir jam buvo labai sunku sutelkti mintis. Vidurinėse eilėse jis pastebėjo užsnūdusį vyrą, palenkusį galvą ir pravėrusį burną. Jis pagalvojo, kad būdamas ant Tabernakulio stogo, per vieną iš ventiliacijos angų galėtų įmesti popieriaus gniužulėlį tam miegančiam vyrui tiesiai į burną. Kokia nuostabi mintis! Po susirinkimo jis nugirdo du vyrus kalbant apie prezidento Makėjaus kalbą. Akivaizdu, kad jie buvo sujaudinti to, ką išgirdo. Jis pagalvojo: šie du vyrai patyrė nuostabius dvasinius pojūčius, o ką dariau aš? Mąsčiau apie popieriaus gniužulėlių mėtymą nuo stogo!“ (“Yagottawanna,” Ensign, May 1991, 46.)