Versdamas Mormono Knygą Džozefas Smitas sužinojo, kad plokšteles bus leista pamatyti trims liudytojams (žr. 2 Nefio 27:12–14; Etero 5:2–4; DS 5:11–15, 18). Apie tai sužinoję, Oliveris Kauderis ir Deividas Vitmeris pajuto įkvėpimą būti tais liudytojais. Prieš tai Viešpats buvo pasakęs, kad jei Martinas Harisas bus pakankamai nuolankus ir paklusnus, tai jam irgi bus leista pamatyti tas plokšteles (žr. DS 5:23–28). Oliveris Kauderis, Deividas Vitmeris ir Martinas Harisas paprašė pranašo pasiteirauti Viešpaties, ar jiems bus suteikta ši galimybė. Viešpats patvirtino, kad šiems trims vyrams plokšteles ir kitus daiktus bus leista pamatyti, jei jie parodys pakankamą tikėjimą.
Viešpats Oliveriui Kauderiui, Deividui Vitmeriui ir Martinui Harisui pasako, kad jiems bus leista pamatyti plokšteles ir kitus šventus daiktus, jei jie parodys pakankamą tikėjimą
Lentoje vertikaliai surašykite skaičius nuo 1 iki 5. Šalia skaičiaus 1 užrašykite aukso plokštelės. Pakvieskite mokinius perrašyti skaičius į savo sąsiuvinius ar Raštų studijavimo žurnalus. Paprašykite mokinių prie skaičių surašyti, kokius dar daiktus pamatė trys liudytojai, kai Moronis jiems parodė plokšteles. Skyrę pakankamai laiko paprašykite mokinių savo sąrašuose surašytus daiktus palyginti su daiktais, paminėtais Doktrinos ir Sandorų 17:1.
Kaip pamačius šiuos daiktus galėjo sustiprėti trijų liudytojų liudijimai? Kodėl?
Kodėl galimybė pamatyti Labano kalaviją ir Liahoną suteikia daugiau liudijimų apie Mormono Knygą?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šiandien studijuosimo apreiškimo istorines aplinkybes, apibendrinkite šios pamokos įvadą. Viešpats Džozefui Smitui pasakė, kad Martinui Harisui, Oliveriui Kauderiui ir Deividui Vitmeriui bus leista pamatyti plokšteles. Tačiau Viešpats pirmiausia iš jų kai ko pareikalavo.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 17:1–2. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir paieškoti, ką turėjo padaryti tie trys liudytojai, kad pamatytų plokšteles. Kai mokiniai atsakys, užduokite tokius klausimus:
Ką, jūsų manymu, reiškia „visa širdimi“ pasikliauti Dievo žodžiu? (Viena iš reikšmių galėtų būti, kad mes iš visos širdies paklūstame Dievui ir sekame Jo žodžiais.)
Kodėl, jūsų manymu, šie vyrai, kaip ir senovės pranašai, turėjo parodyti tikėjimą, kad Viešpats leistų jiems pamatyti plokšteles?
Galbūt mes neturėsime progos pamatyti tuos pačius daiktus, kuriuos regėjo trys liudytojai, tačiau mes galime gauti liudijimą apie Evangelijos tiesas. Užrašykite lentoje tokį nebaigtą teiginį: Jei paklūstame ir , tai galėsime gauti liudijimą apie Evangelijos tiesas.
Pakvieskite mokinius pasakyti įvairius žodžius, kurie užbaigtų šį teiginį. (Mokiniai galėtų atsakyti maždaug taip: Jei paklūstame ir parodome tikėjimą Dievu, tai galėsime gauti liudijimą apie Evangelijos tiesas. Lentoje baikite rašyti teiginį, remdamiesi mokinių žodžiais.)
Kaip esate parodę tikėjimą Dievu, kad gautumėte liudijimą apie Mormono Knygą?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip Džozefas Smitas padėjo Martinui Harisui pritaikyti šį principą, pakvieskite mokinius perskaityti tokį Džozefo Smito mamos Liusi Mak Smit pasakojimą:
Paveikslėlis
Liusi Mak Smit
„Kitą rytą, sudalyvavęs įprastose pamaldose, t. y. paskaitęs, pagiedojęs ir pasimeldęs, Džozefas pakilo nuo kelių ir žengęs link Martino Hariso su tokiu iškilmingumu, kad kaskart apie tai prisiminusi imu virpėti, tarė: „Martinai Harisai, privalai šiandien pat nusižeminti prieš Dievą, kad gautumei savo nuodėmių atleidimą. Jei tai darysi, tai pagal Dievo valią kartu su Oliveriu Kauderiu ir Deividu Vitmeriu išvysi tas plokšteles“ (History of Joseph Smith by His Mother, ed. Preston Nibley [1958], 151–152).
Kaip turėjo pasikeisti Martinas, kad galėtų būti aukso plokštelių liudytoju?
Viešpats trims liudytojams apreiškia pareigą liudyti apie plokšteles
Paprašykite mokinių savarankiškai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 17:3–5 ir surasti, kokią pareigą turės trys liudytojai po to, kai pamatys plokšteles. (Jie turės pareigą liudyti apie tai, ką regėjo.)
Kokią pareigą turime mes, kai Viešpats mums suteikia liudijimą apie dieviškas tiesas? (Mokiniai turėtų pasakyti tokį principą: Gavę liudijimą apie tiesą, turime pareigą apie ją liudyti. Galite pasiūlyti mokiniams savo Raštų egzemplioriuje pasižymėti tas frazes, kurios moko šio principo.)
Kokiu būdu mūsų ryžtas liudyti apie tiesą parodo mūsų tikėjimą?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti pasakojimą apie tris liudytojus, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti tokį Džozefo Smito pasakojimą:
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„Martinas Harisas, Deividas Vitmeris, Oliveris Kauderis ir [aš]… nuėjome [į miškelį netoli Vitmerio namų] ir atsiklaupę ėmėme su visu tikėjimu melstis Visagaliam Dievui. […]
Pagal išankstinį susitarimą, aš pradėjau nuo maldos mūsų Dangiškajam Tėvui, o po manęs paeiliui meldėsi visi kiti. Tačiau po pirmo bandymo negavome jokio atsakymo ar mums palankaus dieviško apsireiškimo. Mes dar kartą pasimeldėme ta pačia tvarka […], tačiau vėl nieko neįvyko.
Po šios antros mūsų nesėkmės Martinas Harisas pasisiūlė atsiskirti nuo mūsų, nes, kaip jis sakė, buvo įsitikinęs, kad dėl jo buvimo mes negauname ko norime. Todėl jis atsiskyrė nuo mūsų, o mums vėl atsiklaupus ir neilgai pasimeldus virš savęs ore išvydome šviesą, nepaprasto skaistumo; ir štai, prieš mus stovėjo angelas. Savo rankose jis laikė plokšteles, kurias norėjome pamatyti ir dėl kurių meldėmės. Jis po vieną vertė lapus, kad matytume juos ir aiškiai regėtume juose esančius raižinius. […] Iš viršum mūsų esančios skaisčios šviesos pasigirdo balsas, sakantis: „Šios plokštelės yra apreikštos Dievo galia ir jos yra išverstos Dievo galia. Jų vertimas, kurį jūs matėte, yra teisingas, tad įsakau jums liudyti apie tai, ką dabar matote ir girdite.“
Palikęs Deividą ir Oliverį, nuėjau ieškoti Martino Hariso, kurį radau gerokai nutolusį ir karštai besimeldžiantį. Tačiau jis man tarė, kad dar neįtikino Viešpaties, ir nuoširdžiai paprašė manęs pasimelsti kartu, idant jis irgi gautų mūsų ką tik patirtus palaiminimus. Tad ėmėme melstis ir galiausiai mūsų troškimai išsipildė, nes dar nebaigus melstis mums atsivėrė tas pats regėjimas, bent jau man jis atsivėrė, ir vėl išvydau ir išgirdau tuos pačius dalykus; o tą akimirką, akivaizdžiai apimtas džiaugsmo ekstazės, Martinas Harisas sušuko: „Pakaks! Pakaks! Mano akys jau pamatė! Mano akys jau pamatė!“ (Iš History of the Church, 1:54–55.)
Kodėl, jūsų manymu, sugrąžinant Jėzaus Kristaus Evangeliją buvo svarbu turėti liudytojų įstatymą arba daug liudytojų?
Galbūt vertėtų paprašyti vieno mokinio perskaityti tokį pasakojimą, kuriame smulkiau aprašoma, ką per tą įvykį jautė Džozefas Smitas:
Paveikslėlis
Liusi Mak Smit
„Kai jie grįžo namo, buvo tarp trijų ir keturių valandų popiet. Ponia Vitmer, ponas Smitas ir aš tuo metu sėdėjome miegamajame. Įėjęs Džozefas krito šalia manęs ir sušuko: „Tėve, mama, neįsivaizduojate, koks esu laimingas: dabar Viešpats leido plokšteles parodyti be manęs dar trims žmonėms. Jie matė angelą, kuris paliudijo jiems, ir jie turės liudyti, kad tai, ką sakiau, yra tiesa, nes dabar jie patys žino, kad aš neapgaudinėju žmonių, ir aš jaučiuosi taip, tarsi nuo manęs buvo nuimta man beveik nepakeliama našta, ir tai džiugina mano sielą, kad jau nesu visiškai vienas pasaulyje.“ Tariant šiuos žodžius įėjo Martinas Harisas; jis atrodė beveik pergalėtas džiaugsmo ir drąsiai liudijo, ką regėjo ir girdėjo. Tą patį darė Deividas ir Oliveris, pridurdami, kad jokia kalba neįmanoma apsakyti jų širdžių džiaugsmo bei jų regėtų ir girdėtų dalykų didingumo“ (History of Joseph Smith by His Mother, 152).
Ką jaučiate būdami kartu su tais, kurie irgi žino apie Evangelijos tikrumą? Kaip jums padeda jų liudijimai?
Suskirstykite mokinius poromis. Pakvieskite kiekvieną porą tarpusavyje balsu perskaityti „Trijų liudytojų liudijimą“ (išspausdintą po Mormono Knygos įvado). Paprašykite jų skaitant ieškoti liudijimą sustiprinsiančių žodžių ar frazių.
Mokiniams paaiškinkite, kad nors visi šie trys liudytojai atkrito nuo Bažnyčios (Oliveris Kauderis ir Martinas Harisas vėliau buvo vėl pakrikštyti), tačiau nė vienas iš jų nepaneigė liudijimo apie Mormono Knygą.
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jų asmeninis liudijimas bus išspausdintas kiekviename Mormono Knygos egzemplioriuje. Paskatinkite mokinius savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti, ką norėtų įtraukti į savo liudijimą. Galite pakviesti kelis mokinius paskaityti, ką jie parašė.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 17:6 ir surasti Jėzaus Kristaus liudijimą apie Mormono Knygą. Jėzus Kristus paliudijo, kad Mormono Knyga yra tikra.
Kaip Viešpaties liudijimas apie Mormono Knygą sustiprina jūsų liudijimą?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 17:7–9. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir atkreipti dėmesį į trims liudytojams duotus pažadus. Atkreipkite mokinių dėmesį į 9 eilutėje užrašytus žodžius „teisius tikslus“.
Dėl kokių tikslų Viešpačiui prireikė trijų liudytojų? (Kad atsakytų į šį klausimą, mokiniai turėtų dar kartą pažiūrėti į Doktrinos ir Sandorų 17:4.)
Kas galėtų būti tas „teisus tikslas“, kad gautumėte liudijimą apie tą tiesą, kurią trokštate žinoti?
Mokiniams priminkite, kad savo liudijimą galime įgyti ar stiprinti juo pasidalydami. Paskatinkite klasę pamąstyti, su kuo jie galėtų pasidalyti savo liudijimu ar kam jis būtų naudingas. Paraginkite juos savo liudijimu su tuo žmogumi pasidalyti dar šią savaitę.
Užbaigęs ir įvykdęs Dievo jam pavestą darbą, Džozefas Smitas angelui Moroniui grąžino plokšteles, antkrūtinį bei Urimus ir Tumimus (žr. Džozefo Smito – Istorijos 1:52, 59–60).
Nors nežinome tikslių priežasčių, kodėl visi trys liudytojai kuriam laikui atsimetė nuo Bažnyčios, Doktrinos ir Sandorų 3:4 gali padėti paaiškinti, kodėl atsimetama po to, kai gaunamas toks reikšmingas įrodymas, kaip galimybė matyti angelą ar plokšteles:
„Nors žmogus gautų daug apreiškimų ir turėtų galią atlikti daug galingų darbų, bet jeigu jis giriasi savo paties jėga ir laiko nieku Dievo patarimus, ir seka savo paties valios ir kūniškų norų nurodymais, jis būtinai puls ir užsitrauks teisiojo Dievo kerštą.“
Nors ir atsimetė nuo Bažnyčios, tačiau nė vienas iš trijų liudytojų niekada nepaneigė savo liudijimo apie Mormono Knygą, kaip pasakojama šiose istorijose:
Oliveris Kauderis pasidalijo tokiu liudijimu per konferenciją Keinzvilyje, Ajovos valst., 1848 m. spalio 21 d.:
Paveikslėlis
Oliveris Kauderis
„Savo paties plunksna aš užrašiau visą Mormono Knygą (išskyrus kelis puslapius), padiktuotą pranašo Džozefo Smito lūpomis, kai jis ją vertė Dievo dovana ir galia. […] Toji knyga yra tikra. Jos neparašė Sidnis Rigdonas; jos neparašė ponas Spoldingas; ją užrašiau aš iš Pranašo lūpų“ (“The Three Witnesses,” The Historical Record, ed. Andrew Jenson, vol. 6, nos. 3–5 [May 1887], 201; taip pat žr. George Reynolds, “History of the Book of Mormon,” The Contributor, vol. 5, no. 12 [Sept. 1884], 446).
Laikraštyje pavadinimu Richmond Democrat buvo išspausdintas toks pasakojimas apie Mormono Knygą liudijantį Deividą Vitmerį:
Paveikslėlis
Deividas Vitmeris
„Sekmadienio vakarą, apie 17:30 (1888 m. sausio 22 d.), ponas Vitmeris prie savo lovos susikvietė savo šeimą ir kelis draugus. […] Tada jis kreipėsi į visus prie jo lovos susirinkusiuosius tokiais žodžiais: „Taigi, turite visi būti ištikimi Kristuje. Noriu jums visiems pasakyti, kad Biblija ir nefitų metraštis (Mormono Knyga) yra tikri, ir noriu, kad žinotumėte, jog apie tai girdėjote mane liudijant mirties patale. Visi būkite ištikimi Kristuje ir gausite atlygį pagal savo darbus. Telaimina visus jus Dievas. Sudedu visas viltis į Kristų per amžius, beribius pasaulius. Amen. [Richmond Democrat, Feb. 2, 1888, citata iš Andrew Jenson, Latter-day Saint Biographical Encyclopedia, 4 vols. (1901), 1:270.]“ (Iš Doctrine and Covenants Student Manual [Church Educational System manual, 2001], 33.)
Prieš pat savo mirtį Martinas Harisas liudijo:
Paveikslėlis
Martinas Harisas
„Taip, tikrai mačiau tas plokšteles, kuriose buvo užrašyta Mormono Knyga; tikrai mačiau angelą ir girdėjau Dievo balsą; ir tikrai žinau, kad Džozefas Smitas yra Dievo pranašas, turintis šventosios kunigystės raktus. [„Paskutinis Martino Hariso liudijimas“, užrašytas Viljamo H. Homerio pareiškime prisiekus prieš Dž. V. Robinsoną 1927 m. balandžio 9 d., citata iš Francis W. Kirkham, A New Witness for Christ in America, 2 vols. (1960), 1:254.]“ (Iš Doctrine and Covenants Student Manual, 33.)
Praėjus kelioms dienoms po to, kai trys liudytojai pamatė aukso plokšteles, „jas pamatyti buvo išrinkti dar aštuoni liudytojai – ištikimi vyrai, kurie verčiant buvo artimi pranašui. […] Džozefui buvo leista plokšteles parodyti netoli Smitų gyvenvietės Mančesteryje, kai jis tvarkė šios knygos spausdinimo reikalus. [Žr. History of the Church, 1:58.] Šie aštuoni liudytojai paliudijo, kad jie rankose laikė ir kilnojo tas plokšteles ir ant jų lapų matė raižinius. Jų liudijimas taip pat yra užrašytas visuose išspausdintuose Mormono Knygos leidimuose“ (Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 60–61).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Viena svarbiausių žmogui duotų priesaikų yra šiuose Viešpaties žodžiuose apie Džozefą Smitą ir Mormono Knygą: „Jis [t. y. Džozefas Smitas] išvertė knygą, būtent tą dalį, kurią jam įsakiau, – sako Viešpats, – ir, kaip jūsų Viešpats ir jūsų Dievas gyvas, ji yra tikra“ (DS 17:6).
Tai yra Dievo liudijimas apie Mormono Knygą. Jame pats Dievas ant plauko užkabino savo dieviškumą. Arba ši knyga yra tikra, arba Dievas liaujasi būti Dievu. Nėra ir negali būti jokios taisyklingesnės ar galingesnės žmogui ar dievams žinomos kalbos“ (“The Doctrine of the Priesthood,” Ensign, May 1982, 33).