Šioje 20 skyriaus dalyje Viešpats nurodė, kaip valdyti Jo Bažnyčią, taip pat paaiškino, kokie krikšto ir patvirtinimo reikalavimai ir kaip teisingai atlikti krikšto, patvirtinimo ir sakramento apeigas.
Viešpats apreiškia, kokie yra reikalavimai asmeniui prieš ir po krikšto
Paprašykite mokinių pagalvoti, ką jie pasakytų tokioje situacijoje:
Kitai bažnyčiai priklausanti draugė įgijo liudijimą apie sugrąžintąją Evangeliją. Ji jūsų klausia: „Ką turėčiau padaryti, kad galėčiau pasikrikštyti ir tapti jūsų Bažnyčios nare?“
Paprašykite mokinių savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti atsakymą į šį klausimą. Tada paraginkite juos perskaityti Doktrinos ir Sandorų 20:37 ir surasti, kokie reikalavimai keliami trokštantiems pasikrikštyti. Galite jiems pasiūlyti pasižymėti kiekvieną rastą reikalavimą. Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šios eilutės prasmę, paaiškinkite, kad žmonės su „sudužusiomis širdimis ir atgailaujančiomis dvasiomis“ yra nuolankūs ir atsidavę Dievo valiai. Jie nuoširdžiai sielvartauja dėl nuodėmių ir nuoširdų troškimą atgailauti.
Lentoje užrašykite tokį neužbaigtą teiginį: Prieš krikštą žmonės turi…
Paprašykite vieno mokinio ateiti prie lentos ir pabūti raštininku. Užduokite klasei tokius klausimus:
Ką, pasak Doktrinos ir Sandorų 20:37, turi parodyti asmuo prieš savo krikštą? (Mokiniams atsakius į šį klausimą, paprašykite raštininko užbaigti teiginį lentoje. Raštininkas gali užrašyti ką nors panašaus į tai: Prieš krikštą žmonės turi būti nuolankūs, atgailaujantys, pasiryžę priimti Jėzaus Kristaus vardą ir apsisprendę tarnauti Jam iki galo.)
Kodėl, jūsų manymu, žmogui prieš krikštą reikia atitikti šiuos reikalavimus?
Pažymėkite, kad Doktrinos ir Sandorų 20:37 taip pat išdėstoma krikšto metu mūsų sudaroma sandora. Paraginkite mokinius pamąstyti, ką jie daro dabar, kad gyventų pagal savo krikšto sandorą.
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad ta pati draugė klausia, kas vyksta per krikštą. Išklausę kelis atsakymus paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 20:72–74. Galite mokiniams pasiūlyti pasižymėti Viešpaties nurodytą krikšto būdą.
Kaip, pasak 72–74 eilučių, Viešpats nori, kad būtų atliekami krikštai? (Mokinių atsakymai turėtų atspindėti tokį principą: Krikštas turi būti atliekamas panardinant ir įgaliojimą turinčio žmogaus. Šį principą užrašykite lentoje po anksčiau užrašytu principu.)
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 20:68–69 ir surasti, ko Viešpats tikisi iš kiekvieno iš mūsų po to, kai pasikrikštijame. Galite mokiniams pasiūlyti tuos lūkesčius pasižymėti.
Ką naujo išsiaiškinote apie tai, ko iš mūsų po krikšto tikisi Viešpats?
Pastaba. Mokiniai gali pasiteirauti apie 68 eilutėje užrašytą reikalavimą, kad naujai pasikrikštijusius narius prieš patvirtinimą turi mokyti vyresnieji. Paaiškinkite, kad dabartinė praktika, kai misionierių pamokos besidomintiesiems dėstomos prieš krikštą, suteikia žmonėms galimybę būti patvirtintiems ir gauti Šventosios Dvasios dovaną netrukus po savo krikšto.
Ką iš 69 eilutės sužinote apie tai, kaip po krikšto Viešpačiui turime parodyti savo vertumą? (Mokinių atsakymai gali būti įvairūs, tačiau jie turėtų surasti tokį principą: Po krikšto Viešpačiui savo vertumą parodome dievotu elgesiu ir kalba. Šį principą užrašykite lentoje po ankstesniais dviem principais.)
Ką, jūsų manymu, reiškia „parodyti […] dievotu elgesiu ir kalba“? (Gali prireikti paaiškinti, kad žmogus parodo „dievot[ą] elges[į] ir kalb[ą]“ savo veiksmais, požiūriu ir kalba, derančiais su Dievu.)
Priklausomai nuo jūsų mokinių poreikių galite jų paprašyti atsiversti atitinkamą Jaunimo stiprybės vardan skyrių, kur detaliau parašyta, kaip jaunuolis gali parodyti „dievotą elgesį ir kalbą“.
Ar kada matėte, kaip kiti žmonės rodo dievotą elgesį ir kalbą? Kaip, jūsų manymu, jų veiksmai ir požiūris daro įtaką aplinkiniams?
Kad padėtumėte mokiniams pritaikyti šį principą, paraginkite juos pamąstyti, kaip artimiausiomis dienomis jie aktyviau galėtų rodyti „dievotą elgesį ir kalbą“. Jei atsiras nesidrovinčių mokinių, paprašykite jų pasidalyti savo idėjomis su visa klase. Jūs irgi galite tai padaryti paliudydami, kaip esame laiminami, kai laikomės savo krikšto sandorų.
Paprašykite dviejų mokinių ateiti į klasės priekį. Vieno iš mokinių paprašykite pabūti draugu, pirmą kartą atėjusiu į sakramento susirinkimą ir norinčiu sužinoti, kodėl susirinkusiesiems dalijama duona ir vanduo. Kito mokinio paprašykite draugui paaiškinti sakramento apeigas. Šiam mokiniui baigus dėstyti savo įžvalgas, klasę, studijuosiančią kelias toliau einančias eilutes, paraginkite Raštuose surasti to mokinio paaiškinimą patvirtinančias vietas, o taip pat vietas, kuriose pateikiamos papildomos aiškinimui apie sakramentą naudingos įžvalgos.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 20:75, o klasė tegul seka skaitomą tekstą. (Galite pažymėti, kad šiomis dienomis vietoj vyno vartojame vandenį. Žr. DS 27:1–2.)
Kodėl, jūsų manymu, mums nurodyta dažnai rinktis priimti sakramentą?
Diskusijos metu paprašykite kurio nors mokinio perskaityti šį vyresniojo Deivido Melvino Dž. Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. (Galite paaiškinti, kad vyresnysis Balardas kalbėdamas apie „pasirodymą prie sakramento stalo“, paprasčiausiai kalbėjo apie sakramento priėmimą.)
Paveikslėlis
Vyresnysis Melvinas Dž. Balardas
„Vienas iš kiekvieną vyrą ir moterį apsaugosiančių dalykų yra kiekvieną šabo dieną pasirodyti prie sakramento stalo. Per vieną savaitę nutolsime nedaug – bent ne tiek, kad ištyrę save, nebeįstengtume atitaisyti padarytų skriaudų. […] Kelias link sakramento stalo – tai Pastarųjų dienų šventųjų kelias į saugumą“ (iš Bryant S. Hinckley, Sermons and Missionary Services of Melvin Joseph Ballard [1949], 151).
Lentoje užrašykite tokias antraštes:
Ką pasižadame mes Ką pažada Viešpats
Vienos klasės pusės paprašykite perskaityti Doktrinos ir Sandorų 20:77–79 ir surasti, ką, priimdami sakramentą, pasižadame mes. Kitos klasės pusės paprašykite perskaityti tas pačias eilutes ir surasti, ką pažada Viešpats. Duokite mokiniams pakankamai laiko, tada paprašykite jų pasakyti, ką surado. Paprašykite vieno mokinio lentoje po atitinkama antrašte surašyti jų atsakymus. Sudarinėdami šiuos sąrašus mokiniai atras tokius principus:
Priimdami sakramentą mes paliudijame, kad norime priimti Jėzaus Kristaus vardą, visuomet Jį atminti ir laikytis Jo įsakymų.
Jei ištikimai laikysimės pasižadėjimų sakramento metu, tai su savimi visuomet galėsime turėti Dvasią.
Galite jiems pasiūlyti šias tiesas pasižymėti savo Raštų egzemplioriuje.
Kokius panašumus tarp pasižadėjimų per sakramentą ir krikšto sandorą matote, lygindami sąrašus lentoje su Doktrinos ir Sandorų 20:37?
Paaiškinkite, kad priimdami sakramentą mes atnaujiname krikšto ir patvirtinimo metu sudarytą sandorą.
Kaip galime parodyti pasiryžimą prisiimti Jėzaus Kristaus vardą? (Tarp atsakymų galėtų būti: gindami tiesą, pasakydami kitiems, kad esame Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, papasakodami apie tikėjimą Juo ir dalyvaudami Jo darbe.)
Ką galime daryti, kad visuomet atmintume Gelbėtoją?
Kaip sakramento priėmimas mums padeda „parodyti […] dievotą elgesį ir kalbą“?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti tikrąją Dvasios turėjimo vertę, paprašykite kurio nors mokinio perskaityti teiginį iš Ištikimi tikėjimui. Tegul klasė klausosi ir suranda, kokie palaiminimai gaunami atnaujinus krikšto sandorą.
„Laikydamiesi savo krikšto sandoros, jūs gaunate didelių palaiminimų. Kai atnaujinate ją, Viešpats atnaujina pažadėtąjį nuodėmių atleidimą. Apvalyti nuo nuodėmių, jūs galite visada turėti jo Dvasią (žr. DS 20:77). Nuolatinė Dvasios bendrystė yra vienas didžiausių palaiminimų, kuriuos galite gauti mirtingajame gyvenime. Dvasia vadovaus jums teisumo ir ramybės kelyje, vedančiame į amžinąjį gyvenimą su jūsų Tėvu Danguje ir Jėzumi Kristumi“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2005], p. 140).
Paskatinkite mokinius pamąstyti (arba parašyti), kaip jie šią savaitę ruošis priimti sakramentą. Galite pasidalyti savo liudijimu, kodėl verta kas savaitę atnaujinti savo krikšto sandorą.
Viešpats nurodo vadovams Bažnyčioje vesti tikslius užrašus apie Bažnyčios narius
Apibendrindami Doktrinos ir Sandorų 20:81–84 pasakykite mokiniams, kad ankstyvosiomis Bažnyčios dienomis kunigijai buvo nurodyta registruoti prie Bažnyčios prisijungusių žmonių vardus. Tuos vardus jie registravo knygoje. Atsimetusiųjų nuo Bažnyčios vardai iš tos knygos būdavo išbraukiami. Be to, iš vienos vietovės į kitą persikeliantys nariai turėdavo pasiimti narystės pažymą ir ją perduoti savo naujiems kunigijos vadovams. Mūsų dienomis vadovai Bažnyčioje ir toliau veda tikslią narių apskaitą, bet dabar tai daroma daug efektyviau.
Galite baigti paliudydami apie šioje pamokoje aptartas doktrinas ir principus.
1830 m. balandžio 6 d. atkurtos Jėzaus Kristaus Bažnyčios organizavimo susirinkime Džozefas Smitas ir Oliveris Kauderis taip pat patvirtino anksčiau pasikrikštijusiuosius ir suteikė jiems Šventosios Dvasios dovaną (žr. History of the Church, 1:61).
Tą dieną buvo pakrikštyti ir patvirtinti Džozefo Smito tėvai. Tuo labai džiaugdamasis pranašas sušuko: „Šlovė mano Dievui! Pagaliau sulaukiau dienos, kai mano paties tėvas pasikrikštijo tikroje Jėzaus Kristaus Bažnyčioje!“ (iš Lucy Mack Smith, History of Joseph Smith by His Mother, ed. Preston Nibley [1958], 168; taip pat žr. History of the Church, 1:79).
Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad malda ir Raštų studijavimas padeda laikytis krikšto sandoros visuomet atminti Viešpatį.
Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas A. Bednaris
„Pagalvokite, kodėl meldžiamės ir studijuojame Raštus. […] Tie šventi įpročiai visų pirma yra būdai mums visada atminti Dangiškąjį Tėvą ir Jo Mylimą Sūnų bei būtinos sąlygos nuolatinei Šventosios Dvasios bendrystei“ („Priimk Šventąją Dvasią“, 2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Toliau pateiktas prezidento Džeimso E. Fausto iš Pirmosios Prezidentūros teiginys padeda suprasti, kodėl Šventosios Dvasios bendrystė yra vertinga:
Paveikslėlis
Prezidentas Džeimsas E. Faustas
„Krikštas panardinant vandenyje yra įvadinės evangelijos apeigos, o kad jos būtų užbaigtos, po jų būtinas krikštas Dvasia.“ [Bible Dictionary, “Baptism,” 618.] […]
Jei yra verti, šią dvasinę dovaną turintieji gali mėgautis didesniu supratimu, praturtėjimu ir Dvasios vadovavimu visose gyvenimo sferose, tiek dvasinėse, tiek laikinosiose. Šventoji Dvasia liudija mums tiesą ir taip giliai sielon įspaudžia Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus realumą, kad jokia žemiška galia ar valdžia negali atimti šio suvokimo. [Žr. 2 Nefio 31:18.] Tikrai, neturėti Šventosios Dvasios dovanos yra lyg turėti kūną be imuninės sistemos. […]
Po krikšto ir patvirtinimo turintieji Šventosios Dvasios dovaną gali gauti daugiau šviesos ir liudijimo. Taip yra todėl, kad Šventosios Dvasios dovana yra „nuolatinė liudytoja ir aukštesnis apdovanojimas nei įprastas Šventosios Dvasios pasireiškimas.“ [Iš James R. Clark, comp., Messages of the First Presidency of The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, 6 vols. (1965–75), 5:4.] Tai yra aukštesnis apdovanojimas todėl, kad Šventosios Dvasios dovana gali veikti lyg „apvalanti medžiaga, išgryninanti ir pašventinanti asmenį nuo visų nuodėmių [Bible Dictionary, “Holy Ghost,” 704.]“ (“Born Again,” Ensign, May 2001, 55, 58).